Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria, tenkinus (duomenys neskelbtini) teikimą, nuteistajam T. G. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pakeista bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

4. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gegužės 24 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 20 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bausmių subendrinimo, kuriuo prašoma subendrinti nuteistajam T. G. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pakeista dviejų parų arešto bausme ir paskirti T. G. galutinę subendrintą bausmę, taip pat nustatyti bausmės atlikimo pradžią, nurodyti į nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę įskaitytus laikotarpius.

II. Skundo argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. G. gynėjo advokato M. Monkevičiaus skundas atmetamas.

8. Iš esmės gynėjas skundžiamą nutartį kvestionuoja vieninteliu aspektu, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė BK 64 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nuostatas, nes vienas iš procesinių sprendimų - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis, kuriuo paskirta bausmė buvo bendrinama, skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo įsiteisėjęs. Su šiais gynėjo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

9. Iš apeliacinės instancijos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiagos, su šio teikimo nagrinėjimu susijusių teismų informacinėje sistemoje Liteko užfiksuotų duomenų matyti, kad išnagrinėjus antstolio V. M. teikimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu T. G. paskirtos baudos pakeitimo arešto bausme, buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis, kurios nuorašai kartu su pažyma apie procesinio sprendimo įteikimą nutarties priėmimo dieną buvo išsiųsti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijai. Pataisos įstaigos Vilniaus miesto apylinkės teismui grąžinta pažyma patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties nuorašas, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, asmeniškai nuteistajam T. G. buvo įteiktas 2019 m. liepos 15 d., ką nuteistasis patvirtino savo parašu. Nuteistasis ir/ar jo gynėjas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundo apylinkės teismui nepateikė ir paminėtos žemesnės instancijos teismo nutarties Vilniaus apygardos teismui neapskundė. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo įsiteisėjusi (įsiteisėjo 2019 m. liepos 23 d.). Todėl gynėjo nurodytų kliūčių pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus pataisos įstaigos teikimą, šia nutartimi pakeistą arešto bausmę bendrinti su vėlesniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme nebuvo.

10. Gynėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad nagrinėjant paminėtą antstolio teikimą dėl T. G. paskirtos baudos pakeitimo arešto bausme, buvo pažeistos BPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatos. Apie nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais gauto teikimo nagrinėjimą T. G. nebuvo tinkamai informuotas, nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas teikimo nagrinėjime, tuo teismas pažeidė nuteistojo teisę į gynybą bei teisingą teismą. Šių skundo argumentų kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmiau aptartomis aplinkybėmis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo, išnagrinėjus antstolio V. M. teikimą, 2019 m. liepos 4 d. priimta nutartis yra įsiteisėjusi. BPK 346 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių nuosprendžio ir nutarties privalomumas. Pagal šio straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) ir ją įgyvendinančius įstatymus bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas atliekamas instancine tvarka: bendrosios kompetencijos teismų sistemoje žemesnės pakopos teismo priimtas sprendimas skundžiamas aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos teismui. Taigi teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas kitokia nei instancine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Iš aukščiau 9 punkte jau aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistasis T. G. nei pats, nei per savo gynėją teise instancine tvarka apskųsti, jo manymu neteisėtą, pažeidžiant BPK numatytą tvarką priimtą 2019 m. liepos 4 d. procesinį sprendimą, nepasinaudojo, nuo 2019 m. liepos 23 d. jis yra įsiteisėjęs. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, neturi teisės peržiūrėti įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kvestionuoti jos turinį, kaip ir neturi teisės spręsti dėl antstolio teikimo nagrinėjimo tvarkos laikymosi.

11. Gynėjas skunde nepateikia jokių argumentų, susijusių su baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių bendrinimo taisyklių taikymu, priimant skundžiamą nutartį. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, bendrindamas T. G. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pakeista bausme, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1, 3 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio nuostatas.

12. BK 64 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, skirdamas subendrintą bausmę, gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal BK 64 straipsnio 2 dalį, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o pagal šio straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Tuo tarpu pagal teismų praktiką, kuri akcentuojama ir skundžiamoje nutartyje, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

13. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, teismų informacinėje sistemoje Liteko užfiksuotų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju T. G., nesumokėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi buvo pakeista į dviejų parų arešto bausmę, 2019 m. gegužės 2 d. padarė naują, BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą, už kurį Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 3 d). Šioje nužudymo byloje 2019 m. birželio 19 d. T. G. buvo laikinai sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo taikoma iki 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio vykdymo pradžios. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais procesiniais sprendimais T. G. paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, kai neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat teisingai apygardos teismas parinko ir skirtingais teismų sprendimais paskirtų bausmių bendrinimo būdą. Parinkdamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad 2014 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. G. buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, t. y. už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Vertinant šios nuteistojo, veikiant tiesiogine tyčia, padarytos baigtos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad neteisėtai įgytu nešaunamuoju ginklu T. G. disponavo itin trumpą laiko tarpą – nepilnai valandą laiko, jo neteisėtais veiksmais reali žala niekam nebuvo padaryta, byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau dėl veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad paminėtas baudžiamasis nusižengimas buvo padarytas dar 2014 m. vasario 25 d. Nors baudžiamuoju įsakymu paskirtos 4 MGL (520 Lt) dydžio baudos priverstinis išieškojimas buvo pradėtas 2014 m. rugsėjo 29 d., tačiau dėl šios bausmės pakeitimo kita bausme buvo kreiptasi tik 2019 m. gegužės 29 d. Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina tai, kad T. G. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po paminėto baudžiamojo nusižengimo padarymo niekur nedirbo, byloje nėra duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. nuteistasis būtų padaręs kokias nors naujas nusikalstamas veikas. Aptartų aplinkybių visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina, kad skundžiama nutartimi prie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos dešimties metų laisvės atėmimo bausmės pagrįstai buvo pridėta pusė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pakeistos bausmės. Keičiant arešto bausmę laisvės atėmimo bausme teisingai buvo pritaikytos ir BK 65 straipsnyje numatytos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, teisingai nustatyta pridedamos bausmės dalis.

15. Skundžiama nutartimi taip pat teisingai į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką buvo įskaitytas ir nuteistojo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, taip pat toje pačioje byloje pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendį T. G. jau atliktas bausmės laikas.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį nuteistojo gynėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.