Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-639-775/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-30
Bylos Nr.: e2A-639-775/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11203-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Atsakovas: V. M.
Ieškovas: K. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-639-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11203-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.2.7; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, taip pat trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais G. G. ir P. M. ieškinius ieškovei K. M. ir atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. M. (toliau – ieškovė), galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti jos ir atsakovo V. M. (toliau – atsakovas) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), įtrauktos į apskaitą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus akto Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise pripažinti ieškovę; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlymą; po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: 1) 81 400 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, t. y. už ½ dalį poilsio apartamentų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį turimos 400/137037 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį turimos 10/43253 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – nekilnojamasis turtas), kompensaciją išmokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau –ir įmonė), 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur (bendra visų akcijų vertė – 8 500 Eur); 3) transporto priemonę automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 19 000 Eur; iš viso ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą 108 900 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) visą nekilnojamąjį turtą 162 800 Eur vertės; 2) (duomenys neskelbtini) 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 25 Eur (bendra akcijų vertė – 8 500 Eur); 3) transporto priemonę – automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 700 Eur; iš viso atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą 172 000 Eur vertės. Atsakovui iš ieškovės priteisti 9 250 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį (už transporto priemonę automobilį), kompensaciją išmokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad šalys po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo įgyja po ½ dalį reikalavimo teisių – pagal tarp šalių ir (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis, t. y.: 1) 2019 m. gegužės 21 d. – 65 000 Eur sumai; 2) 2019 m. gegužės 27 d. – 15 000 Eur sumai; 3) 2019 m. spalio 8 d. – 11 000 Eur sumai. Kreditinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui P. M. pagal 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartį 45 828 Eur sumai po santuokos nutraukimo priteisti po ½ prievolės dalį abiem šalims, nustatant, kad prievolę ieškovė įvykdys per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kreditinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui P. M. pagal 2020 m. gegužės 25 d. paskolos sutartį 20 000 Eur sumai, paskolos likutis 5 707 Eur (20 000 Eur – 8 480 Eur – 5 813 Eur), po santuokos nutraukimo priteisti po ½ prievolės dalį abiem šalims, nustatyti, kad prievolę ieškovė įvykdys per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kreditinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui G. G. pagal 2019 m. liepos 30 d. paskolos sutartį 10 000 Eur po santuokos nutraukimo priteisti po ½ prievolės dalį abiem šalims, prievolę ieškovė įvykdys per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Santuokos metu įsigytus namų apstatymo ir apyvokos daiktus šalys pasidalino iki santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo iš atsakovo ieškovė nereikalavo. Po santuokos nutraukimo prašė šalims palikti santuokines pavardes M. ir M. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, pareiškė priešieškinį. Iš esmės sutiko su ieškovės reikalavimais dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, tik teismo prašė nustatyti bendravimo tvarką atsakovui gyvenant tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Atsakovas sutiko su šalių santuokos metu įgytu dalintinu turtu ir jo verte. Sutiko su turto padalijimu lygiomis dalimis, tačiau tik iš dalies sutiko su ieškovės nurodytu turto padalijimo būdu. Atsakovas sutiko, jog santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas ir automobilis OPEL ASTRA būtų jam priteistas natūra, o ieškovei būtų priteistas automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN, taip pat sutiko, jog turimos reikalavimo teisės pagal ieškovės nurodytas paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) bendrai 91 000 Eur skolos sumai būtų padalintos šalims po ½ dalį. Nesutiko su ieškovės prašymu priteisti atsakovui ½ dalį akcijų (340 vnt., kurių vertė 8 500 Eur) bei su reikalavimu išmokėti ieškovei 81 400 Eur piniginę kompensaciją už jam natūra priteistiną nekilnojamąjį turtą. Nurodė, jog šalys turi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, t. y. G. G. 18 970 Eur ir P. M. 80 381 Eur, kurių mokėjimų terminai suėję 2021 m. gruodžio 31 d. Šalių turimi įsipareigojimai sudaro net 99 351 Eur sumą, jie yra solidarūs ir vykdytini iš bendro turto, todėl šalys juos turėtų vykdyti lygiomis dalimis, tačiau atsakovas šiuos skolinius įsipareigojimus prašė pripažinti jo asmenine prievole, juos vykdant iš asmeninių lėšų, už tai jam priteisiant didesnės vertės turtą. Iš ieškovės pateiktų (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašų atsakovas nustatė, jog ieškovė, neturėdama atsakovo sutikimo ir jo apie tai neinformavusi, vienašališkai laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. kovo 26 d. į jos valdomos įmonės, kurioje ji užima (duomenys neskelbtini), sąskaitas, pervedė šeimos lėšas, buvusias ieškovės sąskaitoje, ne mažiau kaip 54 140 Eur, nesant tam jokio teisėto pagrindo, t. y. be paskolos sutarties ir be atsakovo žinios, panaudojo šeimos lėšas ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš ieškovės atsakovas prašė priteisti 27 070 Eur kompensaciją. Atsakovas prašė ieškovei priteisti (duomenys neskelbtini) 640 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, iš viso 17 000 Eur vertės, ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 14 074,50 Eur kompensaciją už jam priteistą didesnės vertės turtą. Padaryti užskaitymą, atimant iš ieškovės mokėtinos atsakovui kompensacijos sumos 27 070 Eur atsakovo jai mokėtiną 14 075,50 Eur sumą bei priteisti atsakovo naudai 12 994,5 Eur kompensaciją. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinti kreditoriaus P. M. ieškinį, o kreditorės G. G. ieškinį tenkinti iš dalies – dėl 6 020 Eur paskolos priteisimo.

Šalies argumentai

3. Trečiasis asmuo P. M. byloje pareikštu savarankišku ieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės ir atsakovo solidariai 8 480 Eur skolą pagal 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartį. Tuo atveju jeigu teismas priteis atsakovui nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus pagal 2020 m. vasario 11 d. sutartį bei 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartis priteisti iš atsakovo asmeninių lėšų.

4. Trečiasis asmuo G. G. byloje pareikštu savarankišku ieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovės ir atsakovo solidariai 8 970 Eur skolą pagal 2020 m. vasario 12 d. ir 2021 m. sausio 10 d. paskolos sutartis. Tuo atveju jeigu teismas priteis atsakovui nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus pagal 2019 m. liepos 30 d., 2020 m. vasario 12 d. ir 2021 m. sausio 10 d. paskolos sutartis bendrai negrąžintai 18 950 Eur sumai priteisti iš atsakovo. Tuo atveju, jeigu atsakovo prašymas priteisti jo asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį turtą bus atmestas, priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai 18 950 Eur skolą pagal 2019 m. liepos 30 d., 2020 m. vasario 12 d., 2021 m. sausio 10 d. paskolų sutartis.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė priimti teismo sprendimą, geriausiai atitinkantį vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį atmetė. Panaikino šalių santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliko jų turimas santuokines pavardes. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui periodinį išlaikymą po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, atsakovui gyvenant Lietuvoje ir jam gyvenant užsienyje. Padalino santuokos metu šalių įgytą turtą ir turtines teises lygiomis dalimis, ieškovės prašomu būdu, ieškovei priteisiant nuosavybės teise transporto priemonę VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 19 000 Eur vertės, o atsakovui iš ieškovės priteisė 9 500 Eur kompensaciją. Priteisė ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise kiekvienam po (duomenys neskelbtini), 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 25 Eur, bendra vertė – 8 500 Eur. Priteisė atsakovui nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą bendros 162 800 Eur vertės, o ieškovei priteisė iš atsakovo 81 400 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį minėto turto. Priteisė atsakovui nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo priteisė 350 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį šį turtą. Pripažino šalims piniginio reikalavimo teises kiekvienam po ½ dalį į pagal su (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis, t. y. 2019 m. gegužės 21 d. – 65 000 Eur; 2020 m. gegužės 27 d. – 15 000 Eur; 2019 m. spalio 8 d. – 11 000 Eur. Nustatė, kad prievolė grąžinti trečiajam asmeniui P. M. 65 828,00 Eur skolą po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidari šalių prievolė. Nustatė, kad prievolė grąžinti trečiajam asmeniui G. G. 10 000 Eur skolą po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidari šalių prievolė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. M. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė P. M. iš atsakovo 8 740 Eur skolos likutį pagal 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartį ir 197 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį nusprendė atmesti. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. G. ieškinį atmetė. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 7 132 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo valstybei 22,67 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo tarp šalių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nebuvo, todėl pripažinęs, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas išimtinai vienas iš sutuoktinių, teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl šeimos iširimo, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys nereikalavo viena iš kitos išlaikymo, todėl teismas išlaikymo šalims nepriteisė ir šalių prašymu paliko jų santuokines pavardes.

8. Šalys santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. M., kuris yra nepilnametis. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo. Teismas, įvertinęs skyriaus išvadą, kad nėra duomenų, jog nepilnametis vaikas būtų netinkamai prižiūrimas, pažeidinėjamos jo teisės, atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove, atsakovui sutinkant, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

9. Ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo nebuvo. Teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu yra išvykęs dirbti į užsienį, todėl ieškovei neprieštaraujant ir pritariant skyriui, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka būtų patikslinta, teismas pripažino pagrįstu ir tenkino atsakovo prašymą nustatyti, kad pagal ieškovės prašomą bendravimo tvarką jis su vaiku bendrauja tik būdamas Lietuvoje. Ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką taip pat papildė punktu, kad atsakovui gyvenant Lietuvoje, darbo dienomis jis su sūnumi bendrauja kas antrą savaitę, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba ieškovės gyvenamosios vietos antradienį 17 val. bei grąžinant ketvirtadienį į ugdymo įstaigą ar ieškovės gyvenamąją vietą; taip pat punktu, kad atsakovui gyvenant užsienyje, jis bendrauja su sūnumi kas ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio ryto 10 val., pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos iki sekmadienio 16 val., parvežant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą.

Šalies argumentai

10. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės. Šiam reikalavimui pagrįsti pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą. Skyrius neprieštaravo dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos, kuri atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma sutiko, tačiau prašė išlaikymą vaikui priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo, šio savo prašymo nemotyvavo. Įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių ir jo poreikius, teismas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį pripažino realiu ir atitinkančiu vaiko poreikius bei patiriamų išlaidų lygį Lietuvoje. Kadangi ginčo tarp šalių dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio ir atsakovui tenkančios išlaikymo dalies nebuvo, teismas tėvų turtinės padėties plačiau neanalizavo. Įvertinęs, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo priėmimo jis gera valia teikė vaikui nurodyto dydžio išlaikymą, teismas nurodė, kad neturi pagrindo kitaip vertinti teisės į išlaikymą atsiradimo momentą, negu nurodyta ieškinyje, todėl ieškovės reikalavimą patenkino, iš atsakovo priteisdamas periodinį išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2021 m. liepos 7 d. iki vaiko pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nustatė, kad ginčo dėl santuokos metu šalių įgyto dalintino turto nėra. Dalintiną turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė yra 162 800 Eur; įmonės (duomenys neskelbtini), 680 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali verte 25 Eur (bendra visų akcijų vertė – 17 000 Eur); transporto priemonės – automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 19 000 Eur; automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 700 Eur. Taip pat, turtinės reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. gegužės 21 d. paskolos sutartį dėl 65 000 Eur paskolos grąžintinos iki 2024 m. gegužės 20 d.; pagal 2020 m. gegužės 27 d. paskolos sutartį dėl 15 000 Eur; pagal 2019 m. spalio 8 d. paskolos sutartį dėl 11 000 Eur. Bendra šalių santuokoje įgyto turto vertė sudaro 199 500 Eur, neįskaitant reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini). Reikalavimo teisių bendra vertė sudaro 91 000 Eur.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, nuo kurios nukrypti šalys neprašė. Įvertinęs šalių suformuluotus galutinius reikalavimus ir paaiškinimus, teismas šalių santuokoje įgytą turtą ir turtines teises padalino tarp šalių lygiomis dalimis, ieškovės prašomu būdu. Padalijus turtą nurodytu būdu tiek ieškovei, tiek atsakovui tenkanti turto ir piniginių kompensacijų suma (atskaičius kitam sutuoktiniui priteistas kompensacijas) sudaro 99 750 Eur, o kiekvienai iš šalių priteistų turtinių reikalavimų suma sudaro 45 500 Eur. Ieškovei priteisė automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, 19 000 Eur vertės, o atsakovui iš ieškovės priteisė 9 500 Eur kompensaciją už šio turto ½ dalį. Atsakovui nuosavybės teise priteisė visą nekilnojamąjį turtą 162 800 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo priteisė 81 400 Eur piniginę kompensaciją už šio turto ½ dalį, taip pat automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo priteisė 350 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį minėto turto.

13. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo ir dėl reikalavimo teisių į (duomenys neskelbtini) pagal paskolos sutartis padalinimo šalims po ½ dalį, todėl abiem šalim po ½ dalį priteisė reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini) pagal minėtas paskolų sutartis.

14. Šalys nesutarė dėl (duomenys neskelbtini) akcijų padalinimo būdo. Ieškovė prašė šias akcijas padalinti natūra, lygiomis dalimis, abiem šalims priteisiant po 340 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, bendros 8 500 Eur vertės (vienos akcijos nominali vertė 25 Eur), o atsakovas prašė visas akcijas, 680 vnt., bendros 17 000 Eur vertės, priteisti ieškovei, jam priteisiant 8 500 Eur dydžio kompensaciją už ½ akcijų dalį.

15. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. gruodžio 12 d., įstatinio kapitalo dydis 34 000 Eur, padalytas į 1 360 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 25 Eur. Ieškovė nuo įmonės įsteigimo yra jos vadovė ((duomenys neskelbtini)), turinti 680 vnt (lygią su kitu akcininku) akcijų dalį. Bendrovė veikos tikslai – (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad įmonės veikloje jis nedalyvauja, jokių pareigų neužima, neturi žinių ir kompetencijų šioje srityje ir apskritai neturi suinteresuotumo valdyti įmonės akcijas. Tuo tarpu ieškovė vadovauja įmonei, rūpinasi jos veikla, tvarko visą buhalteriją. Įmonė buvo įkurta būtent ieškovės iniciatyva.

16. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai nepagrindžia, jog jis negali būti akcininku. Buvimas akcininku nėra ribojamas asmens žiniomis, kompetencijomis, turimu išsilavinimu. (duomenys neskelbtini) akcijos yra šalių bendras turtas, įgytas santuokos metu. Byloje yra duomenų, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas investavo šeimos ir skolintas lėšas į įmonę, pirko įmonei transporto priemones. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas nurodė, kad jo pastangomis įmonei buvo nupirkti penki vilkikai, dvi priekabos ir traktorius už maždaug 20 000 Eur sumą iš santuokoje įgytų bei uždirbtų lėšų, taip pat kėlė klausimą dėl akcijų nominalios vertės atitikimo visam įmonės turtui. Todėl teismas vertino, kad atsakovo indėlis bendrovės įkūrime ir veikloje nebuvo minimalus. Ieškovė taip pat nurodė, kad jų abiejų bendru sutarimu į įmonę buvo investuojamos bendros šeimos ir skolintos lėšos. Kuriant įmonę ir plečiant jos veiklą, jie abu tikėjosi, jog įmonė dirbs pelningai, bus gaunami dividendai. Nors iki šiol dividendų nebuvo išmokėta, tačiau, ieškovės teigimu, įmonė dirba pelningai. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Teismas vertino, kad padalijus akcijas lygiomis dalimis natūra, atsakovui atitektų ne tik santuokos metu įgytas turtas, kuris lygus akcijų nominaliai vertei, bet ir gautini dividendai, galimai padidėjusi įmonės, kaip verslo objekto, vertė. Teismo nuomone, šalių santuokos iširimas nėra pakankama priežastis atsisakyti dalyvauti įmonės veikloje, į kurią investuotos ženklios bendros lėšos. Byloje nėra duomenų, kad šalys negali dalyvauti įmonės valdyme dėl tarpusavio konfliktų, kadangi šalių iš esmės niekas nesieja, tik sūnaus išlaikymas ir auklėjimas, dėl ko ginčų taip pat nekyla.

17. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybes ir išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, būtų neteisinga ir neracionalu akcijas priteisti vienam sutuoktiniui, todėl pripažino, kad tikslinga jas padalinti natūra, lygiomis dalimis ir kiekvienai šaliai priteisė po 340 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių bendra nominali vertė 8 500 Eur. Padalinęs akcijas ieškovės nurodytu būdu, atsakovo prašymą dėl akcijų padalijimo jam priteisiant piniginę kompensaciją, nusprendė atmesti.

Atsiliepimas

18. Atsakovas nurodė, kad ieškovė vienašališkai, t. y. neturėdama atsakovo sutikimo ir jo apie tai neinformavusi, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. kovo 26 d. į jos valdomos įmonės, kurioje ji užima (duomenys neskelbtini) pareigas, iš savo sąskaitos, kurioje buvo abiem šalims priklausančios lėšos tiek pardavus nekilnojamąjį turtą, tiek ir uždirbtos, į (duomenys neskelbtini) priklausančias sąskaitas pervedė ne mažiau kaip 54 140 Eur, nesant tam jokio teisinio pagrindo, t. y. be skolos sutarties, apie kurią būtų žinoma atsakovui, bei nuslėpus šias aplinkybes. Tokiu būdu ieškovė šeimos lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, dėl ko atsakovas iš ieškovės prašė priteisti 27 070 Eur (54 140/2) kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

19. Ieškovė su tokiu priešieškinio reikalavimu nesutiko. Sutiko su atsakovo paskaičiavimais, kad nurodytu laikotarpiu be rašytinių sutarčių ji įmonei pervedė 54 140 Eur, tačiau nesutiko, kad atsakovas turi teisę iš jos reikalauti pusės šios sumos. Paaiškino, kad lėšos buvo skiriamos įmonės įstatinio kapitalo didinimui, vilkikų pirkimui. Atsakovui buvo žinoma, kad lėšos pervedamos įmonei, nes šalys gyveno šeimoje, dėl visko tardavosi ir tai buvo abiejų šalių sprendimas. Ieškovė tikėjosi, kad kai įmonė gaus pelno, įdėtas lėšas jie atgaus dividendų forma, todėl iširus santuokai, jos vertinimu, ji neturėtų asmeninėmis lėšomis kompensuoti atsakovui už į įmonę investuotas lėšas. Ieškovės vertinimu, teisingiausia įmonės akcijas pasidalinti lygiomis dalimis, tuomet tiek ji, tiek atsakovas galės gauti dividendus, kaip ir buvo planuota. Ieškovė taip pat nurodė, kad į atsakovo paskaičiuotą įmonei pervestų lėšų sumą įeina ir iš G. G. bei P. M. pasiskolintų piniginių lėšų dalis. Atsakovui tai tikrai buvo žinoma, nes tam tikslui ir buvo skolinami pinigai.

20. Teismas iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) sąskaitų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. nustatė, kad ieškovė į įmonės sąskaitą pervesdavo tam tikras sumas ir šio fakto ji neginčija. Atsakovas 2019 m. liepos 30 d. sudarė paskolos sutartį 10 000 Eur sumai su G. G., o 2020 m. gegužės 25 d. su P. M. 20 000 Eur sumai. Nors ieškovė teigė, kad apie nurodytas paskolos sutartis ji nežino, tačiau pripažino, jog pinigai buvo gauti į jos banko sąskaitą. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovė pervedė į įmonės sąskaitą 18 000 Eur, 2020 m. gegužės 27 d. į sąskaitą pervedė 20 000 Eur, abu pavedimai įvardinti kaip kapitalo didinimas. Teismas sprendė, kad 30 000 Eur, kurie 2019 m. liepos 30 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. buvo pasiskolinti iš G. G. ir P. M., buvo panaudoti įmonės kapitalo didinimui. Kadangi dėl nurodytų sumų rašytines paskolos sutartis sudarė atsakovas, o piniginės lėšos buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, teismui kėlė abejonių atsakovo argumentai, jog ieškovė šiomis lėšomis disponavo be jo žinios ir sutikimo.

21. Įmonė (duomenys neskelbtini) buvo įkurta šalims būnant santuokoje, todėl teismas preziumavo, kad tiek įmonė, tiek iš jos veiklos gaunamos pajamos yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai buvo suinteresuoti tiek įmonės įkūrimu, tiek jos veikla bei pelningumu. Kaip jau minėta, pats atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad jo pastangomis įmonei buvo nupirkti penki vilkikai, dvi priekabos ir traktorius už maždaug 20 000 Eur sumą iš santuokoje įgytų bei uždirbtų lėšų. Todėl teismas pripažino, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės argumentais, jog abi šalys buvo suinteresuotos įmonės veikla, dėjo pastangas ir investavo šeimos lėšas, siekdamos, kad įmonė dirbtų pelningai ir jie gautų dividendus. Bendrą šalių sprendimą investuoti į įmonę patvirtina ir atsakovo sudarytos paskolų sutartys su trečiaisiais asmenimis, pagal kurias gauti pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą bei investuoti į įmonę, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus kaip neįtikinamus, kad šalims gyvenant santuokoje, jis nežinojęs, jog jo sutuoktinė, įmonės akcininkė ir vadovė, iš savo sąskaitos į įmonės sąskaitą pervesdavo reikiamas papildomas sumas, kurios buvo reikalingos įmonės veiklai. Teismas pažymėjo, kad į bendrą verslą investuojamos lėšos negali būti vertintinos kaip iššvaistytos ir panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 27 070 Eur kompensaciją, todėl šį priešieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Spręsdamas dėl šalių įgytų kreditorinių prievolių teismas nustatė, kad santuokos metu atsakovas sudarė tris rašytines paskolos sutartis, t. y. 2019 m. liepos 30 d. paskolos sutartį su G. G. 10 000 Eur sumai; 2020 m. gegužės 25 d. paskolos sutartį su P. M. 20 000 Eur sumai; 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartį su P. M. 48 828 Eur sumai. Nurodytų sutarčių ieškovė nepasirašė, tačiau jų neginčijo ir patvirtino, kad pinigai pagal sutartis buvo gauti. Abi šalys pripažino, kad paskolintos lėšos buvo panaudotos (duomenys neskelbtini) kapitalo didinimui, poilsio apartamentų (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir tai buvo jų abiejų sprendimas. Ieškovė sutiko šiuos kreditorinius įsipareigojimus vykdyti solidariai. Atsakovas šiuos įsipareigojimus pripažino solidariais, tačiau prašė jam priteisus minėtą nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartis pripažinti jo asmeniniais įsipareigojimais, kuriuos įsipareigojo atlyginti vienas. Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl nurodytų paskolų, teismas plačiau dėl jų nepasisakė.

23. Teismas nurodė, kad nors paskolų sutartys ir buvo sudarytos vieno atsakovo, tačiau šeimos interesais, abiejų sutuoktinių bendru sprendimu ir jų sutarimu panaudotos bendro šeimos turto sukūrimui. Kadangi šios prievolės yra solidarios (CK 3.109 straipsnio 2 dalis), todėl po šalių santuokos nutraukimo turi būti vykdomos solidariai.

24. Spręsdamas dėl nurodytų prievolių vykdymo kreditoriams, teismas įvertino, kad abi šalys sutinka nurodytas skolas grąžinti asmeniškai. Kreditoriai G. G. ir P. M. dėl skolų grąžinimo teikė alternatyvius reikalavimus, t. y. sutiko, kad skolas jiems grąžintų ieškovė ir atsakovas solidariai, tačiau atsakovui priteisus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), neprieštaravo, kad skolas atsakovas grąžintų asmeniškai.

25. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skolas pagal 2019 m. liepos 30 d., 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. lapkričio 8 d. paskolos sutartis po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalys turi grąžinti solidariai. Tokia atsakomybė numatyta įstatymu, be to, nustačius solidarią šalių atsakomybę bus išvengta papildomų kompensacijų apskaičiavimų ir išmokėjimų. Juo labiau, kad taikyti solidarią atsakomybę prašė ir šalių kreditoriai. Pažymėjo, kad esant solidariai atsakomybei, bet kuris iš skolininkų gali pilnai atsiskaityti su kreditoriais, o atsiskaičius, kreditoriams sumokėtą skolos dalį išsireikalauti iš neatsiskaičiusio skolininko. Nurodytais motyvais tenkinęs patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas nustatė, kad prievolė grąžinti P. M. 65 828 Eur skolą ir G. G. 10 000 Eur skolą po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidaria šalių prievole.

26. Trečiasis asmuo P. M. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė priteisti iš šalių 8 740 Eur paskolos likutį pagal 2020 m. vasario 11 d. sutartį. Nurodė, kad 23 033 Eur paskolos suma buvo pervesta į ieškovės sąskaitą. Šios lėšos, šalių aiškinimu, buvo reikalingos (duomenys neskelbtini) transporto priemonėms įgyti, kadangi įmonė planavo vykdyti veiklą pervežimo srityje bei būsimoms statyboms. Kadangi šalys iki šios sutarties sudarymo buvo skolingos 30 000 svarų, trečiasis asmuo susitarė, kad paskolins 20 000 svarų, kai šalys jam grąžins 30 000 svarų skolą. Pavedimą padarė po to, kai jam buvo grąžinta skola, kurios terminas buvo suėjęs 2020 m. sausio 1 d. Patvirtino, kad dalį šios paskolos – 8 480 Eur sumą, 2020 m. lapkričio 6 d. jam grąžino atsakovas, o dalį – 5 813 Eur 2021 m. kovo 24 d. ieškovė, todėl skolos likutis sudaro 8 740 Eur.

Šalies argumentai

27. Ieškovė šios skolos nepripažino. Nurodė, kad ji iš savo asmeninės sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), P. M. į jo asmeninę sąskaitą, esančią taip pat (duomenys neskelbtini), padarė tris pavedimus 30 000 svarų sumai, t. y. 2020 vasario 13 d. 10 000 svarų, 2020 vasario 14 d. 10 000 svarų ir 2020 vasario 20 d. 10 000 svarų. Trečiasis asmuo į ieškovės sąskaitą esančią „Revolut“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 23 033 Eur sumą, t. y. 2020 vasario 13 d. 6 020 Eur (5 000 svarų), 2020 vasario 14 d. 6 013 Eur (5 000 svarų), 2020 vasario 28 d. 11 000 Eur (10 000 svarų). Pervedimų tikslas buvo konvertuoti svarus į eurus, kad Lietuvoje būtų galima atlikti mokėjimus dėl jau pradėtos namo statybos adresu (duomenys neskelbtini). Pavedimų datos yra tokios pačios, todėl tai nebuvo jokia paskolos sutartis ir ji trečiajam asmeniui nėra skolinga. Be šių atsiųstų pinigų namo statybai, ieškovė turėjo 134 494 svarų už Anglijoje parduotą namą, kurie buvo ieškovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas su trečiojo asmens reikalavimu dėl paskolos sutiko ir byloje pateikė 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartį surašyta savo ranka.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas iš pateiktos sutarties nustatė, kad trečiasis asmuo P. M. šalims įsipareigojo paskolinti 23 033 Eur sumą, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą, skolos grąžinimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartis patvirtinta trečiojo asmens ir atsakovo parašais, ieškovė sutarties nėra pasirašiusi. Ieškovė nurodė, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui sudarant paskolos sutartį ji nedalyvavo, tai paneigiančių duomenų byloje nėra pateikta. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad dalis skolos yra grąžinta, skolos likutis 8 740 Eur.

29. Iš byloje pateiktų ieškovės sąskaitų, esančių (duomenys neskelbtini) ir „Revolut“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad 2020 m. vasario mėnesio 13 d., 14 d. ir 20 dienomis iš ieškovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į trečiojo asmens sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), ieškovė pervedė 30 000 svarų. P. M. į ieškovės sąskaitą, esančią „Revolut“ banke 2020 m. vasario 13 d., 14 d., 28 d. pervedė 23 033 Eur. Todėl trečiojo asmens nurodytos paskolos suteikimo aplinkybės (žr. 26 punktą) teismui sukėlė abejones. Teismas vadovavosi bendrąja įrodymų naštos paskirstymo taisykle, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas, kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

30. Teismas vertino, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų apie jo anksčiau šalims suteiktą 30 000 svarų paskolą, nors, jo teigimu, paskolą jis suteikė ne grynais pinigais, o pavedimu iš savo banko sąskaitos į ieškovės ar atsakovo banko sąskaitą. Teismas bylos nagrinėjimo procese ragino trečiąjį asmenį pateikti banko išrašus, pagrindžiančius 30 000 svarų paskolos suteikimą šalims, tačiau į teismo siūlymus trečiasis asmuo nereagavo, teigė, jog bankas atsisako jam išduoti tokią pažymą, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti trečiasis asmuo jokių įrodymų nepateikė, t. y., kad jis kreipėsi į banką ir gavo neigiamą atsakymą. Trečiasis asmuo taip pat neprašė teismo padėti jam gauti tokius įrodymus. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo neįrodė šalims suteiktos 30 000 svarų paskolos egzistavimo. Tuo tarpu, ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad šalys buvo pardavusios namą Anglijoje ir ieškovės sąskaitoje buvo už sandorį gauti pinigai, be to, šalys buvo pradėjusios namo statybas Lietuvoje. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog, siekiant išvengti valiutų konvertavimo mokesčių, trečiasis asmuo tiesiog padėjo ieškovei konvertuoti turėtus svarus į eurus. Ta aplinkybė, kad neatitinka ieškovės pervestų ir gautų lėšų dydis (pervedė 30 000 svarų, o gavo tik 25 000 svarų) nesudaro pagrindo abejoti ieškovės išsakyta pozicija.

Atsiliepimas

31. Atsakovas pripažino, kad yra gavęs nurodyto dydžio paskolą ir yra dalį jos grąžinęs. Ieškovė, nors nepripažino paskolos, tačiau pačios paskolos sutarties neginčijo CK 6.875 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad tarp atsakovo, trečiojo asmens ir ieškovės kilo ginčas dėl pagal paskolos sutartį atsakovo prisiimtų prievolių pripažinimo bendromis sutuoktinių, t. y. atsakovo ir ieškovės, prievolėmis.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kuriame išaiškinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Vadovaudamasis nurodytu išaiškinimu, teismas vertino, kad atsakovo ir trečiojo asmens paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie prievolių, kurioms sudaryti nereikia sutuoktinio, t. y. ieškovės sutikimo, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė grąžinti paskolą būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo šią aplinkybę įrodyti. Tačiau nei trečiasis asmuo, nei atsakovas, išskyrus paskolos sutartį, kurioje nėra nurodytas paskolos tikslas, jokių rašytinių įrodymų, susijusių su paskolos panaudojimu, byloje nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo ir atsakovas neįrodė, jog 2020 m. vasario 11 d. iš P. M. paskolintus 23 033 Eur atsakovas panaudojo šeimos poreikiams ar šalių įkurtos įmonės veiklai vystyti, todėl pripažino, kad nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendrąja šalių prievole.

33. Kadangi atsakovas, nesant bendro šalių susitarimo, sudarydamas paskolos sutartį, prisiėmė pilną atsakomybę už paskolos grąžinimą, įsipareigodamas grąžinti paskolą iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir paskolos grąžinimo terminas suėjęs, nenustatęs, kad paskola yra solidari, teismas nusprendė trečiojo asmens reikalavimą tenkinti iš dalies. Trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisė 8 740 Eur negrąžintą skolos dalį, o ieškovės atžvilgiu trečiojo asmens P. M. reikalavimą nusprendė atmesti.

34. Trečiasis asmuo G. G. byloje taip pat pareiškė savarankišką reikalavimą dėl 2020 m. vasario 12 d. 6 020 Eur skolos priteisimo, nurodydama, kad skola buvo suteikta, siekiant pagerinti šalių įmonės finansinę padėtį. Teigė, kad nurodyta suma buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, o paskolos sutartis pasirašyta su atsakovu. Ieškovė su skola nesutiko, teigė, kad nurodyta suma taip pat buvo pervesta tam, kad konvertuoti svarus į eurus.

35. Teismas iš ieškovės pateiktos sąskaitos, esančios „Revolut“ banke, nustatė, kad jai 2020 m. vasario 13 d. G. G. pervedė 6 020 Eur. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė P. M. valiutos konvertavimo tikslais trimis pavedimais pervedė 30 000 svarų, o P. M. į ieškovės sąskaitą pervedė 23 033 Eur, kas atitinka 25 000 svarus. Kaip nurodė atsakovas ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad P. M. ieškovei grąžino konvertuojamas lėšas 5 000 svarų mažiau nei gavo iš ieškovės. Tačiau 2020 vasario 13 d. G. G. į ieškovės „Revolut“ banke esančią sąskaitą pervedė 6 020 eurus, kas atitinka 5 000 svarų sumą. Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas sprendė, kad pilnai tikėtini ieškovės dėstomi argumentai, jog G. G. pervesti 6 020 Eur buvo negrąžintas 30 000 svarų likutis, kurie buvo pervesti P. M. konvertavimui. Tokį vertinimą, teismo nuomone, pagrindžia ir šalių paaiškinimai apie tai, kad P. M. ir G. G. sieja artimi santykiai, jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį ir augina bendrus vaikus, todėl pilnai tikėtina, kad būtent G. G. ieškovei ir pervedė piniginių lėšų likutį už P. M.. Todėl teismas trečiojo asmens G. G. reikalavimą priteisti iš šalių 6 020 Eur skolą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

36. Trečiasis asmuo G. G. byloje taip pat pareiškė savarankišką reikalavimą dėl 2021 m. sausio 10 d. 2 950 Eur skolos priteisimo, nurodydama, kad skola buvo pervesta į ieškovės sąskaitą. Teigė, kad nurodyta suma buvo pervesta šalių namo statybos darbams užbaigti. Ieškovė su nurodyta skola nesutiko. Nurodė, kad P. M. prašymu buvo užsakyti langai Lietuvoje, kurie buvo išsiųsti į Jungtinę Karalystę. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo P. M. ir atsakovas patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl langų užsakymo ir pripažino, jog 2 950 Eur skolos G. G. nėra, tačiau trečiasis asmuo G. G. savo reikalavimo priteisti minėtą skolą neatsisakė.

37. Byloje pateikta 2021 m. vasario 23 d. PVM sąskaita–faktūra patvirtina, kad ieškovei buvo parduota 11 vnt. plastikinių langų už 2 950 Eur sumą. Pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad minėti langai buvo užsakyti P. M. prašymu ir vėliau išsiųsti į Jungtinę Karalystę. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas trečiojo asmens G. G. reikalavimą priteisti iš šalių 2 950 Eur skolą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

38. Spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas nustatė, kad ieškovės 7 132 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 032 Eur žyminis mokestis bei 5 100 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą. Teismas pripažino, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktų procesinių dokumentų kiekis ir apimtis nėra maži, juose aptartos tiek bylos faktinės aplinkybės, tiek teisės klausimai. Bylos nagrinėjimas užsitęsė gana ilgą laikotarpį, byloje buvo paskirta ekspertizė, tikslinami ieškinio reikalavimai, ieškovės atstovas turėjo ruoštis kiekvienam posėdžiui tinkamai atstovauti ieškovę teisme bei dalyvauti teismo posėdžiuose, ruošti procesinius dokumentus ir atsikirtimus į atsakovo argumentus. Nurodytų argumentų pagrindu, remdamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas pilnai, o atsakovo priešieškinis atmestas, teismas ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidos laikė pagrįstomis ir jas priteisė iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

39. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 609 Eur žyminis mokestis, 2 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 700 Eur už byloje atliktą ekspertizę. Bendrai atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 3 509 Eur. Atmetęs priešieškinį, teismas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš kitos šalies nepriteisė.

40. Tretieji asmenys G. G. ir P. M. byloje reiškė savarankiškus reikalavimus, už kuriuos mokėjo žyminį mokestį bei teikė prašymus iš šalių priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo G. G. sumokėjo 202 Eur žyminį mokestį, trečiasis asmuo P. M. sumokėjo 197 Eur žyminį mokestį. Trečiojo asmens P. M. reikalavimą atsakovo atžvilgiu patenkintas pilnai, todėl iš atsakovo trečiajam asmeniui P. M. teismas priteisė 197 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atžvilgiu trečiojo asmens reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui iš ieškovės teismas nepriteisė. Trečiojo asmens G. G. ieškinio reikalavimai abiejų šalių atžvilgiu atmesti, todėl jos sumokėto žyminio mokesčio iš šalių teismas nepriteisė.

41. Byloje susidarė 22,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias teismas valstybei nusprendė priteisti iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

42. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei visas (duomenys neskelbtini) 680 vnt. vardines paprastąsias akcijas bendros 17 000 Eur vertės (vienos akcijos nominali vertė 25 Eur), o apeliantui – 8 500 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovės apelianto naudai 27 070 Eur kompensaciją, t .y. pusę 54 140 Eur sumos, kurią ieškovė iš bendrų šeimos lėšų skyrė (duomenys neskelbtini) nesant tam jokio teisėto pagrindo ir apeliantui nežinant apie tokius veiksmus; priteisti solidariai iš ieškovės ir apelianto 8 740 Eur sumą – negrąžintą paskolos dalį pagal 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartį dėl 23 033 Eur iš P. M.; priteisti solidariai iš ieškovės ir apelianto 6 020 Eur sumą pagal 2020 m. vasario 12 d. paskolos sutartį dėl 6 020 Eur iš G. G. ir priteisti iš ieškovės apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

42.1. Apeliantas prašo pakeisti sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) akcijų priteisimo. Sprendime teismas neišdėstė šalių duotų parodymų teismo posėdyje esmės, kurie turi esminę reikšmę sprendimo priėmimui. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje (44–49 min.) sutiko, jog (duomenys neskelbtini) akcijos būtų priteistos jos naudai, o apeliantui būtų išmokėta kompensacija, taip pat ji patvirtino teismui, kad turi lėšų kompensacijai išmokėti. Priimdamas sprendimą, teismas nesirėmė minėtais ieškovės parodymais, todėl ši sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neatitinka šalių valios. Apeliantas pažymėjo, kad jis minėtos įmonės veikloje visiškai nedalyvauja, jokių pareigų neužima, neturi žinių ir kompetencijų šioje srityje ir suinteresuotumo valdyti įmonės akcijas, kadangi dirba ir laikinai gyvena Jungtinėje Karalystėje, be to, šalių santykiai yra konfliktiški. Įmonė įsteigta ieškovės iniciatyva, ieškovė yra įmonės (duomenys neskelbtini), turi patirties ir žinių šioje srityje, kas, jai sutinkant su apelianto priešieškinio reikalavimu, sudaro pagrindą, priteisti visas įmonės akcijas, o apeliantui – piniginę kompensaciją.

42.2. Apeliantas nesutiko su teismo vertinimu, jog šalių santuokos iširimas nėra pakankama priežastis atsisakyti dalyvauti įmonės veikloje, į kurią investuotos ženklios bendros lėšos. Kadangi šalys tarpusavyje nebendradarbiauja, jokių interesų neturi, be to, esant šalių konfliktinėms santykiams, apeliantas, valdydamas dalį akcijų, gali pakenti ieškovės ir kito įmonės bendrasavininko siekiui sėkmingai valdyti įmonę, dėl ko bus pažeisti tiek ieškovės, tiek ir kito įmonės akcininko interesai, todėl šią sprendimo dalį prašo pakeisti priteisiant ieškovei įmonės akcijas, o apeliantui 8 500 Eur kompensaciją.

42.3. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo atmesto reikalavimo dėl 27 070 Eur kompensacijos priteisimo. Pažymėjo, kad ieškovė vienašališkai, neturėdama apelianto sutikimo ir jo neinformavusi, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. kovo 26 d. į (duomenys neskelbtini) sąskaitas iš savo sąskaitos, kurioje buvo abiejų šalių bendros lėšos, gautos iš parduoto nekilnojamojo turto bei uždirbtos, pervedė 54 140 Eur sumą. Lėšų pervedimo faktas buvo nuslėptas nuo apelianto, kadangi jis tuo metu dirbo ir gyveno užsienyje. Ieškovė panaudojo šeimos lėšas ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl apeliantas prašė priteisti jam 27 070 Eur kompensaciją. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino ir neginčijo nurodytos aplinkybės, t. y., kad ji skyrė 54 140 Eur įmonės poreikiams iš šalių santuokoje uždirbtų lėšų, svarstė kokiu būdu galėtų apeliantui kompensuoti minėtas lėšas. Minėtos lėšos ieškovės pervestos į įmonę nėra atgautos, jos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams, todėl dalis šių lėšų, t. y. 27 070 Eur, priteistinos apeliantui kaip kompensacija (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

42.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šalių bendrą sprendimą investuoti 54 140 Eur į įmonę, patvirtina apelianto sudarytos 2019 m. liepos 30 d. paskolų sutartys su G. G. ir 2020 m. gegužės 25 d. P. M., pagal kurias gauti pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą bei investuoti į įmonę. Kadangi išanalizavus (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus, lėšos, gautos pagal minėtas paskolų sutartis, nėra įtrauktos į apelianto prašomą priteisti kompensacijos sumą ir tai nepaneigia apelianto nurodytų aplinkybių, kad jis nežinojo apie ieškovės daromus periodinius įnašus į įmonę. Teismas į apelianto nurodytas aplinkybes tinkamai neįsigilino bei neanalizavo ir nevertino apelianto teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) sąskaitų analizės lentelės, iš kurios akivaizdu, kad į apelianto nurodomą 54 140 Eur sumą nebuvo įskaičiuotos lėšos 2019 m. liepos 30 d. pasiskolintos iš G. G. ir 2020 m. gegužės 25 d. pasiskolintos iš P. M., kadangi šios lėšos buvo perleistos įmonei pagal rašytines paskolos sutartis. Klaidingai nustatęs faktines aplinkybes, teismas padarė klaidingą išvadą, kas sudarė pagrindą nepriteisti apeliantui prašomos kompensacijos.

42.5. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas trečiojo asmens P. M. reikalavimas ir iš apelianto trečiajam asmeniui priteista 8 740 Eur negrąžinta skolos dalis. Teismo argumentai, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės duotą sutikimą šiai paskolos sutarčiai sudaryti ir kad sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir jos poreikiams tenkinti, yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovė gavo paskolintą 23 033 Eur sumą į savo banko sąskaitą ir tai patvirtina jos sutikimą sutarčiai sudaryti. Be to, šias aplinkybės įrodo ir ieškovės pripažintos 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. lapkričio 8 d. bei 2019 m. liepos 30 d. paskolos sutartys su kreditoriais, kurios buvo sudarytos lygiai tokiu pačiu būdu, t. y. apeliantui pasirašius skolos sutartis, o pinigus pervedant ieškovei, kurias teismas pripažino solidariomis šalių prievolėmis. Apeliantas pažymėjo, kad visos šeimos lėšos buvo laikomos ieškovės banko sąskaitoje, todėl teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad neįrodyta, jog paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju akivaizdu, kad lėšas gavo ieškovė ir jų apeliantui neperdavė, dėl ko teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, yra visiškai nepagrįsta. Todėl teismas be pagrindo negrąžintą paskolos dalį 8 740 Eur priteisė tik iš apelianto.

42.6. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas trečiojo asmens G. G. prašymas priteisti iš šalių 6 020 Eur skolą. Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. vasario 11 d. paskolų aplinkybės yra analogiškos. 2020 m. vasario 12 d. paskola yra pasirašyta tarp jo ir G. G., tačiau paskolintos lėšos buvo pervestos į ieškovės banko sąskaitą. Todėl visiškai nelogiška teismo pozicija priimti skirtingus sprendimus dviejų analogiškų paskolų atveju – P. M. negrąžintą skolos dalį – 8 740 Eur priteisti iš apelianto, o G. G. 6 020 Eur paskolą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Tokiu vertinimu teismas prieštarauja pats sau ir nustatytoms aplinkybėms.

42.7. Nors ieškovė teigia, kad 23 033 Eur ir 6 020 Eur sumos yra ne paskolintos lėšos pagal 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. vasario 11 d. sutartis, o atlikti abipusiai pavedimai su tikslu konvertuoti svarus į eurus, tačiau su tokia jos ir teismo pozicija, apeliantas nesutiko, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės iškeltą versiją apie konvertavimo paslaugas. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog šios lėšos (bendrai 14 760 Eur sumai) nebuvo šalims paskolintos ar galėjo būti grąžintos. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas palaikė ieškovės visiškai neįtikinamą poziciją ir pripažino labiau tikėtina, kad siekiant išvengti valiutų konvertavimo mokesčių, P. M. tiesiog padėjo ieškovei konvertuoti turėtus svarus į eurus. Tai, kad P. M. ir G. G. paskolino šalims lėšas, įrodo tiek ieškovės sąskaitoje gautos lėšos, tiek ir apelianto pasirašytos paskolų sutartys. Byloje esantis P. M. pakvitavimas patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 6 d. jam buvo grąžinta 8 480 Eur būtent pagal 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartį. Lėšos buvo paskolintos šalims, siekiant įgyti transporto priemones (duomenys neskelbtini), tačiau su sąlyga, kad abi šalys įvykdys prieš tai turimus kreditorinius įsipareigojimus P. M. 30 000 svarų sumai, kurių grąžinimo terminas buvo suėjęs 2020 m. sausio 1 d. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino tiek apeliantas, tiek ir P. M.. Nors ieškovė su jomis nesutiko, tačiau jos parodymai vertinti kritiškai, kadangi ji nuo pat pradžių buvo nesąžininga neįtraukdama kreditorių į procesą ir siekdama nuslėpti šalių turimus skolinius įsipareigojimus tiek apelianto, tiek kreditorių bei teismo atžvilgiu. Kadangi minėtas paskolos sutartis pasirašė apeliantas, o lėšos neabejotinai buvo pervestos ieškovei, be to, lėšos buvo skirtos (duomenys neskelbtini) poreikiams, akivaizdu, kad visos skolintos lėšos buvo panaudotos šalių šeimos poreikiams tenkinti, dėl ko šalys paskolas turi grąžinti lygiomis dalimis, todėl apeliantas prašo priteisti solidariai iš šalių 8 740 Eur ir 6 020 Eur pagal minėtas paskolų sutartis.

42.8. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi teismas klaidingai vertina, jog jo priešieškinis buvo atmestas. Apelianto priešieškinio reikalavimai patenkinti dalyje dėl šalių turimų net 75 828 Eur kreditorinių įsipareigojimų priteisimo G. G. ir P. M.. Be to, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ieškovė buvo nesąžininga tiek apelianto, tiek kreditorių ir teismo atžvilgiu, nes neįtraukė minėtų kreditorių į procesą, siekdama nuslėpti šalių turimus skolinius įsipareigojimus. Būtent dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių teismas sužinojo apie šalių kreditorius ir jie buvo įtraukti į procesą. Dalindamas turtą, teismas vadovavosi būtent apelianto atlikta teismo ekspertize, kuri jam kainavo 700 Eur, tačiau šių jo turėtų išlaidų iš ieškovės nepriteisė. Todėl apeliantas prašo priteisti iš ieškovės jo turėtas 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 609 Eur žyminis mokestis, 2 200 Eur už teisinę pagalbą ir 700 Eur už byloje atliktą ekspertizę.

Atsiliepimas

43. Ieškovė K. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti galioti ir priteisti iš apelianto ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

43.1. Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija dėl apeliantui priteistinos kompensacijos, o ieškovui (duomenys neskelbtini) akcijų natūra. Priešingai nei teigia apeliantas, tokio reikalavimo ji ieškinyje nereiškė ir proceso eigoje jo nekeitė.

43.2. Ieškovė nesutiko su apelianto reikalavimu priteisti jam 27 070 Eur kompensaciją. Nurodė, kad pagal apelianto pateiktą (duomenys neskelbtini) sąskaitų analizę gautinos sumos iš P. M. ir G. G. 20 000 Eur (2020 m. gegužės 25 d. paskolos sutartis) ir 10 000 Eur (2019 m. liepos 30 d. paskolos sutartis) dubliuojasi. Paskolų pagrindu gautos lėšos buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, tačiau ieškovė paskolos sutarčių sudaryme nedalyvavo ir apie sutartis nieko nežinojo. Pinigai buvo panaudoti įmonės kapitalo didinimui su apelianto sutikimu, nes tuo tikslu ir buvo atsiųsti, kurie turėjo būti apelianto vardu. Pinigus į įmonės sąskaitą ieškovė atitinkamai pervedė 2020 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. Teismas sprendime išanalizavo kapitalo didinimo įmonėje aplinkybes, todėl keisti sprendimo apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.

43.3. Ieškovė nesutiko, kad apelianto su trečiuoju asmeniu P. M. 2020 m. vasario 11 d. sudarytos paskolos sutarties pagrindu yra gavusi 23 033 Eur dydžio pinigines lėšas į savo sąskaitą. Teismas išanalizavo byloje surinktus įrodymus šiuo klausimu ir pagrįstai pripažino, kad ieškovė trečiajam asmeniui nėra skolinga pagal 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartį. Be to, apelianto ir trečiojo asmens paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovei nedalyvaujant ir apie ją nieko nežinant. Teismas pripažino, kad nei trečiasis asmuo, nei apeliantas, išskyrus paskolos sutartį, kurioje išvis nenurodytas paskolos tikslas, jokių rašytinių įrodymų, susijusių su paskolos panaudojimu, į bylą nepateikė, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo ir apeliantas neįrodė, kad 2020 m. vasario 11 d. iš P. M. paskolintus 23 033 Eur panaudojo šeimos poreikiams ar jų įkurtos įmonės veiklai vystyti ir tuo pagrindu apelianto reikalavimą atmetė.

43.4. Ieškovė nesutiko su apelianto reikalavimu priteisti solidariai iš jos ir apelianto 6 020 Eur sumą pagal 2020 m. vasario 12 d. sutartį, kadangi kaip ieškovė ir nurodė ieškinyje ji apie jokias paskolų sutartis nežinojo, jai buvo žinoma, kad reikia konvertuoti pinigus iš svarų į eurus, kurie buvo reikalingi šalių namo statyboms. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino pilnai tikėtinais ieškovės argumentus, jog G. G. pervesti 6 020 Eur buvo negrąžintas likutis 30 000 svarų, kurie buvo pervesti P. M. konvertavimui. Apelianto skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl jo reikalavimas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

45. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

46. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria šalims padalintos akcijos, atmestas reikalavimas dėl piniginės komensacijos atsakovui priteisimo, išspręsti savarankiški kreditorių reikalavimai ir priteistos bylinėjimois išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

47. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė (duomenys neskelbtini) sąskaitų analizės lentelę, nurodydamas, kad ji teikiama pakartotinai.

48. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti duomenys byloje jau yra (priešieškinio DOK-121266 7 priedas), jie nelaikytini nauju įrodymu ir pakartotinai nepriimami.

Dėl (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo būdo

49. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atliktu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių 680 vnt (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimu. Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija teismo taikytą akcijų padalijimo būdą šalims natūra, prašo visas akcijas priteisti ieškovei, o apeliantui – 8 500 Eur piniginę kompensaciją. Nurodo, kad jis įmonės veikloje nedalyvauja, jokių pareigų neužima, neturi žinių ir kompetencijų šioje srityje ir apskritai neturi suinteresuotumo valdyti įmonės akcijas, šiuo metu dirba ir laikinai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Įmonėje dirba ieškovė, kuri nuo įmonės įsteigimo yra jos vadovė ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas prašo atsižvelgti, kad būtent ieškovės iniciatyva buvo įsteigta įmonė, nuo pat įsteigimo pradžios ji užima vadovaujančias (duomenys neskelbtini) pareigas, turi patirties ir žinių įmonės valdymo srityje, kas jai teismo posėdyje sutinkant su atsakovo priešieškinio reikalavimu, sudaro pagrindą, priteisti įmonės akcijas ieškovei, atsakovui piniginę kompensaciją.

50. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

51. Pagal kasacinio teismo praktiką turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus, kai techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra laikomas išimtiniu ir taikomas tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

52. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog buvimas akcininku nėra ribojamas asmens žiniomis, kompetencijomis ar turimu išsilavinimu. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo indėlį įkuriant bendrovę ir dalyvavimą jos veikloje, į tai, kad į bendrovę buvo investuotos ženklios bendros lėšos, įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog šalys negali dalyvauti įmonės valdyme dėl tarpusavio konfliktų, padalino akcijas šalims natūra lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti pagrindai nukrypti nuo prioritetinio akcijų padalijimo natūra principo.

53. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), įstatinio kapitalo dydis 34 000 Eur, kuris padalytas į 1 360 vnt. akcijų, jų nominali vertė 25 Eur. Ieškovė santuokos metu nuo įmonės įsteigimo yra jos vadovė ((duomenys neskelbtini)), turinti 680 vnt. (t.y. lygią su kitu akcininku) akcijų dalį. Bylos duomenys patvirtina, kad iš pradžių šios bendrovės veikloje aktyviai dalyvavo abi šalys, į bendrovę buvo investuotos bendros šeimos lėšos, todėl spręstina, jog abi šalys yra aktyviai dalyvavę (duomenys neskelbtini) ūkinėje komercinėje veikloje ir turi patirties. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nenori ir neturi suinteresuotumo valdyti įmonės akcijas, negali būti laikoma pagrindu nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nesant byloje objektyvių duomenų, jog dėl konfliktiškų santykių bendras įmonės valdymas kartu su atsakovu (kai jis turės 340 vnt vardinių paprastųjų akcijų iš 1 360) taptų neįmanomu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pasibaigus santuokos nutraukimo procesui, padalijus šalims bendrąją jungtinę nuosavybę, konstruktyvus šalių bendradarbiavimas ir turto valdymas iš esmės yra galimas.

54. Apeliantas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo nuomonę ir sutiko su atsakovo siūlymu jai priteisti akcijas natūra, o atsakovui – piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė žodžiu išsakė tokią nuomonę, tačiau ieškinio reikalavimo raštu nepatikslino. Teismas bylą nagrinėja pagal raštu pateiktus ieškinio reikalavimus, todėl ieškovei šio reikalavimo nepatikslinus raštu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį išsprendė pagal pateiktą ieškinį.

55. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria (duomenys neskelbtini) akcijos šalims padalintos natūra lygiomis dalimis, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 27 070 Eur kompensacijos atsakovo naudai priteisimo

56. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo priešieškinio reikalavimas dėl 27 070 Eur kompensacijos priteisimo. Nurodo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. kovo 26 d. į jos valdomos įmonės (duomenys neskelbtini), kurioje ji užima (duomenys neskelbtini) pareigas, iš savo sąskaitos, kurioje buvo abiems šalims priklausančios lėšos tiek pardavus nekilnojamąjį turtą, tiek ir uždirbtos, priklausančias sąskaitas daugeliu pavedimų pervedė ne mažiau kaip 54 140 Eur, nesant tam jokio teisinio pagrindo, t.y. be skolos sutarties, apie kurią būtų žinoma atsakovui bei nuslėpus pinigų pervedimo aplinkybes nuo atsakovo, kuris tuo metu dirbo bei gyveno užsienyje. Tokiu būdu ieškovė šeimos lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 27 070 Eur (54 140/2) kompensaciją jo naudai.

57. CK 3.98 str. 3 d. nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, ne- susijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

58. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2019 metais, šalims būnant santuokoje. Preziumuojama, kad tiek įmonė, tiek iš jos veiklos gaunamos pajamos yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.), todėl sprendė, kad abu sutuoktiniai buvo suinteresuoti tiek šios įmonės įkūrimu, tiek jos veikla. Pats atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį yra rašęs, kad jo pastangomis iš santuokoje įgytų bei uždirbtų lėšų įmonei buvo nupirkti penki vilkikai, dvi priekabos ir traktorius už maždaug 200 00 Eur sumą, todėl teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad jie abu buvo suinteresuoti įmonės veikla, dėjo pastangas ir investavo šeimos lėšas, siekdami, kad įmonė dirbtų pelningai ir jie gautų dividendus. Šalių bendrą sprendimą investuoti į įmonę patvirtina ir paties atsakovo sudarytos paskolų sutartys su G. G. ir P. M., pagal kurias gauti pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą bei investuoti į įmonę.

59. Teisėjų kolegija sprendžia, jog kadangi ieškovė šeimos lėšas pervedė į įmonę, kurios dalis akcijų šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas apie minėtus lėšų pervedimus žinojo ir su jais sutiko (įvertinus, kad net pats sudarė paskolos sutartis su kreditoriais, pagal kurias gautos lėšos buvo panaudotos šios įmonės įstatinio kapitalo didinimui), darytina išvada, kad bendras turtas buvo naudojamas kito šeimos turto (verslo) veiklai ir vystymui. Kadangi pusė šalių turimų (duomenys neskelbtini) akcijų priteista atsakovui, laikytina, jog jis nuostolių nepatirs, nes jam atititeks akcijos įmonės, į kurią ir buvo investuotos ieškovės pervestos lėšos, kurias jis taip pat galės atgauti dividendų forma. Vadovaujantis šiais argumentais, konstatuotina, kad atsakovo reikalavimas priteisti piniginę komensaciją atmestas pagrįstai, todėl šią teismo sprendimo dalį keisti ar panaikinti nėra pagrindo.

Dėl 2020 m. vasario 11 d. 23 033 Eur paskolos iš P. M.

60. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo kreditoriui P. M. buvo priteistas negrąžintas 8 740 Eur skolos likutis pagal 2020 m. vasario 11 d. paskolos sutartį ir nurodo, kad šis likutis turėjo būti priteistas solidariai iš abiejų sutuoktinių. Atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

61. 2020 m. vasario 11 d. rašytinė paskolos sutartis buvo sudaryta su atsakovu V. M., o pinigai, t. y. 23 033 Eur, 2020 m. vasario 13, 14 ir 28 d. buvo pervesti į ieškovės banko sąskaitą. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad ieškovė tam pačiam kreditoriui P. M. 2020 m. vasario 13, 14 ir 20 d. taip pat pervedė 30 000 svarų. Įvertinus šiuos mokėjimus ir tai, kad ieškovė, gavusi pinigus iš kreditoriaus P. M. ir taip pat 2020 m. vasario 13 d. – 6 020 Eur iš kreditoriaus P. M. gyvenimo draugės G. G., faktiškai tuo pačiu metu, t. y. 2020 m. vasario 13, 14 ir 20 d., atliko taip pat tris mokėjimo pavedimus P. M. (kurie sudėjus bendrai ir sudaro apie 30 000 svarų), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog tai buvo ne paskola, o siekiant išvengti valiutų konvertavimo mokesčių, P. M. tiesiog padėjo ieškovei konvertuoti turėtus svarus į eurus. Tuo labiau, kad paskolos sutarties terminas buvo numatytas 2021 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu šiuo atveju pinigai buvo gauti į ieškovės sąskaitą ir tuoj pat ieškovės pervesti atgal P. M.. Kreditorius nurodo, kad 30 000 svarų ieškovė jam pervedė grąžindama jo ankstesnę sutuoktiniams suteiktą paskolą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad trečiasis asmuo byloje neįrodė šalims anksčiau suteiktos 30 000 svarų paskolos egzistavimo. Todėl konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog minėtu atveju iš P. M. pinigų, kaip skolos, negavo.

62. Tuo tarpu atsakovas nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad tokią 23 033 Eur paskolą iš P. M. gavo ir teigė, jog dalį jos grąžino. Kadangi ieškovė paskolos sutarties įstatymo nustatyta tvarka neginčija, tačiau šios paskolos nepripažįsta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir pasisakė, ar ši prievolė laikytina asmenine, ar bendra sutuoktinių prievole. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateiktais išaiškinimais teismas pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo asmens P. M. paskolos sutartis priskirtina prie tos grupės prievolių, kurioms sudaryti nereikia sutuoktinio, t. y. ieškovės sutikimo, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Todėl atsakovas ir trečiasis asmuo tam, kad atsakovo prisiimta prievolė grąžinti paskolą būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis).

63. Būtent šią aplinkybę tyrė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo paskolos sandoris atsakovo buvo sudarytas šeimos interesais, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuo pat pradžių nuosekliai neigė 2020 m. vasario 11 d. (su P. M.) ir 2020 m. vasario 12 d. (su G. G.) sudarytas paskolos sutartis, nurodydama, kad šios pinigų sumos buvo pervestos tikslu konvertuoti svarus į eurus (atsiliepimas į priešieškinį DOK-133315). Ieškovė aiškino, kad ji tuo metu tik žinojo, jog reikia konvertuoti pinigus iš svarų į eurus, kad Lietuvoje būtų galima atlikti mokėjimus, nes jau buvo pradėta namo statyba adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei trečiasis asmuo (kreditorius), nei atsakovas, išskyrus paskolos sutartį, kurioje apskritai nenurodytas paskolos tikslas, jokių rašytinių įrodymų, susijusių su paskolos panaudojimu, į bylą nepateikė, todėl atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad trečiasis asmuo ir atsakovas neįrodė, jog 2020 m. vasario 11 d. iš P. M. paskolintus 23 033 Eur panaudojo šeimos poreikiams ar jų įkurtos įmonės veiklai vystyti. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė davė sutikimą paskolos sutarčiai sudaryti prieš ar po jos sudarymo, taip pat kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra šalių prievole ir pagrįstai 8 740 Eur paskolos likutį priteisė tik iš atsakovo.

64. Atmestinas apelianto argumentas, kad ši prievolė pripažintina solidaria, nes lygiai tokiu pačiu būdu buvo sudarytos ir kitos paskolos sutartys, kurias ieškovė pripažino, t. y. paskolos sutartį pasirašydavo atsakovas, o pinigai buvo pervedami į ieškovės sąskaitą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovei pervesta pinigų suma per kelias dienas iš ieškovės sąskaitos buvo pervesta atgal P. M.. Tokių aplinkybių sudarant kitas paskolos sutartis ( 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. lapkričio 8 d., 2019 m liepos 30 d.) teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tai lygiai tokiu pačiu būdu paskolinti pinigai.

65. Apeliantas nurodo, kad, jei pinigai buvo tiesiog konvertuojami, kodėl tuomet neatitinka ieškovės pavedimų ir gautų lėšų skaičiai: ieškovė pervedė P. M. 30 000 svarų, o iš jo atgal gavo tik 25 000 svarų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors teismo sprendimo 47 punkte ir nurodyta, jog ieškovės pervestų ir gautų lėšų dydžiai neatitinka (pervedė 30 000 svarų, o iš P. M. gavo tik 25 000 svarų), tai nesudaro pagrindo abejoti ieškovės išsakyta pozicija. Sprendimo 55 punkte teismas papildomai argumentavo, kad G. G. 2020 vasario 13 d. pervedė ieškovei 6 020 eurus, kas atitinka likusią 5 000 svarų sumą, ir šių faktinių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad tokiu atveju pilnai tikėtini ieškovės dėstomi argumentai, jog G. G. pervesti 6 020 Eur buvo negrąžintas likutis 30 000 svarų, kurie buvo pervesti P. M. konvertavimui. Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka, nes tokiu atveju ieškovės pavedimų ir gautų lėšų sumos sutampa.

Dėl 2020 m. vasario 12 d. 6 020 Eur paskolos iš G. G.

66. Kreditorė G. G. reiškė savarankišką reikalavimą priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 6 020 Eur pagal 2020 m. vasario 12 d. paskolos sutartį (DOK-54200). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, sprendė, jog pilnai tikėtini ieškovės dėstomi argumentai, kad G. G. pervesti 6 020 Eur buvo ne paskola, o negrąžintas likutis tų 30 000 svarų, kurie buvo pervesti P. M. konvertavimui. Teismas pažymėjo, kad šalių paaiškinimais nustatyta, jog P. M. ir G. G. sieja artimi santykiai, jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį ir augina bendrus vaikus, tad pilnai tikėtina, kad G. G. už P. M. piniginių lėšų likutį pervedė ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas trečiojo asmens G. G. prašymo priteisti iš šalių 6 020 Eur skolą netenkino kaip nepagrįsto ir neįrodyto. Pati kreditorė G. G. teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundžia, todėl konstatuotina, jog ji sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju paskolos teisiniai santykiai neįrodyti. Kreditorei neįrodžius skolos fakto, nėra pagrindo nagrinėti apelianto argumentus dėl prievolės pobūdžio (solidarumo) nustatymo. Atsižvelgiant į tai, visi apelianto argumentai, susiję su 2020 m. vasario 12 d. paskolos sutartimi, atmestini ir ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

67. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir jo padaryta išvada, kad priešieškinis byloje buvo visiškai atmestas. Atsakovas nurodo, kad būtent priešieškinyje jis nurodė šalių turimus kreditorius ir būtent pagal priešieškinio reikalavimus buvo pripažinti pagrįstais 75 828 Eur dydžio šalių įsipareigojimai kreditoriams. Taip pat atsakovas nesutinka, kad jam nebuvo priteistos 700 Eur išlaidos už teismo ekspertizę, kurios išvada teismas vadovavosi dalindamas turtą.

68. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

69. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apie šalių 2019 m. liepos 30 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 vasario 12 d., 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. sausio 10 d. kreditorinius įsipareigojimus P. M. ir G. G. nurodė tik 2023 m. kovo 23 d. patikslintame ieškinyje, t. y. jau po to, kai 2022 m. rugsėjo 28 d. priešieškinyje (DOK-121266) apie juos paminėjo atsakovas. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (DOK-13315) nurodė, kad dalį paskolos sutarčių pripažįsta ir paaiškino, kad tuo metu jokių paskolų sutarčių nebuvo pasirašyta, todėl rašytinės sutartys matomai atsirado tik prasidėjus santuokos nutraukimo bylai. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad rašytines paskolos sutartis byloje pateikė atsakovas, daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė tų sutarčių neturėjo, galimai nežinojo, kad jos yra sudarytos raštu, todėl duomenų apie žodinius susitarimus pradiniame ieškinyje teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui pateikus rašytines paskolos sutartis, ieškovė šiuos kreditorinius įsipreigojimus įtraukė į savo 2023 m. kovo 23 d. patikslintą ieškinį (DOK-36371), su įsipareigojimais pagal 2019 m. liepos 30 d. ( 10 000 eur), 2020 m. gegužės 25 d. (20 000 Eur) ir 2020 m. lapkričio 8 d. (45 828 Eur) paskolos sutartis nuo pat pradžių sutiko ir jų neginčijo, teismas prievoles pagal šias sutartis ir pripažino solidariomis, o su 2020 m. vasario 11 d ( 23 033 Eur), 2020 m vasario 12 d. (6 020 Eur) ir 2021 m. sausio 10 d. (2 950 Eur) paskolos sutartimis nesutiko ir teismas šiuos reikalavimus ieškovės atžvilgiu atmetė (tuo tarpu atsakovas priešieškinyje prašė, atitinkamai padalinus turtą, prievoles pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės procesinis elgesys buvo netinkamas ir sudarantis pagrindą kitaip skaičiuoti šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.

70. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jam nepagrįstai nebuvo priteistos 700 Eur išlaidos už teismo ekspertizę. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims yra skirstytinos atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, todėl atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog patikslintas ieškinys nagrinėjamu atveju buvo patenkintas, o priešieškinis atmestas, pagrįstai šių atsakovo patirtų išlaidų nepriteisė iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteisiamos 847 Eur apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė