- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1412-180/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00399-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės malūnai“, kuriai atstovauja bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas P. P., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Saulės malūnai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 12 387,21 Eur ir iš atsakovės J. V. 207 418,85 Eur žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo M. K. turtą už 12 387,21 Eur ir atsakovės J. V. turtą už 207 418,85 Eur, uždraudžiant perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą; nesant ar esant tokio turto nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant lėšomis disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus atsiskaityti su ieškove dėl šioje byloje pareikšto ieškinio.
2. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai, sužinoję apie inicijuotą bylą gali imtis priemonių apsunkinti ieškovei tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Byloje pateikti įrodymai, kad abu atsakovai elgėsi nesąžiningai įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu, ir nėra pagrindo manyti, kad toks jų elgesys gali pasikeisti. Pareikšti turtiniai reikalavimai atsakovams dideli ir perleidus turtą tretiesiems asmenims kyla grėsmė, kad būsimo tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Dėl to ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skubiai, nepranešus atsakovams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Teismas sprendė, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus; ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, o šios aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovai gali siekti slėpti ar perleisti savo turtą. Didelė ieškinio suma nėra pakankama aplinkybė atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti, t. y. laikyti, kad atsakovai gali specialiai vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, o kitų aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, jos nenoro sąžiningai vykdyti sprendimą, ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė nenurodė. Teismo paminėtos aplinkybės, kad nežinomos priežastys dėl ko atsakovai nevykdo prievolės, savaime negali būti laikomos pakankamomis nei ieškovės turtinei padėčiai, nei (ne)sąžiningumui nustatyti, nes šių aplinkybių pagrįstumas gali būti vertinamas ir konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. BUAB ,,Saulės malūnai“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas šiuos esminius argumentus:
6.1. Duomenys iš VĮ ,,Registrų centras” įrodo, kad atsakovės J. V. vardu ir jos sutuoktinio E. V. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas yra areštuotas antstolių, kai kuris – šešių skirtingų antstolių aprašais, areštai įregistruoti nuo 2013 metų. Pagrįsdamas nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis dėl E. V. ir J. V. nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovas teigia, kad atsakovė J. V. ir E. V. yra sutuoktiniai, todėl yra pagrindas įvertinti bendrą sutuoktinių turtą.
6.2. Duomenys iš VĮ ,,Registrų centras” įrodo, kad nei atsakovės J. V. vardu, nei jos sutuoktinio E. V. vardu nėra registruotų įmonių akcijų (kaip turto į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus).
6.3. Šios aplinkybės liudija, kad atsakovė J. V. turi ilgalaikių, tęstinių mokumo problemų, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimas būtų apsunkintas.
6.4. Teismas nevertino ieškovo jau pateiktų atsakovės J. V. nesąžiningumo įrodymų, t. y. 2018 m. sausio 16 d. pranešime dėl mokestinio patikrinimo nurodytų aplinkybių, kurios įrodo, kad atsakovei neperdavus įmonės dokumentų buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai. Atsakovo M. K. nesąžiningas elgesys kreditorių atžvilgiu pasireiškė 2016 m. kovo mėnesį pripažinus įmonę turint mokumo problemų, o tuo metu įmonei vadovavęs M. K. nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimo, siekdamas sumažinti įsipareigojimų kreditoriams didinimo.
6.5. Ieškovas yra pateikęs ieškinį atsakovės J. V. sutuoktiniui E. V. dėl padarytos žalos, pervedant BUAB ,,Saulės malūnai“ lėšas į atsakovės sutuoktino E. V. sąskaitą, atlyginimo (ieškinio suma yra 36 836,78 Eur). Ieškovei palankus teismo sprendimas turėtų įtakos atsakovės J. V. turtinei padėčiai, nes išieškojimas būtų nukreiptas į jų bendrą jungtinę nuosavybę.
6.6. Nekilnojamo turto registro duomenys pagrindžia, kad atsakovo M. K. vardu taip pat nėra registruotų įmonių akcijų, šiam atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas yra įkeistas hipotekiniam kreditoriui, o pastaroji aplinkybė neleidžia nukreipti išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą.
6.7. Teismas nepaneigė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovams – fiziniams asmenims ji taip pat turi būti laikoma didele. Teismas neatsižvelgė į nesąžiningus atsakovų veiksmus, kuriais jie padarė žalą įmonės kreditoriams. Ieškovo pateikti duomenys byloje patvirtina, kad atsakovai jau faktiškai nemokią įmonę naudojo savo asmeniniams turtiniams interesams tenkinti. Toks atsakovų elgesys, kai yra ignoruojami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėti interesai, rodo nesąžiningą atsakovų elgesį, kuris tik sustiprina būtinumą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
3. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
4. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus – 2018 m. liepos 13 d. išrašus iš VĮ ,,Registrų centras” apie atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, įmonių akcijas.
5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo, esant svarbioms priežastims, pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Vertinant aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, o tokią pareigą suponuoja viešojo intereso egzistavimas bankroto bylose, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sprendžiant šioje byloje nagrinėjamą klausimą, siekiant jį išspręsti teisingai, apeliantės su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi, dėl ko yra pagrindas juos priimti, pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 42, 302 ir 314 straipsniai).
6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios kumuliatyvios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017 ir kt.). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
7. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismo išvada dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo nėra kvestionuojama apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas bylos duomenų pagrindu neįžvelgia akivaizdaus tokios išvados nepagrįstumo, todėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas plačiau neaptars.
8. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenustatė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės būsimo, tikėtina palankaus ieškovei, teismo sprendimo įvykdymui, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
9. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Sprendimas dėl grėsmės būsimam, tikėtina palankiam ieškovui, teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
10. Apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai dėl atsakovų nesąžiningumo turės būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, teiginys apie nesąžiningumą savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai ketina savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą tikėtiną palankų ieškovei teismo sprendimą.
11. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus. Tai apima ir įrodymų rinkimą (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, turėjo patikrinti, ar atsakovams ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra tikrai didelė, t. y. ar atsakovų turimo turto jau šiuo metu užtektų ieškovės reikalavimams, jei šie būtų tenkinti, įvykdyti. Nors teismas gali naudoti duomenis iš Teismų informacinės sistemos, taip pat remtis kitų informacinių sistemų ir registrų duomenimis, tačiau tokios pareigos neįvykdė, nepareikalavo, kad ieškovė tokius duomenis pateiktų (CPK 179 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš apeliantės pateiktų apeliacinės instancijos teismui rašytinių įrodymų turinio yra pagrindas spręsti, kad yra problema dėl atsakovų turtinės padėties, kurią pirmosios instancijos teismas turi išsamiai įvertinti (CPK 185 straipsnis).
12. Dėl nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) būtinybę, neatkleidė nagrinėjamo klausimo esmės, dėl ko priimta teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų priemonių taikymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti ir pridėti prie bylos ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – 2018 m. liepos 13 d. išrašus iš VĮ ,,Registrų centras” apie atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, įmonių akcijas.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.