Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės Malūnai“ atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės Malūnai“ ieškinį atsakovei J. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „Saulės Malūnai“ yra iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 12 387,21 Eur, iš atsakovės J. V. - 207 418,85 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės BUAB „Saulės Malūnai“, atstovaujamos bankroto administratorės įgalioto atstovo P. P., ir atsakovo M. K. taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis, civilinės bylos Nr. e2-603-460/2019 dalį pagal ieškovės ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo nutraukė. 2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 147 433,12 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės J. V.; civilinės bylos Nr. e2-993-265/2020 dalis dėl 147 433,12 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės nutraukta. Ieškovė nurodo, jog palaiko tik ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 59 985,73 Eur žalos atlyginimą (kreditinių reikalavimų suma, susidariusi nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., kai atsakovė buvo paskirta eiti UAB „Saulės Malūnai“ vadovo pareigas, kai įmonė jau buvo nemoki, iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. gruodžio 6 d.), kuris susijęs su atsakovės pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Saulės Malūnai“ iškėlimo pažeidimu. Atsižvelgiant į šį patikslintą ieškinio pagrindą, dėl pradiniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y. to, kad atsakovė nei ieškovės bankroto administratorei, nei VMI, atlikusiai ieškovės mokestinį tyrimą, neperdavė visų ieškovės finansinių dokumentų ir todėl atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė, nepasisakytina.

13. Taigi byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

15. Taigi, siekiant priteisti žalos atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės tuometinio vadovo, reikia įrodyti šių aplinkybių visetą: dar prieš iškeliant bankrutuojančiai / bankrutavusiai įmonei bankroto bylą egzistavo ĮBĮ įtvirtintas pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (įmonės nemokumas); įmonės vadovas, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (neteisėti veiksmai); dėl tokių neteisėtų veiksmų įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala; tarp įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčių teisę priimti sprendimą dėl kreipimosi (nesikreipimo) į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir padarytos žalos, egzistuoja priežastinis ryšys.

16. Teismas pažymi, kad dėl UAB „Saulės Malūnai“ nemokumo išsamiai ir detaliai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje ir šių išvadų neginčija nei ieškovė, nei atsakovė. Taigi minėtoje nutartyje konstatuota, jog bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė jau atsakovės paskyrimo į vadovo pareigas momentu (2017 m. liepos 31 d.) atitiko nemokios įmonės požymius, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas praktiką faktinio įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo aspektu, yra nurodęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo taikoma tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos įmonei iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t. y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas, dėl ko įmonės de facto vadovo tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtų priimtas. Todėl de facto vadovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos de jure vadovo pareigos pažeidimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik už prievolės nevykdymą, o ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga inicijuoti bankroto bylą būtent įmonės vadovui ir (ar) savininkui (savininkams), ir šios pareigos jie negali perduoti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

19. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad siekiant asmeniui taikyti civilinę atsakomybę dėl žalos, susidariusios jam nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, atlyginimo, visų pirma turi būti nustatyta būtinoji aplinkybė, kad tas asmuo buvo de jure įmonės vadovas arba savininkas.

20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės direktoriaus pareigas iki 2017 m. vasario 1 d. ėjo M. K.. 2017 m. vasario 1 d. jis savo noru atsistatydino iš minėtų pareigų. Iš UAB „Saulės Malūnai“ vienintelio akcininko M. K. 2017 m. liepos 30 d. sprendimo matyti, kad atsakovė buvo paskirta eiti ieškovės direktoriaus pareigas nuo 2017 m. liepos 31 d. Duomenys apie atsakovės paskyrimą į šias pareigas buvo išviešinti Juridinių asmenų registre 2017 m. rugpjūčio 16 d. (1 t., b. l. 167–170). Ieškovės direktoriaus pareigas atsakovė ėjo iki 2017 m. gruodžio 6 d., kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla.

21. Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria civilinė byla perduota nagrinėti iš naujo, yra konstatuotos aplinkybės, jog atsakovė ėjo ieškovės vadovo pareigas nuo 2017 m. vasario 2 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo 2017 m. gruodžio 6 d. (iš pradžių nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. liepos 30 d. veikė kaip faktinė ieškovės vadovė, o vėliau, nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., – kaip jos de jure vadovė). Taigi, nagrinėjamu atveju yra konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovė oficialiai buvo paskirta ieškovės vadove ir buvo įgijusi visas juridinio asmens vadovo teises ir pareigas, įskaitant ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Kaip jau minėta sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje taip pat padaryta išvada, jog ieškovė jau atsakovės paskyrimo į vadovo pareigas momentu (2017 m. liepos 31 d.) atitiko nemokios įmonės požymius.

22. Nagrinėjant bylą antrą kartą atsakovė neneigia šių Lietuvos apeliacinio teismo išvadų, t. y. kad atsakovė nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. buvo paskirta ieškovės vadove ir buvo įgijusi visas juridinio asmens vadovo teises ir pareigas ir kad tuo metu ieškovė jau atitiko nemokios įmonės požymius, tačiau akcentuoja, jog kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui pasinaudojus teise pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Saulės Malūnai“ iškėlimo, atsakovei pareiga inicijuoti bankroto nekilo.

23. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimo, teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiui aktualaus ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kreditorių teisė teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius, kuris ketina inicijuoti bankroto bylą įmonei skolininkei, privalo iki kreipimosi į teismą atlikti atitinkamus veiksmus, laikydamasis įstatymo nustatytos įspėjimo procedūros, kuri aiškiai reglamentuota ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.

24. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 27 d. raštu VSDFV Vilniaus skyrius UAB „Saulės Malūnai“ informavo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Šiame rašte UAB „Saulės Malūnai“ įspėta, kad jeigu per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos bendrovė nesumokės skolos, kreditorius kreipsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Saulės Malūnai“ iškėlimo Klaipėdos apygardos teismui kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius pateikė 2017 m. rugpjūčio 28 d. Iš kartu su pareiškimu pridėtų įrodymų nustatyta, kad kreditorius 2017 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Saulės Malūnai“ informavo apie teikiamą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėjo ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimo kopiją.

25. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, t. y. jog 2017 m. birželio 27 d. atsakovei buvo pranešta apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o 2017 m. rugpjūčio 4 d. (praėjus keturioms dienoms nuo atsakovės paskyrimo vadove), informavus ją apie teikiamą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, laikytinos pakankamomis įsitikinti, jog atsakovės lūkestis, kad kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius realizuos savo ketinimus ir kreipsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Saulės Malūnai“ iškėlimo, buvo pagrįstas.

26. Kaip jau minėta šiame sprendime, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nedelsdami privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi iš šios normos dispozicijos matyti, jog privalomas įmonės vadovo pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teikimas siejamas su aplinkybe – kreditoriaus nesikreipimu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

27. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai manė, jog 2017 m. rugpjūčio 4 d. į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Saulės Malūnai“ iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog analogiško pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Saulės Malūnai“ teikimas šiuo atveju nebuvo tikslingas ir racionalus. Aplinkybė, jog kreditorius, 2017 m. rugpjūčio 4 d. informavęs atsakovę ir kartu su pranešimu pateikęs 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimo kopiją, Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 28 d., šiuo atveju negali būti vertinama kaip atsakovės pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu.

28. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kreditorius realizavo ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtintą teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl atsakovės veiksmų nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos UAB „Saulės Malūnai“ iškėlimo šiuo atveju negalima vertinti kaip neteisėtų.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų – vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – ieškinys negali būti vertinamas kaip pagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

30. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi panaikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas sumažintas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Atsakovė pateikė prašymą iš ieškovės priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą, serija ID, Nr. 104, ir 2020 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymą.

33. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro: „Teisinės paslaugos. Pasiruošimas teismo posėdžiui, susipažinimas su administratoriaus teikiamais įrodymais, kelionė: Vilnius-Klaipėda-Vilnius, atstovavimas teismo 2020-09-29 civilinėje byloje e2-993-265/2020.“ Visų pirma, iš pateiktos sąskaitos teismas neturi galimybės nustatyti, kokia bylinėjimosi išlaidų dalis yra susijusi su pasiruošimu teismo posėdžiui bei susipažinimu su pateiktais įrodymais, t. y. nenurodytas teisinių konsultacijų teikimo valandų skaičius ir įkainis, todėl teismas negali įvertinti šių išlaidų dydžio pagrįstumo. Antra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 3 punkte nurodyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Šiuo atveju į bylą nepateikti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sąskaitoje nurodytos kelionės išlaidos buvo realios, taip pat nesant šių duomenų negalima įvertinti ir šių išlaidų, jei jos buvo patirtos, dydžio pagrįstumo. Taigi išlaidos, susijusios su pasiruošimu teismo posėdžiui, susipažinimu su pateiktais įrodymais, ir kelionės išlaidos nagrinėjamu atveju negali būti priteistos.

34. Minėtoje sąskaitoje taip pat nurodyta, kad dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų yra susijusi su atstovavimu 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-993-265/2020. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas teismo posėdis vyko 20 minučių, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei priteistina galima maksimali bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą minėtame teismo posėdyje – 135,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės Malūnai“ ieškinį atsakovei J. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. adresu Duomenys neskelbtini, turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas sumažintas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi.

Atsakovei J. V. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės Malūnai“ administravimui skirtų lėšų priteisti 135,80 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.