Kauno apygardos teismo nutartis

2025-01-16 · Civilinė byla Nr. 2S-261-924/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-11-07Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-01-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
2S-261-924/2025
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02004-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
E. S., V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-261-924/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02004-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovėms E. S., V. A. įmonei, akcinei bendrovei „K2 LT“, mažajai bendrijai „Kėdainių akmenukas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. D. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančių privačių juridinių asmenų V. A. įmonės, akcinės bendrovės (toliau – AB) „K2 LT“, mažosios bendrijos (toliau – MB) „Kėdainių akmenukas“ 2021 m. gegužės 28 d. sudarytos sutartys dėl A. B. palaikų laidojimo sudarytos neteisėtai ir jas panaikinti; 2) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, 2024 m. gegužės 28 d. įvykdžiusios A. B. palaikų laidojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymus Nr. x-1404, patvirtintus 2007 m. gruodžio 20 d.; 3) priteisti iš atsakovės E. S. ieškovei 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovės V. A. įmonės ieškovei 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat grąžinti 703,26 Eur pašalpą laidojimui, gautą iš Kėdainių miesto seniūnijos; 5) priteisti iš atsakovės AB „K2 LT“ ieškovei 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš atsakovės MB „Kėdainių akmenukas“ ieškovei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 7) išreikalauti iš AB „K2 LT“ raštišką sutikimą dėl palaikų kremavimo, kadangi įmonė geranoriškai išduoti jo kopiją atsisako; 8) priteisti teismo išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. mirė ieškovės sesuo A. B.. Ieškovės sesuo 2014 m. kovo 6 d. testamentu paliko turtą atsakovei E. S.. Atsakovė E. S. sužinojusi apie A. B. mirtį, nepranešė mirusiosios artimiesiems, nepasitarusi dėl laidotuvių, nesudariusi galimybės atsisveikinti, be pavedimo ar sutikimo, savavališkai ieškovės sesers palaikus kremavo ir urną patalpino į kolumbariumą. Ieškovės sesers sudarytame testamente nėra išreikšta jos valia dėl palaikų laidojimo formos, nepaskirtas laidojantis asmuo, nėra notaro ar kitos kokios nors kompetentingos institucijos patvirtinto pareiškimo, kuriuose ieškovės sesuo būtų išreiškusi valią dėl palaikų laidojimo būdo, ar paskyrusi E. S. jos palaikus laidojančiu asmeniu. Ieškovės sesuo šeimos ir vaikų neturėjo, artimiausi jos giminaičiai yra ieškovė ir brolis A. B.. Palaidoti seserį buvo ieškovės ir jos brolio teisė ir pareiga. Ieškovės sesuo giminių susitikimo metu buvo išsakiusi savo norą po mirties būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, kur palaidotos kelios jos giminės kartos. Laidojimo reikalus atsakovė E. S. tvarkė prieš A. artimųjų bei jos pačios valią. 2021 m. gegužės 28 d. V. A. įmonė už A. B. laidojimo paslaugas iš atsakovės E. S. gavo 1 000 Eur, 703,26 Eur skirta laidojimo pašalpa. AB „K2LT“ atliko palaikų kremavimą, už kurį V. A. įmonė sumokėjo 565 Eur. 2021 m. gegužės 28 d. atsakovė E. S. su MB „Kėdainių akmenukas“ sudarė palaikų urnose laikino saugojimo sutartį Nr. 2014/60, pagal kurią atsakovė E. S. minėtai įmonei sumokėjo 1 500 Eur sumą. AB „K2LT“ pažymoje apie palaikų kremavimą, kremavimo pagrindą nurodo raštišką sutikimą, tačiau neaišku kas davė sutikimą kremuoti ieškovės sesers palaikus. A. B. artimieji apie kremavimą sužinojo tik jį atlikus, sutikimo niekas neprašė, kremavimo procedūra atlikta slapta, paskubom, pažeidžiant visus palaikų kremavimo reikalavimus. MB „Kėdainių akmenukas“ turėjo įsitikinti ar išreikšta mirusiojo valia dėl palaikų saugojimo būdo, ar yra giminystės ryšys su paslaugos pirkėja, ar ji turi rašytinį patvirtinimą su artimųjų giminaičių parašais apie tai, kad artimieji sutinka, jog urna būtų saugoma kolumbariume. Nesuteikus informacijos apie suplanuotą palaikų saugojimo kolumbariume, atimta A. artimųjų teisė pasirinkti jiems tinkamą palaikų saugojimo – laidojimo būdą. Atsakovės pažeidė sutarčių principus, žmogaus palaikų laidojimo įstatymus, geros moralės reikalavimus, nesilaikė papročių ir tradicijų, pamynė krikščioniškas vertybes siekdamos turėti pelno, nesąžiningai padėjo E. S. įvykdyti A. B. palaikų laidojimo ir saugojimo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. D. ieškinį atsakovėms E. S., V. A. įmonei, AB „K2 LT“, MB „Kėdainių akmenukas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo kaip nenagrinėtiną teisme.

4. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į sutarties uždarumo principo esmę, reikalavimus kylančius iš sutarties gali reikšti tik sutartį sudariusios šalys. Be to, net ir pripažinus sandorius negaliojančiais ir taikant restituciją, ieškovei tai jokių teisinių padarinių nesukeltų, todėl toks ieškovės reikalavimas panaikinti tarp atsakovių sudarytas sutartis negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas ir jis nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

5. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl sutarčių nuginčijimo nenagrinėti teisme, todėl ieškovės reiškiami išvestiniai reikalavimai dėl neturtinės žalos ar nuostolių atlyginimo taip pat nenagrinėti teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

6. Teismas nurodė, kad ieškovės teisė kreiptis į atitinkamus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo, jeigu ji turi tam tikrų duomenų apie aplinkybes, dėl kurių A. B. palaikų kremavimą atlikusi įmonė pažeidė žmogaus palaikų kremavimo tvarką ar neturėjo visų būtinų dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, tam, kad būtų galima atlikti žmogaus palaikų kremavimą, jai išaiškinta 2023 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-21984-1144/2023 (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė A. D. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartyje konstatavo, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-21984-1144/2023 nagrinėtas iš esmės nebuvo, byloje nėra priimto teismo sprendimo, todėl ieškinį atsisakyti priimti dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nebuvo jokio pagrindo. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Miglė Kiršienė nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir priėmė nutartį atsisakyti priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme, grasindama apeliantei bauda, nuostolių atlyginimu atsakovams ir kt. Teisėjai antrus metus vilkina ir niekaip neišsprendžia apeliantės ieškinio klausimo, nutartys priimamos labai skubiai, neinformuojant proceso dalyvių, rašytine tvarka, nespėjus pareikšti nušalinimo, nežinant kuriam teisėjui bus pateiktas ieškinys nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

11. Apeliantė A. D. su atskiruoju skundu pateikė į bylą Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, Epikrizę, teismo pranešimą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai nėra susiję su byloje sprendžiamu ieškinio priėmimo klausimu, todėl apeliantės A. D. pateikti įrodymai nepriimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad apeliantė analogišką ieškinį teikė teismui jau antrą kartą. 2023 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teisme gautas apeliantės ieškinys atsakovėms E. S., V. A. įmonei, AB „K2 LT“, MB „Kėdainių akmenukas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nuostolių, neturtinės žalos priteisimo, kuriame prašoma: 1) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų V. A. įmonės, AB „K2 LT“, MB „Kėdainių akmenukas“ 2021 m. gegužės 28 d. sudarytos sutartys dėl mirusios A. B. palaikų laidojimo sudarytos neteisėtai; 2) priteisti iš atsakovės E. S. ieškovei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės V. A. įmonės ieškovei 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 703,26 Eur nuostolius; 4) priteisti iš atsakovės AB „K2 LT“ ieškovei 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovės MB „Kėdainių akmenukas“ ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 7) nustatyti mokėtiną žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21984-1144/2023 apeliantės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl minėtos nutarties apeliantė pateikė atskirąjį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-266-1041/2024 Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

13. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teisme gautas apeliantės ieškinys atsakovėms E. S., V. A. įmonei, AB „K2 LT“, MB „Kėdainių akmenukas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neteisėto asmens laidojimo, kuriame prašoma: 1) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančių privačių juridinių asmenų V. A. įmonės, AB „K2 LT“, MB „Kėdainių akmenukas“ 2021 m. gegužės 28 d. sudarytos sutartys dėl mirusios A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palaikų laidojimo sudarytos neteisėtai ir jas panaikinti; 2) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, 2024 m. gegužės 28 d. įvykdžiusios A. B. palaikų laidojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymus Nr. x-1404, patvirtintus 2007 m. gruodžio 20 d.; 3) priteisti iš atsakovės E. S. ieškovei 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovės V. A. įmonės ieškovei 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat grąžinti 703,26 Eur pašalpą laidojimui, gautą iš Kėdainių miesto seniūnijos; 5) priteisti iš atsakovės AB „K2 LT“ ieškovei 6 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš atsakovės MB „Kėdainių akmenukas“ ieškovei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 7) išreikalauti iš AB „K2 LT“ raštišką sutikimą dėl palaikų kremavimo, kadangi įmonė geranoriškai išduoti jo kopiją atsisako; 8) priteisti iš atsakovių teismo išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20603-347/2024 ieškovės ieškinį atsisakė priimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2353-392/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-21984-1144/2023 nagrinėtas iš esmės nebuvo, byloje nėra priimto teismo sprendimo, todėl ieškovės ieškinį atsisakyti priimti dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nebuvo jokio pagrindo. Bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, atsisakė jį priimti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos ieškinį nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

15. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

16. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

17. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė E. S. iš atsakovės V. A. įmonės užsakė A. B. laidojimo paslaugas, iš atsakovės AB „K2 LT“ – A. B. palaikų kremavimo paslaugas, o su atsakove MB „Kėdainių akmenukas“ sudarė rašytinę kremuotų žmogaus palaikų urnose laikino saugojimo sutartį (toliau kartu – sandoriai). Ieškovė (apeliantė) nėra minėtų sandorių šalis, tačiau prašo juos pripažinti negaliojančiais.

19. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vienas iš sutarties, kaip prievolių atsiradimo pagrindo, ypatumų, yra tai, kad ji sukuria teises ir pareigas tik jos šalims, t. y. asmenims, kurie savo valia pasiekė konsensusą ne dėl bet kokių, o teisiškai saistančių santykių. Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), sąveikaudamas su sutarties privalomumo principu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ir nors CK pažodžiui neįtvirtintu, bet visuotinai pripažįstamu sutarties uždarumo principu, sutarties šalims sukuria įstatymo galią turinčias teisines pareigas, kurios įprastai susaisto tik konsensusą dėl šių teisinių santykių sukūrimo pasiekusias šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

20. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė (apeliantė) pateikė ieškinį dėl sandorių, nesusijusių su jos teisėmis ir / ar pareigomis, pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė (apeliantė) nėra ginčo sandorių šalis, šie sandoriai turi tiesioginę įtaką tik juos sudariusioms atsakovėms. Tai, kad ieškovė (apeliantė) buvo A. B. sesuo ir būtų norėjusi surengti kitokias laidojimo apeigas, nei tos, kurias suorganizavo atsakovė E. S. sudarydama ginčo sandorius, nurodyto teisinio situacijos vertinimo nekeičia. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, toks rezultatas (sandorių pripažinimas negaliojančiais) ieškovei (apeliantei) nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas pagrindas taikyti sutarties uždarumo principo išimtį, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės (apeliantės) ieškinio reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju taikant restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), ji būtų vykdoma tik tarp sandorių šalių, t. y. atsakovių. Ieškovė (apeliantė) neturėtų pareigos ką nors grąžinti nė vienai iš atsakovių, taip pat neįgautų teisės nieko reikalauti (grąžinti pinigus, daiktus ir pan.). Ginčo sandorių pripažinimas negaliojančiais nesukurtų, nepanaikintų ir / ar nepakeistų ieškovės (apeliantės) teisių ar pareigų, todėl konstatuotina, kad ieškinį pateikė savarankiško teisinio intereso neturintis asmuo.

22. Vertindamas pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovių yra tiesiogiai kildinami iš ginčo sandorių, todėl atsisakius priimti ieškinio reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai jį atsisakė priimti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės A. D. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas