Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-19 · Civilinė byla Nr. e2S-2310-1097/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-19
Bylos Nr.
e2S-2310-1097/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02804-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“
Trečiasis asmuo
Ergo Insurance SE
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2310-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02804-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – atsakovė) dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės 2 371 Eur turtinės žalos atlyginimo, 87,30 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad, ieškovės atstovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir (ar) teismo posėdį, prašoma teismo išnagrinėti bylą ieškovės atstovei nedalyvaujant.

2. Parengiamasis teismo posėdis įvyko 2023 m. gegužės 16 d. Posėdis atidėtas dėl galimybės ginčą baigti taikiai. Teismas pasiūlė apsispręsti dėl papildomų įrodymų pateikimo į bylą. Kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2023 m. liepos 10 d.

3. 2023 m. liepos 10 d. į parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovė neatvyko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu žodine nutartimi nutarė pripažinti, jog ieškovės atstovės dalyvavimas kitame teismo posėdyje yra būtinas. Kitas posėdis paskirtas 2023 m. rugpjūčio 28 d.

4. Į 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7078-600/2023 ieškinį paliko nenagrinėtu, priteisė atsakovei iš ieškovės 465,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei priteisė iš ieškovės 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas nurodė, kad 2023 m. gegužės 16 d. abiejų šalių atstovai prašė suteikti galimybę bylą baigti taikiai, dėl ko teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir paskyrė kitą teismo posėdį – 2023 m. liepos 10 d. bei išaiškino šalims, kokie įrodymai turi būti pateikti į bylą, jeigu šalys nesusitars. Į 2023 m. liepos 10 d. posėdį ieškovės atstovė neatvyko, prašymo dėl bylos nagrinėjimo iki posėdžio nebuvo gauta. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir ieškovės atstovės dalyvavimą pripažino būtinu.

7. Teismas nustatė, kad į 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdį ieškovės atstovė neatvyko, prašymo dėl nagrinėjimo iki posėdžio nebuvo gauta, į telefono skambutį atstovė neatsiliepė.

8. Teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, sprendė, kad pagal į bylą pateiktus pradinius įrodymus, priimti sprendimo už akių negalima, todėl ieškinį nutarė palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškinį galima palikti nenagrinėtu tik esant šių sąlygų visetui: 1) ieškovo neatvykimas į teismo posėdį, kai apie posėdį jam yra pranešta; 2) ieškovas nėra prašęs bylos nagrinėti jam nedalyvaujant. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtu. Ieškinyje buvo aiškiai išreikštas ieškovės prašymas, kad tais atvejais, kai į parengiamąjį ar/ir teismo posėdį neatvyks ieškovė ar jos atstovai, byla būtų nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Ieškovės atstovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. neatvyko ir negalėjo atsiliepti į skambutį, nes dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-4129-1138/2023 nagrinėjime nuo 9.30 val., kuris užsitęsė. Dėl tos priežasties ieškovės atstovė neturėjo galimybės nei atsiliepti į skambutį, nei perspėti teismo apie susidariusią situaciją.

9.2. Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Ieškovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, buvo išreiškusi prašymą nagrinėti bylą jos atstovams nedalyvaujant nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos. Dėl to ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutraukti apeliacinį procesą arba skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atskirasis skundas paduotas ir pasirašytas ieškovės atstovės advokato padėjėjos. Jokie kiti asmenys, turintys teisę atstovauti apeliacinės instancijos procese – tai yra, advokatas (advokatai), pateikę atstovavimą ieškovei patvirtinančius dokumentus, nėra pasirašę skundo arba jį pateikę. Apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti pasirašytas ir pateiktas advokato padėjėjo. Dėl to apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

10.2. Ieškovės atstovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Tokiu atveju, kai šalies atstovo dalyvavimas yra pripažįstamas būtinu ir šalies atstovas (pati šalis) neatvyksta į teismo posėdį, teismas pagrįstai gali palikti ieškinį nenagrinėtą.

10.3. Ieškovė visą laikotarpį iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio civilinėje byloje buvo pasyvi, neteikė jokių dokumentų, susijusių su jos (ne)dalyvavimu teismo posėdyje, nepateikė teismui jokio – tai yra, nei rašytinio, nei žodinio – prašymo atidėti teismo posėdį, kuriame būtų nurodytas ieškovės atstovės užimtumas, ir neatskleidė jokių objektyvių priežasčių, kurios pagrįstų ieškovės atstovės nedalyvavimą teismo posėdyje. Apie kitą teismo posėdį ieškovės atstovė nurodė tik atskirajame skunde. Ieškovės atstovės procesinį pasyvumą pagrindžia ir tai, kad dar 2023 m. liepos 10 d. ieškovės atstovė, tenkinus atsakovės atstovo prašymą, buvo įpareigota pateikti į civilinę bylą papildomus dokumentus, tačiau per teismo nustatytą terminą arba jam pasibaigus šių dokumentų nepateikė, nenurodė jokių tokio vengimo vykdyti teismo įpareigojimą priežasčių.

11. Trečiasis asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (ne)pagrįstumo

14. Bylą nagrinėjant neperžengiant atskirojo skundo ribų, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, ieškovės atstovei neatvykus į teismo posėdį.

15. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

16. Minėta teisės norma reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų tinkamu įgyvendinimu, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 16 d. vykęs parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, kad šalys galėtų apsvarstyti galimybę ginčą užbaigti taikiai. Kitas parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2023 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. liepos 10 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovė nedalyvavo. Teismas parengiamojo posėdžio metu žodine nutartimi pripažino, kad ieškovės atstovės dalyvavimas kitame teismo posėdyje yra būtinas. Apie tokį procesinį teismo sprendimą ieškovės atstovė buvo informuota 2023 m. liepos 10 d. teismo pranešimu, kuris buvo jai įteiktas per EPP sistemą, todėl laikytina, kad apie privalomą ieškovės atstovės dalyvavimą teismo posėdyje ieškovės atstovė žinojo. 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje, kuriame ieškovės atstovės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ieškovės atstovė nedalyvavo, prašymo atidėti teismo posėdį ar priežasčių, dėl kurių negalės dalyvauti teismo posėdyje, nepateikė. 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, be to, teismas konstatavo bylos medžiagą esant nepakankamą tokiam sprendimui priimti.

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog parengiamasis teismo posėdis 2023 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4129-1138/2023 buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi. Tos pačios dienos posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-7078-600/2023 buvo paskirtas 2023 m. liepos 10 d. parengiamajame teismo posėdyje, t. y. anksčiau, nei buvo paskirtas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4129-1138/2023. Taigi, ieškovės atstovė, žinodama apie tuo pačiu metu paskirtus du teismo posėdžius, nesiėmė veiksmų šiai situacijai išspręsti, neinformavo apie tai teismo, o tiesiog neatvyko į teismo posėdį, nors, kaip minėta, jos dalyvavimas šiame posėdyje buvo pripažintas būtinu.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde akcentuojami proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai yra svarbūs, tačiau šie principai neatsiejami nuo pačios šalies pareigos civiliniame procese rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis priklausančiomis teisėmis. Teismas pabrėžia, kad, nors ieškinyje ieškovė prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, tačiau vėliau teismas pripažino ieškovės atstovo dalyvavimą būtinu, todėl ieškovės atstovas iš esmės turėjo teismo nustatytą pareigą dalyvauti teismo posėdyje. Pakartotinis neatvykimas į teismo posėdį, dar ir po to, kai atstovo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepagrįstai ilgina bylos nagrinėjimo laiką ir rodo atmestiną ieškovės požiūrį į tinkamą procesinių teisių įgyvendinimą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje teismo posėdis buvo paskirtas anksčiau nei Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4129-1138/2023. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog analogiškos situacijos su ieškovės atstove buvo sprendžiamos ir ankstesnėmis teismų nutartimis (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-605-773/2016, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-296-278/2019), tačiau ieškovės atstovės procesinis elgesys išlieka nepakitęs.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovei / jos atstovui neatvykus į teismo posėdį po to, kai jos / jos atstovo dalyvavimas jame pripažintas būtinu, toks elgesys vertintinas kaip neatitinkantis rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese standarto, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pritaikytos su tokiu neatvykimu susijusios procesinės pasekmės – ieškinio palikimas nenagrinėtu.

Dėl kitų argumentų ir procesinės bylos baigties

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio palikimo nenagrinėtu institutu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir/ar pakeisti skundžiamą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Ieškovės atskirasis skundas atmetamas, todėl jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 726 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikia tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-38070).

24. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovei iš ieškovės priteistina 726 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma apeliaciniame procese.

25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (j. a. k. 121452091) iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė