- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-296-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00726-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- M. Š., J. Z., V. K., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Lietuvos draudimas” atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-134-724/2019 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Visagino būstas“, tretiesiems asmenims M. Š., J. Z., V. K., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės UAB „Visagino būstas“ priteisti 480,88 Eur žalos atlyginimą, 81,99 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-10-19 nutartimi pasiruošimas bylos nagrinėjimui buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu, o 2018-12-04 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ dalyvavimą pripažįstant būtinu. Teismas pažymėjo, jog ieškovas procesiniuose dokumentuose nenurodė konkrečių įvykio aplinkybių, avarijos kilimo vietos, todėl minėtas aplinkybes galima išsiaiškinti betarpiškai, dalyvaujant ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-01-10 nutartimi ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei UAB „Visagino būstas“ dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį, teismui pateikė pranešimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad atstovė į teismo posėdį atvykti negali dėl užimtumo kitose bylose ir posėdyje bylą prašo nagrinėti be ieškovo. Nurodė, kad atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, trečiasis asmuo V. K. nurodė, kad ieškinį galima nagrinėti.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbia priežastimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 246 straipsnio 1, 2 dalys), o ieškovo atstovas nepateikė argumentų, kad jo užimtumo atvejis buvo toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalo nukrypti. Nurodė, kad teisminį procesą inicijavo ieškovas, todėl būdamas užimtas dėl atstovavimo kitose bylose, turėjo teisę teikti prašymus dėl kitų bylų nagrinėjimo atidėjimo, o į šią bylą, teismui pripažinus jo dalyvavimą būtinu, privalėjo atvykti.
6. Pažymėjo, kad CPK 246 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jei teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu ir šalis į posėdį neatvyksta, teismas priima sprendimą už akių, tačiau atsakovei neprašant priimti sprendimo už akių, sprendė esant pagrindui ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti 2019-01-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
8. Nurodo, kad, priimdamas nutartį, teismas pažeidė CPK 246 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nes ieškovo atstovams nebuvo išsiųsti teismo šaukimai ir nutartis, kuria ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu . Kadangi ieškovo atstovai asmeniškai adresuotų šaukimų (CPK 133 straipsnio 1 dalis) su nutartimi, kurioje yra numatytas ieškovo būtinas dalyvavimas, negavo, o informaciją apie posėdį sužinojo iš informacinės sistemos, į bylą buvo pateiktas prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje ieškovui ir jo atstovams nedalyvaujant. Teigia, jog teismo šaukimo surašymas tik pačiam ieškovui, neinformuojant apie posėdžio data ir laiką bei dalyvavimo būtinumą jo atstovų, laikytinas proceso teisės normų pažeidimu.
9. Tvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas yra neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Teigia, jog nagrinėjamu atveju aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – buvo teikiamas ieškinys ir įrodymai, pateiktas dublikas. Nurodo, kad savo elgesiu nevilkino bylos nagrinėjimo, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu yra neproporcinga procesinė pasekmė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Visagino būstas“ prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nagrinėjama byla, ieškovo iniciatyva, buvo pradėta elektroniniu būdu, todėl dalyvaujančioms byloje šalims ir jų atstovams taikomos specializuotos CPK 175¹ straipsnio nuostatos bei teismo procesiniai dokumentai yra įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Esant minėtoms aplinkybėms, advokatas negali vadovautis CPK 133 straipsnio 1 dalies nuostata ir ieškovo atstovo teiginys, kad ieškovo atstovams asmeniškai adresuoti šaukimai su nutartimi, kurioje yra numatytas ieškovo dalyvavimas būtinu, nebuvo įteikti, neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodo, kad iš elektroninės bylos duomenų matyti, jog teismo 2018-12-04 nutartis yra išsiųsta 2018-12-05 lydraščiu/šaukimu Nr. CB-58676-2-11-3-00726-2018-3 ir šio dokumento metaduomenyse kaip dokumentų gavėjai nurodyti ir ieškovo atstovais I. Varanavičė ir T. Dumbliauskas, todėl ieškovo atstovams buvo žinoma apie vyksiantį teismo posėdį bei apie tai, kad ieškovo dalyvavimas šioje byloje pripažintas būtinu.
11. Nurodo, kad ieškovo atstovai nepateikė jokių duomenų pateisinančių atstovų nedalyvavimą posėdyje, tuo pažeisdami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
7. Atskiruoju skundu yra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis), teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nes ieškovo atstovai nebuvo informuoti apie vyksiantį teismo posėdį, kuriame ieškovo dalyvavimas pripažintas būtinu, todėl teismas, tinkamai nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nurodyti atskirojo skundo argumentai prieštarauja civilinės bylos medžiagai, o pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.
9. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujamas atstovo advokato T. Dumbliausko ir/arba advokato padėjėjos I. Varanavičės, 2018-07-30 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Visagino būstas“. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-10-19 nutartimi pasiruošimas bylos nagrinėjimui buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu ir 2018-11-06 ieškovo atstovė teismui pateikė dubliką, o 2018-11-30 atsakovė - tripliką. 2018-12-04 nutartimi teismas konstatavo, jog byla skiriama nagrinėti 2019-01-09 teismo posėdyje ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ dalyvavimas teismo posėdyje pripažįstamas būtinu. Nustatyta, kad 2018-12-07 bylos šalims, tretiesiems asmenims, tame tarpe AB „Lietuvos draudimas“ bei jo atstovams I. Varanavičė ir T. Dumbliauskui išsiųsta minėta teismo nutartis bei šaukimai. 2019-01-09 ieškovo atstovė pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, jog atstovė dar iki šio posėdžio paskyrimo buvo suderinusi posėdžio datas kitose bylose, todėl dėl užimtumo negali dalyvauti teismo posėdyje, palaiko reikalavimus, nurodytus ieškinyje ir prašo juos tenkinti. Nesant atsakovės prašymo priimti sprendimą už akių, skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-01-10 nutartimi ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys paliktas nenagrinėtu.
10. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.
11. Nagrinėjamu atveju, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ procese buvo atstovaujamas advokato / advokato padėjėjos, t.y., asmens, kuriam pagal CPK 179¹ straipsnio nuostatas, procesiniai dokumentai teikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog ieškovas procesą iniciavo pasinaudodamas elektroninių ryšių priemonėmis bei pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, kuris tęsėsi ilgą laiką – nuo 2017-07-30, visi procesiniai dokumentai ieškovui (jo atstovams) buvo pateikiami tik elektronine forma. Nustatyta, jog ir šaukimas į 2019-01-09 teismo posėdį, kartu su 2018-12-04 nutartimi bei atsakovės tripliku, ieškovui bei jo atstovams buvo įteiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismo šaukimas, nutartis laikytini ieškovui AB “Lietuvos draudimas“ įteiktais tinkamai.
12. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina skunde dėstomas aplinkybes apie tai, kad ieškovo atstovams nebuvo žinomas teismo sprendimas ieškovo dalyvavimą vyksiančiame teismo posėdyje pripažinti būtinu, dar ir dėl to, jog minėta teismo nutartis ieškovui bei jo atstovams buvo išsiųsta kartu su atsakovės UAB „Visagino būstas“ pateiktu tripliku, su kuriuo, kaip akivaizdu iš ieškovo atstovo 2019-01-09 pateikto prašymo, atstovai susipažino dar iki teismo posėdžio bei papildomai pasisakė dėl minėtame procesiniame dokumente dėstomų argumentų. Į bylos nagrinėjimą ieškovas, jo atstovai neatvyko, posėdžio dieną pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant, iš esmės ignoruodami faktą dėl būtino ieškovo dalyvavimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, priimto procesinio sprendimo pasekmių kontekste, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį palikti nenagrinėtu. Kaip ir minėta, pasirengimas šios bylos nagrinėjimui tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, teismas, nustatęs, jog ieškovo teiktuose paruošiamuosiuose dokumentuose nėra pašalinti atsakovės bei trečiųjų asmenų akcentuojami prieštaravimai, iš esmės susiję su draudiminio įvykio aplinkybėmis, priėmė nutartį bylą skirti į teismo posėdį bei ieškovo dalyvavimą pripažino būtinu.
14. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas bei jo atstovai apie vyksiantį teismo posėdį buvo informuoti beveik prieš mėnesį laiko, be to, ieškovą turėjo teisę atstovauti du atstovai, o apie posėdį bei ieškovo dalyvavimo posėdyje būtinumą buvo informuotas ir pats juridinis asmuo, todėl ieškovo atstovai turėjo visas galimybes suderinti savo užimtumą ir dalyvauti teismo posėdyje. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog apie užimtumą atstovė teismą informavo tik posėdžio dieną, tuo neįvertinant kitų byloje dalyvaujančių asmenų užimtumo, jų atvykimo į posėdį bei galimybės teismui perkelti posėdžio datą, apie tai iš anksto informuojant byloje dalyvaujančius asmenis ir kt.. Tačiau, iš anksto žinodamas apie užimtumą, būtiną dalyvavimą teismo posėdyje, ieškovas jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, o teismo posėdžio dieną pateikė formalų prašymą dėl bylos nagrinėjimo ieškovo atstovui nedalyvaujant, taip iš esmės nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo bei veikiant prieš greitą bylos išsprendimą. Dėl paminėto darytina išvada, kad teismas turėjo pagrindą, išklausęs atvykusių asmenų nuomonę, palikti ieškinį nenagrinėtu.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.