Kauno apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje e2-10761-1026/2023, pakeista Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1232-480/2023, kuri galiojo iki 2024 m. liepos 2 d. (Kauno apygardos teismo nutarties dėl 2024 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-97-1026/2024 priėmimo) nustatyta, kad vaikų tėvas R. Ž. su nepilnamečiais vaikais G. Ž., B. Ž. ir E. Ž. bendrauja R. Ž. pasirinktam specialistui (psichologui, psichoterapeutui ar kt.) pagal pasirinkto specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje. Vaikų atvykimą laiku užtikrina G. Ž.. Nesant galimybės užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimo laiko pas specialistą (psichologą ar psichoterapeutą) dėl specialisto (psichologo ar psichoterapeuto) asmeninių priežasčių (atostogos, liga, užimtumas), neįvykęs bendravimo laikas perkeliamas į kitą specialisto (psichologo ar psichoterapeuto) paskirtą laiką. Tuo atveju, jei specialisto (psichologo, psichoterapeuto ar kt.) teikiamos konsultacijos mokamos, už jas ieškovė G. Ž. ir R. Ž. moka lygiomis dalimis.

3. 2024 m. spalio 10 d. nutarime Nr. VVTAIT-ANR_N-1523-2024, nurodyta, kad G. G. (buvusi pavardė – Ž.), laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2024 m. vasario 22 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje e2-10761-1026/2023, pakeista Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1232-480/2023, kuri galiojo iki 2024 m. liepos 2 d. (Kauno apygardos teismo nutarties dėl 2024 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-97-1026/2024 priėmimo), įpareigota užtikrinti nepilnamečių vaikų G. Ž., B. Ž. ir E. Ž. atvykimą pabendrauti su tėvu R. Ž., tarpininkaujant R. Ž. pasirinktam specialistui, pagal pasirinkto specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje, šio įsipareigojimo tinkamai nevykdė, su vaikų gerovės centru (duomenys neskelbtini) suderinusi nepilnamečių vaikų susitikimų su tėvu laiką 2023 m. rugpjūčio 21 d. nepristatė dukrų į susitikimą su tėvu vaikų gerovės centre „(duomenys neskelbtini). Be to, su VšĮ (duomenys neskelbtini) specialistais žodžiu, atsižvelgdama į nepilnamečių dukrų užimtumą, suderinusi dukrų dalyvavimo psichologo konsultacijose laiką 2024 m. vasario 13 d. 16.00 val. ir 2024 m. vasario 20 d. 16.00 val. nepristatė G. Ž. į psichologo susitikimus/konsultacijas VšĮ (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 14 d. 16.00 val. ir 2024 m. vasario 21 d. 16.00 val. nepristatė B. Ž. į VšĮ (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 15 d. 16.00 val. ir 2024 m. vasario 22 d. 16.00 val. nepristatė E. Ž. į VšĮ (duomenys neskelbtini). Be to, Pareiškėja laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2024 m, vasario 29 d. (duomenys neskelbtini) centre 2023 m. birželio 14 d. vykusio atvejo posėdžio metu nustačius pagalbos šeimai priemonę – motinai G. G. laikytis nustatytos vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, padėti vaikams ieškoti įvairių ryšių su tėvu palaikymo būdų, sudaryti galimybes vaikams bendrauti su tėvu, gyvenančiu skyrium, šį įsipareigojimą įgyvendino iš dalies, po Institucijos 2023 m. kovo 30 d. jos atžvilgiu priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (reg. Nr. 4ANN-97) pagal 2023 m. sausio 31 d. gautą R. Ž. prašymą dėl administracinės atsakomybės Pareiškėjai taikymo (reg. Nr. 4PR-81), savo elgesio nepakeitė, nedėjo pastangų, kad situacija keistųsi, nemotyvavo vaikų ryšio su tėvu atkūrimui, jų tarpusavio bendravimui, o būtent po 2023 m. rugsėjo 14 d. vaikų susitikimo su tėvu vaikų gerovės centre (duomenys neskelbtini) kiti realūs tėvo ir dukrų susitikimai neįvyko, vaikai nustatytu laiku ateidavo, trumpai pasikalbėdavo su socialiniu darbuotoju ir atsisakydavo bendrauti su tėvu, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d. į centrą atvyko visos trys dukros, tačiau į susitikimą su tėvu nuėjo tik B., kuri trumpo susitikimo metu tėvui išsakė nuomonę dėl teisminių procesų, kurie vyksta tarp tėvų, ir išėjo iš patalpos; 2023 m. rugsėjo 21 d., 2023 m. spalio 5 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. spalio 19 d., 2023 m. spalio 26 d., 2023 m. lapkričio 9 d. į centrą atvyko visos trys dukros, tačiau į susitikimų kambarį, kuriame laukė tėvas, eiti atsisakė; 2023 m. lapkričio 30 d. į centrą atvyko E. ir G., tačiau į susitikimų kambarį, kuriame laukė tėvas, eiti atsisakė, taip pat atsisakė individualių konsultacijų su socialiniu darbuotoju; 2023 m. gruodžio 7 d. į centrą atvyko E., tačiau į susitikimų kambarį, kuriame laukė tėvas, eiti atsisakė, taip pat atsisakė individualios konsultacijos su socialiniu darbuotoju, dėl ko (duomenys neskelbtini) centro 2024 m. vasario 29 d. pagalbos plane nurodyta, jog nustatytos pagalbos priemonės buvo įgyvendintos iš dalies – esminio pokyčio situacijoje nėra, dukros su tėvu bendravo minimaliai, ryšio atstatyti nepavyko. Be to, Pareiškėja su VšĮ (duomenys neskelbtini) specialistais žodžiu, atsižvelgdama į nepilnamečių dukrų užimtumą, iš anksto žinodama, kad jos nurodytu tinkamu laiku vaikų susitikimai su tėvu neįvyks, suderino dukrų dalyvavimo psichologo konsultacijose laiką būtent tuo metu, kai dukros tuo metu turėjo popamokinės veiklos užsiėmimus, t. y. 2024 m. vasario 13 d. 16.00 val. suderino G. Ž. psichologo susitikimų/konsultacijų laiką, kai pagal (duomenys neskelbtini) konservatorijos 2024 m. balandžio 30 d. pateiktą raštą G. Ž. antradieniais pamokos vyksta iki 15.40 val., nuo 16.35 iki 17.30 bei nuo 18.35 iki 19.20 val. vyksta muzikiniai užsiėmimai; 2024 m. vasario 14 d. 16.00 val. suderino B. Ž. psichologo susitikimų/konsultacijų laiką, kai pagal (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2024 m. gegužės 2 d. raštą B. Ž. trečiadieniais pamokos vyksta iki 14.40 val., taip pat trečiadieniais nuo 15.00 iki 17.00 val. mergaitė savanoriauja (duomenys neskelbtini) centre. Be to, vaikų gerovės centrui (duomenys neskelbtini) rekomendavus psichologo konsultacijas visiems vaikams, Pareiškėja nurodė, jog vaikams pagalba teikiama gydymo įstaigoje (2023 m. spalio 31 d. vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) raštas), 2024 m. vasario 29 d. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, jog psichologo konsultacijose dukros lankysis (duomenys neskelbtini) centre, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) medicinos centro Psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis G. Ž. pas psichologą lankėsi 4 kartus, tačiau administracinio nusižengimo tyrimui neaktualiu laikotarpiu, t. y.: 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. liepos 19 d., o E. Ž. psichikos sveikatos centre nesilankė apskritai (2024 m. gegužės 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) medicinos centro Psichikos sveikatos centro raštas). Be to, Pareiškėja laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2024 m. kovo 27 d. nemotyvavo ir neskatino dukrų susitikimams su tėvu, nesikooperavo, nebendradarbiavo su dukrų tėvu, nevykdė pareigos imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas teismo sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas, taip pat nedėjo pastangų padedant suvokti dukroms tėvo reikšmę vaiko gyvenime, neapsaugojo nuo dukrų vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, t. y. tėvų konflikto vykstant tarp tėvų teisminiam ginčui, supažindindama dukras su tarp jos ir R. Ž. nagrinėjamų bylų medžiaga, tokiais veiksmais apsunkindama atkurti tėvo ryšį su dukromis, taip tėvų valdžią panaudojo prieš nepilnamečių vaikų interesus, dėl ko teismo sprendimu siekiami tikslai nebuvo realiai pasiekti. Pareiškėja patvirtino, jog su dukrų tėvu nebendrauja, teigė, jog jai pagalba nereikalinga. 2024 m. vasario 29 d. (duomenys neskelbtini) centro pagalbos plane nurodyta, jog esminių pokyčių šeimos situacijoje nėra, specialistų pagalba Pareiškėja nesinaudoja, nors buvo rekomenduota. Atvejo vadybininkė V. M. nurodė, jog mato, kad mama savo kalbomis ir leidimu skaityti teismo dokumentus sudaro neigiamą įtaką dukrų santykiui su tėvu. Nurodytos aplinkybės sukėlė vaikams nesaugumo jausmą, prigimtinės teisės į saugią ir harmoningą aplinką pažeidimą. 2024 m. vasario 29 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu E. Ž. nurodė, kad klausė mamos ar privalo (bendrauti su tėvu) tai ji atsakė, kad neprivalo. B. Ž. nurodė, kad matė dokumentus ir ten daug parašyta apie jas ir netiesos, prieš metus gal paprašė, kad pakeltų alimentus. Patvirtino, jog namuose nekalba apie tėvą. Vaikų situacijos vertinimo metu (2024 m. vasario 27 d.) E. Ž. nurodė, kad mama prieš tėvą nenuteikinėja, ji sako, kad pati turi nuspręsti ar nori su tėvu bendrauti. B. Ž. nurodė nenorinti vykti į susitikimus su tėvu, tačiau suprantanti, kad yra teismo sprendimai ir juos reikia vykdyti. Mama nenuteikinėja prieš tėvą, ji sako, kad galit vykti bendrauti. G. Ž. nurodė, kad mama jos neriboja dėl bendravimo su tėvu, jos gali bet kada bendrauti. Dėl paiminėtų aplinkybių VTAPĮ ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka 2024 m. kovo 27 d. atlikus vaikų situacijos vertinimą buvo konstatuota pažeista vaikų G. Ž., B. Ž. ir E. Ž. teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais ir į tinkamas gyvenimo sąlygas (dėl tėvų tarpusavio nesutarimų).

Žemesnės instancijos teismas

5. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM 2024 m. rugsėjo 16 d. Nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju Nr. 4ANN-303 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė pripažino R. Ž. nukentėjusiuoju. Nutarime nurodoma, kad Pareiškėjas R. Ž. Tarnybos skyriui pateiktame skunde nurodė, jog dėl G. G. aktyvaus įgyvendinimo motinos valdžios priešingai vaikų interesams, tikslu jį įskaudinti, patyrė 1000 Eur neturtinę žalą ir 406,36 Eur turtinę žalą. Nutarime konstatuota, kad pastarosios teisenos aplinkybių kontekste yra pagrindo spręsti, kad, pasitvirtinus kaltinimui, tikėtina buvo neteisėtos pažeistos (suvaržytos) skyriumi nuo nepilnamečių vaikų gyvenančio jų tėvo asmeninio neturtinio bei turtinio pobūdžio teisės, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, R. Ž. pripažintas nukentėjusiuoju. 2024 m. spalio 10 d. nutarime Nr. VVTAIT-ANR_N-1523-2024 nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimu R. Ž. pripažinus nukentėjusiuoju, kaltinimui pasitvirtinus, konstatuojama, jog savo veiksmais G. G. jam padarė turtinę ir neturtinę žalą. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, sprendžiama, kad jų nepakankama nustatyti tikslų žalos dydį neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, todėl, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 3 dalimi, R. Ž. išaiškinama teisė pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi G. G. skundo netenkino, Institucijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą, tenkino nukentėjusiojo R. Ž. atstovės advokato padėjėjos Lidžitos Kolosauskaitės prašymą dėl proceso išlaidų ir iš G. G. R. Ž. naudai priteisė 950,00 eurų advokato paslaugoms apmokėti. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, Institucijos 2024 m. spalio 10 d. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagristas, todėl nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išsakytais argumentais. Taip pat apylinkės teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos), į nukentėjusįjį atstovavusios advokato padėjėjos pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas nurodytą išlaidų detalizavimą, administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą ir apimtį, nukentėjusiojo R. Ž. atstovės advokato padėjėjos prašymą dėl 950,00 eurų dydžio proceso išlaidų priteisimo tenkino, jas priteisiant iš G. G.

Žemesnės instancijos teismas

8.14. Teismas turėjo vertinti, kad įtikinti, motyvuoti, skatinti – būtina sudedamoji dalis to, kad dukros sutiktų ir vyktų į susitikimus su tėvu, yra išimtinai pareiškėjos nuopelnas ir jos vykdoma pareiga, kurios R. Ž. (R. Ž.) negali paneigti.

8.15. Tačiau teismas netyrė aplinkybių, kurios būtinos kaltei (ANK 73 straipsnio 1 dalis) nustatyti, nevertino Tarnybos atlikto tyrimo surinktos medžiagos patikimumo, nevertino įrodymų, kurie buvo nustatyti kitose teisminiuose procesuose, buvo neobjektyvus, tuo pagrindu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

. Teismas, priteisdamas visas R.Ž. atstovės advokatės padėjėjos pateiktas išlaidas, jų nepagrindė nei ANK 666 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (BPK) 106 straipsnio 2 dalies, nei nutartyje cituojamų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr.1R-184 patvirtintų rekomendacinių nuostatų pagrindu. Pareiškėja nėra „pralošusi šalis”, kuri privalo atlyginti visas R. Ž. (R. Ž.) jo patirtas teisinių paslaugų išlaidas, tuo labiau, kad procesas Institucijoje buvo pradėtas paties R. Ž. (R. Ž.) iniciatyva. Šis civilinio proceso principas (pralošusi šalis moka) šioje administracinėje byloje neturi pagrindo būti taikomas pareiškėjos atžvilgiu.

, tėvo ir vaikų tarpusavio santykis yra nutrūkęs. Tai yra neginčytinai nustatytos faktinės aplinkybės, kurias teismas privalėjo vertinti, kaip ir specialistų išvadas, įvardinant tos faktinės aplinkybės priežastis. Tačiau, akivaizdu, kad esant šiai situacijai (nutrūkus tėvo ir vaiko tarpusavio ryšiui ar jam nesant), Institucija neturi kitų būdų ir priemonių veiklai, kaip kitos pusės – šiuo atveju – vaikų motinos – atsakomybės klausimo kėlimo. Nors jokio faktinio, tuo pačiu, ir teisinio pagrindo atsakomybei nėra. Nėra jokių specialistų išvadų, kurios leistų daryti prielaidą, kad to priežastis – netinkamas pareiškėjos elgesys.

Žemesnės instancijos teismas

8.20. Teismo nutartyje cituojama praktika, kada sprendžiamas tėvo, gyvenančio kartu su vaiku aktyvus dalyvavimas santykyje su kitu tėvu, bendravimas, taikytina vaikams, kurių amžius leistų priimti atitinkamas poveikio priemones. Tuo tarpu, beveik suaugusių dukrų, kurios aiškiai yra išreiškusios ne tik nenorą, bet ir baimę bendrauti su tėvu, reikalavimai naudoti, tiesą sakant – prievartos priemones – yra neadekvatus ir neteisingas, bei prieštarauja vaikų interesams ir teisėms (pareiškėja negali jų „išstumti” iš automobilio atvežusi į susitikimus ar ant rankų nunešti į susitikimo kambarį).

8.21. Teismas nevertino aplinkybės, kad psichologai, vertinant nutrūkusį tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį, yra išreiškę rekomendacijas prieš organizuojant tėvo–vaiko susitikimus, susitikimuose su psichologais tiek vaikams, tiek tėvui, dalyvauti individualiai, ir tik, esant pasirengus, organizuoti susitikimus kartu (tėvas ir vaikas). Tokiu būtu R. Ž. (R. Ž.) pretenzijos, kaip ir teismo nutartyje teikiami argumentai apie aktyvų pareiškėjos dalyvavimą siekiant užtikrinti, kad susitikimai vyktų pagal R. Ž. (R. Ž.) valią ir norus prieštarautų vaikų interesams ir aktualioms psichologų rekomendacijoms. Ar šios aplinkybės yra svarbios, teismas turėjo įvertinti atlikus specialistų apklausą, o ne subjektyviai vadovaudamasis tarnybos pateiktomis išvadomis bei nepagrįstais R. Ž. (R. Ž.) argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

8.23. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo teikti paaiškinimai, susiję ir su Pareiškėjos sveikatos būkle – pareiškėja augina kūdikį (gim. (duomenys neskelbtini)) kas, atsižvelgiant į Institucijos priimto sprendimo aplinkybes, privalėjo būti įvertinta. Apie pareiškėjos sveikatos būklę (R. Ž.) buvo žinoma, kadangi sveikatos būklę liudijantys dokumentai buvo teikiami byloje, nagrinėjant R. Ž. (R. Ž.) pareiškimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (teisminio proceso Nr. 2-69-3-20089-2019-1).

8.24.Teismo nutartyje cituojama teismų praktika, susijusi su nuostatomis ir principais, kuriais remiantis yra nustatoma vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarka, su kuriuo nėra nustatoma gyvenamoji vieta, santuokos nutraukimo bylose. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju bendravimo su vaikais tvarka jau yra nustatyta teismo sprendimu, nagrinėjant bylą pagal pareiškėjos ir R. Ž. (R. Ž.) pareikštus reikalavimus teisme, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ir buvo nustatytos remiantis aukščiau paminėtais teismų praktikos principais. Pareiškėja nustatytos tvarkos ir sąlygų nepažeidė ir teismo nutartimi prisiimtus įsipareigojimus (įskaitant ir pareigą užtikrinti vaikų atvykimą) vykdė. Teismas Pareiškėjos pareigą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo aiškina plečiamai – susilaikymas nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-19-1121/2025). Tačiau šių aktyvių veiksmų ar pareigos imtis priemonių nebuvimo teismas, priimdamas nutartį, nenustatė. Kaip ir nevertino esminės aplinkybės, kuri nustatyta šioje byloje – tėvo ir dukrų santykis yra nutrūkęs. Jo atstatymui būtinas specialisto (psichologo, psichiatro) dalyvavimas.

8.25. Teismų praktikos nuostatos, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvo ir vaikų tarpusavio ryšio palaikymo sąlygų, nėra visa apimančios, kadangi eliminuojama aplinkybė – būtinas specialisto dalyvavimas, o ne vienašališkas tėvo (ar šiuo atveju – motinos), dalyvavimas šiame procese.

8.26. Institucija, kuri dalyvavo civilinio proceso metu, yra išsamiai susipažinusi su faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, kurie būtini vertinti ir šioje administracinėj byloje, šio civilinio proceso metu nepalaikė tėvo R. Ž. (R. Ž.) keliamų reikalavimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kaip pažeidžiančius pastarųjų interesus (žr. Institucijos atsiliepimai civilinėje byloje Nr.e2-97-1026/2024, teisminis procesas Nr.2-69-3-05-35-2023-0).

8.27. Tarnyba, kaip išvadą teikianti Institucija civilinėje byloje (Nr.e2-97-1026/2024, teisminis procesas Nr.2-69-3-05-35-2023-0) dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo pareiškėjai nei pastabų, nei reikalavimų niekada nereiškė.

8.28. Teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, nesikreipė nuomonės į specialistus, kurie vykdė vaikų apklausas (įskaitant vyr. specialistą M. M.), bei dalyvavo civilinio proceso metu, tačiau priimtą nutartį grindė Institucijos darbuotojų, surašiusių protokolą ir nutarimą, išvadomis, kurie nei su viena iš dukrų nėra turėję jokio pokalbio, nutarimo motyvus formulavo tik R. Ž. (R. Ž.) teikiamais argumentais ir paaiškinimais (nesant juos pagrindžiančių įrodymų).

8.29. Kaltę, naudojant institucines priemones, perkelti ant pareiškėjos pusės – yra neteisingas ir jokiais įrodymais nepagrįstas teismo nutarties motyvas. Tai prieštarauja ir civilinėje byloje (Nr.e2-97-1026/2024, teisminis procesas Nr.2-69-3-05-35-2023-0) nustatytoms aplinkybėms, kad įrodymų, jog būtų pripažinta, kad pareiškėja netinkamai panaudojo arba piktnaudžiavo motinos valdžia nėra (65.) Dėl to priimta teismo nutartis, kuri grindžiama nesančių įrodymų argumentais, priešingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra nepagrįsta ir neteisėta.

. Tarnyba, kaip institucija, ginanti vaikų teises ir interesus, šioje administracinėje byloje faktiškai atstovauja ne vaikų, bet tik tėvo interesus (tiksliau, priemones paveikti pareiškėją administracinėmis priemonėmis).

Žemesnės instancijos teismas

8.32. Dėl nutrūkusio ryšio su tėvu nukentėjusiuoju asmeniu, vertinant tarnybos veiklos tikslus ir deklaruojamą misiją, pirmiausia turėtų būti ginami vaiko interesai.

8.33. Tarnyba buvo išvadas teikiantis asmuo (Institucija) civilinėse byloje, kuriose buvo sprendžiamas tėvų ginčas dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (Nr.e2-97-1026/2024, teisminis procesas Nr.2-69-3-05-35-2023-0) teikė išvadas ir nuomonę. Tačiau šių išvadų turinys neturėjo jokio pagrindo nutarimo ir teismo nutarties argumentams pagrįsti.

8.34. Administracinio nusižengimo protokole nėra motyvuoto įrašo pripažinti R. Ž. (R. Ž.) nukentėjusiuoju, administracinio nusižengimo protokole tik formaliai nurodyta, kad nusižengimo metu nukentėjo R. Ž. (R. Ž.), tačiau nei kaip jis nukentėjo, nei kokia žala jam padaryta, nei kokiu pagrindu daroma išvada apie galimą jo teisių pažeidimą, nenurodyta. Nukentėjusysis protokole nėra pasirašęs, vieta, kur turėtų būti asmens parašas, yra tuščia (pateikiamas).