- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 1S-245-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56382-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- P. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 93-4 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2020 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 93-4 nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, padariusi išvadą, kad P. S. nusikalstamo elgesio rizika mažėja dėl jo gero elgesio pataisos namuose ir socialinių programų lankymo, taip pat dėl to, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, buvo du kartus skatintas. Komisija atsižvelgė į tai, kad P. S. pataisos namuose dirba, siekia prasmingo užimtumo, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą ir atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 93-4 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniais, kuriuos nuteistasis vis dar gali sumažinti. Įvertinta ir tai, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad P. S. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis P. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam taikymo.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog lygtinis paleidimas nereikštų bausmės pabaigos, jis ir toliau atlikinėtų jam paskirtą bausmę pasikeitusiomis sąlygomis. Tokiu būdu, jis galėtų greičiau integruotis į visuomene ir būti mažesne našta valstybei. Nuteistasis šiuo metu dirba, vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išėjęs į laisvę, planuoja įsidarbinti, turi gyvenamąją vietą, palaiko socialinius santykius su šeima. Be to, jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema. Skunde apeliantas pažymi, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003) 22, “Dėl Lygtinio paleidimo” visiems nuteistiesiems, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, yra rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą.
4.2. Nors teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos priimtą nutarimą, nurodė, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, tačiau toks aiškinimas nėra tinkamas. P. S. nurodė, kad yra atlikęs reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl teismas nepagrįstai dar kartą vertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes. Skundo autoriaus teigimu, teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkciją. Taip pat, negalima žmogaus bausti du kartus už tą patį nusikaltimą, todėl teismo argumentas, susijęs su nusikalstamos veikos sunkumu, taip pat nepagrįstas. Tuo labiau, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad P. S. ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl tokiu būdu buvo pažeista ir nekaltumo prezumpcija. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimo būdą ir savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo P. S. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis yra pakankamai argumentuota, joje nurodyti aiškūs atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai, kurie nėra nei formalūs, nei deklaratyvūs ar neatitinkantys tikrovės, juo labiau, jų nepaneigia nuteistojo skundo teiginiai.
8. Aukštesnysis teismas, pritardamas nuteistojo skundo argumentams, sutinka, kad teismas, visų pirma, privalo vertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, o ne nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą ar kitas aplinkybes, apibūdinančias jo kriminalinę praeitį, kadangi priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Likusios atlikti bausmės dydis taip pat negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui. Vis dėlto, tai savaime nereiškia, jog į paminėtas aplinkybes teismas, nagrinėdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, apskritai negali atsižvelgti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės gali ir netgi turi būti vertinamos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Be to, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Taigi, nors ankstesni asmens teistumai negali būti sureikšminami, tačiau jie negali būti ir ignoruojami. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog šis teistumas P. S. nėra pirmasis, be to, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelias nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad naują nusikalstamą veiką P. S. įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl akivaizdu, jog nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo tinkamas, todėl pamažu vėl privedė jį prie naujų teisės pažeidimų darymo. Asmeniui anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, t. y. jis 2016 m. birželio 16 d. buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, tačiau P. S., praėjus vos keliems mėnesiams po lygtinio paleidimo taikymo, padarė naują sunkų nusikaltimą ir teismo jam parodymo pasitikėjimo nepateisino.
9. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli P. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, taip pat, mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistasis praeityje žinojo kokioje veikloje dalyvauja ir, kad ji susijusi su jo nusikaltimu, tačiau šį faktą ignoravo. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis nusikalstamas veikas darė bendrininkų grupėje, kas neabejotinai didina padarytų veikų pavojingumą ir leidžia spręsti, kad asmuo yra linkęs nusikalsti.
10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju P. S. bus įdarbintas, kadangi, sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis taip pat dirbo, tačiau, akivaizdu, kad darbo turėjimas nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien galimybė įsidarbinti, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino P. S. nusikalstamumo. Tuo labiau, kad įvertinus P. S. padarytas nusikalstamas veikas, akivaizdžiai išryškėja jų turtinis pobūdis, kas sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė siekdamas asmeninės naudos. Analogiškai vertintini ir nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tai, kad nuteistasis P. S. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro.
10.1. Pritariant Socialinio tyrimo išvadai, kad pakartotinį nusikalstamą P. S. elgesį gali įtakoti lėšų tvarkymas ir pajamos, pažymėtina, kad nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, specialybės neturi. Pataisos namuose jis neišreiškė noro mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą arba papildomą specialybę. Taigi, galimybė ne tik įsidarbinti, bet ir įsitvirtinti darbo rinkoje, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kelia pagrįstų abejonių. Juo labiau, kad nuteistajam sėkmingą probaciją gali apsunkinti turimi finansiniai įsipareigojimai.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, grįžimas gyventi į tą pačią aplinką (nuteistasis ketina grįžti gyventi pas tėvus, kur gyveno ir iki nusikalstamų veikų padarymo) gali lemti ir sugrįžimą prie ankstesnio gyvenimo stiliaus bei tų pačių draugų rato, kurie turėjo tiesioginės įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad P. S. buvo įtakojamas bendrininkų ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Taigi, draugų įtaka neabejotinai gali paskatinti pakartotinį P. S. nusikalstamumą. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo P. S. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
12. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, kad šiuo metu jis tinkamai laikosi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, ką patvirtina aplinkybė, jog P. S. nėra baustas drausmine tvarka, priešingai, yra du kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl vien drausminių nuobaudų neturėjimas nelemia lygtinio paleidimo instituto taikymo. Šiuo atveju itin svarbu tai, jog, nors nuteistasis priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, tačiau iš jam nustatytų 39 balų pagal OASys metodiką didžiąją dalį svertinių taškų sudaro dinaminiai balai, t. y. 29 balai. Vadinasi, nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas elgesio pataisos programose bei efektyviai mažindamas (spręsdamas) kriminogeninius veiksnius, dar gali sumažinti jam nustatomą riziką pakartotinai nusikalti. Šiuo metu P. S. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau jie nepakankami, jog nuteistasis būtų toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Probacijos tarnybos.
13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.