- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-500-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56382-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Vitalija Norkūnai
- Nuteistasis
- A. A., P. S., ir M, M. Ž.
- Nukentėjusysis
- D. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. ir P. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmė, iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir A. A. paskirta subendrinta bausmė - 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėta 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas.
P. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendį ir P. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir M. Ž. tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Nukentėjusiajam D. G. iš nuteistųjų A. A., P. S. ir M. Ž. priteista 1 515 eurų turtinei žalai atlyginti bei 500 eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. A., P. S. ir M. Ž., nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė D. G., t.y.:
2016 m. gruodžio 3 d., apie 03.00 val., neturėdami leidimo būti bute, prieš D. G. valią, būdami D. G. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. A. grasino 9 mm kalibro dujiniu pistoletu ,,Zoraki – Mod. 914“ D. G., tuo pat metu A. A. kartu su P. S., A. A. rankomis ir pistoletu, P. S. rankomis sudavė D. G. ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvą, kairį šoną ir galvą, visi kartu neleido D. G. išeiti iš buto, apieškojo butą siekdami surasti pagrobtinus vertingus daiktus, reikalavo iš D. G. atiduoti pinigus, tokiu būdu kartu sukūrę nukentėjusiajam D. G. situaciją bauginančią ir keliančią nerimą ir taip atimant galimybę priešintis, bendrais veiksmais iš D. G. pagrobė D. G. rankose laikytą telefoną ,,iPhone 7“ - 800 eurų vertės, taip pat bute buvusius mobilaus ryšio telefonus: ,,Nokia“ - 10 eurų vertės ir ,,Black Berrry“ - 50 eurų vertės, ir 300 eurų grynųjų pinigų, bei iš namo kieme stovėjusio D. G. automobilio Mercedes Bendz S320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) telefono įkroviklį – 30 eurų vertės, tokiu būdu, jie, tyčia panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, bei šaunamąjį ginklą pagrobė svetimą D. G. priklausantį turtą už 1 190 eurų ir padarė tokio pat dydžio turtinę žalą.
2. Taip pat A. A. nuteistas už tai, kad, jis, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t.y.:
jis, nenustatytomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo įgijo ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro dujinį pistoletą ,,Zoraki – Mod. 914“, kuris priskiriamas prie ,,C“ kategorijos ginklų, iki kol 2017 m. sausio 31 d. apie 15.55 val., bute policijos pareigūnai kratos metu šį ginklą surado.
3. Taip pat A. A. nuteistas už tai, kad, jis, 2016 m. gruodžio 3 d. apie 03.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padegdamas sugadino svetimą D. G. priklausantį turtą: piniginę – dokumentų dėklą ,,Prada“ - 500 eurų vertės ir padarė tokio pat dydžio D. G. turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę ir apsiriboti ta laisvės atėmimo bausmės dalimi, kurią jis realiai jau yra atlikęs, o likusios neatliktos bausmės dalį atidėti, kaip tai numato BK 75 straipsnio redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu.
5. Nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo gana stipriai priklausomas nuo narkotikų, dėl priklausomybės jis nesugebėjo blaiviai mąstyti. Šiuo metu jis narkotinių medžiagų nebevartoja, metė rūkyti bei vartoti alkoholinius gėrimus. Vartodamas narkotines medžiagas jis užsikrėtė hepatitu C, šiuo metu gydosi. Išėjęs į laisvę nori gyventi visavertį gyvenimą.
6. Iš dalies šį nusikaltimą įtakojo paties nukentėjusiojo amoralūs veiksmai. Nukentėjusysis bandė prievarta sulaikyti bute jo (A. A.) draugę M. Ž., kuri jam (A. A.) apie tai pranešė ir jis (A. A.) supykęs tapo agresyvus ir padarė šį nusikaltimą. Ginklas galėjo būti pritaikytas tik kaip žmogui žaloti ar gąsdinti, nes jis neturėjo ginklo šaudmenų, niekada nebuvo juo šaudęs, dėl ko jis nežinojo ir negalėjo žinoti ar tas ginklas yra veikiantis ir tinkamas šaudyti. Nukentėjusiajam jis negrasino panaudoti ginklą ir tai patvirtina P. S. ir M. Ž. bei pats nukentėjusysis. Ginklo į nukentėjusįjį jis nukreipęs nebuvo, ką patvirtino ir P. S. bei M. Ž.. Nukentėjusiojo parodymai kad jis (A. A.) buvo įrėmęs į jį ginklą, yra prieštaringi.
7. Kas kartą ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nukentėjusysis prisimena vis daugiau smulkmenų bei detalių, tuo tarpu teismo posėdyje duodamas parodymus jis neprisiminė beveik nieko. M. Ž. ir P. S. patvirtino, kad nukentėjusiojo akivaizdoje jis (A. A.) spaudinėjo ginklo gaiduką ir nukentėjusysis turėjo matyti, kad ginklas nėra užtaisytas. Galimai to nukentėjusysis neprisimena, nes kaip pats teismo posėdyje patvirtino, buvo girtas. Jo girtumą patvirtino ir liudytoja D. G..
8. Ginklą jis pirko netoli (duomenys neskelbtini) iš Romų tautybės vyriškio už 30 eurų. Pirkdamas ginklą neturėjo minčių jo panaudoti nusikalstamiems tikslams. Vyras jam sakė, kad ginklas skirtas šaudyti dujiniais šoviniais, tačiau jis (A. A.) pats šovinių šiam ginklui neturėjo, tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, jog šiuo pistoletu galima šaudyti ir kulkomis su guminėmis galvutėmis.
9. Teismo proceso metu jis davė nuoseklius parodymus, prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiojo. Jis nuoširdžiai ir stipriai gailisi dėl savo atliktų veiksmų. Iš pradžių jis norėjo dalį kaltės suversti kitiems kaltinamiesiems, tačiau teismo posėdyje jis davė nuoširdžius parodymus. Dėl itin žiaurių kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, mano, kad 1 praleista diena gali būti prilyginama 2 laisvės atėmimo dienoms, o tai savaime būtų priežastis sušvelninti jam paskirtą bausmę. Būdamas įkalintas gana ilgą laiką, jis padarė teigiamas išvadas, yra pasiryžęs integruotis į visuomenę ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nebenusikalsti ir nebenusižengti įstatymas, būti doru piliečiu. Įkalinimo įstaigoje jis lanko mokyklą, stengiasi gerai mokytis, gerai elgiasi pamokų metu, kartais prašo, kad jam duotų papildomų darbų. Išėjęs į laisvę planuoja tęsti mokslus, nori studijuoti, mokytis vairavimo.
10. Mano, kad yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Būdamas laisvėje jis būtų naudingas visuomenei, įsidarbintų ir mokėtų mokesčius, taip pat atlygintų nukentėjusiajam padarytą žalą, grąžintų valstybei visas jo turimas skolas. Šiuo metu jis yra išlaikomas dorų mokesčių mokėtojų sąskaita. Įkalinimo įstaigoje nėra galimybės įsidarbinti. Jis turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Tėvai sutinka, kad išėjęs į laisvę jis apsigyventų pas juos. Laisvėje jis turi sugyventinę, su ja planuoja sukurti šeimą. Šiuo metu jis turi 7 galiojančias drausmines nuobaudas, kurios birželio mėnesį pasinaikins. Jis bendradarbiauja su įstaigos administracija ir turi padėką. Jei būtų paleistas į laisvę pasižada laikytis visų jam teismo paskirtų apribojimų be nurodymų.
11. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jis būtų išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Teismui atmetus prašymą jį išteisinti, prašo pakeisti teismo jam paskirtą bausmę į švelnesnę, nesusijusia su laisvės atėmimo bausme.
12. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas, išvada dėl kaltės padaryta vadovaujantis tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais, nesivadovaujant bendraisiais teisės taikymo principais, o juos pažeidžiant. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu daugybę kartų davė parodymus, visi jo duodami parodymai skiriasi nuo anksčiau duotų. Kuo daugiau laiko praėjus po nusikaltimo padarymo buvo duodami parodymai, tuo jie yra pilnesni ir išsamesni. Visi vėlesni parodymai buvo keičiami kuriant versijas, kurios pateisintų ir pagrįstų nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje keliamus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
13. Teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, atskirai vieną nuo kito, neįvertino jų viseto, rėmėsi įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad jie visi trys atvyko į nukentėjusiojo butą turėdami skirtingus tikslus: jis (P. S.) tikėjosi pas nukentėjusįjį surasti savo skolininkę ir atgauti skolą, M. Ž. atvyko į butą vedina savo tikslų, o A. A. pateko į butą mėgindamas padėti M. Ž.. Taigi akivaizdu, kad prieš patenkant į nukentėjusiojo butą niekas neturėjo ketinimo įvykdyti plėšimą.
14. Teismo išvada, kad savo buvimu nukentėjusiojo bute jis ir M. Ž. sukūrė bauginančią aplinką nepagrįsta. Jis su M. Ž. nenaudojo jokio smurto – nei fizinio, nei psichologinio, atvirkščiai pats nukentėjusysis patvirtino, kad jie ramiai su juo bendravo rūkydami balkone, ko A. A. buvo išėjęs iš buto. Tai, kad jie neveikė kaip bendrininkų grupė patvirtina ir aplinkybė, kad M. Ž., sužinojusi, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas telefonas, kitą dieną pati su juo susisiekė ir grąžino nukentėjusiajam jo turtą.
15. Teismas nepasisakė ir dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 7 punkte. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis naudojosi merginų paslaugomis už pinigus, toks nukentėjusiojo elgesys teismo turėjo būti įvertintas kaip rizikingas. A. A. į nukentėjusiojo butą pateko tik tuomet, kai jam paskambino M. Ž. ir paprašė pagalbos, kadangi nukentėjusysis jos neišleido iš buto. Šių aplinkybių, kurios svarbios tiek nustatant nusikaltimo objektyviąją ir subjektyviąją pusę, tiek ir skiriant bausmę ir spendžiant civilinio ieškinio klausimą, teismas neanalizavo ir į jas neatsižvelgė. Skirdamas jam bausmę teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą. Nors teismas pripažino, kad jo vaidmuo buvo antraeilis. Teismas, skirdamas jam bausmę ne tik neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į jį charakterizuojančią medžiagą. Šiuo metu jis turi nuolatinį darbą, naujų nusikalstamų veikų nevykdo, yra charakterizuojamas teigiamai, ruošiasi sukurti šeimą.
16. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis P. S. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl A. A. apeliacinio skundo
17. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apylinkės teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 3 d., 187 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. padarymą nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes už minėtų straipsnių sankcijose numatytus vidurkius, kurias subendrino ir paskyrė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą.
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiš dalies nusikaltimą įtakojo paties nukentėjusiojo elgesys, tačiau su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, Nr. 2K-21/2011, 2K-386/2012). Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys būtų kaip nors išprovokavęs nuteistuosius ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
19. Apeliantas taip pat prašo pripažinti lengvinančia, kad veika padaryta nukentėjusiojo asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu (BK 59 str. 1 d. 7 p.). Iš byloje nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad M. Ž. būtų kilęs realus pavojus jos sveikatai ar gyvybei ir jai būtų reikėję A. A. ir P. S. pagalbos. Tai paneigia ir nuteistųjų veiksmai, įsiveržus į nukentėjusiojo nuomojamą butą, reiškiamos pretenzijos, ieškoma vertingų daiktų, pagrobti nukentėjusiojo daiktai, sudeginta piniginė.
20. Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
21. A. A. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, viena apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, todėl yra formalus pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 str. nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
22. A. A. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi, šias aplinkybes apylinkės teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos A. A. ne kartą teistas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo. A. A. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.
24. Pagal BK 27 str. 1 d., asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl nuteistajam teisingai paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
25. Nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad A. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 str. nuostatas.
26. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, o būtent, kad jis būdamas laisvėje norėtų gyventi visavertį gyvenimą, pakeisti savo gyvenimo būdą, per šiuos metus jis pasitaisė ir gali pradėti viską iš naujo, teismo vertintinos teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį A. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl P. S. apeliacinio skundo
28. Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamos veikos nepadarė, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, o tuo atveju, jei teismas spręstų, kad jis nusikalto, sušvelninti paskirtą bausmę.
29. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai P. S. pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
30. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, juos nuosprendyje išdėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, taip pat nurodė kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė gynybines versijas.
31. Nukentėjusysis protokole-pareiškime nurodė, kad į jo nuomojamą butą įsiveržė du jaunuoliai, kurie pagrasino pistoletu, pagrobė jo pasą, 300 Eur, mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7“ (t. 1, b.l. 12). Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, detaliau nurodydamas įvykio aplinkybes, kad <..> būnant su L.išsinuomotame bute, jai kažkas paskambino <..> L. pasakė, kad jai skambina jos draugė, kuri norėtų prie jų prisijungti, nukentėjusysis sutiko ir nuėjo pasitikti draugės (M. Ž.). <..> grįžo į butą, butas buvo atrakintas, L. bute nebuvo. Norėjo užrakinti duris, tačiau nerado nuo buto raktų ir tuo metu įsiveržė du jaunuoliai <...> žemesnis jaunuolis iš karto įrėmė jam į kaklą pistoletą <..> ginklas buvo panašus į „Makarov“ pistoletą. Abu jaunuoliai šaukė „Kur L. kur pinigai“ jam atsakius, kad nežino, ėmė reikalauti pinigų už antrą merginą, kurią jis atsivedė į butą kaip L. draugę. <..> jaunuoliai jo neklausė ir retkarčiais pasikeisdami trankydavo jį tai pistoleto rankena, per galvą, tai kumščiais į šonus. Jokių sužalojimo nuo smūgių nepatyrė, tik fizinį skausmą. <..> jaunuoliai pradėjo daryti kratą bute, kilnojo daiktus, kraustė spintą prieangyje, liepė jam nusirengti ir apžiūrėjo jo rūbus (t. 1, b.l. 23).
32. Nors kai kurias detales nukentėjusysis galėjo nurodyti netiksliai, tačiau tai esminės įtakos nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui, nagrinėjamu atveju, neturi. Priešingai, neesminiai nukentėjusiojo parodymų nesutapimai tik patvirtina tai, kad jis atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena (t. 5, b.l. 193-198). Natūralu, kad praėjus po įvykio ne vieneriems metams, galimi neesminiai parodymų kitimai ir tai yra logiškai paaiškinama bei suprantama.
33. Aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo vartojęs alkoholį, nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais. Kaip minėta, nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse sutampa, visumoje atitinka iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymus, taip pat taip pat liudytojos D. G. parodymus apie įvykio aplinkybes.
34. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.
35. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.). Nagrinėjamu atveju, P. S. pritarimas A. A. ir M. Ž. veiksmams pasireiškė tylėjimu, neprieštaravimu. Vien tai, kad jis atėjęs į butą, pats nereikalavo pinigų, ginklu negrasino, nepatvirtina to, kad tarp nuteistųjų nebuvo bendro susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog net ir tada, kai kaltininkas tiesiogiai fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudoja ar negrasina jo panaudoti, pats turto iš jo negrobia, tačiau net ir neaktyviais veiksmais prisideda prie kitų asmenų veikos ir jai pritaria, jam taip pat pripažįstamas vykdytojo vaidmuo.
36. Pagal teismų praktiką įsibrovimo į patalpą požymis konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007).
37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visi trys nuteistieji į nukentėjusiojo butą atvyko turėdami skirtingus tikslus – P. S. tikėjosi pas nukentėjusįjį surasti savo skolininkę ir atgauti skolą, M. Ž. atvyko į butą vedina savo tikslų, o A. A. pateko į butą, mėgindamas padėti M. Ž.. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia tiek M. Ž., tiek A. A. bei paties P. S. parodymai. Iš M. Ž. parodymų matyti, kad A. A. ir P. S. ją tik atvežė iki vietos, kur ji turėjo susitikti su nukentėjusiuoju, su M. Ž. kartu pas nukentėjusįjį į butą nėjo, nors, kaip seka iš P. S. parodymų, jis vyko į nukentėjusiojo butą atsiimti iš D. G. skolos, tačiau, kaip pats teigia, į nukentėjusiojo butą nuėjo tik tuomet, kai nukentėjusioji paprašė pagalbos, vertintina kaip gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.
38. Taigi, nuteistųjų parodymai apie patekimo į nukentėjusiojo nuomojamą butą yra prieštaringi, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. S. parodymus, kad jis nedalyvavo nukentėjusiojo plėšime, vertino kaip gynybinę versiją.
39. Nesutiktina su skundo argumentu, jog nukentėjusiojo parodymai nepatikimi. Kad jis tiksliai negalėjo tiksliai nurodyti ar P. S. jam sudavė smūgius, tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nusikaltime dalyvavo trijų bendrininkų grupė P. S. stovint šalia, jo buvimas nukentėjusiajam suvokiant, kad jie taip pat yra bendrininkų grupės nariai, atitinka grasinimą, t. y. psichologinį smurtą – vieną iš plėšimo požymių ir tokiu būdu kartu su naudojamu smurtu nukentėjusiajam buvo sukurta bauginanti situacija, kurią jis suprato kaip realų grasinimą panaudoti fizinį smurtą, jei bandys priešintis. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.
40. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Tai, kad nukentėjusysis negali detalizuoti kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko kiekvienas iš nuteistųjų, negali būti pagrindu abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam sudavus pistoleto rankena, jis užsidengė galvą rankomis, galėjo nematyti, kuris iš nuteistųjų kokius konkrečiai veiksmus atliko.
41. Nuteistieji veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Kaip jau minėta, tai, kad tarp bendrininkų nebuvo išankstinio išsamaus susitarimo dėl nusikalstamos veikos detalių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Visi kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, visi bendrai tęsė savo nusikalstamą veiką nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas. Toks elgesys visiems kaltinamiesiems buvo priimtinas, bendrais veiksmais pritariant bei aktyviais veiksmais dalyvavo nusikaltimo padaryme. Atsižvelgęs į tai teismas konstatuoja, jog kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kaip bendravykdytojai, nes kartu atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, pritarė vienas kito atliekamiems neteisėtiems veiksmams, siekdami reikalavimo patenkinimo. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-79/2012, 2K-295/2012, 2K-254/2013).
42. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino P. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog P. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, todėl naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bausmės
43. Skirdamas bausmę nuteistajam P. S., pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. P. S. pripažintas kaltu padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 str. Nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės,
praėjus keliems mėnesiams nuo paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. P. S. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė už BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad P. S. vaidmuo buvo antraeilis. Jam paskirta bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog P. S. paskirta bausmė nėra per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo. Taip pat nenustatyta aplinkybių taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas bei taikytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos institutas bei paskirti įpareigojimai nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, t.y. jie nebuvo veiksmingi.
44. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti nuosprendį skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų A. A. ir P. S. apeliacinius skundus atmesti.