Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-651/2017

Teisėja Daina Dyburienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35608-2017-5

2017 m. gruodžio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu D. R. perduotas laiduotojos E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuota nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis D. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė apeliantui šia teise naudotis ir nustatė dviejų metų ir šešių mėnesių terminą. Apeliantas nesutinka su paskirta šia baudžiamojo poveikio priemone ir mano, kad ją skirti nebuvo būtina arba bent jau buvo galima paskirti minimalų jos taikymo terminą. Su tokia pozicija kolegija visiškai nesutinka.Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą D. R. padarė, kai jam nustatytas 2,83 neblaivumo laipsnis. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai tokį nusikaltimą įvertino kaip pavojingą, taip pat pagrįstai konstatavo, kad D. R. šiukščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, apeliantas rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Šiuo atveju apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas norėjo tik parvairuoti automobilį į motinos kiemą ar tokį nusikaltimą padarė pirmą kartą, kad dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose jam sukėlė neigiamus išgyvenimus, nepaneigia tokios apylinkės teismo išvados. Apelianto sveikatos būklė taip pat nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, nors ir negalima tvirtinti, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 67–68) matyti, kad nuo 2010 m. apeliantas administracine tvarka baustas 5 kartus. Iš jų yra vienas pažeidimas, susijęs su alkoholio vartojimu, kiti su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Tokie duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas išskirtinai yra teigiama asmenybė. Nusikaltimą padarė, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl teigti, kad toks nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nėra pagrindo. Be kita ko, pats apeliantas apeliaciniame skunde, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad paprastai tokia baudžiamojo poveikio priemonė taikoma tais atvejais, kai asmuo šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar yra apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi prieštaraudamas savo argumentams, apeliantas pats nurodo, kad jo atveju paprastai taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė. Dėl nurodytų priežasčių netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai apeliantui skyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę.Remiantis tais pačiais argumentais, nesutiktina ir su tuo, kad nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra per ilgas. Apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes: padaryto KET pažeidimo pavojingumą (nustatyto girtumo laipsnis – 2,83 promilės), asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prisipažino padaręs nusikaltimą), tai, kad veika jokių pasekmių nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 2 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialiąja teise terminas, viršijantis BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkį, yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad D. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl to jam nebuvo paskirta bausmė, taikytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, neturi pagrindo. Objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumą, nėra. Darbinė veikla nelaikytina pakankamu pagrindu neskirti ar trumpinti teismo nustatytą terminą.

Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo

Kolegija nepagrįstais laiko ir skundo argumentus dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. turto konfiskavimo, taikymo. Pirmosios instancijos teismas minėtą apelianto vairuojamą automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone. Pažymėjo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį, jis yra privalomai skiriamas visais atvejais nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartus bylose Nr. 1A-220-606/2017, 1A-139-255/2017 ir kt.). Taigi apylinkės teismas pagrįstai automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone ir nurodė, kad automobilio konfiskavimas yra būtinas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu, kuriame išdėstyti tokių įstatymų pasikeitimo tikslai. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiame aiškinamajame rašte numatytų tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas.Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad D. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,83 promilės etilo alkoholio, vairavo jam priklausantį automobilį. Tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone. Kaip minėta, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, automobilio konfiskavimas yra būtinas. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, kurių pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šių priemonių taikymo tikslingumas turi būti įvertintas ir proporcingumo principo aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.Kolegija šiuo atveju neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, taikydamas privalomą transporto priemonės konfiskavimą, nesivadovavo proporcingumo principu. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis praeityje nėra baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kad jam transporto priemonė būtina nuvykti į darbą, kad automobilio konfiskavimas paveiks šeimos finansinę padėtį, nes vienas šeimos automobilis sudegė dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo nekonfiskuoti transporto priemonės, kuri pripažinta nusikaltimo padarymo priemone. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su apelianto asmenybe, buvo įvertintos atleidžiant apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to jam nebuvo taikyta jokia bausmė. Šiuo atveju tik taikytos baudžiamojo poveikio priemonės leis įgyvendinti bausmės paskirtį. Bylos medžiaga nustatyta, kad konfiskuoto automobilio vertė yra 2 000 Eur, todėl tokio turto konfiskavimą vertinti kaip neproporcingą padarytam nusikaltimui, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos BK 72 straipsnio numatytos sąlygos šiai baudžiamojo poveikio priemonei taikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilio vertę, tai, kad D. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliantui taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra proporcinga ir atitinka teisingumo principo reikalavimus.Esant išdėstytiems motyvams keisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. R. apeliacinį skundą atmesti.