- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 2A-1144-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01378-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- E. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Edvardo Palioko ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-99-319/2020 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei G. S. dėl be pagrindo įgyto turto vertės grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. M. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. S. 12 300 Eur be pagrindo įgyto turto vertę, 640,51 Eur palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. vykdė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį. Ieškovą ir atsakovę siejo artimi santykiai, perkamame name ieškovas planavo gyventi kartu su atsakove, todėl pas notarę vyko kartu. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, atsakovė privalėjo nekilnojamojo turto pardavėjui sumokėti 12 300 Eur pradinį įnašą. Kadangi atsakovė pinigų pradiniam įnašui neturėjo, ieškovas šią sumą iš savo sąskaitos pervedė nekilnojamojo turto pardavėjui ir su atsakove sudarė paskolos sutartį. Ieškovui atlikus pavedimą, atsakovė sudarė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė, netrukus po nekilnojamojo turto įsigijimo, nutraukė santykius su atsakovu, iškeldino jį iš gyvenamojo namo. Ieškovas 2018 m. balandžio 17 d. pareikalavo grąžinti skolą, tačiau atsakovė raštu pareiškė, jog paskolos sutartis negaliojanti ir atsisakė skolą grąžinti. Ieškovas sutarties originalo neišsaugojo, todėl prarado teisinį pagrindą skolą prisiteisti. Ieškovas dėl skolos išieškojimo kreipėsi į UAB „Atgauk skolą“, kuri siekė taikaus ginčo sprendimo būdo, tačiau su atsakove susitarti gražiuoju nepavyko. Atsakovė be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, todėl privalo ieškovui grąžinti 12 300 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš ieškinio su formuluoto esminio reikalavimo neaišku, ar ieškovas siekia atgauti pinigus ar tokiu būdu įgyti nuosavybės teises į dalį atsakovei priklausančio turto. Mano, kad atsakovu byloje turi būti V. M., kadangi jam ieškovas pinigus pervedė. Atsakovė pinigų neskolino ir paskolos sutarties su ieškovu nesudarė. Ieškovo pateikta paskolos sutartis suklastota, nes surašyta ne atsakovės ir neatitinka faktinių aplinkybių, taip pat kelia abejonių ir notarės parašas bei spaudas. Be to, paskolos sutarčiai dėl 12 300 Eur sumos privaloma notarinė forma, todėl ieškovo pateikta paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl pripažintina negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui E. M. iš atsakovės G. S. 12 940,51 Eur sumą ir 388 Eur žyminį mokestį. Taip pat valstybei priteisė iš atsakovės G. S. 27,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas 2017 m. lapkričio 28 d. pervedė 12 300 Eur V. M. į jo sąskaitą už G. S. įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovas ir atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. sudarė Paskolos sutartį, kurioje nurodė, kad ieškovas skolina atsakovei 12 300 Eur, kuriuos pervedė V. M. už atsakovės perkamą nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Alytaus m. 5-ojo notaro biuro notarė I. B. 2017 m. lapkričio 28 d. patvirtino nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurią pasirašė V. M., J. M. ir G. S. (b. l. 53–64). Ieškovas 2018 m. balandžio 17 d. reikalavimu sumokėti skolą pareikalavo atsakovę iki 2018 m. gegužės 21 d. grąžinti 12 300 Eur skolą (b. l. 10). Atsakovė 2018 m. gegužės 23 d. raštu, atsisakė mokėti 12 300 Eur nurodydama, kad su ieškovu nesudarė notarinės sutarties (b. l. 12).
6. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jam pervedus 12 300 Eur į pardavėjo sąskaitą, atsakovė įgijo pagrindą sudaryti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pridėjo mokėjimo pavedimą, Paskolos sutarties notarės patvirtintą kopiją bei šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai notarė I. B. bei V. M.. Notarė I. B. paaiškino, kad ji tvirtino G. S. ir V. M. bei jo sutuoktinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas paskolino atsakovei 12 300 Eur pradiniam įnašui sumokėti, tačiau tiesiogiai jai pinigų neperdavė, o pervedė pardavėjui į jo sąskaitą, sudarė Paskolos sutartį, kurios kopiją notarė patvirtino spaudu ir parašu. Taip pat situaciją apibūdina ir liudytojas V. M.. Nors atsakovė realiai pinigų negavo, tačiau akivaizdu, jog 12 300 Eur suma buvo sumokėta už atsakovę perkant nekilnojamąjį turtą. Paskolos sutartis taip pat patvirtina, kad ieškovas mokėjo pardavėjui už atsakovės perkamą nekilnojamąjį turtą, todėl teismas laikė, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo įgijo 12 300 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovė teigia, kad paskolos sutartis negalioja, nes skolinant 12 300 Eur sumą reikalinga notarinė forma. Kaip nurodė notarė, notarinė forma privaloma tik sandoriams dėl daugiau nei 3000 Eur skolinant grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad ieškovas neturi Paskolos sutarties originalo, jis prarado galimybę įrodinėti paskolinius santykius, todėl teikia ieškinį CK 6.237–6.242 straipsnių pagrindais ir Paskolos sutartis šiuo atveju vertinama kaip raštinis įrodymas.
8. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas galimai siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą iš V. M., todėl pervedė jam 12 300 Eur, vertintinos kritiškai. Ieškovas, atlikdamas pinigų pervedimą V. M., mokėjimo nurodyme nurodė mokėjimo paskirtį, t. y. mokėjo už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tik atlikus pavedimą, t. y. sumokėjus pradinį įnašą, kurio dydis nurodomas ir pirkimo pardavimo sutartyje, notarė patvirtino atsakovės ir V. M. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė nepateikė duomenų, kokiu pagrindu už jos perkamą nekilnojamąjį turtą sumokėjo ieškovas (CPK 178 straipsnis), todėl darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas palūkanas paskaičiavo nuo 2018 m. gegužės 21 d., nuo to momento, kai pareikalavo grąžinti pinigus. Ieškovas paskaičiavo palūkanas už 379 dienas ir jos sudaro 640,51 Eur. Teismui nustačius, jog atsakovė 12 300 Eur įgijo be pagrindo, ieškovo reikalavimas dėl 640,51 Eur palūkanų pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.240 straipsnio 1dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė G. S. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo išreikalauti iš notarės I. B. informaciją ir dokumentų kopijas iš notariškai tvirtinamų kopijų registracijos žurnalo, patvirtinančią sutarties kopijos tinkamą įforminimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, nes pats ieškovas norėjo, jog atsakovė (apeliantė) G. S. pirktų savo vardu šį turtą, pats ketino juo naudotis ir jame gyventi, kas ir įvyko, bei yra patvirtinta bylos duomenimis.
10.2. Teismas netinkamai įvertino tarp šalių įvykusius paskolinius santykius, nes tarp šalių nebuvo sudaryta tinkama, reikalavimus atitinkanti paskolos sutartis, bei ji nebuvo pateikta teismui. Teismui buvo pateikta kopija teksto, kuris buvo surašytas ieškovo ir kurio pasirašymą neigia atsakovė. Atsakovė nepatvirtino kad pati pasirašė šį dokumentą, be to, byloje apklausta notarė, kaip nurodyta skundžiamame sprendime (šias aplinkybes atsakovė(apeliantė) patikslins susipažinusi su tiksliu teismo posėdžio protokolu), parodė, jog šalys pasirašė sutartį jos akivaizdoje, tačiau ji nepatvirtino šio dokumento kopijos, o šis dokumentas, kuris yra patvirtinta notarės kopija buvo padarytas vėliau, kuomet sandoris jau buvo pasibaigęs ir kopija notarės padaryta nematant dokumento originalo bei nedarant jokių įrašų žurnale apie dokumento kopijos padarymą bei neįregistruojant tokios kopijos. Taigi todėl šis byloje esantis dokumentas negali būti vertintinas kaip notariškai patvirtinta dokumento kopija.
10.3. Kaip teisme paliudijo liudytojas V. M., jam pinigus 12 300 Eur ieškovas E. M. pervedė ir tik po to notarė pasiūlė G. S. ir E. M. sudaryti tokią paskolos sutartį, kurią surašė ieškovas savo ranka. Sutarties turinio atsakovė (apeliantė) nesuprato, galvodama, kad ją būtina pasirašyti, nes taip liepė notarė, kuri tvirtino pagrindinę namo pirkimo–pardavimo sutartį, o kad ieškovas nenorėjo atsakovei skolinti šių pinigų, patvirtina ta aplinkybė, jog jis tokios surašytos sutarties dokumento originalą iš karto atidavė G. S., taip parodydamas, jog jis neskolina šių pinigų, o pats savo noru ir savo valia, savo naudai, jog ketina naudotis namu ir padarė dar iki sutarties surašymo šį 12 300 eurų pavedimą V. M.. Teismas netinkamai vertino sudarytos sutarties sudarymo aplinkybes, kaip paskolinius santykius ir patį byloje esantį dokumento nepatvirtintą tinkamai notaro kopiją, kaip dokumentą įrodantį paskolinius santykius ir kaip tinkamą įrodymą.
10.4. Teismo argumentas- mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta mokėjimo paskirtis tik pavirtina bendrą atsakovės (apeliantės) poziciją – E. M. mokėjo ne už atsakovę (apeliantę) , o savarankiškai, nurodydamas ne kaip mokėjimą už G. S., ar už G. S. įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, o kaip E. M. mokėjimą už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini).
10.5. Apeliantė yra netinkama atsakovė ir atsakovu turėtų būti byloje pinigus iš E. M. gavęs V. M., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šį atsakovės (apeliantės) prašymą neatsižvelgė.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas E. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovas, duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, kad nekilnojamojo turto įsigijimo laikotarpiu artimai bendravo su atsakove, kad buvo planuojama kartu apsigyventi atsakovės įsigyjamame name. Po nekilnojamojo turto įsigijimo santykiai tarp ginčo šalių nutrūko (atsakovės iniciatyva), ieškovas neteko galimybės naudotis atsakovės įsigytu turtu, tada ieškovas pareikalavo grąžinti už atsakovę jo sumokėtus 12 300 eurų. Tačiau nurodytos aplinkybės jokiu būdu nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas minėtas lėšas padovanojo arba kitaip neatlygintinai perleido atsakovei, kaip teigia apeliantė.
11.2. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas paskolino pinigus atliekant mokėjimo pavedimą, taigi apeliantės minėta CK 6.871 straipsnio nuostata dėl notarinės formos netaikoma. Tai reiškia, kad ieškovas, kaip paskolos davėjas, savo pateiktais įrodymais šioje byloje pagrindė paskolos sutarties sudarymo faktą bei pinigų pagal šią sutartį perdavimo paskolos gavėjai (atsakovei) faktą. Pasakytina, kad paskolos sutarties, kuriai privaloma rašytinė forma, sudarymo faktą galima įrodinėti ne tik pateikiant sutarties originalą ar patvirtintą kopiją, bet ir kitais įrodymais.
11.3. Apeliantei tvirtinant, kad 2017 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties nepasirašė, atsakovė galėjo prašyti pirmos instancijos teismą skirti rašysenos ekspertizę ir taip nuginčyti paskolos sutarties pasirašymą, tačiau šia procesine teise nepasinaudojo. Atsakovė galėjo reikšti reikalavimą dėl 2017 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo ar kitais pagrindais, tačiau to nepadarė.
11.4. 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovo atliktame mokėjimo nurodyme (mokėjimo paskirtis) parašyta, kad mokėjimas atliekamas už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), taigi buvo mokama už atsakovės perkamą turtą, kaip dalies kainos už turtą sumokėjimą. Tai reiškia, kad ieškovė šiai sumai gavo naudą, todėl atsakovės teiginys, kad ji yra netinkama atsakovė, visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
13. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl prievolės grąžinti be pagrindo įgytą turtą nustatymo (CK šeštosios knygos III dalies XX skyrius), įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo (CPK 177, 178, 185 straipsnis).
14. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas E. M. 2017 m. lapkričio 28 d. pervedė 12 300 Eur sumą V. M. į jo sąskaitą už G. S. įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovas ir atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. pas notarę I. B. sudarė Paskolos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad ieškovas skolina atsakovei 12 300 Eur, kurie buvo pervesti V. M. už G. S. perkamą nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Šalys paskolos sutartyje įrašė, kad paskola beprocentė, neterminuota. Alytaus m. 5-ojo notaro biuro notarė I. B. 2017 m. lapkričio 28 d. patvirtino nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kurią pasirašė V. M., J. M. ir G. S. (b. l. 53–64). Minėtos pirkimo pardavimo sutarties 4.1 punkte (b. l. 58) įrašyta, kad 12 300 Eur suma iki šios sutarties sudarymo bus pervesta į V. M. sąskaitą. Ieškovas 2018 m. balandžio 17 d. pareikalavo atsakovę iki 2018 m. gegužės 21 d. grąžinti 12 300 Eur sumą (b. l. 10). Atsakovė 2018 m. gegužės 23 d. raštu, atsisakė mokėti 12 300 Eur nurodydama, kad su ieškovu nesudarė notarinės paskolos sutarties (b. l. 12).
15. Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu G. S., CK 6.237 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovės G. S. 12 300 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, priteisti 640,51 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui E. M. iš atsakovės G. S. 12 940,51 Eur sumą ir 388 Eur žyminį mokestį (95-98). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas bylos aplinkybes; tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, jos originalas nebuvo pateiktas teismui; 12 300 Eur E. M. pervedė ir tik po to notarė pasiūlė G. S. ir E. M. sudaryti tokią paskolos sutartį, kurią surašė ieškovas savo ranka, sutarties turinio atsakovė (apeliantė) nesuprato; 12 300 Eur sumą pavedimu ieškovas pervedė V. M., todėl atsakovu byloje turėtų būti pinigus gavęs asmuo (b. l. 113-115).
Dėl apeliantės pateikto prašymo, pareikštų reikalavimų
16. Ieškovė Kauno apygardos teismui 2020 m. liepos 13 d. pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad patikslina apeliacinį skundą naujais argumentais, pateiktame dokumente suformulavo prašymą išreikalauti iš notarės I. B. informaciją ir dokumentų kopijas iš notariškai tvirtinamų kopijų registracijos žurnalo, patvirtinančią sutarties kopijos patvirtinimo tinkamą įforminimą. Apeliantės pateiktą 2020 m. liepos 13 d. prašymą teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą, jis grąžinamas pateikusiam asmeniui.
17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šios taisyklės aiškinimas reiškia, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remti savo poziciją apeliacinės instancijos teisme. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo, nustatant, kad šis institutas taikomas paprastai išmintinais atvejai, privalomai užtikrinant priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-349-248/2019, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
Dėl ginčo esmės
18. Nepagrįsto praturtėjimo institutas yra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas ir subsidiarus teisių gynimo būdas, todėl siekiant taikyti šį institutą turi būti įrodytos visos šio instituto taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-695/2020).
19. Byloje ieškovė savo poziciją grindė tais argumentais, jog ji nesudarė su ieškovu įstatymo reikalaujamos formos paskolos sutarties, todėl jai nekyla prievolė grąžinti ieškovo trečiajam asmeniui M. pervestus pinigus. Byloje yra pateikta notarės I. B. patvirtinta 2017 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties kopija, kurios turinys pagrindžia tas aplinkybes, jog E. M. yra pervedęs V. M. 12 300 Eur sumą už G. S. pirktą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir kad E. M. skolina nurodomą sumą G. S.. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtos sutarties nuostatas, atsižvelgusi į šios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir vėliau, sprendžia, jog ginčo atveju ieškovas E. M. iš turimų lėšų pervedė 12 300 Eur sumą už įgytą nuosavybės teise G. S. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu G. S. šia suma praturtėjo, o ieškovo turtas šia suma sumažėjo, nes jis nieko negavo iš atlikto mokėjimo. Ieškovas, siekdamas atgauti iš ieškovės 12 300 Eur sumą, reikalavimą grindė CK 6.237 straipsnyje įtvirtintu nepagrįsto praturtėjimo institutu, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovas neturi paskolos sutarties originalo, jo nepateikė į bylą, todėl negali reikalauti grąžinti pinigus, nėra svarbūs. Pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog byloje pateikta paskolos sutarties kopija vertinama kaip rašytinis įrodymas, pagrindžiantis ieškovo poziciją, jog jis tikrai atliko 12 300 Eur mokėjimą už atsakovės įgytą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius pagal CK 6.242 straipsnį, sprendė, jog atsakovė yra nepagrįstai (be teisinio pagrindo) praturtėjusi atsakovo sąskaita ir neteisėtai atsisako grąžinti reikalaujamą sumą ieškovui. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus, jog teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą.
20. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas tenkina ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma pagrindžia ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl pinigų sumokėjimo už atsakovės perkamą turtą. Teigdama, kad byloje netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, apeliantė turėtų ne tik išvardyti įrodymus, dėl kurių nepasisakė ar netinkamai pasisakė teismas, bet ir išsamiai atskleisti tokių įrodymų svarbą bylos išnagrinėjimo baigčiai. Apeliacinio skundo argumentai, apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo trūkumus, jei apeliantė konkrečiai neatskleidžia jų reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimą Nuoroda į formalų pažeidimą, nepateikiant išsamių argumentų, kad pažeidimas galėjo lemti sprendimo neteisėtumą, nėra tinkamas pirmiau nurodyto reikalavimo įvykdymas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo procesinį dokumentą dėl esminių procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantė skunde pakartodama atsiliepime į ieškinį nurodomus teiginius, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendime.
21. Šios nutarties 19 ir 20 pastraipose nurodomais argumentais teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi apeliantei G. S. buvo atidėtas 388 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas (b. l. 123, 124). Jos apeliacinį skundą teisėjų kolegijai atmetus, valstybei iš G. S. priteisiama 388 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnis). Nustatyta, kad už atsiliepimo į G. S. apeliacinį skundą surašymą E. M. turėjo 500 Eur išlaidų (b. l. 131, 132). Apeliacinį skundą atmetus, E. M. iš apeliantės priteisiama 500 Eur turėtų išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 388 Eur žyminio mokesčio sumą (sumokant ją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.