Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. D. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui T. D. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolė N. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2016-04-07 paprastąjį vekselį dėl 2 800,00 Eur. Nurodė, kad siekiant atkurti nuosavybės teises į mirusios tetos Felicijos K. V. žemę (duomenys neskelbtini), atsakovas T. D. sutiko padėti tvarkyti dokumentus, pasakė, kad reikia sumokėti 100,00 Eur ir pasirašyti. Atsakovas buvo uždėjęs ranką ant teksto ir pirštu parodė, kur reikia parašyti vardą, pavardę ir pasirašyti, ieškovė teksto nematė ir neperskaitė. Atsakovas paprašė jam duoti įgaliojimus tvarkyti visus turtinius reikalus, susijusius su paveldėjimo byla. Ieškovė nuvyko pas atsakovą su dokumentais, atsakovas padarė jų kopijas, paprašė sumokėti 150,00 Eur už jo paslaugas. Vėliau su atsakovu kelis kartus susiskambino, o paskui su juo susisiekti nepavyko. Nurodė, kad 2016 m. birželio 8 ir 10 d. iš atsakovo gavo 2 registruotus laiškus su raginimu jam sumokėti 2 800,00 Eur, prie raginimo buvo pridėtas 2016-04-07 paprastasis vekselis, kurį ieškovė matė pirmą kartą. Ieškovė, supratusi, jog buvo apgauta, kreipėsi į teisininkus ir pas notarą dėl įgaliojimo panaikinimo. Kitą laišką gavo iš Ukmergės rajono apylinkės teismo, tai buvo preliminarus sprendimas, kuriuo priteista iš ieškovės 2 250,00 Eur skola T. D. naudai. Atsakovas, pasinaudodamas ieškovės amžiumi, patiklumu, ją apgavo, ieškovė niekada iš jo nesiskolino pinigų, o su juo tarėsi tik dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo. 2015-04-07 Ukmergės rajono 2-me notarų biure su sutuoktiniu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė jiems priklausančius žemės sklypus, į jos sąskaitą buvo pervesta 31 750,99 Eur suma, turėjo santaupų, gauna pensiją, ir jai nebuvo jokio reikalo skolintis pinigų. Atsakovas T. D. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2016-03-22 skolinosi 2 250,00 Eur, o 2016-04-07 pasiskolino dar 2 800,00 Eur, abu kartus buvo pasirašytas paprastasis vekselis. Dėl skolos grąžinimo pagal 2016-04-07 paprastąjį vekselį antstolė N. J. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Vekseliai yra aiškūs ir suprantami, atspausdinti normaliu šriftu, atitinkantys vekselio formos ir turinio reikalavimus. Šalys sutarė, kad atkūrus nuosavybės teises, atsakovas pirks, o ieškovė parduos jam žemės sklypą. Atsakovas iš viso ieškovei pervedė 5 050,00 Eur sumą ir sutarė, kad ši pinigų suma bus įskaityta vykdant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį, žemės sklypo vertė yra apie 11 000,00 Eur. Paskolos sutarties terminas yra apie 3 mėnesius, per tą laiką planavo susitvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Sužinojęs, kad ieškovei nepriklauso nuosavybės atkūrimo teisė į minėtą turtą ir kad nebus sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, atsakovas siekė susigrąžinti sumokėtas pinigines lėšas. Ieškovės senyvas amžius niekuo dėtas – 2015 m. ieškovė vykdė pirkimo-pardavimo sandorius, kuriuose sumos buvo nemažos apimties, taip pat teikė skundus dėl tariamai anūkių įvykdytos apgaulės ir psichologinio spaudimo. Trečiasis asmuo antstolė N. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017-02-27 sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2016-04-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį V. P. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui T. D. 2 800 Eur. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, jog ieškovė pinigų iš atsakovo negavo ir dėl žemės pardavimo su juo nesitarė, jai rūpėjo tik susigrąžinti tetos valdytą žemę. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nebuvo paskolos teisinio santykio ir susitarimų dėl žemės pirkimo, dėl ko nebuvo pagrindo išduoti vekselį. Ieškovės parašas ant ginčijamo vekselio neatitinka jos tikrosios valios, nes jis padėtas ant dokumento atsakovui klaidingai nurodžius jo pobūdį, neatskleidus senyvo amžiaus moteriai jo turinio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas T. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-02-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-10-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas šališkai vertino ieškinio teiginius bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, netinkamai ir neteisingai vertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, duotus paaiškinimus bei nurodytas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytas teisėtas ir galiojantis sandoris. Ieškovė laisva valia gavo iš atsakovo pinigus ir pasirašė vekselius, tačiau šias faktines aplinkybes ieškovė neigia.Ieškovė pasiskolino pinigus iš atsakovo, susitarė su atsakovu dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėdama įvykdyti savo įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pradėjo prieš atsakovą inicijuoti ikiteisminius tyrimus dėl dokumentų klastojimo bei sukčiavimo, vengia vykdyti prievoles pagal pasirašytus paprastuosius vekselius, tyčia klaidina teismą.Ieškovė V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-02-27 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai ieškovę kaltina nesąžiningumu, prievolės vengimu. Nebuvo tarp apelianto ir ieškovės paskolos teisinių santykių. Ieškovė nesiskolino iš apelianto pinigų ir apie jokius žemės sklypų pardavimus nebuvo tariamasi.Rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad į apeliantą ieškovė kreipėsi dėl tetos žemės nuosavybės atstatymo, paveldėjimo reikalų sutvarkymo. Ieškovė pinigų nesiskolino, nes skolintis nebuvo jokio reikalo. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovės parašas ant ginčijamo vekselio neatitinka tikrosios jos valios, nes ieškovė ant apelianto pateikto dokumento pasirašė apeliantui klaidingai nurodžius to dokumento pobūdį. Jai buvo paaiškinta, kad apeliantas su šiuo dokumentu eis į žemėtvarkos skyrių, kitą kartą rašėsi ant dokumento, su kuriuo jis žadėjo eiti į teismą dėl bylos atnaujinimo. Trečiasis asmuo antstolė N. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-03-22 ieškovė pasirašė įgaliojimą atsakovui atstovauti ieškovei, reikšti ieškinius, vesti paveldėjimo bylą po tetos Felicijos Kazlauskienės mirties, etc. 2016-04-07 šalys pasirašė paprastąjį vekselį dėl 2 800,00 Eur, vekselio apmokėjimo terminas – 2016-06-07. 2016-06-13 ieškovė panaikino atsakovui išduotą įgaliojimą. 2016-06-08 ir 2016-06-10 atsakovas siuntė pranešimus ieškovei dėl skolos pagal vekselius atlyginimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai ir neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka bei pažymi, jog abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir priimto procesinio sprendimo teisingumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju aktualia aplinkybe yra tai, kad šiuo metu yra išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei V. P. dėl prievolės įvykdymo ir atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui T. D. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu (civilinės bylos Nr. 2-1684-1040/2016, 2A-1167-590/2017). Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl prievolės pagal 2016-03-22 tarp šalių sudaryto vekselio įvykdymo ir šio vekselio pripažinimo negaliojančiu. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016-11-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1684-1040/2016, panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-06-27 preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu 2016-03-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį V. P. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui T. D. 2 250,00 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2017-07-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1167-590/2017, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą paliko nepakeistą.Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Vilniaus apygardos teismas 2017-07-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1167-590/2017, pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nebuvo pagrindo 2016-03-22 paprastajam vekseliui išduoti. V. P. ir K. P. 2015-04-07 pardavė jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausiusius septynis žemės sklypus už 31 750,99 Eur, kurie buvo pervesti į atsakovės banko sąskaitą. Po žemės pardavimo dalį pinigų – 5 600,00 Eur atsakovė davė anūkėms. Taigi atsakovei nebuvo poreikio 2016-03-22 skolintis iš ieškovo 2 250,00 Eur, nes piniginių lėšų atsakovė turėjo pakankamai, t. y. atsakovės turimų lėšų pakako ne tik jos pačios, bet ir giminaičių poreikiams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės turtinė padėtis po žemės pardavimo iki ginčijamo vekselio sudarymo būtų iš esmės pasikeitusi. Aplinkybių ir išvadų, kad atsakovė 2016-03-22 turėjo piniginių lėšų ir jai nebuvo jokio poreikio jų skolintis iš ieškovo apeliantas nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių nebuvo paskolos teisinio santykio ir pagrindo išduoti ginčijamą vekselį.Nurodytoje byloje Vilniaus apygardos teismas taip pat sprendė, kad aplinkybes, jog atsakovei pinigus perdavė kaip avansą už planuojamą įgyti žemės sklypą, paneigia Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2016-02-15 raštas, iš kurio aiškiai matyti, kad atsakovė neturi galimybių susigrąžinti žemę. Argumentai, kad ieškovas vekselio sudarymo dieną (2016-03-22) nežinojo apie 2016-02-15 raštą ir visus dokumentus iš atsakovės gavo vėliau paneigia paties ieškovo poziciją, kad pinigus atsakovei perdavė už ketinamą įsigyti žemės sklypą. Akivaizdu, kad ieškovas, kuris vietinėje spaudoje skelbėsi superkantis žemės sklypus, kaip ir bet kuris kitas asmuo nepažįstamam asmeniui nemokėtų už žemės sklypą, nesant jokių įrodymų apie tokio žemės sklypo egzistavimą ir pardavėjo galimybes jį parduoti. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, jog į bylą nėra pateikta įrodymų ar paaiškinimų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl 2016-04-07 tarp šalių pasirašyto paprastojo vekselio kitaip, nei teismai sprendė dėl 2016-03-22 paprastojo vekselio. Atitinkamai byloje nėra duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis būtų pablogėjusi po 2016-03-22 ir 2016-04-07 būtų tokia, kad ieškovei būtų atsiradęs poreikis skolintis iš atsakovo 2 800,00 Eur. Tuo tarpu esant nustatytam prejudiciniam faktui, kad 2016-03-22 ieškovas žinojo apie 2016-02-15 raštą, iš kurio aiškiai matyti, kad atsakovė neturi galimybių susigrąžinti žemę, darytina išvada, kad 2016-04-07 pasirašant ginčo paprastąjį vekselį, ieškovas negalėjo apie minėtą raštą ir jo turinį pamiršti. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovės naudai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atmetamas, o valstybės patirtos išlaidos teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą – 127,38 Eur, priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. D. valstybės naudai 127,38 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.