Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovei V. P., ieškovės atstovei adv. V. B., atsakovo atstovui adv. padėjėjui T. D., įgaliotam atstovui G. D.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui T. D. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo antstolė Nijolė Jutkienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 7 d. paprastąjį vekselį dėl 2800 EUR.

Ieškovė nurodė, kad siekiant atkurti nuosavybės teises į mirusios tetos F. K. žemę Jačionių kaime, Ukmergės rajone, paskambino laikraštyje „Gimtoji žemė“ skelbime dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo nurodytu telefonu. Nurodė, kad susitarusi su atsiliepusiu vyru, nuvyko į susitikimo vietą- Nekilnojamojo turto agentūrą, kur susipažino su T. D.. Ieškovė paaiškino apie susidariusią situaciją, T. D. sutiko padėti tvarkyti dokumentus, pasakė, kad reikia sumokėti 100 EUR ir pasirašyti dokumentus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo uždėjęs ranką ant teksto ir pirštu parodė, kur reikia parašyti vardą, pavardę ir pasirašyti, ieškovė teksto nematė ir neperskaitė. Nurodė, kad atsakovas paprašė jam duoti įgaliojimus tvarkyti visus turtinius reikalus, susijusius su minėta paveldėjimo byla. Ieškovė su atsakovu nuvyko pas notarą, pasirašė įgaliojimą, atsakovas pasiėmė įgaliojimą ir pasakė ateiti pas jį su dokumentais. Ieškovė nurodė kad sekantį kartą nuvyko pas atsakovą su dokumentais, atsakovas padarė dokumentų kopijas, paprašė sumokėti 150 EUR už jo paslaugas. Ieškovė nurodė, kad vėliau su atsakovu kelis kartus susiskambino, o paskui su atsakovu susisiekti nepavyko. Nurodė, kad 2016 metų birželio 8 ir 10 dienomis iš atsakovo gavo du registruotus laiškus su raginimu jam sumokėti 2800 EUR sumą, prie raginimo buvo pridėtas 2016-04-07 paprastasis vekselis, kurį ieškovė matė pirmą kartą. Ieškovė nurodė, kad supratusi, jog buvo apgauta kreipėsi į teisininkus ir pas notarą dėl įgaliojimo panaikinimo. Nurodė, kad kitą laišką gavo iš Ukmergės rajono apylinkės teismo, tai buvo preliminarus sprendimas, kuriuo priteista iš ieškovės 2250 EUR skola T. D. naudai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, pasinaudodamas jos amžiumi, patiklumu, apgavo, ieškovė niekada iš jo nesiskolino pinigų, o su juo tarėsi tik dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo. Nurodė, kad 2015-04-07 Ukmergės rajono 2-me notarų biure su sutuoktinių sudarė pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė jiems priklausančius žemės sklypus, į jos sąskaitą buvo pervesta 31 750,99 EUR suma, be to dar turėjo santaupų, gauna pensiją, ir jai nebuvo jokio reikalo ir pagrindo skolintis tokias pinigų sumas iš atsakovo T. D.. Prašo ieškinį tenkinti.

I. V. P. teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pamačiusi skelbimą laikraštyje dėl žemės dokumentų tvarkymo, susisiekė su asmeniu, kurio telefonas buvo nurodytas skelbime. Ieškovė paaiškino, kad T. D. liepė kitą kartą ateinant atsinešti visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į tetos žemę, viską atsišvietė ir pareikalavo sumokėti 100 EUR, dar kitą kartą sumokėjo 150 EUR, už bylą, susijusią su anūkėmis. Paaiškino, kad T. D. pirmą kartą padavė jai pasirašyti lapą, tekstą uždengęs ranka, pasakė, kad eis į žemėtvarkos skyrių dėl tetos žemės, kitą kartą- pasirašinėjo taip pat, tik atsakovas teigė, kad eis į teismą dėl bylos, susijusios su anūkėmis. Ieškovė patvirtino, kad abu kartus ji teksto nematė, nes tekstą atsakovas uždengė ranka, tik pirštu parodė kur reikia įrašyti vardą, pavardę ir pasirašyti. Papasakojo kad laukė jo skambučio dėl žemės dokumentų, kelis kartus skambino atsakovui, jis pasakė, kad guldo tėvą į ligoninę, po savaitės paskambino- sakė, kad tėvą laidoja ir paskui atsakovas dingo, į skambučius neatsakinėjo. Ieškovė papasakojo, kad gavo laišką, kuriame nurodyta, kad ji skolinga atsakovui 2800 eurų, po kelių dienų gavo dar vieną laišką su raštu, kad perduos skolos išieškojimą antstolei. Vėliau dar gavo teismo sprendimą, kad jai priteisti 2250 eurai. V. P. paaiškino, kad iš karto nuvyko pas notarę, panaikino įgaliojimą ir kreipėsi į policiją, antstolius. Ieškovė teigė, kad niekada iš atsakovo pinigų neprašė, ji norėjo tik nuosavybės teises į tetos žemę atkurti. Ieškovė papasakojo, kad iš pradžių pati kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir gavo atsakymą, kad ji praleido terminą kreiptis dėl nuosavybės teisių. T. D. nunešė visus turimus žemės dokumentus ir raštą iš žemėtvarkos. Atsakovas patikino ieškovę, kad gali atkurti nuosavybės teises į žemę. Paaiškino, kad viską pasirašė ką jai liepė atsakovas, nes juo pasitikėjo. Įgaliojimą pasirašė, nes atsakovas pasakė, kad be įgaliojimo niekur negali eiti, pas notarę V. M. laiką derino atsakovas, tik informavo ieškovę kurią dieną ir valandą atvykti į notarų kontorą. Ieškovė paaiškino, kad paskaitė įgaliojimą tik tada, kai parsinešė namo, o gavus laiškus iš atsakovo dėl skolos grąžinimo greit nuvyko pas notarę ir panaikino įgaliojimą. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu niekada nekalbėjo apie žemės sklypo pardavimą, niekada iš jo pinigų neprašė ir nesiskolino, jokių vekselių nematė ir nežinojo kaip jie atrodo. Ieškovė papasakojo, kad turi dukrą, kad jai padovanojo savo butą, nes jos sveikata labai prasta, gulėjo ligoninėje, todėl sutvarkė visus palikimo reikalus. Paaiškino, kad jos išsilavinimas yra 4 klasių, savimi pasirūpinti dar sugeba, skundus į policiją padėjo surašyti advokatai.

Ieškovės atstovė adv. V. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės ieškinį ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad yra pagrindas panaikinti 2016 m. balandžio 7 d. vekselį, yra sandorio negaliojimo pagrindai dėl valios. Atstovė teigė, kad ieškovė turėjo tikslą atkurti nuosavybės teises į tetos žemės sklypą, dėl ko ir kreipėsi į atsakovą pagal laikraštyje rastą skelbimą. Pirmieji susitikimai įrodo faktą, kad atsakovas priėmė dokumentus, įsipareigojo dirbti tuo klausimu, tačiau jis pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad dokumentų nenagrinėjo, neskaitė, nesiaiškino tų aplinkybių, vėliau vyko susitikimas dėl anūkių bylos, tačiau šiuo pagrindu T. D. taip pat nieko nedarė ir jokių veiksmų neatlikinėjo. Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas su ieškove apie jokius vekselius nekalbėjo, kad ieškovei apgaulės forma buvo pateikti vekseliai pasirašyti, uždengiant patį tekstą ranką. Šalys taip pat nekalbėjo apie jokį žemės sklypo pirkimą- pradavimą, apie tai V. P. sužinojo tik per teismo posėdį. Atstovė teigia, kad vekseliuose nurodytos sumos yra pakankamai didelės, tarpas tarp vekselių mažas, grąžinimo laikotarpis taip pat trumpas. Jei ieškovė būtų skaičiusi ką pasirašinėja, ji tikrai nebūtų sudarinėjusi tokių sandorių, nes tuo laikotarpiu nebuvo jokio tikslo skolintis pinigų. Atstovė prašo atsižvelgti į šalių elgesį, ieškovė gavusi laiškus iš atsakovo, iš karto kreipėsi į antstolių kontorą, į notarų biurą dėl įgaliojimo panaikinimo, kadangi ji tik tuomet suprato kokia jos padėtis. Atsakovas T. D. yra stipresnė šalis, jis registruoja juridinius faktus, sudarinėja sandorius, turi žymiai didesnį supratimą tokiose sandoriuose, šia veikla verčiasi jau 12 metų, jis šioje srityje yra gudresnis, supratingesnis ir sugebėjo V. P. apgauti. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Atsakovas T. D. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė 2016-03-22 skolinosi 2250 EUR, o 2016-04-07 pasiskolino dar 2800 eurų sumą, abu kartus buvo pasirašytas paprastasis vekselis. Nurodė, kad dėl skolos grąžinimo pagal 2016-04-07 paprastąjį vekselį antstolė Nijolė Jutkienė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė siekdama išvengti prievolės pagal 2016-04-07 pasirašytą paprastąjį vekselį, teigia, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką, bandė inicijuoti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas nurodė, kad jo atspausdinti ir ieškovės pasirašyti vekseliai yra aiškūs ir suprantami, atspausdinti normaliu šriftu, atitinkantis vekselio formos ir turinio reikalavimus. Nurodyta, kad ieškovė pasirašė laisva valia pilnai užpildytus vekselius. Atsakovas nurodė, kad ieškovė norėjo pasiskolinti tam tikrą pinigų sumą ir šalys derino abiem pusėms priimtinus variantus. Ieškovė jam nurodė, kad jai priklausys tetos žemės sklypas, šalys sutarė, kad atkūrus nuosavybės teises į minėtą turtą, atsakovas pirks, o ieškovė parduos jam minėtą žemės sklypą. Atsakovas iš viso ieškovei pervedė 5050 eurų sumą ir sutarė, kad ši pinigų suma bus įskaityta vykdant žemės sklypų pirkimo- pardavimo sandorį, žemės sklypo vertė yra apie 11 000 EUR. Atsakovas nurodė, kad paskolos sutarties terminas yra apie 3 mėnesius, per tą laiką planavo susitvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Sužinojęs, kad ieškovei nepriklauso nuosavybės atkūrimo teisė į minėtą turtą ir, kad nebus sudarytas pirkimo- pardavimo sandoris, siekė susigrąžinti sumokėtas pinigines lėšas. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodymais, neva ji senyvo amžiaus ir nesupranta visų reikalų, kadangi 2015 metais ieškovė vykdė pirkimo- pardavimo sandorius, kuriuose sumos buvo nemažos apimties, taip pat ieškovė 2015 metais teikė skundus dėl tariamai anūkių įvykdytos apgaulės ir psichologinio spaudimo prieš ieškovę. Atsakovas nurodė, kad ieškovė žemės sklypus pardavė 2015 metais, o prievoliniai santykiai taro ieškovės ir atsakovo atsirado tik 2016 metais, todėl ieškovės finansinė padėtis per metus laiko galėjo stipriai pasikeisti, atsakovui taip pat žinoma, kad ieškovė buvo didele pinigų suma parėmusi anūkes, kurios, pasak ieškovės yra išviliojusios iš jos pinigus. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovas T. D. dalyvavęs 2017 m. sausio 11 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad savo atsiliepimą palaiko ir papildomai paaiškino, kad 2016-04-07 sumokėjo ieškovei 2800 eurų, o ieškovė pasirašė vekselį laisva valia. Atsakovas papasakojo, kad vekselį atspausdino jis pats internetu. Paaiškino, kad pinigus paskolino ieškovei, nes ji prašė jų ir susitarė, kad paskui jam bus parduotas žemės sklypas, o šie pinigai įskaityti kaip avansas. Atsakovas patvirtino, kad laikraštyje skelbimas yra jo, ieškovė pati jam paskambino, prašydama padėti susitvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo bylą į tetos žemę, kartu buvo sutarta, kad atsakovas turės galimybę vėliau šią žemę nusipirkti iš ieškovės. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė atsinešė su žeme susijusius dokumentus, tačiau jis neatsimena nei kur ta žemė buvo, nei koks jos dydis. Patvirtino, kad pasidarė dokumentų kopijas, bet dokumentų neskaitė neskaitė, tik permetė akimis. Vėliau, kai turėjo ieškovės įgaliojimą, nuėjo į VĮ „Registrų centras“, pasitikrino ar yra ta žemė, kieno vardu ji užrašyta ir tuomet pamatė, kad nurodytam ieškovės asmeniui ta žemė nepriklauso. Atsakovas paaiškino, kad vekseliai buvo du 2016-03-22 (2250 EUR sumai), ir antras 2016-04-07 (2800 EUR sumai). Atsakovas papasakojo, kad visus su žeme susijusius dokumentus perdavė teisininkams, t.y. advokatams, kurie ir turėjo išnagrinėti dokumentus ir pasakyti, ar įmanoma atkurti nuosavybės teises į tetos žemę. Paaiškino, kad ieškovės įgaliojimas reikalingas buvo tam, kad atsakovas galėtų nueiti į VĮ „Registrų centrą“ ir pažiūrėti duomenis kam ta žemė priklauso. Įgaliojimas buvo išduotas platesne apimtimi, kad nereiktų išsirašyti įgaliojimų daugiau ir užtektų vieno karto nuvykti pas notarą. Atsakovas negalėjo pasakyti kokius dokumentus nešėsi į VĮ „Registrų centras“, ar gavo raštišką atsakymą taip pat nepamena, atsimena tik tai, kad jam buvo apsakyta, jog žemė nepriklauso F. K.. Atsakovas paaiškino, kad įgaliojimas ir pirmas vekselis buvo pasirašytas 2016-03-22 dieną. Su ieškove sutarė dėl žemės kainos, kad už 1 ha jis gali mokėti apie 1500-2000 EUR sumą. Dėl žemės kainos susitarė apie 2016 metų balandžio 7 d., o kad nepriklauso žemė sužinojo maždaug 2016 m. balandžio 12 d. Pas kokius teisininkus nešė dokumentus pasakyti negali - pamiršo. Paaiškino, kad skelbime nurodyta veikla dėl žemių, paskolų tvarkymo užsiima jau apie 12 metų, kad visuomet eina pas advokatus, kai reikia kažkokius dokumentus peržiūrėti. Atsakovas negalėjo atsakyti koks yra jo išsilavinimas, paaiškino, kad pinigus gauna iš savo senelės A. D., iš jos yra pasiėmęs 700 000 litų paskolą. Atsakovas teigė, kad V. P. buvo paaiškinta ant kokių lapų pasirašinėja, kad pinigai yra kaip avansas už žemės sklypą, kurį norės iš jos nusipirkti.

Atsakovas T. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta, byloje jį atstovauja atstovai. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Atsakovo įgaliotas atstovas G. D. teismo posėdžio metu palaikė atsakovo pateiktą atsiliepimą ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas patvirtino nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad ieškovė pasirašė du vekselius 2016-03-22 ir 2016-04-07 dienomis. Ieškovė ginčija 2016-04-07 vekselį, kuriuo atsakovas paskolino ieškovei 2800 EUR sumą, šią sumą šalys susitarė įskaityti į žemės sklypo pardavimo kainą. Ieškovė siekė atkurti nuosavybės teises į tetos žemės sklypą, kurį vėliau pažadėjo parduoti atsakovui. Paaiškino, kad atsakovas pinigus ieškovei paskolino anksčiau nei sužinojo, kad ji neturės jokių teisių į tetos žemę, jei šią informaciją būtų gavęs anksčiau, manytina, kad pinigų ieškovei nebūtų skolinęs. Įgaliotas atstovas paaiškino, kad kritiškai vertinamo ieškovės paaiškinimai, neva jos materialinė padėtis gera, kad ji dėl savo amžiaus buvo atsakovo apgauta.

Liudytoja J. B. teisme davė paaiškinimus, kad ji yra ieškovės V. P. dukra. Paaiškino, kad 2016 metais mama padovanojo butą, nes taip buvo susitarta jau seniai, kad ji nuvyko pas notarą ir pasirašė sudarytą dovanojimo sutartį. Liudytoja papasakojo, kad prieš tai mama ilgai gulėjo ligoninėje, gal dėl to paspartino visą dovanojimą ir buto užrašymą, nes sveikata prasta buvo. Patvirtino, kad gautus pinigus už parduotą žemę padalino brolio vaikams, o jai teko butas ir dalis pinigų. Apie vekselius liudytoja sužinojo, kai mama gavo laiškus iš antstolio.

L. V. Majūtė Ukmergės 3 notarų biuro notarė teisme paliudijo, kad V. P. atsimena labai gerai, buvo išsiaiškinta ko moteris nori ir ko atvyko į jų biurą. Paaiškino, kad esminis dalykas, dėl ko buvo suteiktas įgaliojimas - nuosavybės teisių atkūrimo klausimai, V. P. norėjo atkurti nuosavybės teises į F. K. valdytą žemę, jos prašymas žemėtvarkos skyriuje buvo atmestas ir nutarta teismine tvarka tvarkytis paveldėjimo procedūras. Liudytoja paaiškino, kad įgaliojime nurodyta F. K. pavardė nurašyta iš kažkokio konkretaus pateikto dokumento, notarė pavardės neišgalvojo. Patvirtino, kad jai dėl susitikimo paskambino T. D., į notarų biurą buvo atvykę ir T. D. ir V. P.. Liudytoja papasakojo, kad birželio 13 dieną V. P. atvyko pas ją prašydama panaikinti įgaliojimą, buvo labai išsigandus, atvykusi į biurą pradėjo pasakoti apie vekselius, pasakė, kad pasirašė ant tuščių lapų, ranka buvo uždengtas lapas ir nežinojo ką pasirašinėja.

Tretysis asmuo antstolė Nijolė Jutkienė į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2016 m. balandžio 7 d. paprastasis vekselis (b.l. 5), pasirašytas tarp šalių dėl 2800 Eur, vekselio apmokėjimo terminas 2016-06-07. Reklaminis skelbimas (b.l. 6), kuriame nurodytas telefono numeris ir teikiamos paslaugos- paskolų teikimas, paveldėjimo dokumentų tvarkymas. 2016 m. kovo 22 d. V. P. pasirašytas įgaliojimas T. D. atstovauti V. P. turtinius interesus, reikšti ieškinius, vesti paveldėjimo bylą po tetos F. K. mirties ir .t.t (b.l. 7), 2016 m. birželio 13 d. pareiškimas dėl įgaliojimo naikinimo (b.l. 8). Atsakovo 2016-06-08 ir 2016-06-10 siųsti pranešimai dėl skolos pagal vekselius atlyginimo (b.l. 9, 10). Vilniaus apygardos teismo 2016-08-24 nutartis (b.l. 58-61), iš kurios matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo T. D. sukčiavimo bei dokumentų klastojimo, ir pasiūlyta ieškovei kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2016-04-07 pasirašytas tarp ieškovės ir atsakovo vekselis, pagal kurį iki 2016-06-07 ieškovė įsipareigojo sumokėti 2800 EUR sumą. Tretieji asmenys šio vienašalio sandorio sudarymo aplinkybių nematė. Ieškovė ir atsakovas nurodo skirtingas vekselio pasirašymo aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, pažymima, kad tokiu atveju sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; kt.). Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012, kt.). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015, kt.).

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nurodoma, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios; tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013 ir jose nurodyta praktika).

CK 1.91 straipsnyje nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu dėl vienos iš sandorio šalių apgaulės panaudojimo. Iš CK 1.91 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kai šalių paaiškinimai skirtingi, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi nagrinėjamu atveju, esant prieštaringiems šalių paaiškinimams dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, jie vertinami, atsižvelgiant į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo, į šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi pagal skelbimą į atsakovą, siekdama atkurti nuosavybės teises į jos tetos (tėvo sesers) valdytą žemę. Ieškovė turėjo atsakymą iš žemėtvarkos skyriaus, jog praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, tačiau tetos žemė jai labai rūpėjo, nes ten yra daug dirbusi ir norėjo atkurti nuosavybės teises į tą žemę. Atsakovas patvirtino šią aplinkybę, kad ieškovė kreipėsi į jį dėl nuosavybės teisių atstatymo. Atsakovas nurodė, kad perdavė ieškovei pinigus kaip avansą už planuojamą įgyti žemę, nes atkūręs nuosavybės teises į žemę planavo ją nupirkti, šiuos jo teiginius paneigia byloje esančių aplinkybių visuma ir paties atsakovo byloje duoti paaiškinimai. Atsakovo T. D. teisme duoti parodymai labai prieštaringi ir nenuoseklūs, tai jis teigia, kad ieškovės atneštų žemės dokumentų visiškai neskaitė, nežiūrėjo, tik pasidarė kopijas, tai jis tvirtina, kad visgi pažiūrėjo žemės planą, nes nurodė, kad žinojo, kiek hektarų ieškovė gali turėti, kur ta žemės yra, kokia tos žemės kaina, tai jis teigia, kad ir iki bylos nagrinėjimo žemės dokumentų visiškai neskaitė. Atsakovas aiškina, kad jis su ieškove susitarė dėl jos žemės pirkimo pardavimo ir dėl to kaip avanso davimą surašė vekselį, tai aiškina, kad ieškovei pinigus paskolino. Teismas šiuo atsakovo parodymus vertina kritiškai, nes atsakovas apie 12 metų vykdęs žemės sklypų pirkimo- pardavimo sandorius, žinojo įstatymų reikalavimus perkant ir parduodant žemę, todėl turėjo žinoti, kaip forminami šie sandoriai. Atsakovas teigia, kad ieškovė 2016 m. kovo 22 d. surašo atsakovui įgaliojimą tvarkyti jos žemės reikalus, balandžio 7 d. atsakovas susitaria su ieškove dėl žemės kainos, balandžio 12 d. nueina atsakovas į VĮ Registrų centrą išsiaiškinti, ar pagal pateiktus ieškovės žemės dokumentus bus galima atstatyti nuosavybę, ten gauna atsakymą, kad žemė nurodytam asmeniui nepriklauso, iš to darytina išvada ir mažai tikėtina, kad atsakovas buvo toks neapdairus ir net nežinodamas ar ieškovei bus atstatyta nuosavybė į žemę, sudarinės su ja sandorius, o šiuo atveju skolins pinigus pasirašant vekselius ar mokės avansą už žemę išrašant vekselius. Ieškovė, nuvykusi pas atsakovą, pateikė jam visus turėtus dokumentus, susijusius su žemės grąžinimu, tarp jų buvo ir žemėtvarkos raštas, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisių atkurti galimybių nėra, todėl net jei atsakovas ir būtų perskaitęs žemės dokumentus, vekselio pasirašymo metu - 2016-04-07 atsakovui jau turėjo būti žinoma aplinkybė, kad ieškovė neturi galimybių susigrąžinti žemę. Be to, ieškovės išrašytas įgaliojimas atsakovui yra suteiktas net keliems metams - iki 2019 m., tuo tarpu vekselyje nurodytas pinigų mokėjimo data yra vos po dviejų mėnesių. Nuosavybės teisių atkūrimas ir su tuo susijusių paveldėjimo dokumentų tvarkymas nėra greitas procesas, trunkantis vos kelis mėnesius Atsakovas paaiškino, kad veikla nurodyta skelbime verčiasi jau 12 metų, todėl jam turėjo būti žinoma, kiek trunka dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo sutvarkymas, teisminiai procesai. Atsakovas nurodė, kad išsiaiškinęs, kad ieškovės nurodytas asmuo jokio nekilnojamojo turto neturi, atkurti nuosavybės teisių negalima, pradėjo skolos išieškojimo veiksmus, nors prieš tai teigė, kad sumokėjo ieškovei avansą už iš jos perkamą žemę pasirašant vekselį. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji su vyru 2015 metais pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, ji gauna pensiją, nėra ėmusi paskolų, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovė skolinosi iš jo pinigus vertintini kritiškai, kadangi tokio poreikio ieškovė neturėjo. Pažymėtina, kad ieškovė V. P. yra 73 metų amžiaus, keturių klasių išsilavinimo, pensininkė. Ieškovė nurodė, kad iš jos anūkės išviliojo pinigus, o tai rodo, kad ji patikli, žmonėmis pasitiki. Ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad padėtų jai susigrąžinti anūkėms perduotus pinigus ir ši aplinkybė nepatvirtina jos nesąžiningumo, o įrodo jos patiklumą. Atsakovas teigia, kad ieškovė pardavinėjo savo žemės sklypus, todėl turėjo suprasti įstatymus, tačiau ieškovė paaiškino, kad ji visais atvejais kreipdavosi į teisininkus. Atsakovas T. D. yra 38 metų amžiaus, teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti koks yra jo išsilavinimas, patvirtino, kad jau 12 metų verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu pardavimu, paskolų teikimu. Į šias šalis charakterizuojančias aplinkybes atsižvelgiama vertinant šalių elgesį ginčijamo sandorio pasirašymo metu.

Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė du kartus pasirašė dokumentus, kurių teksto nematė, nes atsakovas tekstą buvo uždengęs ranka. Ieškovė paaiškino, kad pats atsakovas jai padavė pasirašyti dokumentus teigdamas, kad vieną kartą pasirašo ant dokumento, su kuriuo jis eis į žemėtvarką dėl žemės reikalų, kitą kartą – ant dokumento, su kuriuo tvarkys anūkių bylos reikalus. Atsakovas patvirtino, kad vekselius padavė pasirašyti jis pats, ištraukęs vekselio formą iš interneto. Ieškovės teigimu, atsakovas tik pirštu rodė, kur rašyti vardą, pavardę ir parašą, kito teksto ji nematė. Iš teismui pateikto vekselio matyti, kad ieškovės duomenis: vardas, pavardė, gyvenamasis adresas, asmens kodas buvo surašyti kompiuteriu ir atspausdinti, ieškovės ranka tik vekselio apačioje parašytas vardas, pavardė ir parašas. Ieškovė, gavus laiškus iš atsakovo, iš karto nuvyko į notarų biurą dėl atsakovui suteikto įgaliojimo panaikinimo, notarė patvirtino, kad ieškovė buvo išsigandus ir papasakojo jai, kad pasirašė ant neskaityto dokumento. Iš tokių ieškovės paaiškinimų ir veiksmų darytina išvada, kad ieškovė pasirašomų dokumentų neskaitė. Vekselį ir jo tekstą ieškovė pirmą kartą pamatė tik atsakovui jį atsiuntus ir pradėjus reikalauti iš jos pinigų, iki to laiko apie tokį dokumentą jai nebuvo žinoma. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad supratusi apgaulę ji iš karto panaikino įgaliojimą atsakovui, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė V. P. pinigų iš atsakovo negavo ir dėl žemės pardavimo su juo nesitarė, jai rūpėjo tik susigrąžinti tetos valdytą žemę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad tarp šalių nebuvo paskolos teisinio santykio ir susitarimų dėl žemės pirkimo, taigi nebuvo pagrindo išduoti vekselį. Tuo tarpu ieškovės parašas ant ginčijamo vekselio neatitinka jos tikrosios valios, nes jis padėtas ant dokumento atsakovui klaidingai nurodžius jo pobūdį, neatskleidus senyvo amžiaus moteriai jo turinio.

Ieškovei 2016 m. rugpjūčio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 271,84 EUR sumą (b.l. 78). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo T. D. valstybės naudai priteistinos 271,84 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 84 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 92, 96 straipsnis).

Vadovaujantis LR CPK 150 str. 2 d., 2016-10-11 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti vykdomojo dokumento vykdomojoje byloje Nr. 0092/16/01142 vykdymą, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį V. P. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui T. D. 2800 EUR.

Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 355,84 EUR (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

2016-10-11 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti vykdomojo dokumento vykdomojoje byloje Nr. 0092/16/01142 vykdymą, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.