Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-528-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-23Vilniaus apygardos teismas
  3. T-1276-486/2018Nutartis · 2018-12-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-1986-548/2019Nutartis · 2019-10-24Kauno apylinkės teismas
  5. T-261-548/2020Nutartis · 2020-02-27Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-02Kauno apygardos teismas
  7. T-934-548/2020Nutartis · 2020-06-18Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
1S-528-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56382-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
P. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-528-594/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56382-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis P. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2020 m. gegužės 11 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi nėra pagrįsta jokiais esminiais kriterijais. Teismo motyvai turi būti pagrįsti ne įsivaizduojamojo ar spėjamojo pobūdžio teiginiais, o įstatymais, nes kitu atveju yra pažeidžiamas teisingumo principas. Apylinkės teismas nesivadovavo teisės aktais, tačiau priešingai, vadovavosi suformuota išankstine neigiama nuostata.

4.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau nei ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, o atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, kad jis priklauso žemai rizikos grupei. Pažymima, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra 39, iš kurių 10 balų yra nekintantys, 29 – kintantys ir juos yra galimybė sumažinti, tačiau, nuteistojo manymu, juos galima sumažinti ir lygtinio paleidimo metu. Komisija, priimdama nutarimą, vadovavosi BVK 157 straipsnio reikalavimais, todėl teismui akcentuoti tai, kad nuo pirminio vertinimo yra likusi ta pati 39 balų suma, nėra teisinio pagrindo.

4.3. Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog Komisija neįvertino jo charakteristikos. Teigia, jog Komisija privalėjo atsižvelgti ne į jo elgesį iki bausmės atlikimo, o į elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis akcentuoja Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, kurie sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo teigiamai koreguojamą elgesį. O būtent tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų nepažeidė, už gerą elgesį ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo keturis kartus skatintas. Be to, atvykęs į pataisos namus nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo 2019 m. sausio 18 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, tačiau, dėl užsakymų trūkumo sumažėjus gamybos apimčiai, buvo atleistas. Šiuo metu dirba pasiuntinio pareigose, yra pasiryžęs tęsti darbinę veiklą, kurią suvokia kaip privalumą. Pažymi, jog yra pristatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą po galimo lygtinio paleidimo įdarbinti. Nuteistasis sutinka, jog jam yra nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai, tačiau teigia, jog jų pakeisti negali, jie įvertinti kaip statiniai. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarimas paneigia vyraujančius kriminogeninius veiksnius, tokius kaip narkotinių medžiagų vartojimas, taip pat nėra duomenų apie nuteistojo smurtinį elgesį apsvaigus ar piktnaudžiavimą alkoholiu. Pataisos įstaigoje apsvaigimo nuo alkoholio ar jo surogatų taip pat nebuvo nustatyta.

4.4. Apeliantas pažymi, jog baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo kaltina tik save bei gailisi, supranta nusikaltimo pasekmes ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Šiuo metu nuteistasis mokosi atpažinti socialinius veiksnius dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Komisijos pateikti faktiniai duomenys leidžia nuteistajam pagrįstai tvirtinti, kad jis atitinka tiek formaliuosius, tiek ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus bei nesutikti su teismo išvada, jog jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.

4.5. Nuteistasis nesutinka ir su apylinkės teismo motyvais, kad Komisija neįvertino jo ankstesnių teistumų, ankstesnės bausmės vykdymo proceso ir kitų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Teigia, jog pagal suformuotą lygtinio paleidimo taikymo praktiką, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje, t. y. turi būti vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas ir jo pokytis. Apylinkės teismo pasirinktas išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų taikymo principų ir daro lygtinį paleidimą neįmanomu. Komisijos nutarime BVK numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos taikytos teisingai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Jis yra pasiruošęs integruotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo P. S. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo P. S. skundas atmetamas.

7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neperžengiant skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, LApT nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019).

8. Skundžiamos nutarties priėmimo metu BVK 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. Nr. XII-1818 įstatymo redakcija). Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiems BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina kad P. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bei yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika žema – 39 balai. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje keturis kartus skatintas. Pataisos įstaigoje dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau, sprendžiant apie P. S. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

11. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu leidžia įvertinti „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis rodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (39 balai pagal „OASys“ metodiką) ir ši rizika sumažėjo nuo 59 balų (kurie buvo nustatyti 2018 m. gruodžio 12 d.), tačiau ją sudaro dar pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių taškų skaičius (29 balai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikai, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2019 m. liepos 17 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, šis rezultatas sumažėjo vos 2 balais, kas sudaro pagrindą manyti, jog P. S. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo atžvilgiu taikomas pataisos procesas yra neefektyvus, todėl priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuo 2019 m. gruodžio 27 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nekito.

12. Aukštesnysis teismas teigiamai vertina tai, kad P. S. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje bei sąžiningą darbą buvo skatintas keturis kartus, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2019 m. sausio 18 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, šiuo metu dirba pasiuntinio pareigose. Savo noriu siekia padengti finansinius įsipareigojimus, susidariusius dėl priteistų civilinių ieškinių, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę P. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

13. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo praeities įvertinimas yra svarbus tuo aspektu, jog teismas gali tinkamai įvertinti ar nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį yra pakankama ar ne, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų manymu, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai itin svarbūs, vertinant P. S. daromą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jis žinojo kokioje veikloje dalyvavo, tačiau šį faktą ignoravo, praeityje buvo įtakojamas bendrininkų ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Pažymėtina ir tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad naują nusikalstamą veiką P. S. įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu, praėjus vos keliems mėnesiams po lygtinio paleidimo taikymo, todėl akivaizdu, jog jis teismo jam parodymo pasitikėjimo nepateisino, o nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo tinkamas, todėl vėl privedė jį prie naujų nusikaltimų darymo.

14. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Teismo prerogatyva yra spręsti ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtiniam paleidimui, todėl teismui nėra privaloma patvirtinti Komisijos nutarimą, jeigu jis palankus nuteistajam. Tik tuo atveju, kai Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes ir tinkamai taikytos BVK nuostatos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, teismas nutarimą patvirtina, o priešingu atveju – nepatvirtina. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo P. S. daroma pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl nėra ir pagrindo teigti, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslingumo, yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės daromos atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Šiuo atveju pabrėžtina tai, kad P. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas, kaip jau minėta, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau lygtinio paleidimo metu jis padarė naują nusikaltimą, o tai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nebenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo nutartyje pateiktu vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuos duomenis įvertino neteisingai ir dėl to priėmę nepagrįstą sprendimą.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisDaiva JankauskienėAurelijus Rauckis