- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-2645-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08862-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Ffortuna“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ES Trading“, E. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ffortuna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ffortuna“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ES Trading“ ir E. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Ffortuna“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ES Trading“ ir E. S. 18 372,88 Eur skolos, atitinkamai 5 procentų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. F. S. A. yra MB „Ffortuna“ vadovė. Atsakovas E. S. buvo atsakovės UAB „ES Trading“ vadovu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. birželio 6 d., darbuotoju nuo 2021 m. kovo 18 d., o galiausiai vėl vadovu nuo 2023 m. kovo 17 d. iki šiol. Taigi paskolos prašymo laikotarpiu atsakovas E. S. nebuvo atsakovės UAB „ES Trading“ vadovu, o veikė kaip fizinis asmuo atsakovės UAB „ES Trading“ interesais ir naudai;
1.2. atsakovas E. S. su ieškove MB „Ffortuna“ susitarė, kad ieškovė finansiškai padės atsakovei UAB „ES Trading“ tikslu pagerinti atsakovės finansinę padėtį, o atsakovai grąžins pinigus (paskolą) kaip įmanoma greičiau arba kai to pareikalaus ieškovė. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. liepos 12 d. ieškovė atsakovei UAB „ES Trading“ pervedė (paskolino) 22 872,88 Eur sumą. Atsakovė už šį laikotarpį ieškovei grąžino 4 500 Eur sumą pagal lentelę:
Data Aprašymas Ieškovo pavedimai Atsakovo grąžinimai 2022-01-17 Paskola 5000 Eur 5.000,00 Eur 2022-02-28 500 Eur 500,00 Eur 2022-04-15 Sąskaita Nr. 21-210 5.000,00 Eur 2022-04-29 . 4.500,00 Eur 2022-06-01 Sąskaitos apmokėjimas 2.059,21 Eur 2022-06-13 Sąskaitos apmokėjimas 1.735,54 Eur 2022-06-14 Sąskaitos apmokėjimas 8.000,00 Eur 2022-07-12 Sąskaitos apmokėjimas 578,13 Eur Iš viso: 22.872,88 Eur 4.500,00 Eur Atsakovo skola: 18.372,88 Eur
Šalies argumentai
1.3. nors tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo raštiškai sudarytų paskolos sutarčių, tai neturi reikšmės aplinkybei, jog atsakovei UAB „ES Trading“ buvo paskolinta 18 372,88 Eur. Įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, šį faktą įrodyti remiantis liudytojų parodymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 2 dalis). Pinigų pervedimas per banką laikytinas viena iš rašytinės paskolos formų. Prie ieškinio pridėti pavedimai pagrindžia tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius;
1.4. ieškovė iš pradžių pavedimo aprašyme nurodydavo, jog pervedami pinigai yra paskola. Atsakovui E. S. paprašius, ieškovė pavedimo aprašyme nurodydavo paskirtį ne kaip paskola, o kaip sąskaitų apmokėjimas, kadangi atsakovė UAB „ES Trading“ už gautus pinigus (paskolą) apmokėdavo savo sąskaitas. Būtent todėl, atsakovo E. S. prašymu, kai kurie pavedimai atsakovei UAB „ES Trading“ yra ne apvalios sumos, o su centais;
1.5. ieškovė ne kartą skambino ir kalbėjo su atsakovais, kad būtų grąžinti visi paskolinti pinigai (18 372,88 Eur), grąžinti paskolą pareikalauta ir 2023 m. gegužės 8 d. raštu. Tačiau atsakovai negrąžino šių paskolintų pinigų. Kadangi atsakovas E. S. prašė paskolos iš ieškovės kaip fizinis asmuo (tuo metu buvo atsakovės UAB „ES Trading“ darbuotojas), o pinigus (paskolą) faktiškai gavo atsakovė UAB „ES Trading“, abu atsakovai yra solidariai atsakingi (CK 6.6 straipsnis).
Atsiliepimas
2. Atsakovai UAB „ES Trading“ ir E. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
2.1. tarp ieškovės vadovės F. S. A. ir atsakovo E. S., susipažinusių 2020 m. rugpjūčio mėnesį, susiklostė romantiški santykiai. Kurdami bendrą gyvenimą ieškovės direktorė ir atsakovas nusprendė drauge kurti ir vystyti verslą, t. y. prekiauti plaukų formavimui ir priežiūrai skirtais elektronikos prietaisais;
2.2. ieškovė MB „Ffortuna“, kaip įmonė, buvo įsteigta F. S. A. ir E. S. bendru sumanymu ir iniciatyva. Atsakovas buvo ilgametis atsakovės UAB „ES Trading“ vadovas bei darbuotojas, todėl siekiant padėti ieškovei išvystyti plaukų formavimo ir priežiūros elektronikos prietaisų prekybos verslą, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė pirko prekes, kurios buvo reikalingos ieškovės veiklos vystymui, t. y. ieškovė elektroniniu būdu užsakydavo jos veiklai reikalingas prekes, už kurias prekių tiekėjams nemokėjo ir tik pardavusi šias prekes ieškovė atsiskaitydavo su atsakove. Ieškovė vykdydama elektroninę prekybą, gavusi užsakymą iš galutinių pirkėjų, šį užsakymą perduodavo atsakovei vykdyti – prekę supakuodavo, užsakydavo jos pristatymą ir išsiųsdavo prekę galutiniam pirkėjui. Ieškovės užsakymams aptarnauti būdavo priskirtas ir konkretus atsakovės darbuotojas – A. M. K.. Tačiau ieškovės atsiskaitymai su atsakove už prekes, kuriomis prekiavo ieškovė, buvo itin nereguliarūs ir dėl ieškovės nesavalaikio atsiskaitymo su atsakove pradėjo kilti konfliktinės situacijos;
2.3. nutrūkus E. S. ir F. S. A. bendram gyvenimui, Vilniaus apygardos teisme buvo inicijuota civilinė byla pagal ieškovės MB „Ffortuna“ ieškinį atsakovams E. S., UAB „ES Trading“ ir UAB „Topo Pro“ dėl autorių teisių pripažinimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo, teisių į domeno vardus perdavimo, skolos ir atlyginimo už neteisėtą kūrinių naudojimą priteisimo bei žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-1234-580/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01399-2022-3)). Taip pat vyksta ginčai Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Tarnyboje dėl MB „Ffortuna“ vardu registruoto prekės ženklo „Fogiutte PRO“ (reg. Nr. 018626182) galiojimo bei Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure dėl E. S. vardu registruoto prekės ženklo „Fogiutte PRO“ (reg. Nr. 86399) galiojimo;
Šalies argumentai
2.4. ieškinys yra pareikštas ne dėl tariamai pažeistų teisių gynimo, bet dėl ieškovės direktorės pykčio, keršto ir kitų asmeninių sumetimų, nukreiptų į jos buvusį partnerį E. S., kadangi E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, pripažinti, kad E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ MB „Ffortuna“ nario teisių (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6677-599/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-02428-2023-2), inicijavo procedūrą dėl MB „Ffortuna“ prekės ženklo „Fogiutte PRO“ registracijos pripažinimo negaliojančia, taip pat inicijavo ikiteisminį tyrimą F. S. A. atžvilgiu dėl šmeižto;
2.5. atsakovas E. S. piniginių lėšų mokėjimo metu nebuvo UAB „ES Trading“ vadovu ir neturėjo jokių įgalinimų spręsti dėl bendrovės sandorių (žodinių ir/ar rašytinių) sudarymo su trečiaisiais asmenimis. Tarp E. S. ir F. S. A. nebuvo jokių žodinių susitarimų dėl paskolos UAB „ES Trading“ suteikimo, kurių pagrindu ieškovė MB „Ffortuna“ pervedė atsakovei UAB „ES Trading“ 22 872,88 Eur paskolos sumą. Nei E. S., nei UAB „ES Trading“ neprisiėmė jokių įsipareigojimų ką nors grąžinti ieškovei. Vien tai, kad ieškovė septyniais bankiniais pavedimais pervedė atsakovei UAB „ES Trading“ 22 872,88 Eur, savaime nereiškia, kad tarp bylos šalių ieškovės MB „Ffortuna“ ir atsakovės UAB „ES Trading“ susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovė UAB „ES Trading“ neginčija, kad šiuos pinigus gavo ir priėmė, tačiau šios gautos lėšos buvo ne kas kita, o apmokėjimas už prekes, perduotas MB „Ffortuna“, kurias MB „Ffortuna“ pardavinėjo elektroniniu būdu internetinėse parduotuvėse. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė niekada ankščiau nesikreipė į atsakovus dėl neva paskolintų lėšų grąžinimo. Ieškovės reikalavimas grąžinti 18 372,88 Eur yra išsiųstas tik 2023 m. gegužės 8 d. prieš pat ieškinio rengimą ir pateikimą teismui;
2.6. vieno iš mokėjimo nurodymų paskirtyje buvo nurodyta „Paskola 5000€“. Tai atsakovai sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu ir negali niekaip logiškai paaiškinti, kodėl ieškovė atsiskaitydama už prekes mokėjimo paskirtyje nurodė būtent tokią piniginių lėšų mokėjimo paskirtį. 4 500 Eur lėšos buvo pervestos ieškovei einamiesiems mokėjimams atlikti ir priešingai, negu nurodo ieškovė, niekaip nepatvirtina tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių;
2.7. atsakovės UAB „ES Trading“ buhalterinės programos duomenys pagrindžia, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. liepos 12 d. pardavė ieškovei prekių viso už 35 882,56 Eur sumą, o ieškovė yra sumokėjusi atsakovei UAB „ES Trading“ 22 872, 88 Eur, taigi ne atsakovė UAB „ES Trading“ yra skolinga ieškovei, o ieškovė atsakovei UAB „ES Trading“;
2.8. ieškovė nepagrindė, kad iš neva sudarytų su UAB „ES Trading“ žodinių paskolų sutarčių kilusios prievolės yra solidariosios atsakovų prievolės. Prievolė grąžinti paskolą ieškovei, tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškovė įrodė paskolos atsakovei UAB „ES Trading“ suteikimo faktą, nėra bendra atsakovų UAB „ES Trading“ ir E. S. prievolė. Atsakovas E. S. neįsipareigojo grąžinti paskolos ieškovei už UAB „ES Trading“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovams UAB „ES Trading“ ir E. S. lygiomis dalimis 2 813,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Įvertinęs paskolos teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus dėl paskolos teisinių santykių atsiradimo, teismas sprendė, jog ieškovei reiškiant reikalavimą grąžinti skolą, įrodinėjimo dalyką byloje sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą, t. y. kad pinigai buvo perduoti ieškovės ir kad jie buvo perduoti atsakovams būtent kaip paskola.
5. Teismas laikė, jog ieškovės pozicija iki bylos išnagrinėjimo pabaigos dėl šalis galimai siejusių pirkimo – pardavimo santykių buvo nenuosekli, ji kito priklausomai nuo byloje paaiškėjusių faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismas nurodė, kad iš pradžių ieškovės atstovė direktorė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad nėra pirkusi prekių iš UAB „ES Trading“, o jokios kitos paskirties mokėjimai atsakovei UAB „ES Trading“ nebuvo atliekami, kad atsakovų pateikti prekių priėmimo – perdavimo aktai ieškovės nepasirašyti – ieškovės direktorės parašai juose suklastoti.
6. Tačiau byloje atlikta teismo rašysenos ekspertizė nustatė, kad tuos prekių priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose yra ne tik ieškovės direktorės parašas, tačiau ir rankraštinis įrašas (vardas ir pavardė), pasirašė ieškovės direktorė, o nustatyti, ar ieškovės direktorė pasirašė kitus priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose buvo tik parašai, nėra galimybės. Nurodė, kad teismo eksperto pažymėta, jog tiriamieji parašai yra trumpi ir turintys savyje mažai grafinės informacijos. Atliktos teismo eksperto išvados ieškovės nebuvo ginčijamos, tačiau teismo posėdžio metu patikslinta pozicija, nurodant naują atsikirtimą, kad atsakovų pateikti sąskaitos ir aktai nepatvirtina buvus pirkimo–pardavimo santykių, kadangi aktuose ir sąskaitose nurodyti prekių kiekiai nesutampa.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal ginčo skolos sumą paskolos sutartis turėjo būti sudaryta raštu (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, todėl vertino įrodytą pinigų perdavimo faktą. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nepagrindžia, kad atsakovai įsipareigojo tokią pat pinigų sumą grąžinti ieškovei, t. y. nėra pagrindo konstatuoti šalių paskolos teisinius santykius.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovų įsipareigojimą grąžinti ieškovei pinigus iš esmės įrodinėjo vien savo paaiškinimais. Ir nors teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad byloje esantys mokėjimo pavedimai patvirtina atsakovei pervestas pinigines sumas, tačiau ieškovės paaiškinimų dėl skirtingos pavedimuose nurodytos paskirties paskolos sutarties santykiams nelaikė patvirtintais kitų byloje esančių įrodymų. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad ieškovė apmokėdavo būtent jai atsakovės išrašytas sąskaitas už parduotas prekes.
9. Nurodęs, kad ieškovės direktorės paaiškinimai nagrinėjamoje byloje nebuvo nuoseklūs, teismas sprendė jais nesivadovauti kaip nepatikimais. Įvertinęs ieškovės direktorės paaiškinimus, ekspertizės akto išvadas, liudytojos U. L. teismo posėdžio metu duotus parodymus teismas pažymėjo, kad ieškovės direktorei turėjo būti žinomas ginčo sąskaitų išrašymo už prekes faktas ir turinys, tačiau šios aplinkybės imtos ginčyti tik šalių santykiams pašlijus.
10. Teismas nelaikė teisiškai reikšminga ir ieškovės atstovo advokato nurodytos aplinkybės, kad prekių priėmimo – perdavimo aktuose ir sąskaitose yra prekių kiekių neatitikimų. Teismo vertinimu, atsakovas E. S. teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, paaiškindamas, kad sąskaitų ieškovei už prekes buvo ir daugiau, taip pat jog aktų liko labai nedaug palyginus su tuo, kiek buvo perduota, o juo atsitiko ir nuoseklūs liudytojos U. L. parodymai, atitinkantys ir jos parodymus, duotus iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo, užfiksuotus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. nutarime. Teismas nustatė, kad tiek atsakovas E. S., tiek liudytoja nagrinėjamoje byloje paaiškino nebuvus jokių paskolos sutartinių santykių tarp ginčo šalių. Teismo vertinimu, aktuose ir sąskaitose nurodytų prekių kiekių neatitikimai šalis siejusių pirkimo–pardavimo santykių nepaneigia, jie galėtų būti reikšmingi tik nustatant tikslius parduotų prekių kiekius, tačiau šios aplinkybės į nagrinėjamos bylos dalyką nepatenka.
11. Teismas nelaikė, kad susiklosčiusius paskolos teisinius santykius patvirtina šalių elgesys iki nagrinėjamos bylos iškėlimo. Nustatė, kad pirmą kartą rašytinis reikalavimas grąžinti šioje byloje prašomas priteisti lėšas ieškovės buvo pareikštas atsakovei 2023 m. gegužės 8 d. raštu, reikalavimas reiškiamas tik vienai atsakovei UAB „ES Trading“, nurodant, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovės ir atsakovės UAB „ES Trading“. Remdamasis tuo konstatavo ieškovės pozicijos nenuoseklumą ir tuo aspektu, kad ikiteisminėje stadijoje buvo vertinamas paskolos suteikimas atsakovei UAB „ES Trading“, kai tuo tarpu reikalavimas pareikštas ir dar vienam atsakovui E. S. kaip bendraskoliui.
Atsiliepimas
12. Įvertinęs atsakovės UAB „ES Trading“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis, kuriuose nurodoma ieškovės 13 009,68 Eur dydžio skola atsakovei UAB „ES Trading“, teismas laikė, jog tai lemia labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės mokėjimai, nors ne visų mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „sąskaitos apmokėjimas“, susiję būtent su ieškovės įsipareigojimų atsakovei vykdymu pagal šalis siejusius pirkimo – pardavimo teisinius santykius, o ne paskolos suteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ieškovei suteikus paskolas, atsakovės finansinė padėtis pagerėjo, nėra pagrįsta įrodymais. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomi duomenys už senesnius laikotarpius yra neaktualūs nagrinėjamoje byloje nustatinėjamoms aplinkybėms, be to, vien finansinės padėties pokyčiai (teigiami ar neigiami) patys savaime, nesant kitų įrodymų, negali patvirtinti šalių paskolos teisinių santykių egzistavimo, nes jie gali būti nulemti ir kitų, su paskolos suteikimu nesusijusių, priežasčių.
14. Teismas nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios jokios rašytinės paskolos sutarties, nors tuo atveju, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, protingumo bei rūpestingumo kriterijus lemia, kad tariantis dėl pakankamai didelės pinigų sumos paskolinimo, turėjo būti pasirūpinta sandorių įforminimu, o to nepadariusi, ieškovė veikė savo rizika. Teismo nuomone, būtent ieškovė, nesudariusi rašytinės sutarties, prisiėmė riziką, kad paskolos suteikimo fakto įrodinėjimas bus apsunkintas. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu labiau tikėtina, kad lėšos, kurias prašo priteisti ieškovė, atsakovei buvo pervestos ne kaip paskola, bet kaip mokėjimai pagal šalis siejusius pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Todėl ieškovės reikalavimo netenkino.
15. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nustatė, kad atsakovų patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Todėl sprendė atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės priteisti 2 813,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 406,62 Eur atsakovei UAB „ES Trading“ ir 1 406,63 Eur atsakovui E. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Ieškovė MB „Ffortuna“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. atsakovė byloje nepateikė 22 872,88 Eur sumos sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių pirkimo – pardavimo santykius, todėl byloje nesant tokių sąskaitų faktūrų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė apmokėdavo atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškovė šių sąskaitų faktūrų neturi, kadangi jų apskritai nebuvo, o ieškovė suteikė paskolą atsakovei, kuri buvo panaudota sąskaitoms apmokėti. Tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių;
16.2. teismas neįvertino ir aplinkybės, jog ieškinio ir skundžiamame sprendime nurodytoje lentelėje yra išskirta eilutė, pagal kurią atsakovė UAB „ES Trading“ grąžino ieškovei 4 500,00 Eur sumą. Priežasties, dėl kurios atsakovė grąžino minėtą sumą ieškovei, negalėjo nurodyti ir liudytoja U. L., nenurodė ir pats atsakovas. Laikantis pirmosios instancijos teismo pozicijos, jog 4500 Eur suma susijusi su pirkimo – pardavimo santykiais, kyla klausimas, kodėl nebuvo paaiškintas ir pagrįstas šios sumos grąžinimo ieškovei pagrindas. Tačiau atsakovas į bylą jokių įrodymų, kodėl buvo grąžinta 4500 Eur suma, nepateikė, o teismas šios aplinkybės neanalizavo;
Šalies argumentai
16.3. byloje esančios sąskaitos faktūros ir atsakovo pateikti priėmimo-perdavimo aktai nėra susiję su ieškiniu prašoma priteisti suma, nurodyta sprendimo ir ieškinio lentelėje. Atsakovas nepagrindė, jog tarp ieškovės MB „Ffortuna“ ir atsakovės UAB „ES Trading“ buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai dėl ginčo sumos, be to, palyginus sąskaitas faktūras ir priėmimo-perdavimo aktus matyti, jog skiriasi prekių kiekiai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tiesiog konstatavo, jog prekių kiekiai nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko, nors atsakovui teigiant, kad buvo susiklostę ne paskolos, o pirkimo – pardavimo santykiai, sąskaitose faktūrose ir priėmimo-perdavimo aktuose prekių kiekiai turėjo sutapti;
16.4. rašysenos ekspertizei buvo pateikti priėmimo-perdavimo aktai, kurie nėra susiję su ieškinio ir skundžiamo sprendimo lentelėje nurodytomis sumomis, todėl rašysenos ekspertizei pateikti priėmimo-perdavimo aktai niekaip nesusiję su ieškinio dalyku. Tuo tarpu ieškinys netenkintas ir skundžiamame sprendime išvados padarytos remiantis sąskaitomis faktūromis ir priėmimo-perdavimo aktais, kurie nesusiję su ieškinio ir skundžiamo sprendimo lentelėje nurodytomis sumomis ir ieškinio dalyku;
16.5. teismas, nesivadovaudamas ieškovės direktorės paaiškinimais kaip nepatikimais, tačiau remdamasis liudytojos U. L. parodymais, nenuosekliai vertino įrodymus. Priešingai nei laikė teismas, liudytoja U. L. yra šališka liudytoja, kadangi kartu su atsakovu E. S. yra pažįstami, kartu dirbo UAB „ES Trading“ ir suinteresuota padėti atsakovui, su kuriuo vedė bendrą verslą ir jam padėjo kitose jo veiklose;
16.6. teismas nepagrįstai, remdamasis vien tik panaikintomis sąskaitomis faktūromis, konstatavo, jog tarp šalių buvo pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovės buhalterinę apskaitą vedė samdoma įmonė UAB „Naitila“, kuriai nebuvo žinoma, jog pirkimai pagal ginčo sąskaitas neįvyko, dėl ko sąskaitų įtraukimas į registrą ir buvo anuliuotas. Ši aplinkybė paneigiama tik liudytojos U. L. parodymais. Todėl nepagrįstai konstatuota, jog ieškovės direktorės pozicija yra nenuosekli. Teismo išvada dėl to, kad atsakovės išrašytos sąskaitos už prekes buvo įtrauktos į registrą, o vėliau anuliuotos, yra visai kitos sąskaitos faktūros, nesusijusios su ginčo suma, taigi teismo išvada dėl ginčo sumos padaryta remiantis sąskaitomis faktūromis, kurių nebuvo ir jos apskritai nebuvo įtrauktos į PVM sąskaitų faktūrų registrą. Be to, visos į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros panaikintos, todėl nebuvo jokių pirkimo-pardavimo santykių, juolab kad atsakovai į bylą nepateikė jokių su tuo susijusių įrodymų (nėra jokių prekių pristatymo patvirtinančių dokumentų, siuntų kodų, kurjerio išrašų, pristatymo kvitų);
16.7. teismas neatsižvelgė į liudytojos U. L. prieštaravimus parodymuose. Tuo atveju, jeigu liudytojos parodymai dėl to, jog ieškovei buvo išrašomi ir duodami pasirašyti priėmimo–perdavimo aktai bei sąskaitos būtų teisingi, atsakovė į bylą būtų pateikusi tiek sąskaitas, tiek priėmimo-perdavimo aktus dėl 22 872,88 Eur sumos. Tuo tarpu byloje esančios sąskaitos faktūros ir priėmimo-perdavimo aktai nėra susiję su ieškiniu prašoma priteisti suma. Todėl teismas akivaizdžiai neteisingai vertino byloje esančius įrodymus;
16.8. tuo atveju, jeigu teismas laikė, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kadangi pavedimo paskirtyje nurodytas teiginys „sąskaitos apmokėjimas“, pagal tokį vertinimo kriterijų turėjo priteisti ieškovei bent 5 500,00 Eur sumą, kadangi paskirtyje nurodyta „paskola 5000 €“ ir „500 eurų“. Šiuo atveju paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui pagrindžia pavedimo paskirtis „paskola 5000€“, rašytinės formos reikalavimus atitinka bankinis pavedimas (CK 6.871 straipsnio 3 dalis), todėl reikalavimas šioje dalyje atmestas nepagrįstai. Taip pat turėjo būti priteista ir lentelėje nurodyta 500,00 Eur suma su prierašu „500 eurų“, kadangi nėra nurodyta, jog tai yra sąskaitos faktūros apmokėjimas, kalbine prasme vertinant teiginį „500 eurų“, labiau tikėtina, jog yra paskolinama 500,00 Eur suma. Be to, 500,00 Eur suma pervesta 2022 m. vasario 28 d. (praėjus kiek daugiau nei mėnesiui), todėl ir tai sudaro pagrindą laikyti, jog tai yra 500,00 Eur paskola;
16.9. nepagrįstas teiginys, jog ieškovas negalėjo reikšti solidaraus reikalavimo į atsakovą E. S.. Pagal liudytojos U. L. parodymus įmonei faktiškai vadovavo E. S.“, jis faktiškai tvarkė įmonės finansus, atsakovo E. S. prašymu pavedimai paskirtyje nurodyti ne kaip paskola, o kaip sąskaitų apmokėjimas, kadangi atsakovė UAB „ES Trading“ už gautus pinigus (paskolą) apmokėdavo savo sąskaitas, dėl ko ir kai kurie pavedimai atsakovei padaryti ne apvaliomis sumomis. Tai patvirtina šalių susitarimą, kad ieškovė perves pinigų (suteiks paskolą), tada atsakovė UAB „ES Trading“ jais apmokės savo sąskaitas, o vėliau paskolintus pinigus grąžins arba atsakovas E. S. arba atsakovė UAB „ES Trading“. Kadangi atsakovas E. S. prašė paskolos iš ieškovės kaip fizinis asmuo (tuo metu buvo atsakovo UAB „ES Trading“ darbuotojas), o pinigus (paskolą) faktiškai gavo atsakovė UAB „ES Trading“, abu atsakovai yra solidariai atsakingi (CK 6.6 straipsnis).
Atsiliepimas
17. Atsakovai atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
17.1. nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl paskolos fakto (ne)buvimo, t. y. ar tarp šalių (ne)susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartis yra realinė, todėl pagal kasacinio teismo praktiką ieškovei teigiant tarp šalių egzistavus paskolos teisinius santykius, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti: 1) piniginių lėšų perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn ir 2) paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigines lėšas ieškovei. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovai jokiais rašytiniais įrodymais neįrodė susiklosčiusių pirkimo-pardavimo santykių dėl 22 872,88 Eur sumos, kadangi nagrinėjamos bylos dalykas yra ne skola už prekes, bet paskolos sutarties (ne)buvimas;
17.2. byloje pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina piniginių lėšų pervedimą atsakovei, tačiau tai nėra pagrindas paskolos teisiniams santykiams kvalifikuoti. Atsakovė neginčijo gavusi ir priėmusi pinigus, tai buvo apmokėjimas už prekes, perduotas ieškovei MB „Ffortuna“, kurias MB „Ffortuna“ pardavinėjo el. būdu internetinėse parduotuvėse. Atsakovai, siekdami pagrįsti šią aplinkybę, pateikė į bylą sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovei (viso 35 882,56 Eur sumos), prekių perdavimo - priėmimo aktus, šalių susirašinėjimą ir paaiškino, kad tarp ieškovės MB „Ffortuna“ ir UAB „ES Trading“ buvo susiklostę pirkimo - pardavimo santykiai;
17.3. iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovei puikiai žinoma, jog tokių sąskaitų, kurios būtų išrašytos sumoms, nurodytoms lentelėje, nėra. Tačiau tokioms sumoms išrašytų sąskaitų nėra ne dėl to, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, o dėl to, kad ieškovė už gautas prekes atsiskaitydavo nereguliariai, be to, tai nesudaro pagrindo teigti, jog sąskaitų faktūrų nebuvimas patvirtina egzistavusius paskolos teisinius santykius;
17.4. aplinkybė dėl sąskaitų anuliavimo neįrodo realiai neįvykusių prekių pirkimo-pardavimo santykių, juolab kad į bylą yra pateikti ieškovės vadovės pasirašyti prekių perdavimo priėmimo aktai. Gautų sąskaitų registravimas ir anuliavimas registre yra ieškovės vidaus reikalas, tai savaime neatspindi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kuriems pakeisti ar nutraukti reikia abiejų šalių valios;
17.5. byloje pateikti duomenys iš VMI, jog ieškovė įtraukė į gautų sąskaitų registrą daugiau negu 30 vnt. atsakovės „ES Trading“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Pagal praktiką buhalteriją tvarkančios įmonės registruoja dokumentus pagal tai, ką pateikia jų klientai, t. y. šiuo atveju – ieškovė. Todėl teiginys, jog buhalterinė įmonė „nežinojo“ apie prekių nepateikimą ir dėl to registravo daugiau nei 30 sąskaitų, vėliau jas anuliuodama, neatitinka buhalterinės praktikos. Jei pirkimai nebūtų įvykę, tokie neatitikimai būtų išryškėję jau vykdant kasmėnesinę sąskaitų ir finansinių operacijų patikrą, tačiau ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kada toks neatitikimas buvo pastebėtas ir kada buvo kreiptasi į VMI dėl sąskaitų, įtrauktų į gautų sąskaitų registrą, anuliavimo;
17.6. byloje nereikšminga aplinkybė, jog prekių kiekiai sąskaitose faktūrose ir priėmimo-perdavimo aktuose nesutampa, kadangi bylos dalykas yra paskolos teisiniai santykiai. Atsakovai pateikė į bylą turimas sąskaitas ir prekių perdavimo-priėmimo aktus;
17.7. tai, kad atsakovė UAB „ES Trading“ grąžino ieškovei 4 500,00 Eur, nesudaro pagrindo laikyti, jog tai yra piniginių lėšų grąžinimas pagal paskolos santykius;
17.8. nėra pagrindo abejoti liudytojos U. L. teismo posėdžio metu duotais parodymais. Tai kad liudytoja ir atsakovas yra pažįstami ir juos siejo darbo santykiai, nesudaro pagrindo šios liudytojos parodymų laikyti šališkais. Be to, liudytojos U. L. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (sąskaitos faktūros, prekių perdavimo priėmimo aktai, ekspertizės aktas);
17.9. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės vadovės paaiškinimais. Ieškovės vadovė yra tiesiogiai susijusi su ginčijamais įvykiais byloje ir turi akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi nuo sprendimo priklauso piniginių lėšų gavimas. Teigiamo ieškovei teismo sprendimo atveju 18 372, 88 Eur suma reikšmingai paveiktų įmonės finansinę padėtį ir galimai asmeninę jos vadovės finansinę situaciją;
17.10. ieškovės pozicija iki bylos išnagrinėjimo pabaigos dėl šalis galimai siejusių pirkimo–pardavimo santykių buvo nenuosekli, kito priklausomai nuo byloje paaiškėjusių faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Ieškovės vadovė teismo posėdžio metu teigusi, jog ieškovė niekada nėra gavusi prekių iš atsakovės UAB „ES Trading“, byloje atlikus teismo rašysenos ekspertizę, ieškovės atstovas rėmėsi naujais argumentais ir teigė, kad atsakovų pateiktos sąskaitos ir aktai nepatvirtina pirkimo – pardavimo santykių, kadangi nesutampa aktuose ir sąskaitose nurodyti prekių kiekiai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi apskritai nauji argumentai, jog atsakovai neįrodė tarp šalių susiklosčiusių pirkimo – pardavimo santykių dėl ginčo sumos, kadangi atsakovų į bylą pateiktos sąskaitos faktūros ir priėmimo perdavimo aktai nesusiję su ginčo suma. Ieškovės pozicijos nenuoseklumas ir vis naujų argumentų pateikimas byloje sudaro pagrindą abejoti ieškovės vadovės parodymų patikimumu;
17.11. nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl 5500,00 Eur priteisimo. Apeliantė visiškai ignoruoja savo pareigą įrodyti esmines paskolos sutarties sąlygas. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį ir leidžiančių vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Ieškovei neįrodžius esminių paskolos sutarties su atsakovais sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumos, pagrįstai spręsta, jog tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai;
17.12. pagal CK 6.6 straipsnį solidari atsakomybė atsiranda tik esant aiškiai nurodytam įsipareigojimui ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi turi būti įrodytas abiejų atsakovų įsipareigojimas grąžinti paskolą. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovai buvo bendrai atsakingi už paskolos grąžinimą. Tai, kad atsakovas E. S. atsiliepime į ieškinį pripažino buvus pasitikėjimo santykius tarp jo ir ieškovės vadovės, neturi įtakos paskolos teisiniams santykiams ir solidariai atsakomybei, kadangi teisiniai įsipareigojimai grindžiami sutartimi, o ne asmeninėmis aplinkybėmis ir negali pagrįsti solidarios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, kuriuo spręsta netenkinti ieškinio neįrodžius tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė MB „Ffortuna“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. liepos 12 d. atsakovei UAB „ES Trading“ mokėjimo pavedimais pervedė 22 872,88 Eur sumą. Nustatyta, kad 2022 m. sausio 17 d. mokėjimo pavedime kaip mokėjimo paskirtis buvo nurodyta „Paskola 5000 €“, 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedime kaip mokėjimo paskirtis nurodyta pervedama suma, 2022 m. balandžio 15 d. mokėjimo pavedime kaip mokėjimo paskirtis nurodyta „Sąskaita Nr. 21-210“, likusiuose keturiuose mokėjimo pavedimuose – „sąskaitos apmokėjimas“. Ieškovė įrodinėjo, kad šie atsakovei UAB „ES Trading“ atlikti mokėjimo pavedimai pagrindžia tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, o atsakingi solidariai yra abu atsakovai, kadangi atsakovas E. S. prašė paskolos iš ieškovės kaip fizinis asmuo (tuo metu buvo atsakovės UAB „ES Trading“ darbuotojas), o pinigus (paskolą) faktiškai gavo atsakovė UAB „ES Trading“. Atsakovai tuo tarpu byloje neginčijo, jog mokėjimo pavedimuose nurodytų piniginių sumų negavo ar jų nepriėmė, tačiau laikėsi pozicijos, jog tai apmokėjimai už prekes, todėl šalis siejo pirkimo – pardavimo santykiai, o juos pagrindžia prekių priėmimo – perdavimo aktai ir sąskaitos faktūros.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, šalių paaiškinimus, ištyręs byloje esančius įrodymus sprendė, jog ieškovė nepagrindė tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, laikė, jog šalis, tikėtina, siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai ir reikalaujama iš atsakovės priteisti suma, labiau tikėtina, atsakovei pervesta ne kaip paskola, bet kaip atlikti mokėjimai pagal šalis siejusius pirkimo – pardavimo teisinius santykius. Nors apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kritikuodama įrodymų vertinimą bei nepagrįstą rėmimąsi liudytojos parodymais, tačiau laikytina, jog ir apeliacinės instancijos teisme apeliantė nepagrindė bei neįrodė egzistuojančių esminių paskolos teisinius santykius pagrindžiančių sąlygų.
22. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
23. Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022 33 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-378/2018). Įrodyti pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti turi paskolos santykių egzistavimą nurodantis asmuo (CPK 12, 178 straipsniai).
25. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra rašytinės paskolos sutarties, nors, kaip teisingai nurodė teismas, pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Taigi, rašytinės sutarties nebuvimas apsunkina paskolos sutarties įrodinėjimo aplinkybę. Kaip minėta, byloje ginčo nekyla, kad ieškovė atskirais mokėjimais atsakovei UAB „ES Trading“ pervedė atitinkamas sumas, mokėjimo pavedimuose nurodydama skirtingas paskirtis, tačiau nors pavedimai ir atlikti į atsakovės sąskaitą, o jų gavimo atsakovai neginčija, tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad atlikti mokėjimo pavedimai pagrindžia tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Kaip minėta, paskolos sutartis yra realinis sandoris, jam pagrįsti reikalinga įrodyti abiejų esminių paskolos sutarties elementų egzistavimą. Taigi, paskolos teisinius santykius egzistavus turi įrodyti tą teigianti šalis – taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (CPK 178 straipsnis).
26. Ieškovė, įrodinėdama susiklosčiusius paskolos santykius, teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į pavedimuose nurodytas skirtingas paskirtis ir pagal bankiniuose pavedimuose nurodytą paskirtį laikyti, jog 5500 Eur (atskirais pavedimais pervesta 5000 Eur ir 500 Eur) yra paskola, atsakovei, kadangi rašytinės formos reikalavimus atitinka bankinis pavedimas (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai visų pirma dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo aiškiai suformuota. Pagal kasacinį teismą pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau kartu nurodyta, jog prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pavyzdžiui, bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Dar daugiau, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, jog sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Taigi pirmosios instancijos teismas nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų šiuo aspektu nenukrypo ir, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, vertino ne tik atliktus mokėjimų pavedimus (aptarė jų paskirtis), tačiau išvadas dėl tarp šalių buvusių teisinių santykių padarė įvertinęs faktinių aplinkybių visumą: byloje esančius įrodymus, ekspertizės akto išvadas, ieškovės ir jos atstovo bei atsakovų paaiškinimus, liudytojos parodymus, atsižvelgė į šalių elgesį.
27. Nepritardama teismo sprendimui apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalis siejo pirkimo pardavimo santykiai, o ieškovės atlikti pavedimai, labiau tikėtina, irgi susiję su pirkimo pardavimo santykiais, o ne su paskolos suteikimu. Šiuo aspektu akcentuoja 22 872,88 Eur sumos sąskaitų faktūrų, kurios pagrįstų atsakovų nurodomus pirkimo – pardavimo santykius, nebuvimą, taip pat remiasi ir tuo, kad byloje pateiktos sąskaitos faktūros nesutampa su atsakovės pateiktais priėmimo-perdavimo aktais, bei nėra susiję su ieškinio lentelėje nurodyta suma.
28. Kaip jau minėta, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles egzistavusius paskolos teisinius santykius turi įrodyti ieškovė, t. y. pagrįsti, jog perduota atsakovei pinigų suma (šiuo atveju atliktais pavedimais pervestos sumos) yra ieškovės suteikta paskola atsakovei, ir pastaroji įsipareigojo paskolą grąžinti. Kadangi bylos nagrinėjimo dalyką sudaro paskolos teisiniai santykiai, atsakovei tenka pareiga pagrįsti šiuo santykius. Tuo tarpu ieškovės argumentai, jog atsakovė nepateikė 22 872,88 Eur sumos sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių tarp šalių susiklosčiusius pirkimo – pardavimo santykius, neturi teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju, kaip teisingai nurodo atsakovai, atitinkamas skolos dydis nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko.
29. Kita vertus, net ir šių sąskaitų faktūrų nebuvimas nepaneigia tarp šalių egzistavusių pirkimo - pardavimo santykių. Byloje pateiktos ieškovei išrašytos sąskaitos faktūros, prekių perdavimo – priėmimo aktai, šalių tarpusavio susirašinėjimai, atsakovės UAB „ES Trading“ pateikti buhalterinės apskaitos duomenys (juose nurodoma 13 009,68 Eur dydžio ieškovės skola atsakovei), liudytojos parodymai ir atsakovo paaiškinimai, kurie iš esmės patvirtina ieškovę ir atsakovę UAB „ES Trading“ siejusius pirkimo – pardavimo santykius. Nors ieškovė ir apeliaciniame skunde nurodo atsakovės pateiktų sąskaitų faktūrų ir priėmimo perdavimo aktų neatitikimus, apeliantės teigimu, neva paneigiančius pirkimo – pardavimo santykius, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir šiam teiginiui neturi teisinio pagrindo pritarti. Visų pirma, aplinkybė, jog šiuose dokumentuose yra atitinkami sumų neatitikimai, savaime nepaneigia tarp šalių buvusių pirkimo – pardavimo santykių, kadangi tokių santykių egzistavimą patvirtino tiek atsakovo E. S. paaiškinimai, tiek ir liudytojos parodymai. Antra, pirkimo pardavimo santykių egzistavimą patvirtina ir byloje pateikti priėmimo – perdavimo aktai bei sąskaitos faktūros, atsakovės pateikti duomenys apie ieškovės skolą atsakovei, kuri paaiškinta kaip skola už prekes. Trečia, atkreiptinas dėmesys ir į ieškovės nenuoseklią, nuo bylos faktinių aplinkybių kintančią poziciją. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės vadovė iki atliktos teismo rašysenos ekspertizės apskritai neigė prekių gavimą, kai tuo tarpu teismo ekspertui patvirtinus, jog dalis prekių priėmimo – perdavimo aktų pasirašyta ieškovės direktorės, apeliantė teigė, jog šie dokumentai nepatvirtina pirkimo – pardavimo santykių. Taigi, apeliantės kintantys argumentai bei nenuosekli pozicija sudaro pagrindą abejoti apeliantės vadovės parodymų patikimumu, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas. Ketvirta, tarp šalių buvusius pirkimo – pardavimo santykius ieškovė neigė iš esmės tik savo vadovės paaiškinimais, jų nepatvirtino byloje surinkti faktiniai duomenys. Penkta, nepagrįstai teigiama, jog teismas pirkimo –pardavimo santykių egzistavimą tarp ieškovės ir atsakovės konstatavo remdamasis panaikintomis ieškovės sąskaitomis faktūromis. Kaip minėta, dėl šalis siejusių pirkimo – pardavimo santykių išvados padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien tik ieškovės atliktu buhalteriniu veiksmu kaip sąskaitų faktūrų panaikinimas. Kita vertus, minėtas buhalterinis veiksmas taip pat nepaneigia pirkimo – pardavimo santykių, juolab kad ieškovė, teigdama, jog buhalterines paslaugas teikianti įmonė nežinojo apie prekių nepateikimą, dėl ko registravo sąskaitas PVM sąskaitų faktūrų registre, o vėliau jas anuliavo, neatskleidė byloje (o taip pat nenurodė ir nagrinėjant bylą apeliacine instancija), kada buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl tokių įtrauktų į sąskaitų registrą sąskaitų anuliavimo.
30. Taigi apibendrinant aukščiau išdėstytą laikytina, jog apeliantė nepaneigė apeliacinio skundo argumentais teisingų ir pagrįstų apylinkės teismo išvadų, padarytų remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, jog ieškovę ir atsakovę UAB „ES Trading” siejo tarpusavio pirkimo – pardavimo santykiai ir kartu nepagrindė, jog nurodyti ieškinio lentelėje pavedimai atsakovei padaryti kaip paskola, o ne susiję su ieškovę ir atsakovę UAB „ES Trading“ siejusiais pirkimo –pardavimo santykiais (CPK 178 straipsnis).
31. Nepritardama sprendimui apeliantė kritikuoja ir teismo vertintus liudytojos parodymus, teigdama, jog liudytojos parodymai šališki, ji suinteresuota, kadangi yra pažįstama su atsakovu E. S., tačiau nesivadovavo ieškovės direktorės paaiškinimais kaip nepatikimais. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės išsakytai kritikai dėl liudytojos parodymų ir ieškovės direktorės paaiškinimų vertinimo. Apeliantė tiksliai neįvardino ir nenurodė, kurie iš liudytojos parodymų prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei kokių parodymų (ne)įvertinimas esmingai keičia sprendime padarytas išvadas dėl tarp ieškovės ir atsakovės buvusių pirkimo –pardavimo santykių. Kaip minėta, ieškovės direktorės parodymai nebuvo nuoseklūs, jie kito priklausomai nuo byloje paaiškėjusių faktinių aplinkybių. Tuo tarpu liudytojos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs (net ir duoti ikiteisminiame tyrime), jie neprieštarauja ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Todėl ir šiuo aspektu apeliantės argumentai atmetami kaip neįrodyti.
32. Teisingai vertinta pirmosios instancijos teismo, jog apeliantė paskolos santykius iš esmės grindė tik savo paaiškinimais, kurie paneigiami byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kitokios išvados nėra pagrindo daryti ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad vien apeliantė kintančiais paaiškinimais, nesant kitų byloje tai patvirtinančių įrodymų, nepagrindė, jog piniginės sumos pervestos kaip paskola, o atlikti mokėjimai į atsakovės sąskaitą, labiau tikėtina, yra mokėjimai pagal šalis siejusius pirkimo–pardavimo teisinius santykius.
33. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, teisėjų kolegija į argumentus dėl atsakovų civilinės atsakomybės nepasisako, kadangi šis klausimas neturi teisinės reikšmės.
34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
37. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos, o ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, turi atsakovai.
38. Atsakovas E. S. pateikė apeliacinės instancijos teisme 1089,00 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2021 m. spalio 31 d. ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas ir 2024 m. lapkričio 12 d. susitarimą dėl teisinių paslaugų apmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog atsakovo pateikti įrodymai pagrindžia patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos laikytinos realiomis ir būtinomis, juolab kad ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai apie tai, jog susitarimas apmokėti advokato teisinės pagalbos išlaidas vėliau, neužkerta kelio spręsti dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo iš pralaimėjusios bylą šalies, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekianti šalis turi pareigą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 102 punktas).
39. Atsakovo E. S. patirtos teisinių paslaugų išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui E. S. iš ieškovės priteistina 1089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Ffortuna“ (juridinio asmens kodas 305656470) atsakovui E. S. 1089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.