- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-596-560/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Ieškovas
- G. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas G. L. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8 183,37 Eur žalos atlyginimą, 134,55 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-02-09 eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė AUDI S8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininkas Dainius Ruvelis eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę pas atsakovą. Ieškovui apie eismo įvykį informavus atsakovą, šis nurodęs, kad ieškovas turi kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie surašys transporto priemonės apžiūros – defektų aktą. Ieškovui 2015-02-13 kreipusis į AUDI centrą UAB „KLASERA“, nepriklausomas vertintojas surašė vertinimo ataskaitą Nr. 15-0039, kurioje žalą įvertino 12 500,00 Eur. Vertinimo ataskaitą ieškovas 2015-02-24 išsiuntė atsakovui ir šis išmokėjo 4 500,00 Eur draudiminę išmoką, tačiau atsisakė išmokėti likusią jos dalį. Atsakovas neginčijo ataskaitos, todėl jis privalo ieškovui papildomai atlyginti 8 043,98 Eur žalą bei sumokėti 139,39 Eur išlaidas, patirtas atliekant žalos vertinimą.Atsakovas ADB „Gjensidige“ (pirminio ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ teisių ir pareigų perėmėjas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-02-12 atsakovo darbuotojas apžiūrėjo ginčo transporto priemonę, padarė apgadinimų nuotraukas, surašė transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, susisiekė su ieškovu, nurodė, kad bus kreipiamasi į nepriklausomą turto vertintoją. Tą pačią dieną buvo kreiptasi į UAB „Autosigma“, kurios turto vertintojas 2015-02-12 nuvykęs prie ieškovui priklausančios transporto priemonės ją rado užrakintą, su nuimtu dešinės pusės priekiniu ratu, nuimtais valstybiniais numeriais bei uždengtu identifikaciniu numeriu. Po šios apžiūros su ieškovu turto vertintojui susisiekti nepavyko. Atsakovas 2015-03-02 gavo 2015-02-24 ieškovo prašymą išmokėti draudimo išmoką su UAB „KLASERA“ vertinimo ataskaita bei duomenimis, jog ginčo transporto priemonė yra parduota. Nepavykus iš UAB „KLASERA“ ir ieškovo gauti vertinimo ataskaitoje panaudotų skaitmeninių fotonuotraukų, 2015-03-31 atsakovas apskaičiavo draudimo išmoką. Atsakovas siekė kuo objektyviau nustatyti eismo įvykio metu padarytą žalą, tačiau dėl ieškovo nebendradarbiavimo to negalėjo padaryti. Ieškovas nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų, sąmoningai trukdė atsakovui nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, dėl to, atsakovui nekyla pareiga mokėti papildomos draudimo išmokos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-26 sprendimu pakeitė pradinį ieškovą AAS „Gjensidige Baltic“ jo teisių ir pareigų perėmėju ADB „Gjensidige“; ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui G. L. iš atsakovo ADB „Gjensidige“ 4 678,19 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalį ir 2 028,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo ADB „Gjensidige“ 113,85 EUR ir iš ieškovo – 12,90 Eur teismo išlaidų. Teismas paskyrė trasologinę teismo ekspertizę, kurią atlikęs teismo ekspertas 2016-11-24 surašė ekspertizės aktą Nr. 11-1405(16). Ekspertas, atsakydamas į klausimą „kokios ieškovo automobilio dalys (agregatai, detalės) buvo (galėjo būti) sugadintos 2015-02-09 eismo įvykio metu“, nenurodė nė vienos priekinės dešinės pusės dalies, detalės ar agregato, kuris buvo ar galėjo būti sugadintas eismo įvykio metu. Taip pat pastebėjo, kad nuotraukos nepakankamai informatyvios ir nėra fiksuotas detalus sugadinimų vaizdas. Įvertinus teismo eksperto nustatytą eismo įvykio schemą, byloje esančius pirminius eismo įvykio deklaracijos duomenis, tai, kad nuotraukose po eismo įvykio nėra detaliai fiksuotas priekinis dešinės pusės ratas (ratlankis), o amortizatorius ir guolis išvis nėra užfiksuoti, teismas sprendė, jog neturi pagrindo nesutikti su teismo eksperto išvadomis dėl nustatytų sugadinimų pobūdžio ir apimties. Ieškovas remiasi UAB „KLASERA“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 15-0039, tačiau ja byloje teismas nesivadovavo, kadangi Turto vertinimo priežiūros tarnyba pateiktoje išvadoje ją įvertino kaip neatitinkančią Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 , 13 punktų bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 30 ir 37 punktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, byloje buvo paskirta kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atlikus ekspertas 2015-12-04 surašė kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. TE15-1024. Atsakovas, vadovaudamasis kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu bei trasologinės teismo ekspertizės aktu, pateikė 2017-02-14 patikslintą žalos sąmatą, neįskaičiuodamas automobilio priekinės dešinės pusės sužalojimų. Patikslinta paskaičiuota nuostolių suma su PVM sudaro 14 973,59 Eur, o be PVM – 12 374,87 Eur. Pritaikius išskaitymą už dalių būklės pagerinimą be PVM paskaičiuota 9 130,21 Eur suma. Ieškovas paskaičiavimo neginčijo ir kitokio paskaičiavimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas transporto priemonės neremontavo, išmokėtina išmoka skaičiuotina be PVM. Šiuo atveju iš 9 130,21 Eur išskaitytina išmokėta draudimo išmokos dalis – 4 456,02 Eur, paskaičiuota pagal 2015-03-31 pirminę žalos sąmatą, ir gaunama neišmokėta dalis – 4 678,19 Eur. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti šia nuostolių suma ir dėl to, kad joje nurodomi darbų įkainiai ir jų suma, papildomų išlaidų suma, dažymo darbų kaina iš esmės yra tapačios kaip ir teismo eksperto atliktame paskaičiavime. Teismo ekspertas, atlikdamas nuostolių dydžio įvertinimą, neturėjo tikslių duomenų apie eismo įvykio metu padarytų sugadinimų visetą, dėl to jo nustatyta nuostolių suma nesiremiama dėl netiksliai paskaičiuotos keistinų dalių kainos, į kurią įskaitytos ir ieškovo nurodytos dešinės pusės priekio keistinos dalys. Ieškovas kitokios šių dalių vertės, kurią reikia išskaičiuoti iš teismo eksperto nustatytų nuostolių sumos, neįrodinėjo.Nors atsakovas prašo mažinti priteistiną draudimo išmokos dalį, nurodydamas netinkamą draudėjo pareigų vykdymą ar nevykdymą, tačiau teismas nenustatė, jog ieškovas būtų sąmoningai pažeidęs draudėjo pareigas, o būtent: sekančią dieną 2015-02-10 apie eismo įvykį pranešė atsakovui, pateikė reikalaujamus dokumentus, susijusius su transporto priemone bei eismo įvykiu, pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas sąmoningai ir piktybiškai kliudė įvertinti transporto priemonės sužalojimus, nėra pagrįsti, kadangi galimai pats atsakovas netinkamai vykdė pareigą tinkamai informuoti nukentėjusįjį apie žalos administravimo procedūrą. Liudytojų, buvusių atsakovo darbuotojų, parodymus teismas vertino kaip nepakankamus ieškovo pareigų nevykdymui konstatuoti, įvertinus laiko trukmę tarp žalos administravimo procedūrų atlikimo ir parodymų teisme davimo. Pirmenybė teiktina byloje esantiems šalių susirašinėjimo duomenims, iš kurių nenustatyta, jog būtų buvęs siūlytas kitas apžiūrų laikas, ar kad ieškovas savo aktyviais veiksmais ar neveikimu būtų kliudęs vykdyti apžiūras, nes nepaneigta aplinkybė, jog jis turėjo pagrindo manyti, jog pats yra atsakingas pasirūpinti turtui padarytų nuostolių įvertinimu. Vėlesnis ieškovo atsisakymas duoti sutikimą pateikti skaitmenines UAB „Klasera“ nuotraukas vertintinas kaip pirminio nesusikalbėjimo ir abiejų šalių negebėjimo bendradarbiauti pasekmė. Teismas laikė, kad tik po trasologinės ekspertizės paaiškėjo eismo įvykio aplinkybės ir sugadinimų padarymo mechanizmas, kas leido tiksliau nustatyti ieškovo automobilio sugadinimus ir atlikti tikslesnį nuostolių paskaičiavimą/įvertinimą. Dėl to pagrindo priteisti ieškovo paskaičiuotus delspinigius nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį skundą argumentai
Atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 sprendimą ir ieškinį atmesti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 sprendimą sumažinant priteistą draudimo išmoką. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai neatmetė ieškinio dėl ieškovo nesąžiningumo. Teismas, remdamasis LTEC 2016-11-24 ekspertizės aktu padarė teisingą išvadą, jog eismo įvykio metu nebuvo apgadinta transporto priemonės dešinė pusė. Iš to seka, jog ieškovas jau pranešimo apie įvykį metu nebuvo sąžiningas, nesiekė bendradarbiauti, padėti nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, nes pateikė deklaraciją, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonės sugadinimus. Ieškovas negalėjo sąžiningai klysti, nes teismo posėdyje teigė, jog automobilis iki eismo įvykio buvo tvarkingas.Ieškovas automobilio apžiūroje nedalyvavo. V. Č. automobilį apžiūrėjo išoriškai, nes jis buvo užrakintas, po apžiūros ieškovui telefonu išaiškino ir susitarė, kad bus reikalinga papildoma apžiūra – ieškovas suprato, sutiko. Tai patvirtina V. Č. ir A. U. liudijimas teisme bei elektroninis laiškas, kuriame A. U. nurodė, jog buvo susitaręs su ieškovu dėl automobilio apžiūros, tačiau rado jį užrakintą, susisiekti su ieškovu nepavyko.Ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog vertintojui A. U. ieškovas automobilį paliko užrakintą, su uždengtu VIN kodu, nuimtu dešinės pusės ratu, t. y. atliko veiksmus, kad nebūtų įmanoma identifikuoti automobilio; tai, jog ieškovas neatsiliepė į skambučius, nereagavo į elektroninius, registruotus laiškus, nors pats šiuos kontaktinius duomenis nurodė.Ieškovas G. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas rėmėsi eksperto nuoroda, kad nuotraukos nepakankamai informatyvios ir nėra fiksuotas detalus sugadinimų vaizdas, tačiau neturint automobilio dešinės pusės detalaus vaizdo nėra galimybės nustatyti, kokie buvo padaryti sugadinimai, todėl tvirtinti, kad ieškovas sąmoningai klaidino atsakovą, nėra pagrindo.Nebuvo nustatyta, jog ieškovas būtų sąmoningai pažeidęs draudėjo pareigas. Teismas teisingai vertino liudytojų, buvusių atsakovo darbuotojų, parodymus kaip nepakankamus ieškovo, kaip draudėjo, pareigų nevykdymui konstatuoti.Be to, teismas ieškinį tenkino dalinai. Priimdamas tokį sprendimą, teismas rėmėsi apelianto 2017-02-14 pateikta patikslinta žalos sąmata. Pateikdamas tokį žalos paskaičiavimą atsakovas aiškiai pripažino žalą nurodytai sumai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-02-09 20.20 val. Klaipėdoje susidūrė G. L. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė AUDI S8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su Dainiaus Ruvelio transporto priemone ALFA ROMEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio deklaracijos 11 punkte ieškovo transporto priemonės sugadinimais nurodytas transporto priemonės priekis, galas bei dešinės pusės ratas ir važiuoklė, 10 punkte rodyklėmis pažymėtos smūgio vietos: kairioji automobilinio priekinė ir galinė pusė. Atsakingas už eismo įvykį yra Dainius Ruvelis, jis trenkėsi į stovinčią ieškovo transporto priemonę, kaltę pripažino. 2015-02-11, ieškovui pranešus telefonu apie eismo įvykį, jam buvo elektroniniu paštu išsiųstas atsakovo laiškas, kuriame ieškovas paprašytas pateikti papildomus dokumentus, kuriuos ieškovas dar tą pačią dieną nusiuntė atsakovui. 2015-02-11 atsakovo darbuotojas V. Č. atliko transporto priemonės AUDI S8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą bei surašė transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, kurio pastabose nurodoma, kad reikalinga papildoma apžiūra vidiniams defektams nustatyti. Ant šio protokolo nėra ieškovo parašo, nėra duomenų apie tai, kad ieškovas įpareigotas saugoti automobilį, jo neperleisti. 2015-02-12 raštu atsakovas paprašė UAB „Autosigma“ atlikti ginčo transporto priemonės nepriklausomą vertinimą. Patikimų duomenų, jog ieškovas apie tai informuotas nėra. Lygiagrečiai ieškovo užsakymu UAB „KLASERA“ 2015-02-13 atliko ginčo transporto priemonės vertinimą bei surašė vertinimo ataskaitą Nr. 15-0039, kurioje nustatyta vertė žalai atlyginti sudaro 12 500,00 Eur. 2015-02-20 nepriklausomas vertintojas A. U. (UAB „Autosigma“) informavo atsakovą, jog susiskambinus su ieškovu šis nurodė, kad automobilis yra Kaštonų g. 20, Klaipėdoje, neužrakintas ir pranešė, jog apžiūroje dalyvauti negalės, todėl buvo susitarta, kad pirminė apžiūra bus atlikta be jo, o papildoma – kai automobilis bus iškeltas autoservise ir dalinai išardytas. Atvykus į apžiūros vietą automobilis buvo be valstybinių numerių ir su uždengtu identifikavimo kodu po priekiniu stiklu, todėl nepavyko identifikuoti automobilio, o po apžiūros su automobilio savininku susisiekti nepavyko. 2015-02-20 ir 2016-02-26 (po automobilio pardavimo) atsakovas siuntė ieškovui raštą, kuriuo atsakovas prašė ieškovą pateikti automobilį papildomai apžiūrai nekeičiant jo būklės. 2015-02-24 ieškovas pateikė atsakovui prašymą atlyginti žalą remiantis UAB „KLASERA“ vertinimo ataskaita Nr. 15-0039 bei informavo atsakovą, kad automobilį pardavė. 2015-03-06 ir 2015-03-16 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad draudžiamojo įvykio faktui, aplinkybėms, pasekmėms bei žalos dydžiui nustatyti ir patvirtinti, UAB „KLASERA“ atsakovas išsiuntė prašymą pateikti ataskaitoje Nr. 15-0039 panaudotą foto medžiagą, o draudimo išmokos klausimas bus sprendžiamas ją gavus. 2015-03-20 UAB „KLASERA“ atsisakė atsakovui suteikti fotonuotraukas, nesant ieškovo sutikimo. 2015-03-23 raštu atsakovas pateikė prašymą ieškovui suteikti raštišką sutikimą dėl informacijos iš UAB „KLASERA“ gavimo. 2015-04-01 raštu atsakovas informavo ieškovą dėl 4 456,02 Eur dydžio draudimo išmokos išmokėjimo, taip pat, jog papildomos draudimo išmokos klausimas bus sprendžiamas po UAB „KLASERA“ ataskaitoje Nr. 15-0039 panaudotos foto medžiagos pateikimo. 2015-04-15 pranešimu ieškovas informavo atsakovą, jog su 4 456,02 Eur draudimo išmoka nesutinka, nes atliko visa, ką atsakovas buvo jam nurodęs, pareikalavo išmokėti likusią dalį išmokos. Teismas byloje paskyrė trasologinę ekspertizę, kurią atlikęs teismo ekspertas 2016-11-24 surašė ekspertizės aktą Nr. 11-1405(16), nurodydamas, jog eismo įvykio metu automobilis ALFA ROMEO priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į automobilio AUDI S8 priekinės dalies kairę pusę ir šio smūgio metu automobiliui AUDI S8 buvo deformuota variklio priekinė briauna ties kairiu žibintu, pastarasis žibintas sudaužytas ir pažeisti jo tvirtinimai, nubraukta bamperio apdaila kairėje pusėje, pažeistas radiatoriaus grotelių apvado vientisumas ties kairio žibinto apatine dalimi, o žemiau ties valstybinio numerio ženklo kairiu kraštu bamperio apdailoje padaryta kiaurymė, deformuotas radiatorius ties kairiu šonu. Nuo smūgio atgal pajudėjęs automobilis AUDI S8 užpakaline dalimi galėjo atsitrenkti į automobilio RENAULT ESPACE priekinę dalį ir šio smūgio metu automobiliui AUDI S8 ant galinio bamperio apdailos per visą plotį galėjo būti padarytos horizontalios braukimo žymės, bamperio apdaila kairiajame šone galėjo ištrūkti iš tvirtinimo vietos, o ties automobilio viduriu – įtrūkti, užpakalinė automobilio sija kairiau nuo bagažinės užrakto galėjo įlinkti į vidų ir ties išlinkimu galėjo sulaužyti bagažinės plastiko apdailą. Byloje buvo paskirta kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atlikus ekspertas 2015-12-04 surašė kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. TE15-1024 ir padarė išvadą, jog ieškovui priklausančios transporto priemonės AUDI S8 vidutinė rinkos vertė – 17 340,00 Eur, rinkos vertė – 17 600,00 Eur eismo įvykio dienai ir iki eismo įvykio, ir likutinė vertė – 5 500,00 Eur po eismo įvykio. Nurodė, jog ieškovo automobilio sugadinimai sudaro 12 100,00 Eur nuostolius, o atkūrimo kaštai sudaro 13 517,33 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatmetė ieškinio dėl ieškovo nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovo nesąžiningumo – jis nenustatytas. Atsakovo teiginiai, jog ieškovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad ieškovas nurodė ginčo transporto priemonės dešinės pusės apgadinimus kaip padarytus eismo įvykio metu, nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog ieškovas nėra ekspertas ir eismo įvykio deklaracijoje preliminariai nurodomi abiejų eismo įvykio dalyvių sutarti kaip eismo įvykio pasekmė galimi sugadinimai, kuriuos pirmiausia turi įvertinti draudiko atstovas. Tad ieškovo nurodomi, jo manymu, eismo įvykio metu padaryti ginčo transporto priemonės apgadinimai niekaip negali pagrįsti ieškovą buvus nesąžiningu – nesvarbu, ar šių apgadinimų sąsajumas su ginčo eismo įvykiu pasitvirtino ar ne, nes, kaip minėta, ieškovas nėra ekspertas ir ne jo pareiga bei atsakomybė yra tiksliai nustatyti, kokie apgadinimai padaryti ginčo eismo įvykio metu.Dėl atsakovo darbuotojo bei jo samdymo nepriklausomo vertintojo parodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo juos esant nepakankamais spręsti dėl ieškovo nesąžiningumo. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, įvertinus laiko trukmę tarp žalos administravimo procedūrų atlikimo ir parodymų teisme davimo, pirmenybė turi būti teikiama byloje esantiems šalių susirašinėjimo duomenims, iš kurių nenustatyta, jog būtų buvęs siūlytas kitas apžiūrų laikas, ar kad ieškovas savo aktyviais veiksmais ar neveikimu būtų kliudęs vykdyti apžiūras, nes nepaneigta aplinkybė, jog ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad pats yra atsakingas pasirūpinti turtui padarytų nuostolių įvertinimu, ką ir padarė, užsakęs ir pateikęs UAB „KLASERA“ vertinimą.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog draudikas, reikalaudamas mažinti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad draudėjas nepadėjo nustatyti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio, nesilaikė draudiko nurodymų, neleido draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežasčių ir/ar nustatyti jos dydžio, pirmiausia pats turi įrodyti tokių nurodymų draudėjui davimo faktą, jų aiškumą ir sąmoningą draudėjo nesilaikymą duotų įsipareigojimų (draudiko nurodymų). Tačiau bylos duomenys neleidžia konstatuoti, kad atsakovas šias aplinkybes įrodė, todėl ieškovas negali būti laikomas nesąžiningu, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015-02-10, t. y. praėjus dienai po ginčo eismo įvykio, ieškovas apie eismo jį pranešė atsakovui, pateikė reikalaujamus dokumentus, susijusius su transporto priemone bei eismo įvykiu, pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo, o jau 2015-02-13, t. y. praėjus 4 dienoms po eismo įvykio, ieškovas kreipėsi į UAB „KLASERA“. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Nors apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, nepateikus jo patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.