- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- T-261-548/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56382-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- P. S.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam P. S. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 93-4 nutarta taikyti P. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 7 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, nes atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 39 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, dirba pasiuntinio pareigose, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
P. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 22 d., pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 23 d.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. A. pateikė skundą dėl Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimo taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nutiestajam P. S. lygtinį paleidimą. Skunde prokurorė pažymėjo, jog nuteistasis anksčiau teistas, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Net ir įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nors ir žema, tačiau artimai vidutinei – 39 balai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo sumažėjo tik 2 balais. Nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismas, įvertinęs Komisijos 2020 m. sausio 13 d. priimto nutarimo Nr. 93-4 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nuteistajam P. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį.
P. S. laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau nuteistasis teistas, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis praeityje žinojo, kokioje veikloje dalyvauja ir, kad ta veikla yra susijusi su jo nusikalstamumu, tačiau šį faktą ignoravo, praeityje jam įtaką darė kiti asmenys. Jo savivertės jausmas yra vidutinis, emocijos adekvačios situacinės. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – žema (39 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 10 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ženkliai ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Vertintina ir tai, kad nuteistajam, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė – 1 m. 7 mėn. 14 d. (nuteistas 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme). Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog P. S. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 93-4, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis P. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,
nutaria:
tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 93-4 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.