Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę vykdė socialinės reabilitacijos planą. Komisija nurodė, kad vyrauja aukšta motyvacija keisti netinkamą gyvenimo būdą. Baigė mokyklą, įgijo specialybę, nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika, jis yra 11 kartų skatintas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, nuteistasis motyvuotas pozityviems asmenybės pokyčiams, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, dirba, yra užsitikrinęs gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad G. S. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, vadovaujantis BK 64 ¹straipsniu paskiriant jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimi subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d., nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 7 d., Šiaulių apygardos nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo. 2022 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patikslinus nuteistajam skirtą bausmę, nustatyta galutinė 8 metų 1 mėnesio 7 dienų Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 9 mėnesiai 9 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du nuosprendžius už trijų nusikaltimų padarymą, iš kurių du sunkūs nusikaltimai. Anksčiau teistas, tačiau teistumai nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išnykę. Tačiau akivaizdu, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo ir jis toliau darė jų pobūdis sunkėjo. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Juolab, kad po paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės nuteistasis, žinodamas apie jam paskirtą bausmę, beveik metu laiko slapstydamasis vengė atlikti bausmę.

Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatyta sumažėjusi pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą vidutinė, pakartotinio nusikalstamumo rizika (nuteistojo asmens byloje esančiais paskutiniais duomenimis 2022-11-17 nustatyti 43 balai). Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo kriminaline praeitimi, mąstymu, elgesiu. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nors rizikos veiksnių kiekis, nuteistojo teigimu, sumažintas, tačiau vis dar išlieka pagrindiniai tiesiogiai su nuteistojo mąstymu, su elgesiu bei gyvenimo stiliumi susiję dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar nurodoma, kad nuteistasis linkės kartoti klaidas, jo gyvenimo stilius buvo tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška.

Pripažintina, kad aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 11 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Spręstina, kad teigiami nuteistojo elgesio požymiai buvo įvertinti pataiso įstaigos administracijos perkeliant nuteistąjį tolimesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją.

Nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, turės gyvenamąją vietą, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau pažymėtina, kad pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės ir gyvenimo bei darbinės aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam padarant nusikalstamą veiką, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Teismas sutinka ir su prokuroro argumentu, kad likusi nuteistojo neatlikta bausmės dalis pakankamai didelė. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-4430 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.