Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovėms sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui R. R. dėl įpareigojimo pašalinti valdymo pažeidimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

32. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato privalomumo išpirkti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę iš valstybės sodininkų vardu, bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį sodininkų naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovui nuosavybės teise 2017-08-31 paveldėjimo teisės pagrindu priklauso mėgėjų sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai atlikti 2011 metais. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). SB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-22 narių susirinkime nuspręsta nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, tame tarpe ir ginčo sklypas yra bendrijos bendrojo naudojimo sklypai, reikalingi bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai. SB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-10 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus bendrijos teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-08-31 priėmė įsakymą Nr. A30-2418 dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dalies formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-09 įsakymu Nr. A30-416 patvirtintas žemės sklypo SB „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projektas. Ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2017-02-27, suderinti 2017-03-25, jų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2017-04-05. Ginčo žemės sklypas suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2017-03-31 sprendimu Nr. 49SK-717-(14.49.109.). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-04-14 įsakymu Nr. 49VĮ-751-(14.49.2.) nutarta parduoti sodininkų bendrijai 287 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta jo pardavimo kaina. Atsakovai 2017-04-28 sudarė ieškovo ginčijamą valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią SB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 287 kv. m. ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 straipsnio 7 dalimi, sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

36. Valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarka detalizuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 punktą mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), tuo tarpu sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojami valstybinės žemės sklypai arba teisės aktų nustatyta tvarka suteikti valstybinės žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas naudojasi dalimi (64 kv. m) ginčo žemės sklypu, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tai apeliantas daro teisėtai, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantui dalis ginčo žemės sklypo buvo suteikta arba kad apeliantas dalimi ginčo žemės sklypo naudotųsi įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad besiribojančių sklypų savininkai gali įsigyti valstybinę žemę be aukciono tik tais atvejais, kai: 1) keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti, 2) atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Nagrinėjamu atveju SB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-22 narių susirinkime nutarė nustatyti, kad ginčo žemės sklypas yra bendrijos bendrojo naudojimo sklypas, reikalingas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytam argumentui, kad atsižvelgiant į išvardintas teisės aktų nuostatas, niekas išskyrus sodininkų bendriją, negali privatizuoti mėgėjiško sodo teritorijoje esančios laisvos valstybinės žemės, jeigu ji yra reikalinga sodininkų bendrijos poreikiams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo žemės sklypui esant reikalingam sodininkų bendrijos bendriems poreikiams tenkinti, apeliantas įsigyti ginčo žemės sklypo pirmumo teisės neturėjo.

38. Remiantis Taisyklių 21 punktu, parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, valstybinės žemės sklypo kaina arba pradinė valstybinės žemės sklypo, parduodamo aukcione, kaina nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Nutarimas). Pagal Nutarimo 2.3 punktą nustatyta, kad nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant parduodamų be aukciono valstybinės namų valdų žemės sklypų, mėgėjų sodo teritorijoje esančios žemės sklypų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 5.6 papunktyje nurodytus valstybinės žemės plotus, vertę. Nutarimo 5.6 punktas (redakcija galiojusi iki 2017-05-01) numatė, kad parduodamo įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro žemės sklypo, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Nutarimo 5.6 punktas (redakcija galiojusi nuo 2017-05-01) numatė, kad parduodamo įsiterpusio ploto, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės, naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ 2.2 punktą, tais atvejais, kai iki 2017 m. gegužės 1 d. asmuo nustatyta tvarka už mėgėjų sodo teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą, naudojamą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, sumokėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytą žemės sklypo kainą, žemės sklypo kaina neperskaičiuojama.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2017-05-01 valstybinės žemės sklypai sodininkų bendrijoms galėjo būti parduodami už nominalią indeksuotą kainą, o po 2017-05-01 gali būti parduodami už rinkos kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo žemės sklypo kaina buvo sumokėta 2017-04-19, todėl nebuvo perskaičiuojama, pritaikant lengvatinę įsigijimo kainą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo kaina buvo paskaičiuota remiantis Nutarimu, negalima daryti išvados, kad parduotos ginčo žemės sklypo kaina prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui.

40. CK 2.74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Sodininkų bendrija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi sodininkų bendrija, kaip viešasis juridinis asmuo, turi specialųjį teisnumą. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, yra nurodęs, kad teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims bendrija neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas bendriems visų bendrijos narių interesams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019). Taigi ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta tiesiogiai su sodininkais. Tai, kad ginčo žemės sklypas šiuo metu priklauso SB „(duomenys neskelbtini)“, reiškia, kad jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkams (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

42. Apeliantas teigia, kad atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima ūkine – komercine veikla, todėl atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieš parduodant ginčo žemės sklypą, turėjo įvertinti, ar žemės sklypo pardavimas pritaikant lengvatinę įsigijimo kainą, nepažeis valstybės pagalbos draudimo, numatyto Sutarties dėl ES veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančiu, kad atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nurodyta, kad sodininkų bendrija vykdo ūkinę – komercinę veiklą, nepagrindžia, kad sodininkų bendrija iš tikrųjų tokia veikla užsiima. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, SB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant komercinės veiklos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, neturėjo pagrindo vertinti, ar žemės sklypo pardavimas pritaikant lengvatinę įsigijimo kainą, nepažeis valstybės pagalbos draudimo pagal Sutarties dėl ES veikimo 107 straipsnio 1 dalį.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Taigi teisė spręsti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą tikslingumo suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui.

46. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį bei byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog apelianto samprotavimai apie tai, kad lengvatos taikymui buvo būtinas įstatyminis reglamentavimas, o ne poįstatyminis, gali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl apelianto prašymas netenkinamas.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstituciniame Teisme priimami individualūs konstituciniai skundai, kurie suteikia teisę kiekvienam asmeniui, manančiam, kad aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos priimti sprendimai pažeidžia jo konstitucines teises ar laisves, tiesiogiai Konstituciniame Teisme ginčyti tas teises pažeidžiantį įstatymą ar kitą teisės aktą.

48. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

49. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

50. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis patenkintas visiškai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ilgesnį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoros dalį, esančią atsakovei SB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype, sutvarkyti statybvietę, išrauti atitvertame plote esančius želdinius, pašalinti jų likučius ir išlyginti žemę, negu priešieškinyje prašė atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad priešieškinis buvo patenkintas tik iš dalies, kadangi ginčas tarp šalių kilo iš esmės ne dėl griovimo darbų termino, o dėl atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ teisės reikalauti pašalinti iš ginčo žemės sklypo ieškovui priklausančius objektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad mediacijos procesas vyksta laikantis tam tikrų principų. Vienas iš jų – šalių savanoriškumas, kuris reiškia, kad šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savo noru. Aplinkybė, kad atsakovė atsisakė dalyvauti mediacijoje nesudaro pagrindo teigti, kad jos procesinis elgesys buvo netinkamas. Kadangi sprendimas buvo priimtas atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršijo Rekomendacijose nurodytų dydžių, priteisė iš ieškovo.

51. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

52. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

53. Ieškovas pateikė prašymą dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ieškiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017-04-28 tarp atsakovų sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi pateikto ieškinio tenkinimo atveju ieškovas jokios turtinės naudos neįgytų, ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip neturtinis, už kurio pateikimą elektroninių ryšių priemonėmis mokamas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 80 str. 7 d.). Atsižvelgiant į tai, kad už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovo sumokėta suma (po 75 Eur) neviršija mokėtino žyminio mokesčio dydžio, prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.