Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Namvita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. M. (O. M.) patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Namvita“ dėl sumokėto avanso grąžinimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Mobilus karkasas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. M. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Namvita“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovui 19 000 Eur bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 10 348,37 Eur negrąžinto avanso dalį už modulinius namelius, pagrįstumo patikrinimas.

19. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad 2023 m. birželio 5 d. ieškovas ir atsakovė, atstovaujama direktoriaus M. B., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo perduoti pirkėjui (ieškovui) nuosavybės teise karkaso gaminio du modulius (pilnas įrengimas), o pirkėjas įsipareigojo priimti prekę ir už ją sumokėti. Sutarties 3.3 papunktyje šalys susitarė, kad prekės kaina sudaro 38 000,00 Eur su PVM. Sutarties 3.1.1 papunktyje šalys sulygo, kad pirkėjas prekės kainą sumoka pardavėjui tokia tvarka: 19 000,00 Eur avansinis mokėjimas, 19 000,00 Eur –po prekės pagaminimo atvykus priimti darbų ir pasirašius priėmimo–perdavimo aktą. Sutarties 4.1 papunktyje šalys susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja pristatyti ir perduoti prekę pirkėjui iki 2023 m. spalio 1 d. (imtinai). Sutarties 4.2 papunktyje šalys sulygo, kad prekė pirkėjui pristatoma ir perduodama adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas į atsakovės banko sąskaitą 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 11 d. pavedimais pervedė bendrai 19 000 Eur. Atsakovė prekei pagaminti pasitelkė trečiąjį asmenį MB „Mobilus karkasas“, kuriai 2023 m. birželio 11 d. sumokėjo 17 000 Eur. Atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą (iki 2023 m. spalio 1 d.) perduoti ieškovui nuosavybės teise karkaso gaminio du modulius, į ginčo šalių sutartą vietą gaminių nepristatė. Ieškovas 2023 m. gruodžio 21 d. raštu atsakovei paprašė grąžinti sumokėtą avansą ir informavo, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji neįvykdė sutartinių įsipareigojimų iki Sutartyje numatyto termino. Atsakovė 2023 m. gruodžio 27 d. atsakymu pasiūlė iki 2024 m. sausio 3 d. pareikšti nuomonę dėl papildomo susitarimo sudarymo dėl termino darbams atlikti iki 2024 m. vasario 16 d. ir 5 proc. dydžio nuolaidos pritaikymo arba grąžinti avansą, iš jo prieš tai išskaičiavus kainą, proporcingą atliktiems darbams (t. y. atsakovė pasiūlė grąžinti 8 715 Eur).

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.

21. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.

22. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė karkaso gaminio ieškovui per Sutartyje aptartą terminą neperdavė. Dėl nurodytos aplinkybės tarp šalių ginčo nėra - atsakovė pripažino, kad praleido Sutartyje nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido Sutartyje nustatyta terminą, ginčo gaminio nepristatė ir neperdavė ieškovui ne tik iki Sutartyje nurodyto termino, t. y. iki 2023 m. spalio 1 d., tačiau ir vėliau, t. y. iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 21 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas teisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą Sutartį dėl atsakovės kaltės, t. y. termino pristatyti ir perduoti gaminį praleidimo.

25. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį, rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tačiau, pagal minėto straipsnio 2 dalį, viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

26. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.183 straipsnį nurodyta, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo; 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės atstovo vyko susirašinėjimas dėl karkaso gaminio. 2023 m. liepos 5 d. ieškovas rašė: „Laba diena.Norečiau paklausti,gal jau yra kokiu nors naujienų. Del musu namelio???“. Atsakovė atsakė: „Vakare susirasom“. Ieškovas rašė: „Ok“. Vėliau ieškovas rašė: „Laba vakara. Taigi norėjau sužinoti kaip eina darbai“. Atsakovė atrašė: „Sveiki Pilnu tempu ir nelabai spejam Siems metams jau apsikrove Jūsų nama pradesim menesio šio gale“. Ieškovas rašė: „Taip ir galvojom.Kad turit daug darbo.Kantriai lauksim iš jusu žinių“. Atsakovė atsakė: „Ačiū“. 2023 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas rašė: „Laba diena.Laikas eina I priekį.O iš jūsų kolkas jokių“. Vėliau ieškovas rašė: „Bet sutarti terminas iki spalio 1 .Norisi sužinoti ar imanoma per toki trumpa laika, kokybiškai viska pagaminti??? Nes mums labai rupi KOKYBE!!!!!“. Atsakovė atsakė: „Viska gyvai matysit Kai atvaziuosit elektros instaliacijos apziuret“. Ieškovas rašė: „Gerai.Tai, maždaug kada galima bus atvažiuoti pirmai apžiūrai??? Nes kaip suprantu,jūsų ir Mariaus planai nesutampa“. Atsakovė atsakė: „28 diena pasiskambinam Siaip planai sutampa, tik as pastoviai vietoj ir matau kas kaip ir kada“. 2023 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas rašė: „Laba diena.28 diena nesulaukiau iš jūsų skambučio.Norėčiau paklausti,kada galima bus pažiūrėti proekta.Ir maždaug kada laukti darbu pabaigos? proekta.Ir“. Atsakovė atsakė: „Sveiki Darbus pradejom Galvoju kad kita savaite galima planuotis“. 2023 m. rugsėjo 11 d. ieškovas rašė: „Laba diena Irmantai. Kaip sekasi gaminti musu nama???Kaip su terminu???Ar spejate viska,ka planavom???Nes sutarti parašyta,kad rangovas isipareigoja pristatyti nama iki spalio 1.Nenoriu jūsų spausti,bet jus supraskit ir musu puse“. Atsakovė atsakė: „Sveiki Tikrai darbuojamės 3ni vakare pasiskambinam ir pasiplanuosim susitikima“. Ieškovas atsakė: „Gerai.Ačiū“. 2023 m. rugsėjo 13 d. ieškovas rašė: „Sveiki Irmantai.Kada planuosim susitikima???“. 2023 m. rugsėjo 22 d. ieškovas rašė: „Laba vakara Irmantai.Tai kelinta mums rytoj atvažiuoti pas jus???“ 2023 m. rugsėjo 30 d. ieškovas rašė: „Laba vakarą Irmantai.Laukiu jusu skambučio,del rytojaus.“ Atsakovė atsakė: „Sveiki Skambinames ryte Utenoje mes dar dirbam“ Atsakovė pridėjo namelių nuotrauką. Ieškovas rašė: „Bet man reikia planuoti maždaug kelinta valanda“ Vėliau ieškovas rašė: „Kada jus planuojate man rytoj paskambinti???“ Atsakovė atsakė: „9“. Ieškovas rašė: „Gerai,lauksiu skambučio“. Atsakovė atsakė: „Ok“ (susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovės atstovo neredaguotas). Į civilinę bylą nepateikta duomenų, kad tarp ginčo šalių (ieškovo ir atsakovės atstovo) vėliau vyktų susirašinėjimas dėl karkaso gaminio.

29. Tarp šalių nėra ginčo, jog po Sutarties sudarymo ieškovui ir/ar ieškovo sutuoktinei gyvai nebuvo aprodytas joks atsakovės karkaso gaminys. Remiantis tarp šalių vykusiu susirašinėjimu bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas iki 2023 m. spalio 1 d. norėjo gyvai apžiūrėti atsakovės gaminamą namą, prašė atsakovės suteikti galimybę jį apžiūrėti, tačiau atsakovė, atsakydama tik, kad „namas gaminamas“, iš esmės vengė ieškovui parodyti gaminį, atidėliojo susitikimo laiką ir jokio gaminio (gaminio dalies) ieškovui taip ir neparodė. Pastebėtina, kad susitikimas tarp šalių neįvyko, nors susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas visą laiką stengėsi suderinti susitikimo laiką ir norėjo apžiūrėti gaminį. Aptartas susirašinėjimas bei šalių ir liudytojų paaiškinimai leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad atsakovės jungtinės veiklos partneris karkaso gaminio iki 2023 m. spalio 1 d. net nebuvo pradėjęs gaminti. Priešingu atveju, atsakovė nebūtų vengusi aprodyti darbų rezultato ar dalies darbų rezultato.

30. Bylos duomenis ir šalių paaiškinimai pagrindžia, kad 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovės atstovas ieškovo sutuoktinei O. M. išsiuntė keturias gaminamo/pagaminto namelio nuotraukas, nurodydamas, kad tai ieškovo vieni iš paskutiniųjų darbų. Ieškovo sutuoktinė O. M. atsakydama atrašė (žinutė neredaguota): „Viskas gerai su jūsų nameliais, aš savo noriu (šypsena).kaip susitarėme sausio pradedate,o aš apie 10 skambinu ir sausio gale jau važiuosime pas jūs,iki sausio neskambinsiu,bet tai nereiškia, kad pamiršau (mirktelėjimas), pradėkite nuo sausio pradžios“. Atsakymo į siųstą žinutę atsakovė nepateikė.

31. Nurodytas susirašinėjimas tarp ieškovo sutuoktinės ir atsakovės atstovo patvirtina, kad po 2023 m. spalio 1 d., t. y. Sutarties įvykdymo termino pabaigos tikėtinai vyko derybos dėl Sutarties įvykdymo termino pratęsimo. Žinučių turinys patvirtina, kad atsakovė siuntė ieškovo sutuoktinei kitų savo gaminių nuotraukas, tačiau ne ieškovui sutarto pristatyti gaminio nuotrauką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siuntusi ieškovui ar ieškovo sutuoktinei jų karkaso gaminio nuotraukas. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad ieškovo modulinio namo gamyba iki 2023 m. gruodžio 6 d. taip pat nebuvo pradėta, priešingu atveju atsakovė būtų išsiuntusi ieškovui pranešimą, patvirtinimą ar pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyto objekto - karkasinio namo ar darbų eigos nuotraukas. Ieškovo sutuoktinės siųsta žinutė patvirtina, jog šalys tarėsi darbus pradėti 2024 m. sausio mėn. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog karkaso gaminio gamybos darbai iki 2023 m. gruodžio 6 d. buvo pradėti. Pastebėtina, kad atsakovė į ieškovės sutuoktinės žinutę neatsakė (į civilinę bylą atsakymas nėra pateiktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovo sutuoktinės siųstą žinutę vertina kaip ieškovo sutuoktinės derybinę poziciją dėl ginčo gaminio, į kurią atsakovė iš esmės nesureagavo. Siųstoje žinutėje ieškovo sutuoktinė iš esmės tikisi, kad atsakovė darbus pradės nuo 2024 m. sausio pradžios, tačiau atsakovė nepatvirtino to, kad darbus tikrai pradės nuo 2024 m. sausio pradžios, nenurodė darbų pabaigos datos, jokio atsakymo į siųstą žinutę nepateikė, nesulaukė ieškovės sutuoktinės patvirtinimo dėl darbų trukmės tinkamumo. Taigi vien apeliantės nurodoma ieškovo sutuoktinės siųsta žinutė objektyviai nepatvirtina aiškios ir nedviprasmiškos abiejų sutarties šalių valios pakeisti rašytinės Sutarties sąlygos, t. y. Sutarties įvykdymo terminą (ir iki kada). Pastebėtina, kad, tik gavusi ieškovo 2023 m. gruodžio 21 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, 2023 m. gruodžio 27 d. atsakymu dėl Sutarties nutraukimo atsakovė pasiūlė ieškovui iki 2024 m. sausio 3 d. pareikšti jo nuomonę dėl papildomo susitarimo sudarymo dėl termino darbams atlikti iki 2024 m. vasario 16 d. Į civilinę bylą nėra pateikta duomenų, kad tokį pasiūlymą atsakovė ieškovui būtų teikusi iki Sutarties nutraukimo ir ieškovas su pasiūlymu pratęsti terminą sutiktų. Tokio sutikimo davimo iš esmės nepatvirtina ir ieškovo veiksmai (ieškovo sutuoktinės atsakovei siųsta žinutė).

33. Minėta, kad pirkimo – pardavimo sutartis šalių buvo sudaryta 2023 m. birželio 5 d. Jos įvykdymo terminas numatytas iki 2023 m. spalio 1 d. (imtinai). Taigi Sutartis turėjo būti įvykdyta per 4 mėn. terminą. Sutartis buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 21 d., t. y. praėjus dar 2,5 mėn. nuo atsakovės termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei buvo suteiktas pakankamas terminas Sutarčiai įvykdyti, tačiau Sutartis įvykdyta nebuvo.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė iš esmės nepateikė įrodymų, kad iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 21 d.) būtų pagaminusi bent dalį karkaso gaminio ieškovui. Nagrinėjamu atveju, grįsdama ieškovo karkaso gaminio gamybą, atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras išrašytas savo partneriui trečiajam asmeniui MB „Mobilus karkasas“, kurios patvirtina medžiagų įsigijimą, atsakovė taip pat teikė karkaso namelio statybos (pradžios) nuotraukas, MB „Mobilus karkasas“ vadovės patvirtinimą, kad S. B. ir L. D. dirbo prie modulinio namo projekto, kuris sudarytas iš dviejų modulių (NAM23.06.05), pasirašytą MB „Mobilus karkasas“ vadovės V. P., S. B. ir L. D.. Pastebėtina, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose teiktuose pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovė 2023 m. sudarė sutartis su 8 klientais, išrašė tiek pat PVM sąskaitų faktūrų, ieškovas nėra vienintelis atsakovės klientas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad įgytos statybinės medžiagos buvo naudojamos būtent ieškovo ir atsakovės Sutartimi sulygto namelio gaminimui, o taip pat, kad pateiktose nuotraukose fiksuoti darbai yra būtent ieškovo užsakyto namelio darbų pradžios foto fiksacija. Atsakovė nepateikė tikėtinai pagrįstų įrodymų, kad įsigytos medžiagos buvo skirtos gaminti būtent ieškovo karkaso namelį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės vengimas rodyti ieškovui bent dalį karkaso gaminio, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė ieškovo karkaso gaminio iki ieškovo pareiškimo apie Sutarties nutraukimą nebuvo pradėjusi gaminti, priešingu atveju atsakovė būtų leidusi apžiūrėti darbų rezultatą, būtų siuntusi ieškovui ir / ar ieškovo sutuoktinei būtent ieškovui gaminamo karkaso gaminio nuotrauką, o ne kitų (savo gaminių pavyzdžių) karkaso gaminių nuotraukas.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, besiverčiančiam karkaso gaminių pardavimu - verslininkei, turėjo būti suprantamos įsipareigojimų prisiėmimo teisinės pasekmės, kad nevykdant įsipareigojimų sutartu laiku ieškovas galės nutraukti Sutartį ir prašyti grąžinti sumokėtą avansą.

36. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nurodo, jog nėra pagrindo išvadai, kad Sutarties įvykdymo terminas tarp šalių buvo pratęstas abiejų šalių susitarimu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė iki Sutarties nutraukimo realiai patyrė ieškovui gaminamo karkaso namo išlaidas. Todėl nėra pagrindo mažinti ieškovo prašomą grąžinti avanso sumą.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias CPK nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio savaime nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

39. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

40. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

42. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bei vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog prašomos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ieškovui priteisiamos iš atsakovės.

44. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Namvita“, juridinio asmens kodas 306255092, ieškovo O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.