- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-1192-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- R. I.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė L. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė antstolei skundą, kuriuo prašo nutraukti vykdymo procesą dėl senaties termino suėjimo. Nurodė, kad apie vykdomąją bylą sužinojo 2018 metų kovo mėnesį gavęs elektroninį laišką. Teigia, kad vykdymo proceso, kuris buvo pradėtas 2006 metais, metu nėra gavęs jokių antstolės siųstų dokumentų. Nurodė, kad antstolė per 12 metų neatliko jokių veiksmų, kad skola būtų išieškota.
2. Antstolė L. P., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. 3.5.-1516 atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasi CPK 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo R. I. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, įpareigojo antstolę L. P. išspręsti klausimą dėl vykdomosios bylos Nr. 0109/16/06306 nutraukimo.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolės M. B. kontoroje buvo pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0109/16/06306 pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2006 m. sausio 9 d. išduotą nutarimą Nr. 3486R dėl 28,96 EUR baudos išieškojimo iš R. I. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Atsižvelgdamas į tai, kad nutarimas išduotas 2006 m. sausio 9 d., o pateiktas vykdyti 2006 m. kovo 20 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas nepraleistas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0109/16/06306 teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2018 m. vasario 14 d. nėra duomenų nei apie antstolės M. B., nei apie antstolės L. P. atliktus kokius nors vykdymo veiksmus. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie trunkamuosius vykdymo veiksmus (skolininko sąskaitų ar kito turto areštą), taip pat nėra jokių duomenų apie kitas skolininkui užvestas vykdomąsias bylas, vykdomas antstolės L. P., kuriose būtų atlikti vykdymo veiksmai dėl skolininko per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2018 m. vasario 14 d., todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir yra pagrindas taikyti pareiškėjui paskirtos baudos vykdymo senatį, paliekant antstolei išspręsti klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė L. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar nebuvo dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitokių priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo, neatkreipė dėmesio į tai, jog 2007 m. balandžio 3 d. buvo surašytas ir išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl baudos išieškojimo į skolininko darbovietę, kurios adresas nėra pasikeitęs. Patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio yra tęstinio pobūdžio ir gali būti prilyginamas banko sąskaitų areštui, todėl turėtų būti vadovaujamasi teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog pareiškėjo banko sąskaitų areštas yra ne vienkartinis, o trunkamasis vykdymo veiksmas, tai yra vykstantis kiekvieną dieną, ir tokiu atveju negali būti laikoma, kad vykdymo procese yra dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.
5.2. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų galima padaryti išvadą, jog šiuo atveju turi būti nustatytas senaties termino eigos sustojimas, nes pareiškėjas siekė išvengti baudos mokėjimo, nes perdavus vykdomąjį dokumentą vykdyti į pareiškėjo darbovietę, kurioje išskaitas atlikti turėjo pats pareiškėjas, patvarkymas nebuvo vykdomas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Pareiškėjas niekada nevengė sumokėti baudos ir galbūt ją yra sumokėjęs, tačiau tikslių duomenų apie jos sumokėjimo vykdomojoje byloje nėra.
6.2. Net ir darant prielaidą apie nesumokėtą baudą, antstolės 12 metų nedėjo jokių pastangų baudai išieškoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės L. P. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0109/16/06306 pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2006 m. sausio 9 d. išduotą nutarimą Nr. 3486R dėl 28,96 EUR baudos išieškojimo iš R. I. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.
10. Skundžiama nutartimi patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma vykdomąją bylą nutraukti, suėjus senaties terminui.
11. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė L. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar nebuvo dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitokių priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo, neatkreipė dėmesio į tai, jog 2007 m. balandžio 3 d. buvo surašytas ir išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl baudos išieškojimo į skolininko darbovietę, kurios adresas nėra pasikeitęs. Patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio yra tęstinio pobūdžio ir gali būti prilyginamas banko sąskaitų areštui, todėl turėtų būti vadovaujamasi teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog pareiškėjo banko sąskaitų areštas yra ne vienkartinis, o trunkamasis vykdymo veiksmas, tai yra vykstantis kiekvieną dieną, ir tokiu atveju negali būti laikoma, kad vykdymo procese yra dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
12. Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas.
13. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Kadangi nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2006 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
14. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
15. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
16. Kaip nustatyta, šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą pateiktas vykdyti, nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino, todėl plačiau dėl šios aplinkybės nepasisakytina.
17. Vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, jog 2006 m. kovo 20 d. priimtas siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas, 2006 m. balandžio mėn. patikrinti duomenys apie pareiškėjui priklausančias banko sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas, pareiškėjo darbovietę, 2006 m. birželio 9 d. siųstas siūlymas pareiškėjui atvykti į antstolės kontorą (išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini)), 2007 m. patikrinti duomenys apie pareiškėjo darbovietes, 2007 m. balandžio mėnesį priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriuo pareiškėjo darbovietė įpareigota atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka, patvarkymas išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio mėnesį patikrinti duomenys apie pareiškėjo darbovietes, sąskaitas banke ir jose esančias pinigines lėšas. Kitas veiksmas vykdomojoje byloje atliktas tik 2018 m. vasario 15 d. užklausiant duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį.
18. Nesutiktina su antstolės argumentu, jog 2007 m. balandžio 3 d. patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl baudos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio gali būti prilyginamas turto areštui, kuris yra tęstinio pobūdžio. Antstolė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2295-163/2015 išaiškinta, jog banko sąskaitų areštas yra ne vienkartinis veiksmas, o trunkamasis, sprendžiant dėl senaties termino baudos išieškojimui suėjimo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu. Tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius. Taigi, nors Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje išaiškinta, jog banko sąskaitų areštas yra ne vienkartinis veiksmas, o trunkamasis sprendžiant dėl senaties termino suėjimo baudos išieškojimui, pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-955-265/2018, spręsdamas dėl baudos vykdymo senaties termino suėjimo, padarė išvadą, jog nėra jokio pagrindo banko sąskaitų areštą laikyti trunkamuoju antstolio vykdomu veiksmu. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar banko sąskaitų areštas gali būti laikomas trunkamuoju veiksmu, vadovaujasi vėliausiai suformuota praktika, jog toks aiškinimas nėra teisingas.
19. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su antstolės teiginiu, jog patvarkymas atlikti išskaitas įstatymo nustatyta tvarka iš pareiškėjo darbo užmokesčio, kuris buvo nusiųstas į pareiškėjo darbovietę, gali būti prilyginamas banko sąskaitų areštui. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša atitinkamai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui (CPK 675 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Patvarkymas atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų yra tik vienas iš vykdymo procese atliekamų skolos išieškojimo veiksmų, kuris savo prasme skiriasi nuo skolininko banko sąskaitos arešto. Be to, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje konstatuota, jog banko sąskaitos areštas nėra trunkamasis veiksmas, iš esmės neturi teisinės reikšmės šioje civilinėje byloje antstolės argumentas, jog patvarkymas atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio gali būti prilyginamas banko sąskaitos areštui.
20. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdymo laikotarpiu buvo ilgesnis nei 2 metų laikotarpis, kai antstolė neatliko jokių veiksmų, kad paskirta nuobauda – bauda būtų išieškota.
21. Atskirajame skunde antstolė taip pat teigia, jog iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų galima padaryti išvadą, jog šiuo atveju turi būti nustatytas senaties termino eigos sustojimas, nes pareiškėjas siekė išvengti baudos mokėjimo, nes perdavus vykdomąjį dokumentą vykdyti į pareiškėjo darbovietę, kurioje išskaitas atlikti turėjo pats pareiškėjas, patvarkymas nebuvo vykdomas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
22. Kaip jau buvo minėta, 2007 m. balandžio mėnesį priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriuo pareiškėjo darbovietė įpareigota atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka, patvarkymas išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Vien tai, jog skolininko darbovietė nevykdė antstolės patvarkymo atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo išvadai, jog skolininkas piktybiškai nesumokėjo baudos ar kitokiais būdais siekė išvengti baudos mokėjimo.
23. Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kaip nustatyta iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, antstolė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti, kodėl pareiškėjo darbovietė nevykdė patvarkymo dėl išskaitų darymo. Patvarkyme antstolė buvo nurodžiusi, jog už antstolės reikalavimų nevykdymą teismas gali skirti baudą, tačiau nėra įrodymų, jog antstolė būtų ėmusis veiksmų, kad skolininko darbovietei būtų taikytos įstatyme numatytos sankcijos dėl patvarkymo nevykdymo. Be to, pažymėtina, jog vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jokie procesiniai dokumentai nebuvo įteikti asmeniškai skolininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog vykdymo senaties terminas buvo sustojęs dėl skolininko veiksmų.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminus, dėl to pagrįstai patenkino pareiškėjo skundą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį.