- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- e2-301-322/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01216-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 3.2.9.8Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų - neapmokėtų reikalavimų dalyje
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui A. J. dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5500 Eur, kuriuos atsakovas įgijo iš ieškovės be teisinio pagrindo, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad 2015 m. kovo 25 d. ieškovė, kaip pirkėja, sudarė su pardavėja uždarąja akcine bendrove „Gražminta“( toliau - UAB „Gražminta“), atstovaujama direktoriaus A. V., pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja įsipareigojo parduoti plastikinius langus 26 vienetus( vnt.)su montavimo darbais už 4980 Eur. Sudarant sutartį ieškovė sumokėjo atsakovui A. V. 2500 Eur avansą ir gavo iš atsakovo kasos pajamų orderį serija GRA Nr. 01, po to, ieškovė, atsakovo prašymu, sumokėjo jam avansu grynais pinigais dar 2000 Eur ir 1000 Eur, tačiau UAB „Gražminta“ visų ieškovės užsakytų langų nepristatė ir nesumontavo. 2016 m. kovo 21 d. bendrovei iškelta bankroto byla. Paaiškėjo, kad pinigai, kuriuos atsakovas paėmė iš ieškovės, tai yra 5500 Eur, į UAB „Gražminta“ apskaitą neįtraukti. Ieškovė pinigus mokėjo UAB „Gražminta“, pinigus perdavė atsakovui kaip įmonės direktoriui, tačiau atsakovas pinigų neįnešdamas į įmonės kasą, juos įgijo sau be jokio teisinio pagrindo, todėl privalo grąžinti. Kadangi sutartis sudaryta su UAB „Gražminta“, tai ieškovė visus klausimus susijusius su langų pagaminimu/ nepagaminimu ir atsiskaitymais spręs su bankrutuojančia UAB „Gražminta“.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas, būdamas UAB „Gražminta“ direktorius ir atstovaudamas bendrovę tikrai sudarė su ieškove plastikinių langų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovei adresu (duomenys neskelbtini) esančiam pastatui reikėjo pakeisti 48 vnt. langų. Pradžiai, pagal ieškovės turimas pinigines lėšas, buvo užsakyti ir pagaminti 25 langai, kurie pristatyti ieškovei ir 2015 m. balandžio mėnesį sumontuoti, bet apdaila neatlikta, nes Kultūros paveldas sustabdė pastato, į kurį montuojami langai, restauravimo darbus, nes ieškovė neturėjo atliekamiems darbams leidimo. Ieškovė leidimą gavo tik 2015 m. gruodžio mėnesį, tačiau žiemą darbų vykdyti negalėjo, o 2016 m. kovo 21 d. UAB „Gražminta“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė klaidina teismą sakydama, kad atsakovas A. V. jokių prekių ir paslaugų ieškovei nesuteikė, nes už ieškovės sumokėtą 5500 Eur sumą UAB „Gražminta“ darbus atliko. Su ieškove buvo numatyta pasirašyti papildomas sutartis dėl likusių 23 langų pagaminimo ir sudėjimo į tą pati pastatą. Nors ir iškėlus UAB „Gražminta“ bankroto bylą atsakovas buvo nuvykęs pas ieškovę, kad užbaigti pradėtus darbus, pateikė ieškovei likusių 23 langų pavyzdžius su aprašymu, tačiau ieškovė atsakymo tęsti darbus nedavė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė tenkinti, nurodė, kad pradėjus montuoti langus paaiškėjo, kad ieškovės projektuotojas nepateikė projekto, darbai buvo sustabdyti iki 2015-12-17, o 2016-03-25 UAB „Gražminta“ iškelta bankroto byla ir montavimo darbai buvo nebetęsiami, taigi UAB „Gražminta“ langus atvežė, tačiau sutartinių įsipareigojimų pateikti langus su montavimo darbais pagal suderintus matmenis ir dizainą, neįvykdė. Darbai dar neužbaigti, juos atliko kita bendrovė. Ieškovo atstovė akcentavo, kad ieškinys pareikštas ne UAB „Gražminta“ dėl langų kokybės, o A. V., nes jis, būdamas bendrovės direktoriumi, pasiėmė ieškovės pinigus 5500 Eur sau kaip fizinis asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, papildydamas tai kas nurodyta atsiliepime nurodė, kad atsakovas A. V. kaip UAB „Gražminta“ direktorius gavo užsakymą dėl langų pagaminimo ir montavimo dėl to su ieškove pasirašė sutartį ir tą pačią dieną ieškovės duotą avansą - 2500 Eur pervedė per banką į sąskaitą Lenkijos įmonei „Stolar“, gaminančiai langus, o pavedimo kopiją perdavė UAB „Gražminta“ buhalteriai. Buvo pagaminti 25 langai. Darbų eigoje, 2015 m. balandžio 15 d. atsakovas gavo iš ieškovės avansu dar 3000 Eur, kuriuos sumokėjo įmonės „Stolar“ vairuotojui, kuris atvežė pagamintus langus ir pinigų priėmimo kvitą, kurį atsakovas vėl perdavė UAB „Gražminta“ buhalteriai. Atsakovas iš ieškovės gautus pinigus panaudojo sumokėdamas už langus Lenkijos įmonei bei pirkdamas medžiagas, reikalingas langų montavimui, ieškovės pinigų nepasisavino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje įrodymais nustatyta, kad 2015 m. kovo 25 d. tarp šalių - pardavėjo UAB „Gražminta“, atstovaujamos direktoriaus A. V.( atsakovo) ir pirkėjo V. Š. (ieškovės) buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pateikti plastikinius langus 6 kamerų „GEALAN“ profilio su montavimo darbais, pagal suderintus matmenis ir dizainą ir perduoti į langus nuosavybės teisę, o pirkėjas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje numatytą kainą. Pagal sutartį pardavėjas įsipareigojo langus perduoti pirkėjui 2015 m. balandžio 20 d. adresu (duomenys neskelbtini), langų kiekis -26 vnt., langų kaina 4980 Eur.
Nustatyta, kad sudarant sutartį, 2015 m. kovo 25 d. UAB „Gražminta“ pagal kasos pajamų orderį serija GRA Nr. 01, priėmė iš ieškovės V. Š. už langus 2500 Eur, kaip nurodyta orderyje pinigus gavo kasininkas A. V.( atsakovas). To paties orderio kitoje pusėje yra įrašai apie tai, kad 2015m. balandžio 15 d. papildomai paimta 2000 Eur( pasirašė A. V.), taip pat nurodyta, kad dar duota 1000 Eur ir 1500Eur(pavedimas). Iš esmės ginčo tarp šalių dėl 5500 Eur, kuriuos ieškovė perdavė(sumokėjo) atsakovui nekilo, teismo posėdžio metu atsakovas pripažino pinigus gavęs( dėl 1500 Eur, kurie pervesti UAB „Gražminta“ pavedimu pažymėtina, kad šie pinigai nėra šios bylos dalykas). Vienok, 2016 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos teismui iškėlus UAB „Gražminta“ bankroto bylą ir ieškovei pateikus bankroto administratoriui 2015 m. kovo 25 d. kasos pajamų orderį GRA Nr. 01 paaiškėjo, kad šis tarp UAB „Gražminta“ kasos dokumentų nerastas ir ieškovės sumokėti 2500 Eur nėra įnešti į UAB „Gražminta“ kasą( bankroto administratoriaus 2016 m. spalio 28 d. pažyma). Dėl 2015 m. balandžio 15 d. papildomai ieškovės atsakovui perduotų 3000 Eur, kuriuos atsakovas pripažino gavęs, ieškovei kasos pajamų orderis iš viso nebuvo išduotas.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi ieškovė laiko, kad atsakovas, neįtraukdamas į UAB „Gražminta“ buhalterinę apskaitą ir neįnešdamas į bendrovės kasą iš jos paimtus 5500 Eur įgijo pinigus sau ir taip nepagrįstai praturtėjo, o ieškovė, be to, neteko teisės prašyti įtraukti ją į UAB „Gražminta“ kreditorių sąrašą bankroto byloje 5500 Eur sumai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovės veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovės turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovės sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovė turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 ir kt.).
Dar kartą pažymėtina, kad pirkimo pardavimo sutartis dėl langų pagaminimo ir perdavimo buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Gražminta“, šios sutarties pagrindu UAB „Gražminta“ pagamino ir sumontavo ieškovei 25 vnt. plastikinių langų( be apdailos). Taigi ieškovę ir atsakovą, kaip fizinį asmenį, nesiejo jokie teisiniai santykiai( sudarant sutartį atsakovas atstovavo bendrovę kaip direktorius), todėl ieškovė už atliktus darbus 5500 Eur sumokėjo, perduodama grynus pinigus atsakovui, kaip bendrovės direktoriui. Ginčo tarp šalių dėl būtent tokios pinigų sumos perdavimo nėra( atsakovas pripažįsta tokią sumą gavęs), tačiau akivaizdu, kad atsakovas, kaip bendrovės direktorius, teisės aktų nustatyta tvarka iš ieškovės paimtų pinigų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, neįnešė į kasą, ką patvirtina bankroto administratoriaus pažyma.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pinigines lėšas( 5500 Eur), gautas kaip nepagrįstą praturtėjimą, motyvuodama tuo, kad atsakovas, neįnešdamas pinigų į bendrovės kasą nepagrįstai praturtėjo, o tuo tarpu ieškovė šių pinigų neteko ir nebeturi teisės būti įtraukta į kreditorių sąrašą būtent 5500 Eur sumai, taigi jos turtas sumažėjo.
Išanalizavus įrodymus byloje darytina išvada, kad ieškovė, sumokėdama atsakovui ne už jo asmeniškai atliktą paslaugą, o atsiskaitydama UAB „Gražminta“ už pagamintus langus ir atsakovui pinigų neįnešus į bendrovės kasą patyrė nuostolį, taip buvo pažeistos jos subjektinės teisės. Tuo tarpu atsakovas gavo tai, ko neturėjo gauti, nes ieškovė ne su atsakovu, o tik su atsakovo atstovaujama bendrove buvo sudariusi pirkimo – pardavimo sutartį. Santykiai tarp bylos šalių susiklostė ne sutarties pagrindu ir tai yra esminis momentas, ieškovė patyrė nuostolius, o atsakovas nepagrįstai praturtėjo, todėl pripažintina, kad ieškovė įrodė ieškinį.
Atsakovas teigė, kad iš ieškovės paimtus pinigus sumokėjo gamintojui už langus, nes „langai iš oro neatsirado“, vienok atsakovas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų, kadangi pinigus iš ieškovės gavo ne kaip privatus fizinis asmuo, o kaip atstovaujamos bendrovės atstovas tai privalėjo pinigus apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau įrodymų, kad pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą - tai yra kasos pajamų orderių nei bendrovės bankinių sąskaitų iš kurių matytųsi, kad pinigai įnešti į bendrovės banko sąskaitą, teismui nepateikė.
Atsakovo atstovas ne kartą akcentavo tai, kad atsakovas pinigus, kuriuos paėmė iš ieškovės tinkamai apskaitė UAB „Gražminta“ buhalterinėje apskaitoje, tačiau negali pateikti savo teiginius patvirtinančių įrodymų, nes bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra išimti baudžiamojoje byloje, atsakovo atstovas pateikė teismui bankroto administratoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. pažymą, patvirtinančią, kad dokumentai tikrai yra paimti pareigūnų. Pažymėtina, kad anksčiau, tai yra iki buhalterinės apskaitos dokumentų išėmimo į baudžiamąją bylą, 2016 m. spalio 28 d. ieškovei to paties bankroto administratoriaus išduotoje pažymoje aiškiai yra nurodyta, kad kasos pajamų orderio Nr. GRA01 tarp UAB „Gražminta“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra ir 2500 Eur nėra įnešti į bendrovės kasą. Taip pat nėra jokių įrodymų ir dėl kitų 3000 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovui.
Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie tai, kad tarp šalių bei su langų gamintoju vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, susirašinėjime atsispindi, kad buvo užsakyti pagaminti 25 langai, kurie pagal sutartį 2015m. balandžio mėnesį buvo sudėti į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovė langų sudėjimo fakto neginčija, tačiau teigia, kad ji sutartį sudarė su UAB „Gražminta“, todėl visus atsiskaitymo už paslaugą klausimus spręs su UAB „Gražminta“. Pažymėtina, kad ieškovei neginčijant langų sudėjimo fakto anksčiau minėti atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai( užsakymai, paskaičiavimai, langų aprašymai, fotonuotraukos, IĮ „A. P. projektavimo biuro aiškinamasis raštas ir kt.) šioje byloje įrodomosios reikšmės neturi.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas: ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievoles. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, o kompensuojamosios palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai (negautos pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kaip kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, šio įstatymo nuostatos taikomos tik tuomet, kai nustatoma, jog asmuo be teisinio pagrindo gavo kitam asmeniui priklausantį turtą. Patenkinus ieškovės ieškinį pripažintina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Ieškovė savo reikalavimą priteisti palūkanas grindžia būtent CK 6.240 straipsniu ir prašo priteisti palūkanas, skaičiuojant jas nuo nepagrįstai įgytų lėšų sumos - 5500 Eur, nuo 2015 m. balandžio 15 d., t. y. nuo kasos pajamų orderio GRA Nr.01 kitoje pusėje parašytos datos. Vienok, ieškovė ieškinyje nenurodė už kokį laikotarpį( už kiek dienų) palūkanos skaičiuojamos, nenurodė palūkanų sumos bei nesumokėjo šioje ieškinio dalyje žyminio mokesčio, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas.
Pažymėtina ir tai, kad baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė prašė priteisti procesines palūkanas, kurios tarp fizinių asmenų yra 5 procentų dydžio, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, vienok reikalavimas priteisti procesines palūkanas iš esmės yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo nurodyta ieškinyje. Kelti naujus reikalavimus baigiamųjų kalbų metu neleidžiama, todėl teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Ieškovės išlaidas šioje byloje sudaro sumokėtas žyminis mokestis 124 Eur ir advokato atstovavimo išlaidos 726 Eur. Šioje byloje ieškovės atstovė ruošė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau – ieškinį, taip pat dalyvavo visuose teismo posėdžiuose( 7), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, advokatės sugaištą darbo laiką( jos kontora yra kitame nei vyko teismo procesas mieste), ieškinio reikalavimų patenkinimą iš esmės, teismas vertina, jog 726 Eur dydžio advokato atlyginimas neprieštarauja Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatoms ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijų.
Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 7,17 Eur, jos priteistinos iš atsakovo valstybei( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) iš A. V., a.k(duomenys neskelbtini), 5500 Eur ( penkis tūkstančius penkis šimtus eurų ) be pagrindo įgytų lėšų, 726 Eur( septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ) atstovavimo išlaidų ir 124 Eur( vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš A. V., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 7,17 Eur ( septynis eurus 17 euro centų ) pašto išlaidų.
Ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.