Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei G. S. dėl be pagrindo įgyto turto vertės grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja notarė I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu dalyvavo G. S., pardavėjai M. ir E. M.. Nekilnojamas turtas buvo perkamas už iš banko gaunamą paskolą ir pirkėja turėjo savo dalį, kuri nekredituojama, pervesti pardavėjui. E. M. pateikė mokėjimo pavedimą, kuriuo pervedė pradinį įnašą pardavėjui, todėl notarė paklausė šalių kokie santykiai juos sieja, klausė, kodėl už G. S. pradinį įnašą sumokėjo kitas asmuo, paaiškino, kad gali kilti problemų dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, kadangi pradinis įnašas mokamas vieno vardu, o paskola ir nekilnojamas turtas įgyjamas kito vardu. G. S. ir E. M. pasakė, kad pradinis įnašas yra paskola. Paskolos sutartį šalys pasirašė notarės akivaizdoje, notarė sutarties kopiją patvirtino spaudu ir parašu. Kiek paskolos sutarties egzempliorių šalys sudarė ir kuris iš šalių paėmė Paskolos sutarties originalą, notarė nepamena. Jei nebūtų atliktas 12 300 Eur mokėjimas, nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nebūtų sudaryta. Kas mokėjo avansą, notarei nežinoma. Tarp šalių santykiai buvo labai geri. Kadangi pinigai buvo pervesti iš sąskaitos į sąskaitą, Paskolos sutarčiai nereikalinga notarinė forma, notariškai reikia tvirtinti tik skolinant daugiau nei 3 000 Eur grynais pinigais, todėl Paskolos sutartis sudaryta tinkamai.

Liudytojas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pardavė nekilnojamąjį turtą. Apžiūrint turtą dalyvavo brokeris, G. S. ir E. M., pirkėjų vaikai, kurie rinkosi kambarius, Susitikimo metu vyras sumokėjo 2 000 Eur avansą grynais. Pas notarę nuvyko sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, nuėjo su E. M. į banką, jis pervedė į jo sąskaitą 12 300 Eur pradinį įnašą. Grįžus pas notarę, toliau buvo atliekami veiksmai ir tada paaiškėjo, kad pirkėja G. S. ir E. M. nesudarę santuokos. Notarė paaiškino, kad negalimas toks dalykas, kad vienas moka pinigus, o kitas perka, todėl pasiūlė jiems susitvarkyti dokumentus ir šalys notarinėje kontoroje sudarė Paskolos sutartį, kurią pasirašė G. S. ir E. M.. G. S., gavusi kreditą, taip pat bankiniu pavedimu pervedė pinigus už likusią nekilnojamojo turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. lapkričio 28 d. pervedė 12 300 Eur V. M. į jo sąskaitą už G. S. įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovas ir atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. sudarė Paskolos sutartį, kurioje nurodė, kad ieškovas skolina atsakovei 12 300 Eur, kuriuos pervedė V. M. už atsakovės perkamą nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Alytaus m. 5-ojo notaro biuro notarė I. B. 2017 m. lapkričio 28 d. patvirtino nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kurią pasirašė V. M., J. M. ir G. S. (b. l. 53–64). Ieškovas 2018 m. balandžio 17 d. reikalavimu sumokėti skolą pareikalavo atsakovę iki 2018 m. gegužės 21 d. grąžinti 12 300 Eur skolą (b. l. 10). Atsakovė 2018 m. gegužės 23 d. raštu, atsisakė mokėti 12 300 Eur nurodydama, kad su ieškovu nesudarė notarinės sutarties (b. l. 12).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.

Byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių iškilęs dėl to, jog ieškovui pervedus 12 300 Eur iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos į V. M. sąskaitą, tokiu būdu atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita 12 300 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.)

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima.

Bylose dėl be pagrindo įgyto turto aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jam pervedus 12 300 Eur į pardavėjo sąskaitą, atsakovė įgijo pagrindą sudaryti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pridėjo mokėjimo pavedimą, Paskolos sutarties notarės patvirtintą kopiją bei šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai notarė I. B. bei V. M.. Notarė I. B. paaiškino, kad ji tvirtino G. S. ir V. M. bei jo sutuoktinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovas paskolino atsakovei 12 300 Eur pradiniam įnašui sumokėti, tačiau tiesiogiai jai pinigų neperdavė, o pervedė pardavėjui į jo sąskaitą, sudarė Paskolos sutartį, kurios kopiją notarė patvirtino spaudu ir parašu. Taip pat situaciją apibūdina ir liudytojas V. M.. Nors atsakovė realiai pinigų negavo, tačiau akivaizdu, jog 12 300 Eur suma buvo sumokėta už atsakovę perkant nekilnojamąjį turtą. Paskolos sutartis taip pat patvirtina, kad ieškovas mokėjo pardavėjui už atsakovės perkamą nekilnojamąjį turtą, todėl laikytina, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo įgijo 12 300 Eur. Atsakovė teigia, kad paskolos sutartis negalioja, nes skolinant 12 300 Eur sumą reikalinga notarinė forma. Kaip nurodė notarė, notarinė forma privaloma tik sandoriams dėl daugiau nei 3 000 Eur skolinant grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad ieškovas neturi Paskolos sutarties originalo, jis prarado galimybę įrodinėti paskolinius santykius, todėl teikia ieškinį CK 6.237–6.242 straipsnių pagrindais ir Paskolos sutartis šiuo atveju vertinama kaip raštinis įrodymas. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas galimai siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą iš V. M., todėl pervedė jam 12 300 Eur, vertintinos kritiškai. Ieškovas, atlikdamas pinigų pervedimą V. M., mokėjimo nurodyme nurodė mokėjimo paskirtį, t. y. mokėjo už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tik atlikus pavedimą, t. y. sumokėjus pradinį įnašą, kurio dydis nurodomas ir pirkimo pardavimo sutartyje, notarė patvirtino atsakovės ir V. M. pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovė nepateikė duomenų, kokiu pagrindu už jos perkamą nekilnojamąjį turtą sumokėjo ieškovas (CPK 178 straipsnis), todėl darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl palūkanų.

Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas palūkanas paskaičiavo nuo 2018 m. gegužės 21 d., nuo to momento, kai pareikalavo grąžinti pinigus. Ieškovas paskaičiavo palūkanas už 379 dienas ir jos sudaro 640,51 Eur. Teismui nustačius, jog atsakovė 12 300 Eur įgijo be pagrindo, ieškovo reikalavimas dėl 640,51 Eur palūkanų pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.240 straipsnio 1dalis).

Dėl bylinėjimo išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 388 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovės priteistinos 27,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ieškovas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, 50 Eur žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 940,51 Eur sumą ir 388 Eur žyminį mokestį ieškovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.