- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-420-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10714-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinės bendrovei „Mažieji apartamentai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažieji apartamentai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Keista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinės bendrovei „Mažieji apartamentai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Mažieji apartamentai“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Keista“ dėl nepagrįstai gautų sumų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Keista“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mažieji apartamentai“ 24 200 Eur skolos, 450,12 Eur delspinigių, 6 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. vasario 6 d. pasirašė sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė (užsakovė) pavedė ieškovei (valdytojai) vykdyti techninio projekto paruošimo koordinavimą, organizuoti darbus/teikti paslaugas pagal pagrindines statinio statybos techninės veiklos sritis (statinio statybos darbai, statinio statybos techninė priežiūra), organizuoti rangovų atliktų darbų garantinių įsipareigojimų vykdymą, skirti saugos ir sveikatos darbe koordinatorių ir kitus, tinkamai atestuotus specialistus. Atsakovė minėta Sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkamai vykdyti užsakovės sutartinius įsipareigojimus. 2015 m. lapkričio 23 d. ginčo šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo pakeitė paslaugų teikimo terminą (pratęsė nuo 9 iki 11 mėn. ir atitinkamai padidino paslaugų kainą nuo 90 000 Eur iki 110 000 Eur) (toliau – Papildomas susitarimas). Atsakovė savo pareigą sumokėti už ieškovės pagal Sutartį suteiktas paslaugas vykdė nuo Sutarties pasirašymo iki 2015 m. lapkričio mėn., t. y. ieškovė, kaip numatyta Sutarties 4 skyriuje ,,Sutarties kaina, atsiskaitymo tvarka ir sąlygos“. Ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktus bei dvi PVM sąskaitas faktūras: Nr. K 10 631 (už lapkričio mėn. suteiktas ir priimtas paslaugas) ir Nr. K10 644 (už gruodžio mėn. suteiktas, bet atsakovės nepagrįstai nepriimtas paslaugas), tačiau atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo. Visą Sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė jokių pretenzijų ieškovės teikiamų paslaugų kokybei neturėjo. Ieškovė taip pat, vykdydama Sutartį, bendradarbiavo su atsakove ir vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, net atsakovei vėluojant vykdyti savuosius. Pretenzijas dėl paslaugų kokybės atsakovė ieškovei pradėjo reikšti tik 2015 m. gruodžio 30 d., t. y. po to, kai ieškovė pareikalavo atsakovės vykdyti savo sutartines pinigines prievoles ne tik ieškovei, bet ir tretiesiems asmenimis – statybos darbus atliekantiems juridiniams asmenims. 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovė, matydama, kad atsakovė vėluoja tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims mokėti už suteiktas paslaugas bei atliktus darbus, informavo atsakovę, jog kadangi atsakovės įsiskolinimai ieškovei ir tretiesiems asmenims nebuvo apmokėti, ieškovė neturi pagrindo tikėti, kad ateityje sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi. Todėl ieškovė pareikalavo iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovei visas pagal Sutartį priklausančias mokėtinas sumas, arba pateikti neginčytinas, ieškovei priimtinas garantijas dėl įsiskolinimų padengimo. Neapmokėjus įsiskolinimų, nepateikus garantijų bei tinkamai neįvykdžius kitų Sutarties įsipareigojimų ieškovė nurodė negalėsianti teikti kokybiškų paslaugų ir, remiantis Sutarties 6.2 punktu, sustabdys Sutarties vykdymą. Ieškovė taip pat priminė atsakovei, kad sustabdžius sutarties vykdymą, atsakovė lieka atsakinga už rangovų darbų vykdymą ir privalo vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytas statytojo (toliau – Statybos įstatymas) (užsakovo) pareigas. Atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir 2016 m. sausio 4 d. pareikalavo, kad visi ieškovės darbuotojai, susiję su Sutarties vykdymu, paliktų objektą, taigi, nuo 2016 m. sausio 4 d. ieškovė į objektą patekti negalėjo, statybos techninės dokumentacijos perduoti negalėjo, nors ne vieną kartą – 2016 m. sausio 5 d., 2016 m. sausio 7 d. – prašė atsakovės sudaryti galimybes patekti į objektą bei parengti perdavimui ir perduoti atsakovei statybinę techninę dokumentaciją. Atsakovė tokių galimybių ieškovei nesudarė, taigi, nuo 2016 m. sausio 4 d. ieškovė neturėjo jokių galimybių patekti į objektą. 2016 m. sausio 11 d. ieškovė informavo atsakovę, jog kadangi ji negali patekti į objektą, atsakovė pati privalo pasirūpinti jau atliktų darbų apsauga, t. y. nurodė, jog dėl oro sąlygų, didelio temperatūrų svyravimų gali atsirasti negrįžtamų deformacijų, kurios gali kenkti statinio konstrukcijoms, gali atsirasti jau atliktų darbų pažeidimų, medžiagų, gaminių bei įrangos sugadinimų. Atsakovė pažeisdama Sutarties sąlygas nepriėmė 2015 m. gruodžio mėn. atliktų darbų, nesumokėjo už tinkamai atliktus darbus sumų, nepateikė neįvykdytų piniginių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Ne dėl ieškovės kaltės atsakovė nuo 2016 m. sausio 11 d. vienašališkai nutraukė Sutarties vykdymą. Atsakovė UAB „Mažieji apartamentai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė būdama statytoja ir užsakove pasitikėjo pavedimo pagrindu veikiančia ieškove, nuolat ir aktyviai teikiamų paslaugų kokybės netikrindavo, kol negavo informacijos iš statybų objekte veikiančių rangovų, kad ieškovė kaip statybų valdytoja netinkamai atlieka savo pareigas. Atsakovės atstovei R. R. atvykus į objektą apie 2015 m. gruodžio 23 d.-24 d. buvo pastebėta, kad per įrengtas metalines stogo konstrukcijas buvo sugadinta hidroizoliacinė stogo danga (apie tai ieškovė buvo informuota žodžiu bei 2015 m. gruodžio 30 d. raštu), todėl kritulių vanduo patenka į pastatą ir gadina apdailą bei inžinerines sistemas. Atsakovė pati ėmėsi veiksmų ir pasamdė UAB „Bio supplies“ siekiant pašalinti drėgmę ir jos atsiradimo priežastis. Atsakovė įvertinusi tai, kad dėl ieškovės kaltės daroma žala, 2015 m. gruodžio 30 d. raštu pranešė, kad siekia vienašališkai nutraukti Sutartį dėl ieškovės esminio pažeidimo, jeigu nebus ištaisyti prievolių vykdymo trūkumai. Šalims nesutarus dėl Sutarties pabaigos pasekmių, atsakovė, matydama, kad ieškovės veikla gali padaryti dar didelių nuostolių, o statybinė dokumentacija gali būti prarasta (atsakovė turėjo realaus ir pagrįsto pagrindo manyti, kad ieškovė gali sunaikinti ar pasiimti dokumentaciją, jos neperduoti, kadangi buvo gavusi informaciją iš rangovų, kad jų pateikti atliktų darbų aktai su išpildomąją dokumentacija yra būtent pats ieškovę, o ieškovė šių dokumentų atsakovei neperdavė iki šiol) pasikvietusi antstolį objekte perėmė visą dokumentaciją atliekamų paslaugų auditui atlikti. Atsakovė išsamiam patikrinimui ir tolimesniam statybų valdymui pasamdė UAB „Contestus projektai“, kuri atliko paimtos dokumentacijos patikrinimą. Atlikus dokumentų patikrinimą, atsakovė informavo ieškovę apie pažeidimus: pasirašytų rangos sutarčių ir papildomų susitarimų suma ženkliai viršija ieškovės pateiktą objekto statybos biudžetą (Sutarties 3.1.1 punkto 2 dalies „kainos kontrolė“ netinkamas vykdymas); nebuvo tinkamai pildomi statybos darbų žurnalai. Atlikus statinio apžiūrą buvo nustatyti statybų valdymo esminiai trūkumai – darbai buvo atliekami nesilaikant darbų eiliškumo, darbų kokybė nebuvo tikrinta arba aplaidžiai tikrinta, dėl ko padaryta žala statiniui, o atsakovė, kaip statytoja, patirs papildomas statybos išlaidas vien dėl statybų valdytojo netinkamo savo prievolių vykdymo. Ieškovė UAB „Keista“ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovė Sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai nuo pat pradžių. Ieškovė paslaugų užbaigti negalėjo dėl atsakovės veiksmų. Ieškovė atsakovei paaiškino dėl ko nepriėmė darbų iš vieno iš rangovų UAB ,,Liaras“. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė pateikė UAB „Bio supplies“ sąskaitą faktūrą 2015 m. gruodžio 30 d., tačiau jokia darbų detalizacija, atliktų darbų aktas nepateikti. UAB „Bio supplies“ interneto svetainėje nėra nurodoma, jog minėta bendrovė užsiiminėja statybine veikla – neturi teisės verstis atestuota statybos darbų veikla, taip pat nėra įdarbinusi jokio atestuoto projekto vadovo. Darbai buvo atliekami 2015 m. gruodžio mėn., tuo metu, kai ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Kyla klausimas, kokiu būdu atsakovė, 2015 m. gruodžio 30 d. pareikalavusi pašalinti trūkumus, o 2016 m. sausio 4 d. konstatavusi, kad trūkumai nepašalinti, galėjo 2015 m. gruodžio mėn. pasamdyti ekologiško kuro prekyba užsiimantį subjektą, neturintį atestuotos statybos įmonės statuso, kuris pašalintų stogo defektus, todėl tikėtina, jog UAB „Bio supplies“ darbų neatliko. Pati atsakovė eliminavo ieškovės galimybes tiek dalyvauti dokumentų perdavime, tiek juos perduoti. Taip pat nurodo, kad statybos biudžetas kito dėl nuolat kintančių atsakovės norų ir pageidavimų. Statybos žurnale yra trūkumai, kurie susiję su pačios atsakovės veiksmais, nes ji iki pat Sutarties nutraukimo dienos nebuvo pateikusi pilnos apimties darbo projekto, todėl ieškovė atitinkamai neturėjo teisės pasirašyti statybos darbų žurnaluose ir patvirtinti, kad darbai atlikti pagal darbo projektą, kurio galutinio net nebuvo. Atsakovė UAB „Mažieji apartamentai“ triplike nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog paslaugas suteikė netinkamai dėl atsakovės kaltės. Rangovui UAB ,,Liaras“ nebuvo paaiškinta dėl ko nepriimami rangos darbai, neinformavo atsakovės apie kito rangovo padarytą žalą. Nurodo, kad atsakovė pateikė eilę įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovės vykdoma techninė priežiūra buvo vykdoma netinkamai. Atsakovė UAB „Mažieji apartamentai“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Keista“ atsakovei iš ieškovės 33 880 Eur be pagrindo įgytų lėšų už nesuteiktas techninės priežiūros paslaugas ir 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d.; 20 000 Eur be pagrindo įgytų lėšų už nesuteiktas projektų rengimo koordinavimo paslaugas ir 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d., ir 18 677,39 Eur nuostolių atlyginimo, bei 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad ieškovė veikdama atsakovės interesais turėjo teikti detalias ataskaitas apie teikiamas paslaugas, iš kurių būtų galima matyti kokias paslaugas ji teikia ir kokia apimtimi atitinkamą mėnesį, jei paslaugos nebuvo teikiamos visa apimti. Ieškovė to nedarė, o pasirinktos ataskaitų formos leido jai apgaudinėti atsakovę, kuriant iliuziją, kad visos paslaugos teikiamos. Ieškovei teikiant apibendrintas ataskaitas atsakovė pagrįstai tikėjosi ir tikėjo, kad jose nurodytos paslaugos yra teikiamos visa Sutartyje nurodyta apimtimi. Aplinkybė, jog atsakovė apmokėjo už nesuteiktas paslaugas ir atitinkamai pasirašė ieškovės pateiktus priėmimo-perdavimo aktus (ataskaitas) bei Papildomame susitarime patvirtino, kad pretenzijų neturi, nereiškia, kad ieškovė visas paslaugas suteikė. Ieškovė kaip statybų profesionalė turėjo ir galėjo suprasti bei numatyti, kad atliekant stogo ardymo darbus ir to stogo neužsandarinus po tokių darbų bus padaryta žala pastatui. Todėl iki stogo ardymo darbų atlikimo ji privalėjo surasti rangovą, kuris išardytą stogą užsandarins, o nesuradęs tokio rangovo ir su juo nesudaręs įpareigojančių susitarimų, turėjo neleisti stogo ardymo darbų atlikti arba turėjo aiškiai nurodyti atsakovei šias aplinkybes ir įspėti dėl galimos žalos ir jos eliminavimo kaštų. UAB „Contestus projektai“ atlikus ieškovės teiktų paslaugų auditą paaiškėjo, jog dalies paslaugų pagal Sutartį, už kurias ieškovė išrašė sąskaitas, ir, už kurias atsakovė sumokėjo, ieškovė nesuteikė. Atitinkamai dalį paslaugų, už kurias taip pat ieškovė išrašė sąskaitas, ir, kurias atsakovė apmokėjo, ieškovė suteikė netinkamai. Atsakovė techninės priežiūros paslaugų ieškovei neteikia nuo 2015 m. balandžio 29 d. Kadangi projektų rengimo koordinavimo ir konsultavimo paslaugos didžiąja apimtimi nebuvo teikiamos, o suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, vadovaujantis Sutarties 4.1 punktu laikytina, jog ieškovė neturėjo teisės gauti atlyginimo už jas. Vadinasi ieškovė nepagrįstai ir neturėdama teisinio pagrindo gavo 20 000 Eur be PVM už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Atsakovės veiklos auditą atlikusi UAB „Contestus projektai“ nustatė, jog didžioji dalis statybos darbų yra nebaigta arba darbai atlikti nekokybiškai. Dalis pastato buvo sušlapusi dėl neuždengto stogo, todėl reikėjo skirti papildomų lėšų ir laiko pastato džiovinimui. Tam buvo nuomojami drėgmės surinkėjai, kurie buvo statomi daugumoje pastato patalpų. Buvo visiškai sugadinta 6A grindų konstrukcija, ją reikėjo įrenginėti iš naujo. Aplietos beveik visos sienos, kurias reikėjo papildomai dažyti, norint patalpoms suteikti prekinę išvaizdą. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neužtikrino sklandaus, savalaikio ir nuoseklaus statybos darbų vykdymo, ko pasėkoje tinkamai atliktų darbų rezultatai buvo sugadinti ir juos reikėjo taisyti atsakovės lėšomis. Ieškovė kaip statinio statybų valdytoja privalėjo užtikrinti, kad objekte darbai būtų atliekami tokiu eiliškumu, kad jau atlikti darbai ir jų rezultatai nebūtų sugadinami. Be to, ieškovė privalėjo užtikrinti, kad darbai būtų atliekami kokybiškai ir tinkamai, pagal rangos sutarčių, gerosios ir įprastos statybų praktikos ir teisės aktų reikalavimus. Šių pareigų ieškovė neįvykdė, todėl laikytina, jog atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos papildomai patvirtina ataskaitos 4 priedas – padėties fiksavimo aktas, kuriame yra nurodomi visi darbų trūkumai. Atsakovė likviduodama ieškovės neteisėtų veiksmų sukeltus padarinius, susijusius ir sąlygotus neuždengto stogo, patyrė 18 462 Eur be PVM tiesioginių nuostolių.Ieškovė UAB „Keista“ pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovė visą paslaugų teikimo laiką aktyviai ir nuolatos dalyvavo ieškovės organizuojamuose pasitarimuose, teikdavo su statinio statyba susijusius pastabas bei informaciją. Atsakovė daugiau nei metus mokėjo už teikiamas paslaugas, pasirašė Papildomą susitarimą. Nurodė, kad tai atsakovė pažeidė pareigą sumokėti už laiku suteiktas paslaugas. Ieškovė tinkamai ir laiku vykdė paslaugas, atsižvelgdama į faktinę situaciją. Atsakovė UAB „Mažieji apartamentai“ teismui pateiktame dublike nurodė papildomus motyvus bei įrodymus, kurie pagrindžia ieškovės netinkamai atliktų arba išvis neatliktų paslaugų faktą, taip pat patirtų nuostolių dėl netinkamai teiktų paslaugų. Ieškovė UAB „Keista“ pateikė tripliką į atsakovės dubliką, kuriame taip pat papildomai išdėstė aplinkybes bei pateikė įrodymus, ieškovės nuomone, patvirtinančius, kad atsakovės priešieškinis nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovės atstovė visą paslaugų teikimo laiką aktyviai dalyvavo ieškovės organizuojamuose pasitarimuose, ieškovė tikrino rangovų darbus, teikė pastabas, reikalavo rangovus pašalinti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus bei koordinavo rangovų darbus. Teismo vertinimu, atsakovė savalaikiai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei (bei tretiesiems asmenims rangovams).Teismas įvertinęs atsakovės pateiktą, UAB ,,Contestus projektai“ atliktą, ieškovės darbų vertinimo ataskaitą, sutiko su ieškove, jog ataskaitoje nurodyti ieškovės darbo trūkumai buvo nustatinėjami vienašališkai – nustatant nebuvo pakviesti nei ieškovės, nei rangovų atstovai, nei antstolis, kuris būtų galėjęs fiksuoti faktines aplinkybes. Ieškovės su objekto rangovais sudarytose sutartyse, kurių vykdymo priežiūrą atliko ieškovė, buvo nurodyta, kad galutinis rangovų atliktų darbų priėmimas (ir jų kokybės tikrinimas) vyksta šalims sudarant baigiamąjį atliktų darbų aktą. Įvertinęs statybos darbų žurnalus, teismas nustatė, kad statybos darbų žurnaluose įrašai apie atliktus darbus padaryti, darbų kiekių ir kokybės kontrolė buvo vykdoma, tačiau žurnaluose iš dalies nėra techninio prižiūrėtojo parašų. Teismas laikė, jog nepaneigta, jog dėl atsakovės projektinės dokumentacijos keitimų atsakovė iki pat sutarties nutraukimo dienos nebuvo pateikusi ieškovei pilnos apimties darbo projekto, todėl laikė, jog ieškovė neturėjo teisės pasirašyti statybos darbų žurnaluose ir patvirtinti, kad darbai atlikti pagal darbo projektą (kurio galutinio nebuvo). Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog darbo projekto ekspertizės aktas ieškovei buvo pateiktas tik 2016 m. spalio 26 d., nors turėjo būti pateiktas 2015 m. balandžio 1 d., be to, nors statybų darbai buvo atliekami, tačiau savalaikiai statybos leidimas nebuvo gautas, o gautas 2015 m. rugpjūčio 21 d.Teismas konstatavo, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokių priemonių ji ėmėsi, kad laikinai būtų konservuotas pastatas, uždengtas stogas ir užtikrintas drėgmės nepatekimas į pastatą po to, kai ieškovės darbuotojams buvo uždrausta patekti į statybvietę, todėl netiesioginių nuostolių atsiradimą priežastiniu ryšiu nebūtų galima sieti tiesiogiai su ieškovės paslaugų teikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB ,,Mažieji apartamentai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o teismui nusprendus, kad byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Sprendime nėra jokių motyvų, kuriais remiantis ieškinys buvo tenkintas. Sprendime nėra taikomos ir aiškinamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, kurios reglamentuoja atlygintinų paslaugų taikymą. Ginčo esmė buvo šalių įsipareigojimų vykdymo klausimas. Sprendime nėra nė vienos teisės normos, kuria remiantis teismas padarė išvadą, jog ieškovė paslaugų teikimo sutartį vykdė tinkamai. Teismo sprendimas susideda tiesiog iš cituojamų ieškovės deklaratyvių teiginių, kurių nepatvirtina jokie į bylą pateikti įrodymai. Teismo sprendime apskritai nėra nieko pasisakyta apie priešieškinio netenkinimo motyvus. Teismas turėjo pasisakyti, ar ieškovė netinkamai suteikė dalį paslaugų, ar ieškovė iš viso nesuteikė paslaugų, ar ieškovei kyla atsakomybė dėl nuostolių, susijusių su neuždengtu stogu, atlyginimo. Teismas nevertino civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindu spręstu, ar atsakovės priešieškinis pagrįstas. Be to, atsakovė reikalavo atlygtini tiesioginius nuostolius, o teismo sprendime minimi netiesioginiais nuostoliai. Atsakovė apskritai kelia abejones, ar pirmosios instancijos teismas buvo susipažinęs su priešieškiniu. Teismas pažeidė įrodinėjimo, faktų pakankamumo ir įrodytinumo, įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nesiaiškino, ieškovės keliamų reikalavimų pagrįstumo, nevertino, kokiais konkrečiais įrodymais yra grindžiami ieškiniu keliami reikalavimai.
15.3.Priimant sprendimą padaryti esminiai materialinės tesiės normų taikymo pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atlygintinų paslaugų teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Tesimas nevertino ieškovės teiktų paslaugų, konkrečių paslaugų neįvardijo, neanalizavo, ar jos atliktos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad kai kurias paslaugas ieškovė suteikė netinkamai, tačiau nepaisant to, priešieškinį atmetė, nenurodydamas motyvų kodėl.
Ieškovė UAB ,,Keista“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visas esmines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ginčo pobūdį ir esmę, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais. Aplinkybė, kad sprendimo motyvai yra glausti, tuo, kad vienoje vietoje teismas sutinka su ieškovės pozicija, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl naikinti jį dėl to, jog jis nemotyvuotas, nėra pagrindo.
16.2. Ieškovė įrodė, kad paslaugos buvo suteiktos, nes atsakovė darbus ir sąskaitas priėmė, kurią pagal Sutartį privalėjo apmokėti. Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, o jis turi pasisakyti dėl ginčo esmės, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
16.2. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, dėl ko atmeta atsakovės priešieškinį. Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 6 d. ieškovė UAB „Keista“ ir atsakovė UAB „Mažieji apartamentai“ pasirašė projekto rengimo koordinavimo, statybos leidimo, saugos ir sveikatos darbe koordinavimo, techninės priežiūros bei garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo organizavimo sutartį. Sutartimi ieškovė įsipareigojo vykdyti techninio projekto paruošimo koordinavimą, organizuoti darbus/teikti paslaugas pagal pagrindines statinio statybos techninės veiklos sritis, skirti saugos ir sveikatos darbe koordinatorių ir kitus atestuotus specialistus ir tinkamai bei laiku vykdyti kitus užsakovo sutartinius įsipareigojimus ir statytojo funkcijas už sutartyje nurodytą mokestį, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. 2015 m. lapkričio 23 d. buvo sudarytas papildomas sutarimas Nr. 1, kuriuo pratęstas dviem mėnesiams Sutarties vykdymo terminas ir atitinkamai padidina atsiskaitymo bendra kaina. Atsakovė yra neapmokėjusi sąskaitų faktūrų už 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. 2016 m. sausio 4 d. pareikalavo, kad visi ieškovės darbuotojai, susiję su Sutarties vykdymu, paliktų objektą. Atsakovė nuo 2016 m. sausio 11 d. vienašališkai nutraukė su ieškove Sutarties vykdymą.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Keista“ pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde formuoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei, todėl ieškovė teikia dokumentus pagrindžiančius savo finansinės būklės stabilumą. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos nepatenka į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje nutartyje nesprendžia, kadangi apeliaciniame skunde esantį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Atsakovės UAB ,,Mažieji apartamentai“ apeliacinis skundas grindžiamas dviem argumentais – priimant sprendimą padaryti esminiai materialinės teisės normų taikymo pažeidimai ir egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-344/2011; kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Keista“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB ,,Mažieji apartamentai“ pagal paslaugų teikimo sutartį. Sutartimi šalys sulygo, jos ieškovė teiks techninio paruošimo koordinavimo, organizavimo darbus/teiks paslaugas pagal pagrindines statinio statybos technines veiklos sritis (statinio statybos darbai, statinio statybos techninė priežiūra), organizuos rangovų atliktų darbų garantinių įsipareigojimų vykdymą, skirs saugos ir sveikatos darbe koordinatorių ir kitus, tinkamai atestuotus specialistus bei laiku ir tinkamai vykdys užsakovės sutartinius įsipareigojimus Statybos įstatymo numatytas statytojo (užsakovės) funkcijas, o atsakovė Sutartyje aptartais terminais ir sąlygomis mokės už minėtų paslaugų teikimą. Sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose numatyta, kad už visas suteiktas paslaugas mokama dalimis, t. y. kas mėnesį po 10 000 Eur. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 33 880 Eur be pagrindo įgytų lėšų už nesuteiktas techninės priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d.; 20 000 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d., ir 18 677,39 Eur nuostolių atlyginimo. Taigi, šiuo atveju, vertinant tiek ieškinio tiek priešieškinio pagrįstumą turėjo būti vertinama ne tik 2016 m. lapkričio bei gruodžio mėnesiais teiktų paslaugų kokybė, bet visą Sutarties vykdymo laikotarpį. Sutarties 3.1.1 yra nurodytas konkretus teikiamų paslaugų sąrašas. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas įvertino konkrečias teiktas paslaugas, dėl kurių netinkamo vykdymo/nevykdymo atsakovė pasisakė savo procesiniuose dokumentuose – techninio projekto rengimo konsultavimo, darbo projekto rengimo koordinavimo, netinkamo statinio statybos valdymo, taigi nesutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimo. Iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nustatė, jog ieškovė iš esmės savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o dėl kai kurių neįgyvendintų paslaugų (netinkamas statybos žurnalo pildymas, pastato stogo hidroizoliacinės dangos pažeidimas) kalta pati atsakovė, nes vengė bendradarbiauti su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas iš esmės atskleidė pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, kadangi pasisakė jog, ieškovė Sutarties nepažeidė. Taigi, protinga ir teisinga laikyti, kad už suteiktas paslaugas atsakovė turi atsiskaityti, t. y. tokia išvada išplaukia iš vien konstatuoto fakto, kad paslaugos buvo teiktos tinkamai, todėl remiantis Sutartimi ir CK normomis atsakovė už tokias paslaugas turi sumokėti (Sutarties 1.1 punktas, CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Vien todėl, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai to nenurodo sprendime, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Iš esmės ir pati atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti, ar ieškovė paslaugas suteikė pagal Sutartį tinkamai, atsakovė neginčija mokėtinų sumų dydžio ar pan., todėl akivaizdu, kad pagrindinę aplinkybę – dėl paslaugų atlikimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kas ir lėmė teismo išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Apeliantė nurodo, kad teismas nenurodė jokių motyvų dėl ko yra atmestinas priešieškinis. Apeliacinės instancijos teismo šis skundo argumentas neįtikina. Kaip minėta, atsakovė priešieškinį pareiškė dėl nepagrįstai sumokėtų sumų mokėjimo, kadangi ieškovė pagal Sutartį paslaugas suteikė, atsakovės teigimu, netinkamai. Taigi, vertinant priešieškinio pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar paslaugos buvo teiktos tinkamai. Šį faktą pirmosios instancijos teismas konstatavo vertindamas ieškinio pagrįstumą, todėl akivaizdu, jog tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui reikalavimą dėl neapgrįstai gautų lėšų atmesti. Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, reikalavo ir nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl to, kad likviduodama ieškovės neteisėtų veiksmų sukeltus padarinius, susijusius ir sąlygotus neuždengto stogo, patyrė 18 462 Eur be PVM tiesioginių nuostolių. Apeliantė nurodo, jog teismas taip pat nemotyvuoja, dėl ko šis reikalavimas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog teismo motyvai dėl šio reikalavimo glausti, teismas nenurodo, jog vertina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padaryta išvada išplaukia iš kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų ir aplinkybių. Atsakovė ieškovės neteisėtais veiksmais įvardijo būtent ieškovės netinkamai Sutarties 3.1 punkto 2 papunktyje numatytas paslaugas – rangovų atliktų darbų priėmimą/rekomendavimą užsakovei priimti, atliktų darbų aktų tikrinimą, vizavimą ir teikimą užsakovės tvirtinimui bei atliktų darbų kokybės ir technologijos kontrolę. Atsakovės teigimu, būtent dėl aplaidžiai teiktų techninės priežiūros paslaugų, atsakovė patyrė žalą. Šiuos veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino, nustatinėdamas, ar ieškovė tinkamai vykdė savo Sutartinius įsipareigojimu, ir dėl jų motyvuojamoje dalyje pasisakė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės paslaugos buvo suteiktos netinkamai, pagrįstai galima teigti, jog nebuvo nustatyti ir ieškovės neteisėti veiksmai sąlygoję žalos atsiradimą.Apeliantė nurodo, jog pirmosios teismas sprendė klausimą dėl netiesioginių nuostolių priteisimo, nors atsakovė nurodė reikalaujanti atlyginti tiesiogiai patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvardijo atsakovės galimai patirtus nuostolius, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu ši teismo klaida nedaro įtakos priimto teismo sprendimo teisingumui bei pagrįstumui. Tiek netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), tiek tiesioginiai nuostoliai (prarastas turtas) yra žalos rūšys pinigine išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klausimą dėl žalos nustatymo išsprendė, todėl teigtina, kad ieškovės veiksmai ir atsakovės patirti atsakovės nuostoliai buvo įvertinti pagal CK normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą (CK 6.245-6.249 straipsniai).Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimo nepagrindė šalių pateiktais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktais įrodymais. Teismas argumentavo bei nurodė, kuriais įrodymais remiantis sprendžia, kad ieškovė atliko Sutartyje numatytas paslaugas, taip pat nurodė, kuo remiantis daro išvadą, jog atsakovė pati dėl vengimo bendradarbiauti neleido ieškovei tinkamai įvykdyti savo Sutartyje nustatytų pareigų. Pažymėtina, kad atsakovė savo reikalavimus bei atsikirtimus iš esmės grindžia UAB ,, UAB ,,Contestus projektai” ataskaita, kuri kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju didesnės įrodomosios galios neturi. Minėtą ataskaitą pirmosios instancijos teismas įvertino su kitais įrodymais, t. y. rėmėsi įrodymų visuma (CPK 176, 177, 178, 183, 185 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šalims siūlė skirti ekspertizę, tačiau šalys atsisakė, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims pasiūlė pasirūpinti papildomais įrodymais byloje (CPK 179, 260 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tai, kad teismas, kaip teigia apeliantė, nepasisakė dėl kiekvieno iš pateikto įrodymo, taip pat nėra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė esminius materialinės teisės normų pažeidimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atlygintų paslaugų teikimą reglamentuojančias CK normas, kadangi netyrė, ir nenustatinėjo, ar ieškovės suteiktos paslaugos atitiko kliento interesų principą, teisės normų ir šalių sutarties reikalavimus, ar ieškovė laikėsi profesijos standartų, ar veikė kaip patyrusi, geranoriška, savo darbą išmananti profesionalė, ar ieškovės reikalaujamos sumos pagrįstos. Sutiktina su apeliantės teiginiais, kad sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717–6.718 straipsnių taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013), tačiau nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas minėtų normų nepaisė. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taiko atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas, nurodo sprendimo motyvuojamosios dalies pradžioje, kurioje pateikia paslaugų sutarties sampratą. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visu byloje esančius įrodymus, kurių pagrindų sprendė dėl ieškovės suteiktų paslaugų kokybės, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė ir į paslaugų teikėjai CK 6.717–6.718 straipsniuose keliamus reikalavimus, nors to pačiame sprendime eksplicitiškai nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai taikęs ar pažeidęs normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimą. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė UAB ,,Keista“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 2 420,00 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomų priteisti išlaidų dydis viršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį, kadangi pagal Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą atsiliepimui į apeliacinį skundą taikomą koeficientą (1,3) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (771,9 EUR), maksimalus priteistinas dydis yra 1 003,47 EUR. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, rekomendacinius dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos – ieškovei iš atsakovės UAB ,,Mažieji apartamentai“ priteistina 1 003,47 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Keista” iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažieji apartamentai” 1003,47 Eur (vieną tūkstantį tris eurus ir 47 euro ct.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.