- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2-275-892/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02075-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- BUAB „Londas“
- Atsakovas
- O. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Londas“ ieškinį atsakovui O. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 170,83 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Londas“ iškelta bankroto byla. 2019 m. liepos mėnesį pareiškimu dėl UAB „Londas“ bankroto bylos iškėlimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi UAB „Londas“ kreditorius UAB „HoReCa logistic“, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo savo prievolių, yra skolingas ieškovui 974,76 Eur nuostolių, bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų sumas, priteistas Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu. Taip pat įmonei kreditorinius reikalavimus pareiškė ir į įmonės kreditorių sąrašą yra įtraukti AB Energijos skirstymo operatorius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM. Iš viso šiai dienai BUAB „Londas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 6 170,83 Eur. Ieškovas teigė, kad apygardos teismas nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatavo, jog ieškovas paskutinį kartą teikė finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2016 metus, yra neįmanoma tiksliai nustatyti įmonės nemokumo būsenos atsiradimo momento, o taip pat ir vadovo pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), tačiau iš susidariusių įsipareigojimų kreditoriams, yra akivaizdu, jog atsakovas vykdydamas įstatymu nustatytas įmonės vadovo pareigas, neatitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo, kas lėmė įmonės nemokumo būsenos atsiradimą, dėl ko buvo padaryta žala kreditoriams ir kurią atsakovas privalo atlyginti. Nurodytos aplinkybės bei kreditorių reikalavimus patvirtinantys dokumentai suponuoja išvadą, jog įmonė buvo nemoki jau 2017 m. gegužės 31 d. Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, įmonė jau 2017 metų gegužės mėnesį nebeturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriumi AB Energijos skirstymo operatorius (2017 m. gegužės 23 d. atsakovui buvo pateikta sąskaita 6,95 Eur sumai, kurios atsakovas pilnai neapmokėjo), o 2017 metais įmonės įsiskolinimai padidėjo keliasdešimt kartų. Taigi, laikytina, kad jau nuo 2017 m. birželio 1 d. atsirado pareiga atsakovui O. T., kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nurodė, jog juridinių asmenų registrų duomenimis UAB „Londas“ įregistruota 2011 m. sausio 18 d., bendrovės vadovu ir akcininku iki 2018 m. balandžio 27 d. įregistruotas O. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuo nurodytos datos vadovu ir vieninteliu akcininku įregistruotas Rusijos Federacijos pilietis I. I., gim. (duomenys neskelbtini), nurodoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš pateikiamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto, I. I. nebuvo kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Atsakovas, įmonei tapus faktiškai nemokia, perleido savo akcijų dalį I. I., gyvenančiam Rusijos Federacijoje. Bankroto administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai, kurie patvirtintų, jog atsakovas perdavė I. I. įmonės dokumentus (steigimo dokumentus, galiojančius įstatus, sutartis, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, buhalterinius dokumentus, kasą, turtą ir kt.). Tai suponuoja išvadą, kad faktiniu įmonės vadovu ir po 2018 m. balandžio 27 d. toliau buvo O. T., todėl jam kyla atlyginti žalą kreditoriams, kuri grindžiama pareikštų ir teismo patvirtintų BUAB „Londas“ kreditorių reikalavimų dydžiu. Atsakovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nuo 2017 m. birželio 1 d. susidarė didesni įmonės įsiskolinimai kreditoriams, tai yra valstybinė mokesčių inspekcijai - 5 183,70 Eur, AB Energijos skirstymo operatoriui – 12,37 Eur, UAB „HoReCa logistic“ – 974,76 Eur, viso - 6 170,83 Eur. Netinkamas įmonės vadovo ir akcininko pareigų vykdymas sukelia civilines teisines pasekmes – prievolę atlyginti žalą. Kadangi žala įmonei ir jos kreditoriams (žala šiuo atveju grindžiama pareikštų ir teismo patvirtintų BUAB „Londas“ kreditorių reikalavimų dydžiu) pasireiškė buvusio vadovo ir akcininko O. T. neteisėtais veiksmais, t.y. pažeidus pareigą laiku kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, atsakovui kyla pareiga ieškovui, o taip pat ir jo kreditoriams, atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad per įmonės vadovavimo laikotarpį tinkamai vykdė vadovo pareigas ir bendrovė galimą žalą patyrė ne atsakovo veiksmų rezultate. Faktiškai ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad bankroto administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai, kurie patvirtintų, jog atsakovas perdavė I. I. įmonės dokumentus (steigimo dokumentus, galiojančius įstatus, sutartis, sutartis, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, buhalterinius dokumentus, kasą, turtą ir kt.), tačiau remiantis 2018 m. balandžio 24 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuria J. T. ir O. T. pardavė UAB „Londas“ 5525 vienetus nematerialiųjų akcijų (100 procentų akcijų) I. I. 5.2.6. ir 5.2.7. punktuose pažymėta, kad bendrovės teisinė, finansinė, mokestinė padėtis yra geros būklės, bendrovei priklausančios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, ir automobilis Renault Kangioo, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) id. kodas V(duomenys neskelbtini), yra areštuoti antstolio siekiant išieškoti 959,43 Eur skolą kreditoriui. 2018 m. balandžio 24 d. Materialinių vertybinių perdavimo-priėmimo aktu O. T. perdavė, o pirkėjo atstovas I. I. priėmė kasos likutį 8,88 Eur, bendrovės steigimo aktą, bendrovės įstatus, antspaudą, automobilį Renault Kangoo v/n (duomenys neskelbtini) kasos aparatus- 2 vnt., UAB „Londonas“ buhalterinius dokumentus: sąskaitas-faktūras ir registrus už 2011 -2017 metus, išrašą iš banko, kasos dokumentus ir žurnalą, buhalterinius likučius. 2018 m. balandžio 24 d. UAB „Londas“ Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta ir patvirtinta Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarės J. D. paneigia ieškovės argumentus apie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą, o ypač dėl pačio akcijų pirkėjo Rusijos Federacijis pil. I. I. betarpišką dalyvavimą sudarant minėtą sutartį ir 2018 m. balandžio 24 d. Materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktu priimtus bendrovės buhalterinius dokumentus ir turtą. O. T. vadovavimo laikotarpio metu patikėtas įmonės turtas ir dokumentacija buvo perduota naujam paskirtam direktoriui ir akcininkui, kuris vadovavo įmonei iki bankroto bylos iškėlimo t.y. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis pagal ieškovės UAB „HoReCalogistic“ ieškinį atsakovei UAB „Londas“ dėl nuostolių atlyginimo, galutinis teismo sprendimas priimtas tik Vilniaus apygardos teismui 2019 m. kovo 26 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr.2A-479-577/2019, kai tuo metu bendrovei UAB „Londas“ jau vadovavo I. I.. UAB „HoReCalogistic“ į BUAB „Londas“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 974,76 Eur kreditorinių reikalavimu įtrauktas tik 2019 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-3789-866/2019, tai tik patvirtina kreditorinio reikalavimo atsiradimą po bankroto bylos paskelbimo. Remiantis ieškovės pateiktu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2019 m. rugsėjo mėnesio raštu Nr.(23.28-08-lE) RNA, UAB „Londas“ įsiskolinimas LR valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro: pelno mokestis - 4669,58 Eur, pelno mokesčio delspinigiai - 308,00 Eur, pagal 2018 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr.2-233707-466/2017 - 200,00 Eur, pagal 2018 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr.e2-10343-931/2019 - 6,12 Eur, viso – 5 183,70 Eur. Vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 3 skirsnio nuostatomis, UAB „Londonas“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. birželio 15 d. (seniausios prievolės atsiradimo data). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr.RM-51736 nurodė, kad vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, informacija apie juridinio asmens mokestines nepriemokas priskiriama paslaptyje nelaikomiems duomenims, todėl informavo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2020 m. rugsėjo 25 d. turimais duomenimis UAB „Londas “ mokėtojo kortelėje 2018 m. balandžio 25 d. mokestinės nepriemokos nebuvo apskaitomos. Informacija apie juridinio asmens turimą permoką nepriskirtina paslaptyje nelaikomai informacijai, todėl ši informacija negali būti pateikta“. O. T. duomenimis – 2018 m. balandžio 24 d. UAB „Londas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, bendrovė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateikta informacija, bendrovė turėjo kelių tūkstančių eurų PVM permoką. UAB „Londas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, bendrovė įsiskolinimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturėjo, nes bendrovei priklausančios patalpos adresu Eitminų g. 20-111, Vilnius, buvo parduotos iki išrašytų sąskaitų t.y. 2017 m. gegužės 23 d., be to notarinė tvarka forminant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį notarui pateikta AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma apie įsiskolinimo neturėjimą. Ieškovei nenurodžius konkrečių argumentų, kaip atsakovo veiksmai nulėmė bendrovės bankrotą ir žalą, nes duomenų ar dokumentų, patvirtinančių bendrovės turto ir dokumentacijos perdavimą I. I. neturėjimas, negali būti pagrindu iš atsakovo reikalauti atlyginti žalą. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad bankroto administratorius nuo UAB „Londas“ bankroto bylos paskelbimo iki ieškinio pateikimo net nebandė susiekti su buvusiu vadovu O. T. ir patikslinti duomenis apie įmonei priklausančio turto ir buhalterinių dokumentų perdavimą naujam vadovui ir akcininkui I. I.. Tokiu atveju ieškovė privalo įrodyti visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t.y. atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, ieškovui padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padalytos žalos. Nesant bent vienos iš išvardintų sąlygų, civilinė atsakomybė negali kilti. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti tariamai patirtą žalą 6 170,83 Eur. Šį savo reikalavimą ieškovė grindžia tik įsiskolinimu, susidariusiu bendrovės bankroto iškėlimo datai arba 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi įmonei patvirtinto kreditorinių reikalavimų pagrindu. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Bylose dėl žalos atlyginimo nuostolių faktą ir jų dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, todėl nėra pagrindo spręsti ir esant priežastiniam ryšiui. Net jei būtų sprendžiama kitaip, kaip minėta, turto trūkumas galėjo atsirasti dėl asmenų, už kuriuos nei ieškovė, nei atsakovas neatsako, veiksmų (veikimas, neveikimas). Ieškovės padaryta išvada, kad ieškovei žala buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, prieštarauja faktinėmis aplinkybėmis ir yra nepagrįsta. Ieškovė nepateikė bendrovės balanso akcijų pirkimo-pardavimo datai, kuriame būtų užfiksuoti bendrovės įsipareigojimai ir tariama žala. Už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei vadovo I. I., kuris turėjo tvirtinti bendrovės balansą ir buvo atsakingas už bendrovės apskaitos tvarkymą, balanse pateiktų duomenų teisingumą bei apskaityto turto apsaugą ir jo tinkamą perdavimą bankroto administratoriui. Kadangi atsakovas tinkamai vykdė vadovo pareigas, dėl ko jis asmeniškai negali būti atsakingas už I. I. vykdytus arba neatliktus veiksmus. Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad įmonei priklausantis automobilis Renault Kangioo, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) id. kodas (duomenys neskelbtini), yra areštuoti antstolio siekiant išieškoti 959,43 Eur skolą kreditoriui (UAB HoReCa logistic). Automobilis 2018 m. balandžio 24 d. perdavimo aktu buvo perduotas įmonės direktoriui ir akcininkui I. I., tačiau ieškovė apie įmonės vardu registruotą automobilį iš viso nepaminėjo ir iki šiol nenustatė automobilio buvimo vietos. Bendrovės turtas bankroto procedūroje turėjo būti realizuotas, o lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad ieškovė neįrodė padalytos žalos fakto ir jos dydžio, todėl neįrodyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga - ieškovui padaryta žala. Įvertinus tai, kad ieškovė jai padarytą žalą kildina iš atsakovo vadovo funkcijų netinkamo vykdymo, nagrinėjamojoje byloje aktualu nustatyti, kokius teisės aktus, reglamentuojančių teisinius santykius, nuostatas atsakovas pažeidė ir kaip konkrečiai šie pažeidimai pasireiškė. Ieškinys grindžiamas tuo, jog O. T. nėra perdavęs įmonės finansinių dokumentų ir įmonės turto, taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškovė nurodo tik prielaidas, kad faktiniu įmonės vadovu ir po 2018 m. balandžio 27 d. toliau buvo O. T., todėl jam kyla pareiga atlyginti žalą kreditoriams, kuri grindžiama pareikštų ir teismo patvirtintų BUAB „Londas“ kreditorių reikalavimų dydžiu, tačiau rašytinių įrodymų ieškiniui pagrįsti nepateikia.
Šalies argumentai
3. Ieškovė dublike nurodė, kad tai, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta, kad įmonės finansinė padėtis yra geros būklės savaime nereiškia, jog ji tokia ir buvo. Atsakovas, de jure būdamas įmonės vadovas, prieš perleidžiant įmonės akcijas nepateikė Juridinių asmenų registrui įmonės balanso už 2017 metus, nors tai galėjo padaryti (sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį iki įstatymo nustatyto termino pateikti finansinę atskaitomybę pabaigos buvo likusios kelios dienos), to nepadarė ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudaręs I. I.. Paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2016 m. laikotarpį. Taigi, atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tuo metu buvus gerą įmonės finansinę būklę. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog įmonė buvo nemoki jau 2017 m. gegužės 31 d., kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, įmonė jau 2017 metų gegužės mėnesį nebeturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriumi AB Energijos skirstymo operatorius (2017 m. gegužės 23 d. atsakovui buvo pateikta sąskaita 6,95 Eur sumai, kurios atsakovas pilnai neapmokėjo). Be to, nebuvo atsiskaityta su kreditoriumi UAB „HoReCa logistic“, dėl ko šis kreditorius buvo priverstas kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Nors, kaip nurodo atsakovas, byla pagal kreditoriaus UAB „HoReCa logistic“ ieškinį buvo apeliacine tvarka išnagrinėti tik 2019 m. kovo 26 d., tačiau kreditorius AB „HoReCa logistic“ kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo pagal 2015 m. liepos 20 d. kavos aparato nuomos (panaudos) sutartį Nr. N20/07 bei pagal 2015 m. birželio 11 d. bei 2015 m. liepos 21 d. – PVM sąskaitas-faktūras. Akivaizdu, kad šie įmonės įsiskolinimai atsirado įmonei vadovaujant atsakovui. Atsakovas, tik įmonei tapus faktiškai nemokia, perleido savo akcijų dalį I. I., gyvenančiam Rusijos Federacijoje. Kaip dar viena argumentą, jog įmonės finansinė būklė buvo gera, atsakovas nurodo, jog įmonė akcijų pirkimo-pardavimo dieną turėjo kelių tūkstančių eurų PVM permoką, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo įmonės akcijų perleidimas kelia klausimų. Kyla klausimas kodėl, kaip teigia atsakovas, esant gerai įmonės finansinei būklei, įmonės akcijos, kurių vertė akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma 160 004,00 Eur buvo perleistos, atsakovo teigimu, I. I., gyvenančiam Rusijos Federacijoje, tik už 1 000 Eur. Įmonei esant geros finansinės būklės, ir akcijų vertei esant 160 004,00 Eur, ekonomiškai nėra naudinga parduoti akcijas 160 kartų pigiau nei jos yra vertos. Tokios aplinkybės suponuoja išvadas, jog, akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, įmonės finansinė būklė nebuvo gera, arba įmonės akcijos buvo perleistos tik tariamai (dėl akių). Tokias išvadas pagrindžia ir aplinkybės, jog įmonėje po akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nei akcijas įsigijęs I. I., nei kitas asmuo nebebuvo įdarbinti įmonėje, t.y. po įmonės akcijų perleidimo sandorio sudarymo įmonėje nebedirbo nei vienas asmuo. Be to, po akcijų perleidimo sandorio sudarymo, įmonė nebuvo nurodžiusi Valstybinei mokesčių inspekcijai jokio atstovo. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog įmonės turtas ir įmonės dokumentai buvo perduoti naujajam įmonės savininkui, ką patvirtina jo pateikiama Materialinių vertybių perdavimo - priėmimo akto kopija. Vien šis dokumentas nepatvirtina, jog akte paminėti objektai buvo realiai perduoti I. I.. Be to, iš akto kopijos negalima matyti ar I. I. parašai yra identiški, todėl atsakovas į teismo posėdį turėtų pateikti šio akto originalą. Ieškovė teigė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, kai įmonė tampa nemoki. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nustatyta, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įvertinus įmonės skolų susidarymą (įsiskolinimą kreditoriams), darytina išvada, kad 2017 m. birželio 1 d. UAB „Londas“ jau buvo nemoki. Tačiau net ir esant tokiai situacijai atsakovas kaip įmonės vadovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) pasireiškė kaip specialiosios pareigos, įtvirtintos ĮBĮ 8 straipsnio 1 d., nevykdymu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas triplike nurodė, jog ieškovė dublike išdėstė abejones dėl UAB „Londas“ geros finansinės būklės 2018 m. balandžio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties metu. Teigė, jog aplinkybę, kad bendrovė realiai turėjo turtą patvirtina – 2018 m. balandžio 24 d. Materialinių vertybinių perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo pagrindu O. T. perdavė, o pirkėjo atstovas I. I. priėmė žemiau išvardintas Bendrovės materialines vertybes: kasos likutį 8,88 Eur, Automobilį Renault Kangoo v/n (duomenys neskelbtini) Kasos aparatus - 2 vnt. 2018 m. balandžio 24 d. UAB „Londas“ akcijų perleidimo metu bendrovėje AB Energijos skirstymo operatoriaus 6,95 Eur įsiskolinimas nebuvo užfiksuotas, nes bendrovei priklausančios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotos iki išrašytų sąskaitų t.y. 2017 m. gegužės 23 d.. Notarinė tvarka forminant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarui pateikta AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma apie įsiskolinimo neturėjimą. UAB „HoReCa logistic“ ginčas dėl 490,03 Eur priteisimo dar nebuvo galutinai išnagrinėtas teisme. Teismo sprendimas priimtas tik Vilniaus apygardos teismui 2019 m. kovo 26 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr.2A-479-577/2019, kai tuo metu bendrovei UAB „Londa“ jau vadovavo I. I.. UAB „HoReCalogistic“ į BUAB „Londas“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 974,76 Eur kreditorinių reikalavimu įtrauktas tik 2019 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-3789-866/2019. Tai patvirtina kreditorinio reikalavimo atsiradimą po bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo manymu, net jeigu bendrovė būtų turėjusi paminėtas skolas, tai bendrovės materialinių vertybių suminė išraiška būtų pakankama, padengti AB Energijos skirstymo operatoriaus bei UAB „HoReCa logistic“ skolas. Remiantis ieškovės pateiktu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2019-09 raštu Nr.(23.28-08-1 E) RNA, UAB „Londas“ įsiskolinimas LR valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro: pelno mokestis - 4 669,58 Eur, pelno mokesčio delspinigiai - 308,00 Eur, 2018 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr.2-233707-466/2017 - 200,00 Eur, 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr.e2-10343-931/2019 - 6,12 Eur, visa suma 5183,70 Eur. Vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 3 skirsnio nuostatomis, UAB „Londas“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. birželio 15 (seniausios prievolės atsiradimo data). Atsakovo duomenimis, 2018 m. balandžio 24 d. UAB „Londas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, bendrovė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateikta informacija, bendrovė turėjo kelių tūkstančių eurų PVM permoka. Atsakovo įsitikinimu, per jo vadovavimo laikotarpį UAB „Londas“ skolų neturėjo, buvo moki ir nebuvo jokio pagrindo teikti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad jai kelia klausimų atsakovo įmonės akcijų perleidimas, tačiau aplinkybė, jog 2018 m. balandžio 24 d. UAB „Londas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta ir patvirtinta Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarės J. D. paneigia ieškovės argumentus apie galimai fiktyvų akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą, o ypač dėl pačio akcijų pirkėjo Rusijos Federacijis pil. I. I. betarpišką dalyvavimą sudarant minėtą sutartį ir 2018 m. balandžio 24 d. Materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktu priimtus bendrovės buhalterinius dokumentus ir turtą. I. I. UAB „Londas“ akcijų įsigijimas iš atsakovo buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Nuo 2018 m. balandžio 27 d. bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku įregistruotas Rusijos Federacijos pilietis I. I., gim. 1996 m., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), patvirtina I. I. ketinimus tęsti bendrovės veiklą. Atsakovas neturi duomenų bei jam neprivalu žinoti, kokią veiklą nuo akcijų perleidimo t.y. nuo 2018 m. balandžio 27 d. vykdė UAB „Londas“, kiek darbuotojų dirbo, kodėl įmonė nebuvo nurodžiusi Valstybinei mokesčių inspekcijai jokio atstovo bei, dėl kokių priežasčių bendrovės vadovas I. I. nepateikė Juridinių asmenų registrui įmonės balanso už 2017 metus. Už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei vadovo I. I., kuris turėjo tvirtinti bendrovės balansą ir buvo atsakingas už bendrovės apskaitos tvarkymą, balanse pateiktų duomenų teisingumą bei apskaityto turto apsaugą ir jo tinkamą perdavimą bankroto administratoriui. Kadangi atsakovas tinkamai vykdė vadovo pareigas, dėl ko jis asmeniškai negali būti atsakingas už I. I. vykdytus arba neatliktus veiksmus. Neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinus tai, kad ieškovė padarytą žalą kildina iš atsakovo vadovo funkcijų netinkamo vykdymo, nagrinėjamojoje byloje aktualu nustatyti, kokius teisės aktus, reglamentuojančių teisinius santykius, nuostatas atsakovas pažeidė ir kaip konkrečiai šie pažeidimai pasireiškė. Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškovė nurodo tik prielaidas, kad bendrovė iki 2018 m. balandžio 24 d. jau buvo nemoki, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą kreditoriams, kuri grindžiama pareikštų ir teismo patvirtintų BUAB „Londas“ kreditorių reikalavimų dydžiu, tačiau patikimų ir pagrįstų rašytinių įrodymų nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Londas“ bankroto bylą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. buvo įmonės vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Londas“ kreditoriniai reikalavimai 6174,49 Eur sumai, iš kurių: 3,66 Eur – VSDF Vilniaus skyriaus, 5 183,70 Eur – Valstybinės mokesčių inspekcijos, 12,37 Eur – AB Energijos skirstymo operatoriaus, 974,76 Eur – UAB „HoReCa logistics“.
7. Ieškovė teigė, kad jau nuo 2017 m. birželio 1 d. atsirado pareiga atsakovui O. T., kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau jis tokių veiksmų neatliko, todėl remiantis ĮBĮ 8 straipsniu privalo atlyginti 6 170,83 Eur žalą. Ieškovės nurodomu įmonės nemokumo momentu ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Minėto straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
8. Aiškinant vadovo atsakomybės laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ypatumus kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. 2020 m. gegužės 31 d. galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, kad nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Plėtodamas praktiką dėl juridinio asmens nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme nustatymo, kasacinis teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, išaiškino, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
9. Šioje byloje ieškovė teigė, kad įmonė buvo nemoki jau 2017 m. gegužės 31 d. Ieškovę tokią poziciją grindė Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl bankroto iškėlimo konstatuota aplinkybe, kad ieškovė paskutinį kartą teikė finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2016 metus dėl ko yra neįmanoma tiksliai nustatyti įmonės nemokumo būsenos atsiradimo momento. Ieškovė teigė, kad iš susidariusių įsipareigojimų kreditoriams, yra akivaizdu, jog atsakovo įstatymu nustatytų įmonės vadovo pareigų vykdymas neatitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), atsakovas neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo, kas lėmė įmonės nemokumo būsenos atsiradimą, dėl ko buvo padaryta žala kreditoriams ir kurią atsakovas privalo atlyginti.
10. Teismo vertinimu ieškovės argumentai dėl įmonės nemokumo momento yra deklaratyvūs, nes nėra aišku, kuo konkrečiai remiantis ieškovė teigia, jog įmonė buvo nemoki jau 2017 m. gegužės 31 d. Ieškovė pripažįsta, kad dėl duomenų trūkumų yra apsunkinta galimybė nustatyti įmonės nemokumo momentą. Vien vertus, su tokiais argumentais nėra pagrindo nesutikti, tačiau jie taip pat nesuteikia galimybės įmonės nemokumo momentą grįsti prielaidomis. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje konstatuota, kad įmonė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui teikė už 2016 metų laikotarpį, pagal tuo metu pateiktų dokumentų duomenis ūkinė veikla buvo vykdoma, gauta 152 111 Eur pardavimo pajamų, veiklos rezultatu 2016 m. deklaruotas pelnas, per 2016 m. per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 56 825 Eur neviršijo pusės į balansą įrašyto turto. Teismas išvadą dėl įmonės nemokumo darė įvertinęs tai, jog pareiškimo nagrinėjimo metu nėra aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį ar valdomą turtą. Tačiau pareiškimas buvo nagrinėtas 2019 m. rugpjūčio 8 d., taigi, minėta nutartimi nemokumas nebuvo konstatuotas ieškovės nurodytu laiku, t. y. 2017 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismas panašioje situacijoje yra nurodęs, kad administratoriui neperdavus nei įmonės turto, nei dokumentų, jam yra apsunkintos galimybės įrodyti, kada įmonė tapo nemoki, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos teikiant kitais būdais surinktus įrodymus (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1277-230/2020).
11. Atsakovas pateikė į bylą 2018 m. balandžio 24 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria J. T. ir O. T. pardavė I. I. 5 525 vienetus nematerialiųjų UAB „Londas“ akcijų už 1 000 Eur. Akcijų perleidimas buvo registruotas VĮ „Registrų centre“. Ieškovė kėlė dublike abejones dėl minėto sandorio realumo, tačiau reikalavimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu neteikė. Taigi, akcijų perleidimo sandoris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis ir laikomas sukėlusiu teisines pasekmes. Ieškovės dublike nurodyti argumentai nėra pakankami abejoti akcijų perleidimo sandorio realumu ar jo egzistavimu bei nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti jo negaliojimo. Teismas nenustatė akivaizdžių sandorių negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad sandoris buvo sudarytas notarų biure, todėl vien migracijos departamento 2020 m. kovo 26 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenimis I. I., gim. (duomenys neskelbtini), nurodytu laikotarpiu nekirto Lietuvos Respublikos valstybės sienos, nesudaro pagrindo laikyti jį akivaizdžiai niekiniu, juolab, kad minėta rašte yra pažymėta, kad departamentas neturi informacijos apie trečiųjų šalių piliečių atvykimą į Šengeno erdvę arba išvykimą iš Šengeno erdvės per Šengeno erdvės išorines sienas, kurios nėra Lietuvos Respublikos valstybės siena. Ieškovei nenuginčijus akcijų perleidimo sandorio nėra pagrindo abejoti 2018 m. balandžio 24 d. materialinių vertybių perdavimo – priėmimo akto realumu, pagal kurį atsakovas nurodė perdavęs naujam savininkui be kitų dokumentų įmonės 2017 metų/2018 metų sąskaitas – faktūras, išrašus iš banko, kasos dokumentus ir žurnalą bei kt. Taigi, teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė negali pagrįsti tikrosios įmonės finansinės būklės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
12. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje konstatavo, jog 2016 metais įmonė ūkinę veiklą vykdė, gavo 152 111 Eur pardavimo pajamų, veiklos rezultatu buvo deklaruotas pelnas, per 2016 m. per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 56 825 Eur neviršijo pusės į balansą įrašyto turto, todėl nėra aišku, kuo remiantis ieškovė daro išvadą, kad jau po penkių mėnesių įmonė buvo nemoki. Jokių duomenų apie per tą laikotarpį vykdytą veiklą, sudarytus sandorius, įsipareigojimų apimtį, turto vertės pokytį ir pan., ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. gruodžio 8 d. rašte nurodė, kad vadovaujantis 2020 m. gruodžio 21 d. turimais duomenimis UAB „Londas“ 2018 m. balandžio 24 d. buvo fiksuojama 38 531,41 Eur pridėtinės vertės mokesčio permoka. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė 2017 m. turėjo ir šiuo metu nuosavybės teise turi automobilį. Ieškovė nepateikė duomenų apie minėtos transporto priemonės vertę, dėl ko darytina išvada, kad ji neįrodė, jog tuo metu pagal žinomus duomenis įmonės pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (2017 m. gegužės 31 d. galiojusio BĮ 2 straipsnio 8 dalis). Be to, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtų dokumentų matyti, kad įmonėje 2017 m. dirbo darbuotojai, jiems buvo mokamas darbo užmokestis, dėl ko manytina, kad įmonė vykdė veiklą, iš kurios gavo pajamų. Taip pat iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pridėtų duomenų matyti, kad įmonė turėjo nekilnojamo turto, kurį, kaip nurodė atsakovas, pardavė 2017 metais. Duomenų, koks tai buvo turtas, kaip buvo panaudotos už jį gautos lėšos ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apibendrinant paminėtą, byloje esančių duomenų visuma nepakankama išvadai, jog jau 2017 m. gegužės 31 d. įmonė buvo nemoki (CPK 178, 185 straipsniai).
13. Antra, bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš atsakovės, kaip buvusios vadovės, žalos, kuri atsirado dėl neįvykdžius įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimą, turi pareigą įrodyti žalą, kuri susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, jos dydį, priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020). Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama įmonės skolų suma, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018). Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Kasacinio teismo išaiškinta, kad vertinant įmonės vadovo padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš buvusio bendrovės vadovo žalos atlyginimą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi pareigą įrodinėti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Taigi, siekiant priteisti žalos atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės tuometinio vadovo, reikia įrodyti šių aplinkybių visetą: dar prieš iškeliant bankrutuojančiai / bankrutavusiai įmonei bankroto bylą egzistavo ĮBĮ įtvirtintas pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (įmonės nemokumas); įmonės vadovas, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (neteisėti veiksmai); dėl tokių neteisėtų veiksmų įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala; tarp įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčių teisę priimti sprendimą dėl kreipimosi (nesikreipimo) į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir padarytos žalos, egzistuoja priežastinis ryšys (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-993-265/2020).
14. 2019 m. rugsėjo mėnesio rašte dėl finansinio reikalavimo pateikimo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad UAB „Londas“ skola valstybės biudžetui sudaro 4 669,58 Eur pelno mokesčio, pelno mokesčio delspinigiai – 308 Eur, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-23307-466/2017 – 200 Eur, pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-10343-931/2019 – 6,12 Eur, viso – 5 183,70 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. birželio 15 d. (seniausios prievolės data). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio 27 d. nebuvo įmonės vadovu, todėl mokestinės nepriemokos, kurios kaip kreditoriniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje susidarė jam nesant vadovu. 2019 m. rugsėjo mėnesio rašte dėl finansinio reikalavimo pateikimo Valstybinė mokesčių inspekcijos nurodytos išieškomos sumos pagal vykdomuosius raštus (206,12 Eur) nėra susiję su ieškovės nurodytais atsakovo neteisėtais veiksmai (pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu), nes kilo iš bylos nagrinėjimo teisme, tai yra sąlygotos procesinių veiksmų, bet ne įmonės skolos didėjimo dėl tiesioginės veiklos.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad reikalavimas UAB „HoReCa logistics“ kilo pagal 2015 m. išrašytas sąskaitas – faktūras, taigi, iki ieškovės nurodyto nemokumo momento (2017 m. gegužės 31 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas reikalavimas nebuvo apmokėtas, nes UAB „Londas“ su juo nesutiko. Prievolė buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistu, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog skola atsirado iki ieškovės nurodomo nemokumo momento ir nebuvo sąlygota ieškovės nurodytų aplinkybių – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo.
16. 2019 m. spalio 3 d. AB „ESO“ priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 iki 2019 m. spalio 3 d. žiniaraštyje nurodyta UAB „Londas“ skola – 11,35 Eur, priskaičiuoti delspinigiai – 1,02 Eur. Iš žiniaraščio matyti, kad skola susidarė už laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas sąskaitas. Taigi, priskaičiuota skola iš dalies apima ieškovės nurodytą įmonės nemokumo laikotarpį, tačiau šioje byloje konstatuota, jog byloje esančių duomenų visuma nepakankama išvadai, kad jau 2017 m. gegužės 31 d. įmonė buvo nemoki. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad ji 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo nemoki, juolab, kad, kaip nurodė atsakovas ir kaip matyti iš žiniaraščio, skola susidarė už patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), patiektą elektros energiją. Atsakovas nepateikė į bylą triplike nurodytos pažymos, kad parduodant patalpas už elektrą buvo atsiskaityta, tačiau, kaip jau minėta, nekilnojamo turto turėjimo faktas kartu su bylos duomenimis apie įmonės turėtus įsiskolinimus nesuponuoja išvados, kad įmonė laikotarpiu iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. jau buvo nemoki. Todėl nėra pagrindo minėtą įsiskolinimo sumą priteisti iš atsakovo remiantis ieškovės nurodytu faktiniu bei teisiniu ieškinio pagrindu (pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalys, CPK 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktai, 178 straipsnis).
17. Ieškovė nurodė, kad perleidus akcijas atsakovas buvo faktinis įmonė vadovas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę nepateikė (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas praktiką faktinio įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo aspektu, yra nurodęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo taikoma tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, todėl de facto vadovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos de jure vadovo pareigos pažeidimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik už prievolės nevykdymą, o ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga inicijuoti bankroto bylą būtent įmonės vadovui ir (ar) savininkui (savininkams), ir šios pareigos jie negali perduoti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). 18. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
19. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ji nėra atleista. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, CPK 83 straipsnio 1-3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad BUAB „Londas“ nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tai sudaro pagrindą priteisti iš ieškovės valstybei 5,45 Eur susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Londas“, į.k. 302583704, valstybei 5,45 Eur (penkis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginant išlaidas iš BUAB „Londas“ bankroto administravimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.