Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos N. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymą atnaujinti procesą, pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, kad nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, apie vykstantį skyrybų procesą ir turto padalinimą nebuvo informuota. Nurodo, kad pareiškėjų sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pažeisti jos, kaip kreditorės interesai, nes skolinti pinigai, L. K. teigimu, buvo panaudoti pareiškėjų turto pagerinimui, o po santuokos nutraukimo jai joks turtas nebuvo perduotas. Nurodo, kad L. K. teigimu, santuokos nutraukimo metu pareiškėjų kreditoriumi buvo kažkoks bankas, kuris davė kreditą R. K. kavinės-viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai. Teigia, kad pareiškėjų turtas negalėjo būti pasidalintas sutartyje nurodytu būdu, nes pareiškėjai turėjo sudaryti turto balansą ir į dalintiną turtą neįtraukti turto vertės, kiek tai būtina kreditorių reikalavimams dengti (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 2, 3 , 4 d. Nurodė, kad 2018 metais ji sunkiai susirgo, 2020-09-17 tarp dokumentų jos sūnus rado 2013 ir 2014 paprastuosius vekselius bendrai 25000 Eur sumai, kuriuos prisiminė skolinusi draugės dukrai L. K.. Kadangi suėję pinigų grąžinimo terminai, ji kreipėsi į L. K., tačiau ji informavo, kad ji prieš kelis metus turėjo didelių teisinių problemų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kuriuose daug metų dirbo. Tai jai kainavo daug pinigų ir sveikatos. L. K. jai nurodė, kad pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo remontui, 2017 metais ji su vyru išsiskyrė ir suremontuotas namas liko vyrui, ji neturi pinigų skolai grąžinti. Teigia, kad tik 2020-09-18 sužinojo apie civilinę bylą, į kurios procesą ji nebuvo įtraukta, todėl trijų mėnesių termino prašymui pateikti ji nepraleido.

Suinteresuoto asmens M. M. atstovas advokatas R. J. (santuokos nutraukimo metu L. K.) prašo tenkinti N. B. prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir tvirtinant santuokos pasekmių sutartį, kreditoriams- pareiškėjai N. B. ir „Swedbank“, AB buvo pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (turto padalijimo procesą), todėl buvo pažeistos jų teisės. Nuo 1994 metų iki 2015 m. sausio 11 d. M. M. dirbo Jungtinių Arabų Emyratų valstybei priklausančiose avialinijose (duomenys neskelbtini)vadovaujamą darbą. 2012 m. balandžio 16 d. M. M. su R. K. sudarė santuoką, vedė bendrą ūkį, nors didžiąją laiko dalį sutuoktiniai leido atskirai, tačiau tai nesutrukdė M. M. rūpintis gyvenamojo namo, registruoto R. K. vardu, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, remonto darbais. Šiame name buvo pakeisto terasos lauko plytelės. Sandėlio patalpos buvo perplanuotos ir padarytos, kaip gyvenamosios patalpos. Pilnai buvo įrengtas tualetas, dušas ir papildomas kambarys. Buvo atliktas sienų dažymas, plytelių klijavimas, supirkta ir sumontuota vonios baldų įranga. Taip pat M. M. rūpinosi sodo pastato, registruoto R. K. vardu, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, rekonstrukcijos darbais. Dėl abiejų aukščiau nurodytų pastatų remonto ir rekonstrukcijos M. M. tiesiogiai bendravo su statybininkais, jiems mokėjo už darbus, į ką R. K. nesikišo. Tuo metu R. K. buvo užsiėmęs kavinės-viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, statybomis. Tam jis iš „Swedbank“, AB buvo paėmęs virš milijono litų kreditą, kuris santuokos metu buvo dengiamas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Keletą kartų pati M. M. mokėjo kredito grąžinimo įmokas. Kelis kartus M. M. prašymu pinigus pervedė jos tėtis S. M. į R. K. sąskaitą kredito dengimui. Taigi ne tik pareiškėja N. B., bet ir „Swedbank“, AB santuokos nutraukimo metu buvo sutuoktinių kreditorius, kuris taip pat turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. Aukščiau nurodytų namų remontui ir rekonstrukcijai M. M. iš pareiškėjos N. B. pasiskolino 25000 eurų. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 21 d. R. K. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo. Raimundas K. M. M. pasiūlė santuoką nutraukti taikiai. M. M. neturėjo jėgų bylinėtis, todėl net nemąstydama pasirašė R. K. paruoštą 2016 m. gruodžio 21 d. taikos sutartį, kurią nedalyvaujant M. M. 2017 m. balandžio 11d. Palangos miesto apylinkės teismas sprendimu patvirtino. Į Lietuvą gyventi ji grįžo 2020 m. rugpjūčio 18 d., o 2020 m. rugsėjo mėnesį į M. M. per sūnų A. B. kreipėsi pareiškėja N. B. dėl paskolintų 25 000 Eur grąžinimo. Kadangi M. M. net neturėjo teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje, tai 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą ir jai teismas sprendimą elektroniniu paštu atsiuntė. Tik tada M. M. susipažino su teismo sprendimu. Teismo sprendime nurodytų daiktų M. M. nėra gavusi. M. M. neturi lėšų grąžinti pareiškėjai N. B. pasiskolintų 25 000 Eur, kurie buvo panaudoti asmeninio R. K. turto pagerinimui, todėl civilinė byla dalyje dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo yra išspręsta netinkamai, pažeidžiant buvusių sutuoktinių M. M. ir R. K. kreditorių pareiškėjos N. B. ir „Swedbank“ AB teises.

Nors pareiškimas yra tik dėl proceso atnaujinimo, tačiau mato būtinybę pasisakyti ir dėl bylos esmės ir eigos, jei procesas būtų atnaujintas, t.y. dėl jam įtartinų pareiškime nurodomų paskolų paėmimo, vekselių pasirašymo ir pasiskolintų lėšų panaudojimo aplinkybių, taip sudarant galimybę N. B. ir L. K. įvertinti galimas savo veiksmų pasekmes. Pareiškime nurodoma, kad iš N. B. 2013-07-19 ir 2014-07-25 pagal Vekselius pasiskolintos lėšos sumoje 25 000 eurų buvo panaudotos „pareiškėjų turto pagerinimui“. Nors pareiškime minimu laikotarpiu iš tiesų remontavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą Serbentų 3 takas 1, Palanga, šio šiam tikslui turėjo pakankamai nuosavų lėšų - tiek santaupų, tiek pajamų iš asmeninės nuosavybės teise turimo komercinio nekilnojamojo turto (kavinė ir viešbutis (duomenys neskelbtini), Palanga) nuomos, taip pat poilsiautojų apgyvendinimo veiklos. Šias individualias veiklas vykdė pagal patentą, pajamos yra deklaruotos VMI ir jei byla būtų atnaujinta, jos bus įrodytos buhalterinę galią turinčiais dokumentais. Taip pat buhalterinę galią turinčiais dokumentais įrodytų, kad visas minimo namo remontui patirtas išlaidas (tiek medžiagas, tiek darbus) apmokėjo asmeniškai iš savo asmeninių sąskaitų. Laikotarpiu, kuriuo tariamai pasiskolintos ir vekseliais patvirtintos pareiškime nurodytos lėšos L. K. dirbo Abu Dabyje (duomenys neskelbtini) avialinijų verslo klasės klientų aptarnavimo skyriaus vyriausiosios vadybininkės pareigose (Business Developement Manager), kur jo žiniomis gaudavo apie 10 000 USD mėnesinį darbo užmokestį. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl turint tokias sąlyginai dideles pajamas L. K. prireikė skolintis iš L. B. papildomų, vėlgi sąlyginai nereikšmingų - tiek pačiai L. K., tiek jų šeimos biudžetui, lėšų. Jei byla būtų atnaujinta prašys teismo išreikalauti dokumentus ir duomenis apie L. K. minimu laikotarpiu turėtas darbines pajamas. 2013 ir 2014 liepos mėnesiais L. K. kaip ir buvo įprasta buvo grįžusi į Lietuvą kasmetinių atostogų, kurių metu jie kartu gyveno jo turimame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Palanga. Gali su pilnu įsitikinimu patikinti, jog nei 2013-07-19 nei 2014-07-25 nei apskritai kada nors minimais laikotarpiais L. K. tikrai nebuvo be jo žinios išvykusi iš jų gyvenamosios vietos, taigi nebuvo išvykusi ir į Panevėžį, kur tariamai yra pasirašyti pareiškime nurodyti Vekseliai. Nurodo, kad L. K. jokių sumų nurodytais laikotarpiais į šeimos ūkį neįnešė ir jam apie tokias paskolas ir tariamai gautas lėšas net neužsiminė, apie jokias paskolas man iki pat pareiškimo gavimo nebuvo žinoma. Visos ankščiau nurodytos aplinkybės kelia pagrįstą įtarimą, jog pareiškime nurodyti Vekseliai, kurių kopijos pateiktos teismui, nurodytomis datomis nebuvo pasirašyti ir jų atsiradimas įtartinomis aplinkybėmis galimai yra N. B. ir L. K. bendrai sukurtas planas siekiant iš jo sukčiaujant įgyti dalį tariamai jo su L. K. pasiskolintos pinigų sumos. Jo įtarimus stiprina ir tai, kad po jo ir L. K. santuokos nutraukimo L. K. per savo motiną ir toliau reiškė jam įvairias pretenzijas dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jam atitekusio turto. Jei byla būtų atnaujinta, prašys teismo išreikalauti vekselių originalus ir reikš teismui prašymą skirti kriminalistinę popieriaus amžiaus (pagaminimo laiko) ir šratinio rašalo amžiaus (pagaminimo laiko) nustatymo pagal šių medžiagų cheminės sudėties elementus, taip pat informacijos nešiklio užnešimo ant popieriaus datavimo ekspertizę. Kyla klausimas, kodėl N. B. pasirinko proceso atnaujinimo skyrybų byloje kelią, o ne siekia prisiteisti šias sumas pagal vekselius (kaip jau nurodė, N. B. nepateikė įrodymų, kad laikėsi išieškojimo pagal vekselius tvarkos ir šiuo metu vekseliai gali turėti tik paskolos raštelių juridinę galią) iš tikrosios skolininkės L. K., kuri jo žiniomis turi pakankamai vertingo nekilnojamojo turto ir pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas. N. B. nepateikė įrodymų, kad ji bent jau būtų pareiškusi pretenziją tariamiems skolininkams dėl paskolos grąžinimo, nors toks veiksmas yra būtinas prieš reiškiant piniginį reikalavimą teisme. Jei byla būtų atnaujinta ir vekselių autentiškumas pavirtintas ekspertizėmis, sieks, kad šios paskolos būtų pripažintos asmenine L. K. skola. Siekiat, kad vieno iš sutuoktinių santuokos metu paimti kreditai būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir juos lygiomis dalims būtų įpareigoti grąžinti abu sutuoktiniai, būtina pateikti realius įrodymus, kad kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams tekinti. Gausi Lietuvos Aukščiausiojo teismo šiuo klausimu suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-373/2013) patvirtina, kad pagal išduodamą vekselį prievolė yra abstrakti, todėl sutuoktinių prievolės bendrumas dėl pinigų panaudojimo šeimos interesais nėra preziumuojama, kad prievolė buvo sudaryta šeimos interesais turi įrodyti ta ginčo šalis, kuri siekia pripažinti tokią prievolę solidaria (sutuoktinis arba sutuoktinių kreditorius). N. B. jokių įrodymų, kad L. K. pagal vekselius pasiskolino iš jos lėšas bendroms mūsų buvusios šeimos reikmėms, nepateikė ir negalėtų pateikti, kadangi tokie įrodymai objektyvioje realybėje neegzistuoja.

Pareiškime teigiama apie dar vieno kreditoriaus - banko, neįtraukimą į bylą. Tačiau ši aplinkybė, net jei ji būtų teisinga, absoliučiai niekaip neįtakoja N. B. teisių ar interesų ir negali būti joks argumentas dėl bylos proceso atnaujinimo - tik pats kreditorius galėtų reikšti tokius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-265/2004, 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-282/2012). Kad procesas gali būti atnaujinamas turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 straipsnis, 369 str. 2 d.). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 ).

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 11d. Palangos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2- 132-588/2017 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjų R. K. ir L. K. prašymą tenkinti. Santuoką, sudarytą 2012-04-16 Palangos Svč. M. M. Ėmimo į Dangų parapijos bažnyčioje ir įregistruotą 2012-04-16 Palangos miesto savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. 16) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtinti tokio turinio teismui pateiktą pareiškėjų 2016-12-21 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių: 1. R. K. ir L. K. 2012-04-16 Palangos miesto savivaldybės sav. administracijos CMS sudaryta santuoka (civilinės metrikacijos įrašo Nr. 16) nutraukiama abipusiu sutarimu; 2. Gyvenant santuokoje įgytas automobilis BMW/X5 3.0d., 2007 m. laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 3000,00 Eur) po santuokos nutraukimo atitenka R. K.; 3. Gyvenant santuokoje įgytas turtas - televizorius LG (rinkos vertė 100,00 Eur), šaldytuvas Haier (rinkos vertė 300,00 Eur), miegamojo baldai (rinkos vertė 1420,00 Eur), svetainės baldai (rinkos vertė 500,00 Eur), skalbimo mašina (rinkos vertė 250,00 Eur), vonios baldai (rinkos vertė 1100,00 Eur), virtuvės baldai (rinkos vertė 2230,00 Eur), po santuokos nutraukimo atitenka L. K.; 4. Išlaikymo iš kitos šalies nei viena šalis sau nereikalauja; 5. Po santuokos nutraukimo R. K. pavardė - „K.“, L. K. pavardė - „ K.“.

Kaip anksčiau minėta, neužtenka tik nustatyti, kad vienas ar kitas asmuo nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar byloje priimtas procesinis sprendimas turi poveikį į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms. Iš 2017 m. balandžio 11d. Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2- 132-588/2017 sprendimo matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtu sprendimu dėl santuokos nutraukimo dėl turto ir turinių prievolių padalijimo dalyje sutuoktinių turtas būtų padalijamas tokiu būdu, kuris darytų įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveiktų kreditoriaus teisės. Iš minėto sprendimo matyti, kad be mažos vertės automobilio ir kelių baldų buvę sutuoktiniai jokio vertingo turto santuokos metu neįgijo ir nedalino, jokių kompensacijų vienas kitam neišmokėjo, jokių buvusių ar esamų prievolių rūšies (asmeninės jos ar solidarios) klausimo nesprendė, nepasisakė dėl kreditorių, jei tokie buvo, teisių ar pareigų. Taigi, teismo nuomone, minėto sprendimo peržiūrėjimas neatitiktų šio instituto paskirties ir įstatymų leidėjo ketinimų. Teismo nuomone, pareiškėja N. B. savo teises gali ginti reikšdama ieškinį teisme suinteresuotiems asmenims R. K. ir M. M..

Pažymėtina, kad prašymai dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinto proceso nagrinėjimas vyksta griežtai šį institutą reglamentuojančių normų nustatyta tvarka. Prašymą gali teikti ne bet kas ir ne bet kokiais pagrindais, be to, pareiškėjas privalo įrodyti, kad nėra praleisti terminai tokiam prašymui pateikti. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi šiuo atveju teismas turi teisę spręsti tik dėl N. B. prašymo atnaujinti procesą tiek kiek tai susiję su galimu jos teisių pažeidimu. N. B. pareiškime ir M. M. atsiliepime nurodytos aplinkybės apie galimai kitus į procesą neįtrauktus asmenis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas tol kol teismas nėra gavęs įstatyme numatytus reikalavimus atitinkančio konkretaus suinteresuoto asmens prašymo atnaujinti procesą dėl jo teisių pažeidimo.

Be to, teismas abejoja ir N. B. nurodyta aplinkybe, jog apie galimai jos pažeistas teises ji sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., nes nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. N. B. argumentai, kad apie buvusius M. M. jai išduotus vekselius 25000 Eur sumai ji pamiršo ir tik 2020 m. rugsėjo 17 d. sūnui juos radus prisiminė apie jų egzistavimą kelia pagrįstų abejonių. Abejones sustiprina ir aplinkybė, nurodyta N. B. pareiškime, kad ji pinigus skolino, ne kokiam mažai pažįstamam asmeniui, bet savo draugės dukrai (M. M.), todėl mažai tikėtina, kad ji nežinojo apie pasikeitusią M. M. šeimyninę padėtį. Įvertinus pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir suinteresuoto asmens M. M. atsiliepimo teiginius, susidaro įspūdis, kad proceso atnaujinimo tikslas ne išspręsti N. B. galimą teisių pažeidimą, bet apskritai pakeisti taikos sutartimi abiejų šalių nustatytas sąlygas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje akcentuota, kad proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Pažymėtina, kad M. M. teismui 2016-12-21 pateiktą taikos sutartį pasirašė ir patvirtino, kad jai žinomos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 4 p. Nepaisant to, kad taikos sutartyje, kurią teismas patvirtino, nepasisakyta apie turimus asmeninius ar bendrus kreditorius, tačiau, kaip jau anksčiau nustatyta, šia sutartimi trečiųjų asmenų interesai nebuvo pažeisti. Be to, iš byloje Nr. 2-132-588/2017 esančių duomenų matyti, kad M. M. 2017-04-11 sprendimas buvo išsiųstas 2017-04-12 jos nurodytu elektroniniu paštu, be to, taikos sutartį ji asmeniškai buvo pasirašiusi dar 2016 m. gruodžio mėnesį ir žinojo jos turinį. Sprendimo ji neskundė.

Nors pareiškėja ir nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir jai nebuvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, tačiau bylos aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl jos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Byloje nėra įrodymų, kad skolos išieškojimas pareiškėjos naudai yra negalimas ar apsunkintas dėl patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Be to, pareiškėja neįrodė, kad apie jos galimai pažeistas teises sužinojo tik 2020 metų rugsėjį.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pareiškėjos N. B. prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017, todėl pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 370 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-132-588/2017atmesti.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.