Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies A. Č. skundas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2024 m. birželio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-968-2024 (ROIK: 23218705962) pakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. Č. nuo 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties nesudarė sąlygų ir kliudė mažametei E. Č. bendrauti su motina telefonu, porinių savaičių dienomis, t. y. tomis savaitėmis, kai vaikas pagal 2022 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį būna su tėvu, paimdamas iš vaiko mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso vaiko motinai L. G., už kurį ji apmoka) pirmą bendravimo dieną ir grąžindamas jai telefoną po savaitės, paskutinę bendravimo dieną, o būtent: nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. vasario 27 d.; nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. kovo 27 d.; nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. balandžio 10 d.; nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. balandžio 24 d.; nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 8 d.; nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gegužės 22 d.; nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. liepos 17 d.; nuo 2023 m. liepos 24 d. iki 2023 m. liepos 31 d.; nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.; nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d.; nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d.; nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d.; nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. spalio 9 d., nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. spalio 23 d.; nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d.; nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d.; nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d.; nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d.

Nutarime konstatuota, kad vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Nagrinėjamu atveju A. Č. veika buvo nukreipta į vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kas neatitinka tinkamo tėvų valdžios realizavimo. Jis, kaip mažamečio vaiko tėvas, žinodamas, kad turi tiek įstatymu, t. y. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, 3.170 straipsnio 2, 4 dalyse, tiek 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą pareigą sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti vaikui bendrauti mobiliuoju telefonu su motina, šios pareigos piktybiškai nevykdė. Taip pat konstatuota, kad A. Č. galėjo ir privalėjo numatyti, kad tokiu savo elgesiu jis pažeis savo mažamečio vaiko teisę netrukdomai bendrauti su tėvais/motina, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, t. y. vieną iš pagrindinių vaiko teisių, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 12 straipsnio l dalyje.

Tokiais savo veiksmais A. Č. pažeidė vaiko teisę bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų, nustatytą VTAPĮ 12 straipsnio l dalyje, CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, 3.170 straipsnio 2, 4 dalyse, nevykdė tėvų pareigos, nustatytos CK 3.155 straipsnyje, t. y. nepanaudojo tėvų valdžios užtikrinant vaiko interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. Č. paskirta 60 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. Č. skundas atmestinas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad žemesnysis teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad A. Č. padarė ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės analogiškas apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka A. Č. lūkesčių ir jis nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais teismo argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-60-387/2022).

8. Nagrinėjamu atveju Institucija 2024 m. birželio 18 d. nutarimu nustatė, kad A. Č. nesudarė sąlygų ir kliudė mažametei E. Č. bendrauti su motina telefonu porinėmis savaitėmis, kai E. Č. būna pas tėvą (pagal teismo nustatytą bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarką), kas sukėlė E. Č. neigiamus jausmus, liūdesį, neužtikrino jos teisėtų lūkesčių, kadangi kiekvieną porinę savaitę būnant pas tėvą, E. Č. laukė ir tikėjosi pokalbių telefonu su motina L. G. Institucija nustatė, kad A. Č. netinkamai vykdo tėvų pareigą pagal atitinkamas CK normas, taip pat pažeidė VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, Institucija A. Č. taikė administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį.

9. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, o ANK 73 straipsnio 2 dalyje – administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, padarymą pakartotinai. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai, pavyzdžiui, VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Akcentuotina, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Pastebėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

11. Bylos duomenimis, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį E. Č. su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę: neporinėmis savaitėmis dukra būna su motina L. G.-Č., o porinėmis savaitėmis dukra būna su tėvu A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi vaiko bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarka buvo papildyta, be kita ko nurodant, kad L. G.-Č. dukros bendravimo su ja laikotarpiu turi pareigą sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti A. Č. su vaiku susisiekti ir bendrauti mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. – vaiko tėvas bendrauja su vaiku telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o A. Č. dukros bendravimo su juo laikotarpiu turi pareigą sudaryti sąlygas ir jokiais veiksmais nekliudyti L. G.-Č. su vaiku susisiekti ir bendrauti mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. – vaiko mama su vaiku bendrauja telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Be to, tėvų teisė bendrauti su dukra mobiliuoju telefonu turi būti derinama su vaiko ugdymo ir kitokiomis veiklomis. Nutartis vykdoma skubiai (1 t., b. l. 42–49).

12. Nagrinėjamu atveju L. G. 2023 m. liepos 26 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą, prašydama pradėti tyrimą ir skirti nuobaudą A. Č. dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (1 t., b. l. 29). 2023 m. gruodžio 20 d. Institucijoje taip pat gautas L. G. analogiškas prašymas (1 t., b. l. 34–36). Minėtų L. G. prašymų esmė – A. Č. per jam priklausančias vaiko priežiūros savaites piktybiškai nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, nesudarydamas sąlygų dukrai bendrauti telefonu su motina. Atsižvelgiant į minėtus pareiškėjos skundus, Institucijoje buvo pradėtas galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, tyrimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek tiriant 2023 m. liepos 26 d., tiek 2023 m. gruodžio 20 d. L. G. pranešimus, Institucijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo ir su L. G., ir su A. Č. L. G. teigimu, vaikas jai yra pasakojęs, kad tėvas iš jos paima telefoną, taip sudarant kliūtis motinai parašyti žinutę ar paskambinti, tuo metu, kai vaikas būna pas tėvą. Taip pat Institucijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai su L. G. bendravo 2024 m. sausio 8 d., vasario 29 d., būdama įspėta už melagingų parodymų davimą, parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. A. Č. teigimu, jeigu vaikas nenori atsiliepti, jis neprivers, nes vaikas savo noru būna palikęs telefoną automobilio daiktadėžėje ir telefoną paima tik grįžtant pas motiną (motina skambina net 22 val., 23 val.), be to, teismo nutartimi yra patvirtintos tik nuotolinio bendravimo su vaiku sąlygos, bet ne prievolė (yra pateikęs ir garso įrašą, kur dukra teigia, kad nenori paskambinti motinai ir pan.). Įvertinus surinktus duomenis, abiem minėtais atvejais konstatuoti vaiko teisių pažeidimai (Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-5395 ir Nr. 1VSV-178) (1 t., b. l. 37 –40, 52–65, 70–93). Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina, kad vaiko tėvų L. G. ir A. Č. nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tęsiasi jau ilgą laiką ir susiklosčiusi situacija yra itin jautri, santykiai tarp E. Č. tėvų yra konfliktiški. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nuo 2022 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Be to, iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad L. G. ir A. Č. atžvilgiu yra nemažai nagrinėjamų/išnagrinėtų civilinių, administracinių nusižengimo bylų. Vadinasi, L. G. ir A. Č. konfliktus yra linkę spręsti tik teisiniu keliu ir nesiekia bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant užtikrinti vaiko interesus.

13. Pagal byloje esantį 2024 m. sausio 23 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 1VAIK-36, E. Č. buvo apklausiama Institucijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologės V. M., apklausoje nedalyvaujant vaiko motinai. Mergaitė su psichologe bendravo vaiko nuomonės išklausymo kambaryje tik dviese, prieš tai E. Č. priminus bendravimo taisykles (gali užsiimti norima veikla bendraudama; „nežinau“, „nesuprantu“, „nenoriu apie tai šnekėti“). Psichologės užduodami klausimai nebuvo menami, psichologė tik paklausė, kaip mergaitė bendrauja su tėvais, kai būna pas vieną iš jų, nesuponuodama mergaitei jokių galimų atsakymų. E. Č. teigimu, mama jai duoda telefoną, o tėtis jį paima ir neleidžia kalbėtis su mama per jo savaitę. Paklausta, kaip tėtis jai neduoda kalbėtis su mama, pasakė, kad tėtis paima telefoną, kažkur padeda ir laiko jį ten, o grąžina, kai ji važiuoja pas mamą. Mergaitė nurodė žinanti, kad tėtis padeda telefoną mašinoje ir išjungia garsą. Paklausus, kodėl tėtis taip daro, atsakė, kad jis nenori, jog dukra bendrautų su mama per tėčio savaitę. Taip pat mergaitė patvirtino, kad ji norėtų bendrauti su mama per tėčio savaitę. Pasakoja, kad ji jautėsi negerai, kai tėtis mamai iš jos telefono parašė, kad ji jos nekenčia. Tą jai pasakojo mama, be to ji pati matė žinutę savo telefone, kai tėtis jai telefoną grąžino. Mergaitė buvo klausiama ir apie galimybę bendrauti su tėčiu telefonu per mamos savaitę, į ką taip pat atsakė, kad negali, nes tėtis jai neduoda savo telefono šiam tikslui, gauna jį tik nuvykusi pas tėtį. Dėl šios priežasties ji niekaip nebendrauja ir su tėčiu per mamos savaitę. Taip pat E. Č. nurodė, kad ji norėtų bendrauti ir su tėčiu per mamos savaitę. Bet tėtis mano, kad per mamos savaitę ji turėtų bendrauti per mamos telefoną su mama, o per tėčio – su tėčiu per jo telefoną. Klausiama, o kaip, jos nuomone, turėtų būti, sako, kad jai patiktų turėti abu telefonus ir bendrauti su abiem tėvais. Baigiant pokalbį, mergaitės buvo paklausta, ar ji turi kokių klausimų psichologei, mergaitė nurodė prašanti, kad ji galėtų susisiekti su mama per tėčio savaitę (1 t., b. l. 66–69).

14. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie aukštesnės instancijos teismą priverstų suabejoti minėtos vaiko apklausos išvadomis. Priešingai, skundžiamoje nutartyje teisingai spręsta, jog E. Č. pasakojimas apklausos metu patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju L. G. pranešimai apie galimą vaiko teisės bendrauti su motina pažeidimą, nebuvo išgalvoti. Šiuo aspektu nepagrįstais laikytini ir skundo argumentai, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išvadą. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors vaiko teisių apsaugos kontrolierius konstatavo tam tikrus veiklos trūkumus, susijusius su mergaitės nuomonės neišklausymu ar išklausymu ne tiesiogiai (telefonu), terminų pažeidimu, tačiau kartu išvadoje konstatuota, kad nenustatyta pagrindo pripažinti, jog Institucijos darbuotojai, rengę išvadas teismui, būtų veikę šališkai kurio nors iš tėvų naudai, sąmoningai būtų veikę priešingai vaiko interesams (2 t., b. l. 96–125). Be kita ko, atsakant į skundo argumentą, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokie konkrečiai bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad vaiko telefonas buvo automobilio daiktadėžėje, pastebėtina, kad šio fakto 2023 m. rugsėjo 22 d. apklausos metu neginčijo pats A. Č., tačiau nurodė, kad telefoną automobilio daiktadėžėje vaikas palieka savo noru. Vis dėlto, iš E. Č. apklausos duomenų matyti, kad mergaitė telefoną automobilyje palikdavo ne savo noru. Remiantis minėta vaiko apklausa, skundo teiginiai, kad tėvas žinučių iš vaiko telefono motinai nesiuntinėja, vaikas, būdamas pas tėvą nenori bendrauti su motina, yra paneigti minėtos vaiko apklausos duomenimis. Kita vertus, skunde kvestionuojama L. G. sveikata, psichologinė būsena, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl tokie skundo teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio.

15. Skunde nurodoma, kad nei apylinkės teismas, nei Institucija nemotyvavo, kuo pasireiškė A. Č. veiksmų pavojingumo lygis. Sutiktina su skundo argumentams, kad aptariamas administracinis nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Vis dėlto, esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesniojo teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju neabejotinai nustatyta, kad A. Č. nesudarė sąlygų ir kliudė vaikui bendrauti su motina telefonu, paimdamas iš vaiko mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą bendravimo dieną ir grąžindamas jai telefoną po savaitės, paskutinę bendravimo dieną (past. – pagal bylos duomenis, atitinkamomis, pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, 2023 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių savaitėmis, nurodytomis šios nutarties 1 punkte). Atitinkamai dėl to, E. Č. buvo sukelti neigiami jausmai, liūdesys, neužtikrinti jos teisėti lūkesčiai. Pažymėtina, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisės pažeidimu siekiama užtikrinti itin pažeidžiamų visuomenės narių, t. y. vaikų, teises. Dėl to byloje nustatyti A. Č. veiksmai, t. y. pasikartojantis kliudymas bendrauti su motina telefonu minėtais laikotarpiais, laikytinas pavojingu ir užtraukiančiu administracinę atsakomybę. Šiame kontekste nepagrįstais laikytini skundo argumentai, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-1462-1223/2024 (ROIK: 24256938465), nagrinėjamoje pagal A. Č. skundą (past. – LITEKO duomenimis, byla išnagrinėta 2025 m. sausio 21 d.), Institucija 2024 m. lapkričio 26 d. atsiliepime nurodė, kad negalima konstatuoti, jog L. G. elgesys yra pasiekęs tokį pavojingumo lygį, jog už šios teisės pažeidimą galėtų būti skiriama administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas negali savavališkai išplėsti savo kompetencijos ribų ir pats susikurti ANK nenumatytą procesinę galimybę išnagrinėti proceso dalyvių skundus ar atsiliepimus į juos, kurie yra pateikti kitoje byloje. Teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų taisyklių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų.

16. Akcentuotina, kad teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima tiek susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, tiek ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas. Pagal bylos duomenis, E. Č. nori turėti nuolatinį ryšį su abiem tėvais, t. y. neporinėmis savaitėmis būdama su motina, nori bendrauti su tėvu ir atvirkščiai, porinėmis savaitėmis būdama su tėvu, nori bendrauti su motina. Pastebėtina, kad vaikas paprastai jaučia konfliktinius tėvų santykius, įtampas tarp jų ir tai sukelia jam nesaugumo jausmą, prigimtinės teisės į saugią ir harmoningą aplinką pažeidimą. Kategoriškas ir bekompromisis tėvų bendravimas nėra geriausia alternatyva vaiko interesams.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apygardos teismas pritaria Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, apylinkės teismo sprendimas pašalinti dvi A. Č. atsakomybę sunkinančias aplinkybes yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta administracinė nuobauda – proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.