- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-01
- Bylos Nr.
- e2-274-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00399-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- M. K., J. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės malūnai“ ieškinį atsakovams M. K. ir J. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB ,,Saulės malūnai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 12 387,21 Eur ir iš atsakovės J. V. 207 418,85 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareikšto ieškinio reikalavimus užtikrinti ieškovė prašė taikytis laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo M. K. turtą už 12 387,21 Eur bei atsakovės J. V. turtą už 207 418,85 Eur, uždraudžiant perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą; nesant ar esant tokio turto nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant lėšomis disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus atsiskaityti su ieškove dėl šioje byloje pareikšto ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-12 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-10-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1412-180/2018, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo.
4. Pakartotinai prašymą išsprendęs teismas 2018-10-31 nutartimi ieškovės prašymą patenkino: 1) areštavo atsakovams M. K. ir J. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, taip pat areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis; 2) nustatė, kad atsakovo M. K. areštuojamo turto mastas 12 387,21 Eur, atsakovės J. V. – 207 418,85 Eur; 3) nutarties vykdymą dėl turto arešto pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka ir išaiškino, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos; 4) areštuoto turto savininkus paskyrė areštuoto turto saugotojais ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo; 5) areštavus pinigines lėšas atsakovams leido su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui, mokėjimus atliekant tik antstoliui nustačius konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
Šalies argumentai
5. Atsakovas M. K. 2018-11-19 kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant jam gauti pinigines lėšas, kurios yra tik darbo užmokestis, laisvai ir be jokių apribojimų disponuoti bei naudotis gaunamu darbo užmokesčiu, o tokią nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad ieškovė nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, perdavė vykdyti antstoliui. Antstolis 2018-11-07 priėmė patvarkymą dėl turto arešto ir sudarė turto aprašą. Tačiau antstolis aprašė ne tik automobilį, butą su garažu, kurių rinkos vertė 83 940 Eur, bet ir banko sąskaitą, į kurią pervedamas atsakovo darbo užmokestis, nes kitų piniginių lėšų (santaupų) jis neturi.
6. Prašyme teigia, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui. Tačiau iš gaunamų, atskaičius mokesčius, 1 250 Eur piniginių lėšų (darbo užmokesčio) atsakovas turi vykdyti ir kitas savo prievoles bei tenkinti būtinuosius savo šeimos poreikius – išlaikyti dvi nepilnametes dukras, vykdyti įsipareigojimus už būsto paskolą ir vartojimo kreditą kredito įstaigoms, vykdyti su Valstybine mokesčių inspekcija 2017-11-29 sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Neišgalint išlaikyti vaikų ir periodiškai mokėti einamųjų mokėjimų, įskaitant už gyvenamojo būsto kreditą pagal sutartį, kuri dėl to galėtų būti nutraukta prieš terminą, jam galėtų būti padaryta labai reikšminga ir neatitaisoma turtinė ir neturinė žala. Todėl, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistinos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2018-11-30 nutartimi atsakovo M. K. prašymą paliko nenagrinėtą.
8. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-31 nutartimi neareštavo konkretaus atsakovo turto ir nenustatė konkrečios sumos, kuria jis gali disponuoti iš areštuotų lėšų. Konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (įvairiems mokėjimams, išlaikymui, kt.), privalo nustatyti antstolis, kaip ir buvo pavesta aptartoje nutartyje.
9. Teismas padarė išvadą, kad pirmiausia su tokiu prašymu atsakovas turi kreiptis į antstolį, ir tik tuo atveju, kai jis manys, kad antstolis nepagrįstai išsprendė jo prašymą, galės kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Įvertinęs tai, kad šios ikiteisminės galimybės atsakovas neišnaudojo, prašymą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jo prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pateiktu prašymu buvo prašoma pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. išspręsti būtent teismo kompetencijai priskirtiną klausimą. Apie būtinybę kreiptis būtent į teismą žodžiu nurodė ir nutartį vykdžiusio antstolio D. Š. padėjėja.
10.2. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo pinigines lėšas ir nurodė, kokias operacijas galima atlikti iš areštuotų lėšų. Tačiau atsakovui yra būtina gauti visas pinigines lėšas, kurios realiai yra tik darbo užmokestis, ir jomis be apribojimų disponuoti, tenkinant savo ir šeimos būtinuosius poreikius.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB ,,Saulės malūnai“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
11.1. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, privalo nustatyti antstolis, o ne teismas.
11.2. Teismas įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsiskaityti su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei ir įmokas VSDFV biudžetui, būtiniesiems poreikiams, o tai reiškia, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ne formaliai, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovas turėjo teisę ir pareigą kreiptis į antstolį dėl šios sumos nustatymo, tačiau to nepadarė.
11.3. Atsakovo prašymas pažeidžia ieškovės teises, nes tuo atveju, jei jo prašymas bus patenkintas ir jam nepagrįstai būtų leista naudotis visomis pajamomis, skolos išieškojimas pasunkėtų.
11.4. Atsakovas nepateikė jo prašyme nurodytas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Be to, nepateikė įrodymų apie jo sutuoktinės gaunamas pajamas, kurios taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teismo ir antstolio diskrecijų atribojimo
12. Visų pirma aptartini skundo argumentai, susiję su apelianto teise kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones jam taikiusį teismą ir prašyti šias priemones pakeisti (modifikuoti). Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priskirtino klausimo išsprendimą delegavo antstoliui, kuris jo išspręsti negalėtų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad apeliantas siekia leidimo naudotis konkrečia lėšų suma būtent toms operacijoms, kurios yra išvardintos Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-31 nutartyje (t. y. iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui), atlikti, todėl turi pradėti CPK 145 straipsnio 6 dalyje nurodytą procedūrą bei pirmiausia kreiptis į antstolį, ir tik šiam išsprendus tokio pobūdžio jo prašymą kitaip, nei tikėjosi apeliantas, toliau skųsti antstolio veiksmų teisėtumą. Konstatavęs ikiteisminės tvarkos nesilaikymą – nesikreipimą į antstolį – teismas apelianto prašymo iš esmės neišsprendė, pasiūlęs jam nurodytą galimybę išnaudoti.
14. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apelianto prašymo turinį bei neteisingai identifikavo šio prašymo padavimo tikslą. Pateikto prašymo interpretacija ir teismo išvada, iš esmės reiškianti, kad apeliantas, pirmiau nepateikęs antstoliui atitinkamo prašymo dėl per mėnesį panaudotinos iš areštuotų lėšų sumos jam nustatymo, negali pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu, numatytu CPK 148 straipsnyje, stokoja teisinio pagrįstumo.
15. Apeliantas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė tokiomis aplinkybėmis, kad, teismui patenkinus ieškovės prašymą ir 12 387,21 Eur sumai pritaikius jam laikinąsias apsaugos priemones, antstolis, į kurį kreipėsi ieškovė, aprašė ne tik 7 500 Eur vertės automobilį, butą su garažo dalimi, kurių vidutinė rinkos vertė 76 440,33 Eur, bet ir jo darbo užmokestį (pinigines lėšas), juolab kitų piniginių lėšų ar santaupų apeliantas neturi. Nurodė, kad jam tenka pareiga iš šių kas mėnesį gaunamų kaip darbo užmokestis 1 650 Eur piniginių lėšų vykdyti ne tik tuos mokėjimus, kuriuos jau leido atlikti teismas (t. y. mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo biudžetui), bet ir iš likusios, atskaičius minėtus mokesčius, 1 250 Eur sumos išlaikyti šeimą, vykdyti prievoles pagal kelias kredito sutartis, įskaitytinai ir už gyvenamajam būstui įgyti gautą paskolą. Todėl jis prašo, kad darbo užmokesčio, kitaip tariant, piniginių lėšų areštas jam būtų panaikintas.
16. Tokios prašymo pagrindu įvardijamos aplinkybės nesuponuoja vertinimo, kad apelianto tikslas buvo išspręsti klausimą, kurį jo areštuotų piniginių lėšų (šiuo konkrečiu atveju tik darbo užmokesčio) dalis gali būti panaudojama teismo leistoms mokestinėms prievolėms valstybės ir socialinio draudimo biudžetams vykdyti. Priešingai, tiek iš minėto prašymo, tiek ir iš atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad apeliantas siekia disponuoti ir be apribojimų naudotis visomis be išimties turimomis / gaunamomis kaip darbo užmokestis piniginėmis lėšomis, akcentuodamas, be kita ko, ir tokią aplinkybę, kad kito jo areštuoto turto vertė yra daug didesnė, nei teismo nutartyje nurodytas turto arešto mastas. Tai konstatavus bei atsižvelgus į teisinį reglamentavimą (CPK 148 str.1 d., 149 str. 1 d.) nėra pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad tokio klausimo, kaip arešto piniginėms lėšoms panaikinimas, išsprendimas šiame bylos procesiniame etape nėra priskirtas antstolio diskrecijai, vadinasi, teismo atsisakymas jį išspręsti vien motyvuojant ikiteisminės tvarkos nesilaikymu, nėra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
17. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pagal dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. CPK 149 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Sisteminis šių normų aiškinimas leidžia padaryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai, nepakeičiant pačios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies (šiuo atveju asmens turto arešto), yra panaikinami tik tam tikri šiuo areštu nustatyti suvaržymai ar apribojimai.
18. Kaip nurodyta pirmiau, apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyto arešto pakeitimo, visiškai panaikinant nustatytus ribojimus disponuoti piniginėmis lėšomis (darbo užmokesčiu). Pažymėtina, kad apie tokio prašymo pateikimą privalu pranešti ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie dėl šio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB ,,Saulės malūnai“ savo poziciją tiek dėl subjekto, galinčio išnagrinėti prašymą, tiek ir dėl, jos vertinimu, prašymo nepagrįstumo yra išdėsčiusi atsiliepime į atskirąjį skundą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / dalies jų panaikinimo poreikio, turi šiuo klausimu abiejų šalių argumentus ir į juos atsižvelgia.
19. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl ir spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / dalies jų panaikinimo klausimą teismas taip pat turi įvertinti, ar, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones (dalies jų atsisakius), teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba taps nebeįvykdomu, ar laikinosios apsaugos priemonės po jų pakeitimo išliks efektyvios ir atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
20. Kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, taikyti papildomas priemones, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, nustatyti draudimai, nustatyta konkrečių draudimų pirmumo seka yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, tai ir atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba kai kurių suvaržymų jam netaikyti / atsisakyti pirmiau taikytų.
21. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-31 nutarties rezoliucinės dalies, teismas, nustatydamas disponavimo turtu bei piniginėmis lėtomis apribojimus atsakovams (ir apeliantui), nustatė šių apribojimų taikymo eilę: nurodė, kad visų pirma turi būti areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas atsakovus arba trečiuosius asmenis; tik tuo atveju, jeigu turto vertės nepakanka ieškiniui užtikrinti, gali būti areštuojamos jiems priklausančios piniginės lėšos.
22. CPK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą, tačiau bet kuriuo atveju negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d., 677 str. 2 d.). CPK 678 straipsnyje, reglamentuojančiame turto arešto akto turinį, nustatyta, kad turto arešto akte turi būti nurodoma ir kiekvieno areštuojamo daikto ir viso areštuojamo turto vertė, o jei antstolis negali įvertinti turto, akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 str. 1 d. 5 p.).
23. Nagrinėjamu atveju antstolis D. Š., vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-31 nutartį, 2018-11-07 aprašė apeliantui priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą (dalį), esantį (duomenys neskelbtini), kurie apeliantui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o taip pat transporto priemonę (duomenys neskelbtini) bei banko sąskaitose esančias pinigines lėšas.
24. Apeliantas, ginčydamas Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-30 nutartį, savo atskirajame skunde pagrįstai akcentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, reikalavimo, pareikšto apeliantui, sumą, antstolio aprašyto turto vertę bei proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad šiuo metu areštuoto apeliantui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį aprašė antstolis, pakanka pareikštų jam 12 387,21 Eur reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, nors jo vertės antstolis ir nenustatė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad areštuoto turto vertė realiai kelis kartus viršija apeliantui pareikšto ieškinio sumą, net ir priimant domėn faktą, kad šis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad vien minėto buto vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo metu nustatyta 72 405 Eur, o garažo, kurio dalis priklauso ir apeliantui, 12 106 Eur.
25. Tokiu atveju nėra jokių prielaidų išvadai, kad faktiškai areštuoto apelianto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas 2018-10-31 nutartimi taip pat nurodė areštuoti pirmiausiai, vertės nepakaktų apeliantui nukreipto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ir būtinas dar ir jo piniginių lėšų areštas. Ieškovės atsikirtimų argumentai, kad jei apeliantui būtų leista naudotis visomis pajamomis, skolos išieškojimas iš jo pasunkėtų, nėra reikšmingi. Lietuvos apeliacinio teismo ne kartą buvo pasisakyta tuo aspektu, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra konservacinė, siekiant išsaugoti skolininko turtą nuo galimai nesąžiningų jo veiksmų, tačiau ši priemonė nėra skirta skolininko turto masės sukaupimui, kad vėliau paprasčiau būtų galima išieškoti teismo sprendimu priteistą kreditoriui skolos sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis byloje Nr. 2-1494-464/2017, 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
26. Taigi ieškovės interesas išsiieškoti skolą, jei tokia teismo sprendimu būtų priteista, paprastesne tvarka, nukreipiant išieškojimą į per bylos nagrinėjimo laikotarpį galimai sukauptą piniginių lėšų sumą, o ne į hipoteka įkeistą turtą, kurį yra areštavęs antstolis, negali paneigti teismo nutartimi nustatyto turto arešto taikymo eiliškumo – pirmiausiai turi būti areštuojamas turtas (tai buvo padaryta), ir tik jo nesant (tokia sąlyga neįvyko, nes turto yra) areštuojamos piniginės lėšos. Šiuo atveju hipotekos įregistravimo faktas ar turto teisinis režimas nėra savarankiški pagrindai, lemiantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo didesnį mastą ir savaime leidžiantys areštuoti jį didesne apimtimi, nei pareikšti ieškinio reikalavimai.
27. Šiame kontekste pritartina apeliantui, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ar parinkdamas jų rūšį, taip pat spręsdamas dėl konkrečių ribojimų poreikio, privalo vadovautis ekonomiškumo bei proporcingumo principais, derinti abiejų šalių interesus (CPK 145 str. 2 d.). Kartu tai reiškia, kad apelianto interesai neturi būti varžomi daugiau, nei būtina teisėtam tikslui (ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti) pasiekti. Nagrinėjamoje byloje apeliantui faktiškai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių visuma, taip pat atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl žalos, kuri galėtų atsirasti dėl piniginių lėšų arešto, praradus galimybę kas mėnesį vykdyti sutartines prievoles ar tenkinti kasdienius šeimos poreikius, nors šalių ginčas dar net nėra išspręstas ir teismas nepasisakęs dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo, neabejotinai leidžia spręsti apie galimą proporcingumo, ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, šalių interesų derinimo ir pusiausvyros principų pažeidimą, jeigu anksčiau taikytas procesinės ieškinio užtikrinimo priemonės nebūtų modifikuotos ir paliktos galioti visa apimtimi.
28. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto gaunamas darbo užmokestis yra vienintelės jo pajamos ir turimos piniginės lėšos, apeliantas augina du nepilnamečius vaikus bei turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, mokėtinų prievolių valstybei bei komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms (visi šie teiginiai nėra paneigti), taip pat ir į tai, kad jau aprašyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė oficialiais duomenimis yra pakankama ieškinio reikalavimo užtikrinimui, skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistinos, panaikinant apelianto piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose ir / ar pas trečiuosius asmenis, areštą (CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo M. K. prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Panaikinti atsakovui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi taikytą jam priklausančių piniginių lėšų areštą.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.