Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Zenas Zenkevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Zeno Zenkevičiaus kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0014/23/00262, pradėta vykdyti pagal 2023 m. vasario 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Gargžduose vykdomąjį raštą Nr. 1-140-729/2021 dėl 1 700 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis 2026 m. sausio 8 d. priėmė nurodymą Nr. S-26-14-207 priverstinai nurašyti 398,58 Eur pinigines lėšas iš skolininko banko sąskaitos. 2026 m. sausio 16 d. skolininkas V. Š. pateikė skundą dėl išskaitų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo, kuriame reikalauja grąžinti 398,58 Eur sumą į jo sąskaitą, nes šios piniginės lėšos yra draudimo kompensacinė išmoka nukentėjus nuo gaisro, kuri būtina pastatų remontui.

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK 733-743 straipsniai. CPK 739 straipsnyje nustatytas baigtinis skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašas. Įstatymų leidėjas, CPK 739 straipsnyje apibrėždamas skolininkui priklausančias sumas, iš kurių negalima išieškoti, įtvirtina baigtinį tokių skolininkui priklausančių sumų sąrašą, kurios, nors ir laikytinos skolininko pajamomis, bet dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Vadovaujantis CPK 739 straipsniu negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą. Išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima yra baigtinis.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 100 punkto nuostatas, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas tokių dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo nustatyta, antstolis, 2026 m. sausio 8 d. priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-14-207 iš skolininko banko sąskaitos. Pareiškėjas reikalauja grąžinti į jo sąskaitą 398,58 Eur sumą, nes šios lėšos yra draudimo kompensacinė išmoka nukentėjus nuo gaisro. Tačiau kaip minėta, CPK 739 straipsnyje nustatytas baigtinis piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas. Draudimo kompensacinė išmoka nukentėjus nuo gaisro į šį sąrašą neįtraukta, todėl ji nelaikoma piniginėmis lėšomis, iš kurių išieškojimas negalimas. Dėl šios priežasties tokios gautos pinigų sumos pagrįstai įskaičiuojamos į skolininkui priklausančias pinigų sumas, iš kurių gali būti vykdomas priverstinį išieškojimas.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams, teismas sprendžia, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai ir priimti procesiniai dokumentai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0014/23/00262 grąžinti antstoliui Zenui Zenkevičiui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.