- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-180-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00802-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Mitkus Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00802-2012-8
N U T ARTIS
2013 m. balandžio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui E. T., institucija byloje teikianti išvadą – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. T. ieškiniu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydama:
1) nutraukti jos ir atsakovo E. T. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Radviliškio r. CMS, įrašo Nr. 188, dėl atsakovo kaltės;
2) priteisti iš atsakovo jai padarytą 11000 Lt neturtinę žalą ;
3) nustatyti vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. T. jos gyvenamojoje vietoje;
4) priteisti iš atsakovo jo vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 16500 Lt;
5) priteisti iš atsakovo jo vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kasmėnesines periodines išmokas po 1500 Lt kas mėnesį nuo 2012-01-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti uzufrukto teise vaiko motinai G. T.;
6) įpareigoti G. T. padengti visus buto su rūsiu komunalinius ir buto nuomos įsiskolinimus, t.y. iš viso, 14877,39 Lt, tame tarpe: UAB „Radviliškio šiluma“ už buto šildymą ir karšto vandens tiekimą – 2012-09-28 skolą sudaro 4708,50 Lt; UAB „Radviliškio vanduo“ už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą -1104,04 Lt; VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – 860 Lt; Splius už interneto paslaugas – 53 Lt; AB Lietuvos dujos už gamtinių dujų tiekimą – 1561,56 Lt; UAB „Radviliškio būstas“ už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas – 1218,33 Lt; už buto nuomą – 5100 Lt;
7) priteisti iš atsakovo pusę komunalinių paslaugų sumos, t.y. 7438,69 Lt;
8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Vėliau ieškovė sumažino prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki 14000 Lt. Paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 1992 m., tačiau susituokė tik 2009 m. Abiems tai buvo ne pirmoji santuoka. Atsakovas girtavo, todėl 2005 m. užsikodavo. 2006 m. perėjo gyventi į nuomojamą butą Radviliškyje. Atsakovas 2 metus važinėdavo dirbti į Užventį. Pinigų parveždavo nevienodai. 2010 m. jis dirbo Miežiškių kaime, kur dabar ir gyvena. 2011 m. gruodžio 25 d. atsakovas prisipažino, kad turi kitą moterį. Atsakovas ryšius su vaiku palaiko, bendrauja. Sūnui bus (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo – jo neištikimybė. Atsakovas prieš Naujus Metus išėjo, paliko ją su sūnumi be pinigų, todėl prašė priteisti iš atsakovo po 1000 litų neturtinės žalos kas mėnesį, nuo jo išėjimo. Sūnus visą tą laiką gyvena ir toliau nori gyventi kartu su motina. Išlaikymo įsiskolinimą vaikui skaičiuoja po 1500 litų į mėnesį, nes vaikas auga, poreikiai didėja. Sūnus sportuoja, reikia papildų, turi merginą, tam reikalingi pinigai. Vaikas chroniškų ligų neturi, lanko 2 gimnazijos klasę; mokytis liko 1,5 metų. Atsakovas uždirba daug, daro dideles skulptūras. Atsakovas priklauso Šiaulių tautodailininkų sąjungai, dalyvauja pleneruose, tačiau pajamų nerodo. Atsakovas kelis mėnesius siuntė po 400 litų vaiko išlaikymui, todėl šią sumą prašė atimti iš išlaikymo įsiskolinimo. Kas mėnesį pragyvenimui išleidžia 3000 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas E. T. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad 2003 m. pradėjo drožinėti mažas skulptūras; sūnui tuo metu buvo jau 8 metai. Atsirado pasiūlymų dirbti. Darbas buvo sezoninis, šiltuoju metų laiku. Būdavo plenerai, simpoziumai pagal projektus, tačiau iš to pinigų didelių nebūdavo. 2009 m. su ieškove susituokė. Visą namų ūkį vedė ieškovė, jo parneštus pinigus išleisdavo, o skolų nepadengdavo. Ieškovę su sūnumi paliko gruodžio mėnesį; kitos moters tuo metu neturėjo, gyveno Panevėžyje. Kai paliko ieškovę, iš karto pradėjo siųsti vaikui po 400 litų. Dabar gyvena pas draugę Miežiškiuose, kurią susirado prieš 3 mėnesius. Kai gali, vaikui duoda ir daugiau nei 400 litų, bet vaikui mokėti po 1500 litų nesugebėtų. Nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad gauna nepastovias pajamas, turi skolų.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje siūloma E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, o prašomą priteisti išlaikymo sumą mažinti, kadangi atsakovas nėra pajėgus mokėti 1500 Lt, siūlo atsižvelgti į Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką dėl išlaikymo dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies.
Nutraukė santuoką tarp G. T. ir atsakovo E. T., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Radviliškio r. CMS, įrašo Nr. 188, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo pavardžių nekeitė.
Priteisė iš E. T. išlaikymą vaikui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos 2012-10-31 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisė iš atsakovo E. T., jo vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 333 Lt.
Paskyrė ieškovę G. T. tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.
Nepilnamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina G. T..
Kreditoriams dėl 14877,39 Lt skolos už visus buto komunalinius ir buto nuomos įsiskolinimus, tame tarpe: UAB „Radviliškio šiluma“ už buto šildymą ir karšto vandens tiekimą –4708,50 Lt; UAB „Radviliškio vanduo“ už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą – 1104,04 Lt; VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – 860 Lt; Splius už interneto paslaugas – 53 Lt; AB Lietuvos dujos už gamtinių dujų tiekimą – 1561,56 Lt; UAB „Radviliškio būstas“ už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas – 1218,33 Lt; už buto nuomą – 5100 Lt; – G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) paliko solidariais skolininkais.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.
Kreditoriaus UAB „Radviliškio šiluma“ ieškinį su prašymu įtraukti jį į bylą dėl santuokos nutraukimo kaip trečiąjį asmenį, reiškiantį savarankiškus reikalavimus, atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Iš atsakovo E. T. priteisė 448 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ir 160 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.
Santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Radviliškio m. rajono civilinės metrikacijos skyriuje, sūnus E. T. gimė (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, šią pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys, ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Todėl teismas laikė, kad santuoka nutrūko dėl jų abipusės kaltės: jie nedėjo pakankamai pastangų rasti bendros kalbos, nebuvo pakankamai tolerantiški vienas kitam, o yrant santuokai – nesistengė jos išsaugoti. Pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abipusės kaltės, ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas atmetė. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai turi bendrą vaiką, ieškovei paliko T. pavardę.
Vaiko gyvenamoji vieta ir išlaikymas. Šalys bendrai sutiko, kad nepilnamečio sūnaus E. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina G. T.. Teismo nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos; atsakovas yra dirbantis pagal verslo liudijimą. Nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Nustatant vaiko poreikius, teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, specialiųjų poreikių neturi. Nors teismui ir pateikta dalis išlaidas patvirtinančių kvitų, tačiau įvertinus, kokios prekės pirktos, teismas negalėjo laikyti, kad šios išlaidos skirtos išskirtinai vaiko poreikių tenkinimui. Įrodymų apie faktines išlaidas vaiko poreikių tenkinimui ieškovė nepridėjo, teismas laikė ieškovės nurodytas išlaidas nepagrįstai didelėmis. Iš atsakovo paaiškinimų teismas matė, kad jo gaunamos pajamos nėra pastovios, priklauso nuo gaunamų užsakymų. Taigi, atsižvelgiant į abiejų bylos šalių pajamų ir išlaidų santykį, vaiko amžių, į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, remiantis formuojama Aukščiausiojo teismo praktika, nepilnamečio vaiko išlaikymui teismas priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo tada, kai atsakovas vaikui nebeteikia išlaikymo, t.y. nuo 2012-01-05. Posėdžio metu pripažinta, kad atsakovas sumokėjo 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį (už 9 mėn. 25 d.). Todėl iš atsakovo teismas priteisė tik 333 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-01-05 iki teismo sprendimo priėmimo.
Santuokoje susidariusių įsiskolinimų padalinimas. Teismo nurodyta, kad šalys santuokos metu dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo; gyveno nuomojamame bute. Gyvenant santuokoje už butą, adresu (duomenys neskelbtini), susidarė skolos už nuompinigius ir komunalinius patarnavimus – iš viso įsiskolinimą sudaro 14877,39 Lt.
Teismas prievoles už buto komunalinius ir buto nuomos įsiskolinimus laikė bendromis, kadangi prievolės yra susijusios dėl buto, kuriame šalys gyveno santuokos metu, išlaikymo. Šias prievolės teismas pripažino solidariomis. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Nesant kreditorių sutikimų, solidariąsias prievoles teismas paliko nepakeistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu G. T. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinant patikslintą ieškinį pilnai nurodant, kad santuoka iširo dėl atsakovo E. T. kaltes, priteisti iš atsakovo E. T., neturtinę žalą 11 000 litų; priteisti iš atsakovo E. T. jo sūnaus E. T. išlaikymui, kasmėnesines periodines išmokas po 600 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo E. T. 2 100 Lt; priteisti iš atsakovo E. T. pusę komunalinių paslaugų skolos, t.y. 7 438,69 Lt.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad gyvendami kartu su atsakovu dėl atsakovo sunkiai sugyvenamo charakterio ypatumų dažnai ginčidavosi ir bardavosi. Atsakovas buvo kelis kartus teistas, todėl buvo nesugyvenamo charakterio, o ypač apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų tapdavo neprognozuojamas. Per bendrą gyvenimą atsakovui ne kartą kviesta policija dėl jo netinkamo elgesio. Galiausiai 2011 m. gruodį atsakovas prisipažino, jog turi kitą moterį. Todėl atsakovas slėpė neištikimybę ir gyveno dvigubą gyvenimą. Laiko, kad teismas visiškai neatsižvelgė į pateiktas policijos pažymas, taip pat į pažymą dėl gydimosi nuo alkoholizmo. Todėl laiko, kad teismas nepagrįstai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę, nes apeliantei neturtinė žala padaryta dėl atsakovo neištikimybės. Atsakovo neištikimybė sukėlė aplinkinių žmonių apkalbas, apeliantė patyrė gėdą prieš gimines, draugus. Be to, patyrė stresą, nes likusi su vaiku neturi visiškai finansinių galimybių išsinuomoti kita butą ir sumokėti skolų visiems komunaliniu paslaugų tiekėjams.
2. Apeliantė nesutinka su teismo priteistu išlaikymu vaikui po 400 Lt ir mano, kad turi būti priteistas išlaikymas po 600 Lt. Laiko, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo materialiai turi prisidėti didesne dalimi negu ieškovė. Apeliantė nesutinka su įsiskolinimo už vaiko išlaikymą priteisimu.
3. Teismo prašė įpareigoti, kad ieškovė grąžintų visas skolas kreditoriams, o iš atsakovo būtų priteista pusę komunalinių paslaugų skolos, t.y. 7 438,60 Lt. Todėl laiko, kad tikslinga nurodyti, kiek yra skolinga ieškovė ir kiek atsakovas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą E. T. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka visiškai.
Ieškovei šalių santuoka buvo ketvirtoji, kai tuo tarpu atsakovui šalių santuoka buvo antroji, tai rodo, jog ieškovė yra nesugyvenamas asmuo. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, nes laiko šalių santuoka iširusia pagrinde dėl ieškovės kaltės. Tą laikotarpį kai šalys pradėjo nebepalaikyti šeimyninių santykių, lėšas vaikui išlaikyti kas mėnesį, atsakovas siuntė per banką pavedimais. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, todėl kas mėnesį siunčia vaikui išlaikyti tik po keturis šimtus ir laiko, kad tokios sumos vaikui išlaikyti pilnai pakanka. Be to, ieškovės pareiga prisidėti tokiu pat dydžiu prie vaiko išlaikymo. Laiko, kad skolos yra abiejų sutuoktinių reikalas ir jas dengti privalo abu sutuoktiniai lygiomis dalimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos
Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į pateiktas policijos pažymas, taip pat į pažymą dėl gydimosi nuo alkoholizmo. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę, nes apeliantei neturtinė žala padaryta būtent dėl atsakovo neištikimybės.
Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – ieškovei) tenka įrodyti faktą (atsakovo neištikimybę), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovas jai buvo neištikimas, 2011 m. gruodį tai pripažino pats atsakovas, todėl 2011 m. gruodžio 5 d. išėjo iš namų. Teisėjų kolegija vertindama ieškovės nurodomą faktą, atsižvelgia į tai, kad atsakovas neištikimybės faktą neigia, kad pas kitą moterį gyventi neišėjo, palikęs šeimą gyveno Panevėžyje, o draugę susirado prieš 3 mėnesius. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų šalių nurodomų aplinkybių nepaneigia ir nepatvirtina jokie įrodymai. Todėl nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovo neištikimybės faktą. Nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius šios aplinkybės, lieka neįrodyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas anksčiau buvo teistas, 2005 m. kodavosi nuo alkoholizmo, o 1998 m. policijos pažymos patvirtina netinkamą jo elgesį, negali turėti jokios įtakos santuokos iširimui, kadangi šios aplinkybės sudarant šalių santuoką 2009 m. ieškovei buvo žinomos. Be to, apeliantės paminėtos aplinkybės, negali įrodyti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu peržiūrėjusi pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir įvertinusi, kaip pagal nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus buvo taikytos proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgusi į tai, kad ieškovės įrodymai nebuvo pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismas nepakankamai ar netinkamai vertino su sprendžiamu klausimu susijusius įrodymus ar pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, todėl atmeta apeliantės argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo klausimą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir konstatavo, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nesistengė išsaugoti santuokos, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pripažintina įrodyta konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų neturtinės žalos atlyginimo klausimu, nes žala šioje byloje nepriteisiama.
Dėl priteisto išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo
Apeliantė nesutinka su teismo priteistu išlaikymu vaikui po 400 Lt ir mano, kad turi būti priteistas išlaikymas po 600 Lt. Laiko, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo materialiai turi prisidėti didesne dalimi negu ieškovė.
Spręsdamas priteistino išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių pajamų ir išlaidų santykį, vaiko amžių, į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, remiantis formuojama Aukščiausiojo teismo praktika, nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Pažymėtina, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 1500 Lt kas mėnesį periodinių išmokų. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo priteisti po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad nesant įrodymų apie vaiko poreikių tenkinimui faktines išlaidas, pagrįstai laikė ieškovės nurodytas išlaidas nepagrįstai didelėmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.
Apeliantė teigia, kad vaikas papildomai lanko anglų kalbos kursus, sporto mokyklą, vaikui reikalingas pagerintas maitinimas, vitaminai, papildai, tačiau įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad vaikui reikalingi specialūs poreikiai. Byloje teismas vertindamas šalių turtinę padėtį nurodė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, atsakovas yra dirbantis pagal verslo liudijimą, jo gaunamos pajamos nėra pastovios, priklauso nuo gaunamų užsakymų. Nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad abiejų tėvų skiriamas išlaikymas po 400 Lt, gali patenkinti būtinus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikius.
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2011-12-05 iki teismo sprendimo priėmimo yra sumokėjęs 4700 Lt sūnaus išlaikymui už nepilnus 11 mėnesių (36-39, 88-92,132 b. l.). Be to, išlaikymas vaikui atsakovo buvo mokamas ir po teismo sprendimo, todėl apeliantės nurodomas 2100 Lt išlaikymo įsiskolinimas laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismo nurodyta, kad posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad atsakovas sumokėjo 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėn. 25 d. LR CPK 313 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Todėl teisėjų kolegijos pažymima, kad atsakovui šioje dalyje teismo sprendimo neskundžiant, sprendimo dalis, iš atsakovo priteisti 333 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-01-05 iki teismo sprendimo priėmimo, paliktina nepakeista.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normos ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.
Dėl solidariųjų prievolių
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.
Ieškovė prašė teismo įpareigoti ją grąžinti visas skolas kreditoriams, o iš atsakovo priteisti pusę komunalinių paslaugų skolos, t.y. 7 438,60 Lt. Todėl laiko, kad tikslinga nurodyti, kiek yra skolinga ieškovė ir kiek atsakovas.
Byloje ieškovės nurodoma, kad gyvenant santuokoje su atsakovu skolos susidarė už komunalinius patarnavimus teiktus butui, esančiam, (duomenys neskelbtini) mieste. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nurodytas skolas abiejų buvusių sutuoktinių solidariomis prievolėmis, kadangi skolos už suteiktas paslaugas yra susijusios su šeimos namo ūkio išlaikymu. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegijos pripažintina, kad 14 877 Lt įsiskolinimas už suteiktas paslaugas yra solidari abiejų sutuoktinių skola, todėl teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje patvirtinančių dokumentų, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.