- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-266-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02365-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- E. S., V. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovėms E. S., V. A. įmonei, akcinei bendrovei „K2 LT“ ir mažajai bendrijai „Kėdainių akmenukas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovės E. S. ir kitų atsakovių sudarytos 2021 m. gegužės 28 d. sutartys dėl mirusios A. B. (toliau – palikėja) palaikų laidojimo sudarytos neteisėtai; 2) priteisti iš atsakovės E. S. 15 000,00 Eur neturtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovės V. A. įmonės 6 000,00 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „K2 LT“ 6 000,00 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Kėdainių akmenukas“ 5 000,00 Eur neturtinę žalą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nustatyti mokėtiną žyminį mokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad jos sesuo (palikėja) buvo sudariusi testamentą, kuriuo savo turtą paliko atsakovei E. S.. Atsakovė E. S. nepranešė apie mirtį palikėjos artimiesiems (seseriai (ieškovei) ir broliui) ir, nesudariusi galimybių atsisveikinti, be leidimo palikėjos palaikus kremavo, o urną su palaikais patalpino į (duomenys neskelbtini) esantį kolumbariumą. Ieškovė paaiškino, kad palikėja nebuvo išreiškusi valios būti kremuojama. Atsakovės E. S. su kitomis atsakovėmis sudarytos su laidojimo paslaugomis susijusios paslaugų sutartys yra negaliojančios, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, taip pat kremavimo įstatymo nuostatas. Ieškovė sandorius ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Atsakovės pažeidė sutarčių principus, geros moralės reikalavimus bei nesilaikė papročių ir tradicijų. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą ieškovė nurodė, kad žala atsirado neturint galimybės atsisveikinti su palikėja, nes ji skubiai kremuota. Atsakovė E. S. skleidė gandus apie ieškovės ir palikėjos nesutarimus, ieškovė patyrė pažeminimus ir sumažėjo jos bendravimo galimybės. Atsakovės E. S. apkalbos turėjo žeminančios įtakos ir medikų neigiamam požiūriui į ieškovę. Ieškovė pažymėjo, kad palikėjos palaikų ekshumavimas bus įvykis, dėl kurios patirs dvasinius išgyvenimus. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovė E. S. nesutinka ieškovei atiduoti sesers (palikėjos) foto nuotraukų albumų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
4. Teismas dėl reikalavimo pripažinti atsakovės E. S. ir atsakovės MB „Kėdainių akmenukas“ sudarytą kremuotų žmogaus palaikų urnose laikino saugojimo sutartį negaliojančia nurodė, kad atsižvelgiant į sutarties uždarumo principo esmę, reikalavimus dėl sutarties nuginčijimo CK 1.91straipsnio pagrindu gali reikšti tik sutartį sudariusios šalys, o ieškovė nėra sutarties šalis. Be to, pripažinus sutartį negaliojančia ir taikius restituciją, tai nesukeltų ieškovei jokių teisinių pasekmių.
5. Teismas pažymėjo, kad susitarimo dėl palaikų kremavimo, sudaryto tarp atsakovių E. S. ir AB „K2 LT“, pripažinimas negaliojančiu taip pat nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių, be to, restitucijos taikymas natūra tokiu atveju negalimas, nes kremuotų palaikų sugrąžinti į iki kremavimo buvusią padėtį yra neįmanoma. Šis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
6. Sutarties tarp atsakovių E. S. ir V. A. įmonės pripažinimas negaliojančia nesukels ieškovei teisinių pasekmių, nes ji nėra sutarties šalis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi kokius nors mokėjimus, todėl nėra aišku, kaip nurodomos aplinkybės dėl dalies paslaugų galimo nesuteikimo pažeidžia jos interesus.
7. Teismas išaiškino ieškovei, kad jeigu ji turi duomenų, kad palikėjos palaikų kremavimą atlikusi įmonė pažeidė žmogaus palaikų kremavimo tvarką ar neturėjo visų tam būtinų dokumentų, ieškovė turi teisę kreiptis į atitinkamus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo.
8. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su ateityje ieškovei galimai atsirasiančia neturtine žala, tačiau įstatymas numato tik patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Nutarus, kad reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nenagrinėtini teisme, nenagrinėjami ir išvestiniai reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį, bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustatyti reikalingą sumokėti žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad ji neturi teisės kontroliuoti atsakovės AB „K2 LT“ veiklos. Ieškovė (apeliantė) nėra pareigūnas ir negali kreiptis į teismą dėl administracinių nusižengimų.
9.2. Ieškovės (apeliantės) manymu, negalima nukreipti reikalavimo teisės tik į atsakovę AB „K2 LT“.
9.3. Įstatymai ir Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia ieškovei (apeliantei) teisę kreiptis į teismą, kad apgintų pažeistą teisę. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 24 straipsnį, jeigu kyla abejonių dėl ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.
9.4. CK 6.227 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo gali visi asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai tokia sutartimi pažeisti. Ginčijamos sutartys sudarytos slapta, skubiai, neinformavus apie sesers mirtį ieškovės ir nesudarius galimybės jos palaidoti pagal šeimos tradicijas į giminių kapus. Todėl buvo pažeistos visų palikėjos artimųjų teisės, teisės aktų nuostatos ir teisė į kūno neliečiamybę.
9.5. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, kad palikėjos testamentas nesuteikė teisės į jos palaikus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).
13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (apeliantė) pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti atsakovės E. S. ir kitų atsakovių sudarytas tris sutartis (sandorius), susijusias su palikėjos palaikų kremavimu ir kitomis laidojimo paslaugomis, negaliojančiomis, taip pat priteisti iš atsakovių neturtinę žalą.
14. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama, kad ji negali kreiptis į teismą dėl atsakovės AB „K2 LT“ veiklos ir administracinių nusižengimų, taip pat negali nukreipti reikalavimo teisės tik į šią atsakovę. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių, taip pat gali reikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarčių negaliojimo, nes jomis yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmenų, materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).
16. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė E. S. iš atsakovės V. A. įmonės užsakė palikėjos laidojimo paslaugas (bylos lapas (toliau – b. l.) 10), iš atsakovės AB „K2 LT“ – palikėjos palaikų kremavimo paslaugas (b. l. 11), o su atsakove MB „Kėdainių akmenukas“ sudarė rašytinę kremuotų žmogaus palaikų urnose laikino saugojimo sutartį (b. l. 12–14) (toliau kartu – sandoriai). Ieškovė (apeliantė) nėra šių sandorių šalis, tačiau juos prašo pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.
18. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vienas iš sutarties, kaip prievolių atsiradimo pagrindo, ypatumų, yra tai, kad ji sukuria teises ir pareigas tik jos šalims, t. y. asmenims, kurie savo valia pasiekė konsensusą ne dėl bet kokių, o teisiškai saistančių santykių. Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), sąveikaudamas su sutarties privalomumo principu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ir nors CK pažodžiui neįtvirtintu, bet visuotinai pripažįstamu sutarties uždarumo principu, sutarties šalims sukuria įstatymo galią turinčias teisines pareigas, kurios įprastai susaisto tik konsensusą dėl šių teisinių santykių sukūrimo pasiekusias šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).
19. Atsižvelgdamas į nurodomą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė (apeliantė) pateikė ieškinį dėl sandorių, nesusijusių su jos teisėmis ir / ar pareigomis, pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovė (apeliantė) nėra ginčo sandorių šalis, šie sandoriai turi tiesioginę įtaką tik juos sudariusioms atsakovėms. Tai, kad ieškovė (apeliantė) buvo palikėjos sesuo ir būtų norėjusi surengti kitokias laidojimo apeigas, nei tos, kurias suorganizavo atsakovė E. S. sudarydama ginčo sandorius, nurodyto teisinio situacijos vertinimo nekeičia. Be to, kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, toks rezultatas (sandorio pripažinimas negaliojančiu) ieškovei (apeliantei) nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas pagrindas taikyti sutarties uždarumo principo išimtį, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju taikant restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), ji būtų vykdoma tik tarp sandorių šalių, t. y. atsakovių. Ieškovė (apeliantė) neturėtų pareigos ką nors grąžinti nė vienai iš atsakovių, taip pat neįgautų teisės nieko reikalauti (pvz., grąžinti pinigus, daiktus ir / ar pan.). Ginčo sandorių pripažinimas negaliojančiais nesukurtų, nepanaikintų ir / ar nepakeistų ieškovės (apeliantės) teisių ar pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinį pateikė savarankiško teisinio intereso neturintis asmuo.
21. Ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepriimti jos ieškinio, nes teisę kreiptis į teismą jai suteikia įstatymai ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl jo pažeistų interesų teisinės gynybos, tačiau atkreipia dėmesį, kad ši teisė turi būti įgyvendinama ne bet kaip, o laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Vertindamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad pagal CK 6.227 straipsnio 1 dalį pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo gali visi asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai tokia sutartimi pažeisti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje nutartyje jau konstatuota, jog ieškovei (apeliantei) ginčo sandorių pripažinimas negaliojančiais teisinių padarinių nesukels. Be to, ieškovė (apeliantė) ieškinyje nurodo, kad ginčo sandorius prašo pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Minėtoje įstatymo nuostatoje nurodytas sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindas (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) yra taikomas nuginčijamiems sandoriams, dėl kurių negaliojimo ieškinį gali pateikti tik įstatymų nurodyti asmenys (nagrinėjamu atveju sandorio šalys) (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė (apeliantė) neturi teisinio suinteresuotumo teikti reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartis yra naikintina, nes ieškovė (apeliantė) neturi teisės kontroliuoti atsakovės AB „K2 LT“ veiklos, ji nėra pareigūnas ir negali kreiptis į teismą dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tik informavo ieškovę (apeliantę) apie jos teisę tuo atveju, jeigu yra duomenų, kad minėta atsakovė atlikdama palikėjos palaikų kremavimą pažeidė žmogaus palaikų kremavimo tvarką, kreiptis į atitinkamus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus (ne į teismą) dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo. Taigi, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovei (apeliantei) nenurodė pareigos kreiptis į teismą dėl administracinių teisės nusižengimų nustatymo.
24. Vertindamas pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad šie reikalavimai siejami su galimai būsimais (dar neįvykusiais) neturtinio pobūdžio išgyvenimais. Tai reiškia, kad ieškinio pateikimo metu ieškovė (apeliantė) dar nebuvo įgijusi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl šie reikalavimai buvo pagrįstai atsisakyti priimti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovių yra tiesiogiai kildinami iš ginčo sandorių. Kauno apylinkės teismui pagrįstai atsisakius priimti reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais, buvo teisėtai atisakyti priimti ir išvestiniai reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
26. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.