Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-909-624/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-31
Bylos Nr.: eA-909-624/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01142-2022-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“
Atsakovas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respulikos vidaus reikalų ministerijos

Administracinė byla Nr. eA-909-624/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01142-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus turtas“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir FNTT) direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 04/6-3-4-1149 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, siekdamas nustatyti, ar Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. tinkamai vykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėseną, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu, pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. pavedimą Nr. 04/6-0-5659 atliko UAB „Vilniaus turtas“ veiklos patikrinimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad FNTT, 2021 m. spalio 1 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-3-6700 užbaigusi UAB „Vilniaus turtas“ patikrinimą, nustatė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12-18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 12 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, 7-10 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimus.

4. Pareiškėjas nesutiko su FNTT išvada, kad Bendrovė netinkamai vykdė reikalavimus, susijusius su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, nes nedarė su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų, netvirtino jų tikrumo žyma, netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, nes netikrino klientų, kurie tikrinimo laikotarpiu tarpininkavimo sutartis sudarė su 64 nekilnojamojo turto brokeriais (toliau – ir brokeriai), kurie realiai teikė tas pačias paslaugas, kaip ir brokeriai, nors ir sutartis įformindavo UAB „Vilniaus būstas“ vardu.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas teigė, kad FNTT netinkamai nustatė asmenį, šiuo konkrečiu atveju atsakingą už Įstatymo nuostatų vykdymą, nes visi klientai, kurių tapatybės tariamai netikrino Bendrovė, iš tikrųjų buvo brokerių klientai, o ne Bendrovės. Bendrovės klientai buvo patys brokeriai, kuriems Bendrovė teikė paslaugas pagal byloje esančias sudarytas sutartis, kuriose buvo nutarta, kad Bendrovė veikia kaip platforma, kuria naudojasi brokeriai teikdami paslaugas savo, o ne Bendrovės klientams.

6. Bendrovė nurodė, kad UAB „Vilniaus turtas“ brokerio tarpininkavimo paslaugų sutarties šablone (t. y. sutarties, sudaromos su brokerio paslaugas gaunančiu klientu, šablone) nustatė, kad klientas sudaro paslaugos teikimo sutartį su nekilnojamojo turto brokeriu, dirbančiu pagal individualią veiklą nekilnojamojo turto tarpininkavimo srityje ir atstovaujančio „Vilniaus turtas“ prekės ženklui. Šia sutartimi klientas paveda paslaugos teikėjui, t. y. brokeriui, o paslaugos teikėjas įsipareigoja vykdyti pirkėjų paiešką objektui. Klientas įsipareigoja sumokėti paslaugos teikėjui, t. y. brokeriui už tarpininkavimo paslaugą sutartyje numatyta tvarka ir terminais. UAB „Vilniaus turtas“ brokerio sutarties dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo šablone (t. y. sutarties, sudaromos su nekilnojamojo turto brokeriu, šablone) nustatė, kad nekilnojamojo turto brokeris patvirtina, kad užsiima nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla. Sutarties šalys patvirtina, kad pagal šią sutartį tarp šalių jokie subordinacijos (pavaldumo) santykiai, kurie būdingi darbuotojo–darbdavio santykiams, nesusiformuoja. Šalys pagal šią sutartį veikia kaip nepriklausomi kontrahentai. Šalys susitaria, kad nekilnojamojo turto agentas, vykdydamas nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklą, kaip kliento, t. y. UAB „Vilniaus turtas“ prekės ženklo naudotojas, naudos „Vilniaus turtas“ prekinį ženklą, kurio autorinės teisės priklauso klientui. Pagal sutarties šablono 3 punktą, nekilnojamojo turto agentas sąskaitas išrašo savo vardu ir visą atlygį už suteiktas paslaugas trečiosioms šalims gauna nekilnojamojo turto agentas. Kiekvieną mėnesį nekilnojamojo turto agentas atsiskaito su UAB „Vilniaus turtas“ už Bendrovės prekės ženklo nuomą, sumokėdamas fiksuotą 150 Eur mėnesinę įmoką. Nekilnojamojo turto agentas įsipareigoja visur naudoti tik „Vilniaus turtas“ prekės ženklą – vizitinėse kortelėse, interneto portaluose, susirašinėjamuose elektroniniu paštu ir kt. (sutarties 4 punktas). Nekilnojamojo turto agentas, pagal šią sutartį vykdydamas nekilnojamojo turto brokerio funkcijas, šioje sutartyje nustatyta tvarka „privalo tretiesiems asmenims prisistatyti kaip Kliento atstovas, veikiantis su prekės ženklu „Vilniaus turtas“ ir veikiantis savarankiškai. Jis nėra veikiantis Kliento vardu, ar tiesiogiai atstovaujantis Klientą“.

7. Pareiškėjas manė, kad nekilnojamojo turto brokeriai privalo vykdyti FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-183 „Dėl nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo” nuostatas.

8. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teigė, kad FNTT priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, ir yra nemotyvuotas.

9. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas atlikdamas pažeidimų tyrimą, visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir todėl nustatė netinkamą pažeidimo subjektą. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidė gero, skaidraus ir teisingo viešojo administravimo principus.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, skirdamas Bendrovei baudą, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pasekmes. Bendrovei paskirta bauda yra per griežta, neatitinka proporcingumo, adekvatumo ir efektyvumo reikalavimų. Padaryti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, nedideli, nesunkūs, mažareikšmiai ir pavieniai, padaryti pažeidimai nesukėlė neigiamų pasekmių, nepadarė žalos. Bendrovė savo veikloje laikosi įstatymo reikalavimų, bendradarbiavo su FNTT, atsakovas teikė paaiškinimus ir informaciją.

11. Atsakovas FNTT su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Bendrovė nagrinėjamu atveju nėra atsakinga už Įstatymo nuostatų vykdymą. Atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus turtas“ teikia tarpininkavimo nekilnojamojo turto rinkoje paslaugas. UAB „Vilniaus turtas“ dirba pagal du modelius: 1) Bendrovės direktorius veikia kaip UAB „Vilniaus turtas“ brokeris; 2) UAB „Vilniaus turtas“ sudaro sutartis su brokeriais. Dėl pirmojo modelio – patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Vilniaus turtas“ direktorius pats, kaip brokeris, veikdamas Bendrovės vardu, per metus sudaro maždaug apie 5–6 sandorius su klientais. Bendrovės direktorius A. K. realiai teikė tas pačias paslaugas, kaip ir brokeriai, nors sutartis įformindavo UAB „Vilniaus turtas“ vardu.

13. Dėl antrojo modelio, atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus turtas“ sudarė 64 sutartis su brokeriais dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo, kurie sudaro sutartis su paslaugas gaunančiu klientu. Sutartimi UAB „Vilniaus turtas“ ir brokeris susitaria bendradarbiauti – šalys susitaria, kad nekilnojamojo turto agentas, vykdydamas nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklą, kaip kliento (t. y. UAB „Vilniaus turtas“) prekės ženklo naudotojas, naudos „Vilniaus turtas“ prekinį ženklą, kurio autorinės teisės priklauso klientui, t. y. UAB „Vilniaus turtas“. Nekilnojamojo turto agentas, pagal šią sutartį vykdydamas nekilnojamojo turto brokerio funkcijas, šioje sutartyje nustatyta tvarka „privalo tretiesiems asmenims prisistatyti kaip Kliento atstovas, veikiantis su prekės ženklu „Vilniaus turtas“ ir veikiantis savarankiškai. Jis nėra veikiantis Kliento vardu, ar tiesiogiai atstovaujantis Klientą“. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas tvirtina, kad UAB „Vilniaus turtas“ patikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą tiesiogiai per UAB „Vilniaus turtas“ direktorių bei netiesiogiai – sudarydama bendradarbiavimo sutartis su nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą vykdančiais asmenimis.

14. Atsakovo nuomone, sutartiniai bendradarbiavimo santykiai tarp UAB „Vilniaus turtas“ ir konkretaus nekilnojamojo turto agento (brokerio), nepaisant tarp jų nesančių darbo bei pavaldumo santykių, nepaneigia aplinkybės, kad tiek UAB „Vilniaus turtas“, atstovaujama direktoriaus, tiek bendradarbiavimo sutarties pagrindu su Bendrove dirbantis nekilnojamojo turto agentas (brokeris), veikiantis individualios veiklos pagrindu, kartu vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą.

15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad patikrinimo metu buvo vertinama UAB „Vilniaus turtas“ veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams, neatribojant konkrečių Bendrovės ir su ja kartu bendradarbiavimo pagrindu veikiančio agento (brokerio) pareigų, nes tai yra šių subjektų sutartinių santykių dalykas. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo nuostatų įgyvendinimo prasme svarbiausia yra tai, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės būtų įgyvendinamos kiekvieno tarpininkavimo paslaugų sandorio metu, o tai reiškia, kad UAB „Vilniaus turtas“, dalyvaudama tarpininkavimo sandorių sudaryme ir leisdama konkrečiam nekilnojamojo turto agentui (brokeriui) naudotis Bendrovės vardu, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad ne tik UAB „Vilniaus turtas“, bet ir jos vardu veikiantys agentai (brokeriai) tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas.

16. Atsakovo tvirtinimu, FNTT įvertino visas Bendrovės patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir teisingai identifikavo UAB „Vilniaus turtas“ kaip įpareigotąjį subjektą, vykdantį nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, privalantį įgyvendinti visas Įstatyme nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus turtas“ veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinęs, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti.

Atsiliepimas

17. Atsakovas, pasisakydamas dėl Bendrovei paskirtos baudos dydžio, nurodė, kad FNTT direktorius 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtino Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas). Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, kai sprendžiama, kokia bauda skirtina už Įstatymo pažeidimus, baudos dydis apskaičiuojamas nuosekliai penkiais etapais.

18. Atsakovas pabrėžė, kad atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Vilniaus turtas“ savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: pradėti rinkti ir saugoti klientų ir naudos gavėjų duomenys, reikalingi jų tapatybėms nustatyti, atidžiai vertinama klientų rizika bei klientams teikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, vykdoma nuolatinė klientų santykių stebėsena, apie paskirtą vadovaujantį darbuotoją, kuris organizuos Įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir / ar terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei palaikytų ryšius su FNTT, pranešė FNTT, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, FNTT baudos dydį mažino – iš bazinio baudos dydžio atimta 20 procentų bazinio baudos dydžio suma.

19. Atsakovo tvirtinimu, Bendrovei skirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Vilniaus turtas“ šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, kad jie buvo daromi nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. ilgiau nei vienus metus, Bendrovei skirtos baudos dydis (5 510 EUR) sudaro tik 1 procentą taikytinos baudos vidurkio (551 000 EUR) arba 0,5 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (kaip minėta, maksimali galima skirti pareiškėjai bauda sudarytų 1 100 000 EUR), todėl nesutiko su UAB „Vilniaus turtas“ teiginiu, kad jai skirta bauda yra neproporcinga ir (ar) pernelyg didelė.

20. FNTT nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad UAB „Vilniaus turtas“ pažeidimas mažareikšmis, priešingai – jis yra šiurkštus ir sistemingas. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo duomenimis, prekyba nekilnojamuoju turtu kelia didžiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (4 balai iš 4 galimų). Tuo tarpu Įstatymo nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią manipuliacijoms neteisėtų pinigų srautais.

II.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus turtas“ skundą atmetė, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas nustatė, kad:

22.1. Pagal FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2021 m. rugsėjo 2 d. pavedimą Nr. 04/6-0-5659 FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyrius atliko UAB „Vilniaus turtas“ veiklos patikrinimą ir 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 04/6-0-5659-A (toliau – ir Patikrinimo aktas).

22.2. FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-191 sudaryta Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), kuriai pavesta nagrinėti galimus Įstatymo pažeidimus, 2022 m. sausio 27 d. posėdyje išnagrinėjo UAB „Vilniaus turtas” atlikto patikrinimo rezultatus ir įvertinusi UAB „Vilniaus turtas“ direktoriaus A. K. pateiktus paaiškinimus, 2022 m. vasario 9 d. priėmė išvadą Nr. 04/6-3-4-1106 “Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas” veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams” (toliau – ir Išvada).

22.3. FNNT direktoriaus, vadovaudamasis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132, 45 punktu, Komisijos 2022 m. vasario 9 d. išvada Nr. 04/6-3-4-1106, 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 04/6-3-4-1149 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo UAB „Vilniaus turtas“ paskyrė 5 510 Eur piniginę baudą už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 12 straipsnyje, 19 straipsnio 1,7-10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą.

23. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar subjektas vykdo nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, būtina įvertinti subjekto vykdomos veiklos turinį.

24. Nekilnojamojo turto agento veikla teisiškai kvalifikuotina dvejopai, t. y. nekilnojamojo turto agentas yra susijęs sutartiniais santykius su klientu, kuriuos iš esmės apibrėžia atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (ir profesiniai standartai, taikomi santykyje „klientas – agentas“), tačiau teikdamas atlygintinas paslaugas savo klientui agentas, taip pat teikia ir tarpininkavimo paslaugą, t. y. kliento interesais bendradarbiauja su trečiaisiais asmenimis, su kuriais agentas neturi sutarties, bet veikia profesinės veiklos pagrindu, t. y. pagal nusistovėjusias profesinės veiklos taisykles, standartus ir profesinės veiklos etiką, taikomą santykyje „agentas – pirkėjas“.

25. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas, vertindamas nekilnojamojo turto agento veiklos teisinius pagrindus, yra pasisakęs, kad nei Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugų teikimo atskirai nereglamentuoja, todėl jų paslaugų teikimui, vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 3 dalimi, taikomos atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuojančios CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Pagal CK 6.264 straipsnio nuostatas, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

26. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra tarpininkavimo paslaugos sudarant nekilnojamojo turto sandorius. Šias paslaugas Bendrovė teikia už tam tikrą užmokestį. Kad Bendrovė teikia tarpininkavimo paslaugas, sudarant nekilnojamojo turto sandorius, Komisijos posėdyje pripažino ir Bendrovės direktorius. Šią aplinkybę patvirtina ir Bendrovės direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. paaiškinimas pateiktas FNTT.

27. Teismas taip pat nustatė, kad Komisijos Išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Vilniaus turtas“ sudarė 11 tarpininkavimo paslaugų sutarčių su klientais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas perkant, parduodant nekilnojamojo turto objektus. Pateiktose sutartyse, grafose „sutarties šalys“, paslaugos teikėju yra įvardijama UAB „Vilniaus turtas“, vadovaujama direktoriaus A. K.. Komisijos Išvadoje taip pat nurodyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Vilniaus turtas“ sudarė 64 sutartis su brokeriais dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo.

28. Teismas pažymėjo, kad pagal nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartį UAB „Vilniaus turtas” yra prisiėmusi plačius įgaliojimus duoti nurodymus ir vadovauti pardavimo atstovo veiklai. UAB „Vilniaus turtas” pagal nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartį įsipareigojo pardavimo atstovui suteikti teisę naudotis UAB „Vilniaus turtas” biuro patalpomis, įranga, techninėmis priemonėmis, duomenų baze, internetine svetaine (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu, reputacija, įvaizdžiu, sutartimis, turima informacija apie pardavimo objektus, teikti klientų sąrašus, organizuoti kvalifikacinius mokymus, nustatyti atskirų pavedimų apimtis.

29. Pardavimų atstovas pagal nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartį taip pat yra prisiėmęs plačius įsipareigojimus, kurie patvirtina pavaldumą samdančiai įmonei, t. y. pardavimų atstovas šia sutartimi yra įsipareigojęs, atstovaudamas „Vilniaus turtas” prekės ženklą santykiuose su trečiaisiais asmenimis, visas gaunamas pajamas registruoti oficialiuose dokumentuose, dalyvauti mokymuose, kelti kvalifikaciją, saugoti UAB „Vilniaus turtas” garbę ir reputaciją, visur ir visada naudoti tik „Vilniaus turtas” prekės ženklą, vizitines korteles, Facebook užsklandą, UAB „Vilniaus turtas” prekės ženklą (duomenys neskelbtini) ir kt. portalų skelbimuose, visur reklamuotis ir prisistatyti kaip UAB „Vilniaus turtas” nekilnojamojo turto brokeris, naudoti UAB „Vilniaus turtas” atributiką, visus paslaugų vykdymui gaunamus nekilnojamojo turto objektus talpinti į UAB „Vilniaus turtas” svetainę, visur susirašinėjimams naudoti tik darbinį UAB „Vilniaus turtas” elektroninį paštą, santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikti UAB „Vilniaus turtas” vardu ir kiekvienu atveju privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą – raštišką pavedimą ar įgaliojimą. Be to, pardavimo atstovas yra įsipareigojęs nekonkuruoti, nesudaryti bendradarbiavimo sutarčių su kitomis nekilnojamojo turto agentūromis ir jose nedirbti.

30. Iš šių civilinės sutarties nuostatų teismas sprendė, kad visi brokeriai, su kuriais UAB „Vilniaus turtas” buvo pasirašiusi nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartis, buvo susiję santykiais, atitinkančiais darbo santykius, t. y. santykiais, turinčiais pavaldumo ir vadovavimo požymių.

31. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė besąlygišką išvadą, kad Bendrovė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., sudarydama sutartis su klientais dėl tarpininkavimo perkant ar parduodant nekilnojamojo turto objektus paslaugų, taip pat sudarydama sutartis dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo su nekilnojamojo turto brokeriais, suteikdama pastariesiems teisę, teikiant tretiesiems asmenims (klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir / ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, veikti UAB „Vilniaus turtas“ vardu, vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, ir todėl yra atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimą.

32. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog tikrinamuoju laikotarpiu pardavimo atstovai, teikdami paslaugas UAB „Vilnius turtas” ir naudodami UAB „Vilniaus turtas” prekės ženklą, veikė savarankiškai, yra nepagrįstas, todėl nagrinėjamu atveju pardavimo atstovai – nekilnojamojo turto brokeriai – nėra Išvadoje nurodytų Įstatymo pažeidimų subjektai. Teismas konstatavo, kad FNTT, atlikdama tyrimą, tinkamai nustatė Įstatymo pažeidimo sudėties elementą – subjektą UAB „Vilniaus turtas” – ir tinkamai kvalifikavo UAB „Vilniaus turtas” veiksmus.

33. Remdamasis bylos duomenimis, teismas neginčijai nustatė, kad Bendrovė netinkamai vykdė reikalavimus nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nerinko informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, kliento – juridinio asmens nuosavybės ir kontrolės struktūrą ir veiklos pobūdį, netikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, nevykdė nuolatinės klientų dalykinių santykių stebėsenos. Patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad Įstatyme nustatyti duomenys apie Bendrovės klientus nebuvo surinkti prieš pasirašant sutartis su klientais ir pradedant teikti jiems tarpininkavimo paslaugas, taip pat nebuvo įgyvendintos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, tuo Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 12-18 dalis.

34. Be to, UAB „Vilniaus turtas“ netinkamai vykdė reikalavimus, susijusius su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, nes nedarė su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų, netvirtino jų tikrumo žyma, netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, tuo pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus. Bendrovė nevykdė jokių reikalavimų, susijusių su naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tuo pažeidė Įstatymo 12 straipsnio reikalavimus. Teismas vertino, kad UAB „Vilniaus turtas“, pažeisdama Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 7-10 dalis, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. neturėjo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų registracijos žurnalų, taip pat jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi. Šiuo laikotarpiu Bendrovėje nebuvo informacijos saugojimo žurnalų: pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius žurnalo, nutrauktų sandorių ar dalykinių santykių su klientais registracijos žurnalo, vienkartinių atsiskaitymų su klientais grynaisiais pinigais, kai grynųjų pinigų suma viršija 15 000 Eur, žurnalo. Teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus turtas“ darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik 2020 m. rugsėjo 28 d., nors tokią pareigą Bendrovė turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta nesilaikant nustatyto 7 darbo dienų termino, t. y. tik 2021 m. rugsėjo 6 d. (FNTT reg. Nr. 0-0-13932). Tuo UAB „Vilniaus turtas“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pažeisdamas Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nevedė mokymų, susijusių su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, Bendrovės darbuotojai ar (ir) su ja bendradarbiavimo sutartis sudarę asmenys nebuvo supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis. Teismas pabrėžė, kad UAB „Vilniaus turtas“ direktorius, pažeisdamas Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisykles patvirtino tik 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 20200928, nors tokią pareigą Bendrovė turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Bendrovė taip pat nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką.

35. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš Patikrinimo akto, UAB „Vilniaus turtas” direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. paaiškinimo, pateikto FNTT, Bendrovės direktorius iš esmės sutiko su patikrinimo metu nustatytais Įstatymo pažeidimais. Bendrovės direktorius jokių prieštaravimų dėl patikrinimo rezultatų, užfiksuotų Patikrinimo akte, neišsakė ir Komisijos posėdyje. Teismas pastebėjo, kad Bendrovė pateiktame teismui skunde taip pat nenurodė jokių nesutikimo dėl jai inkriminuotų Įstatymo pažeidimų argumentų, todėl plačiau dėl pažeidimų nepasisakė.

36. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalimi, darė išvadą, kad Bendrovė, tikrinamuoju laikotarpiu vykdydama Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte numatytą veiklą, pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 12 straipsnyje, 19 straipsnio 1,7-10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

37. Vertindamas Sprendimu paskirtos baudos pagrįstumą ir proporcingumą, teismas pažymėjo, kad FNTT direktoriaus Sprendime baudos dydžio motyvai nėra nurodyti, tačiau įvertinus tai, kad Komisijos Išvada yra neatskiriama Sprendimo dalis, teismas vertins Komisijos Išvadoje nurodytus motyvus.

38. Teismas, aptaręs Komisijos išvadoje nurodytus motyvus dėl baudos skyrimo, darė išvadą, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių nesutikimų dėl Komisijos nustatyto ir taikytino baudos, kurią FNTT direktorius paskyrė Sprendimu, dydžio, argumentų, paneigiančių Komisijos Išvadoje nurodytus skaičiavimus. Todėl atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytus Įstatymo pažeidimus ir Komisijos Išvadoje nurodytus motyvus dėl baudos dydžio, teismas sprendė, kad Bendrovei pritaikyta poveikio priemonė yra pagrįsta, proporcinga padarytiems pažeidimams ir mažinti paskirtos baudos dydį dar labiau nėra pagrindo.

39. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Sprendimas, kuriuo UAB „Vilniaus turtas“ paskirta 5 510 Eur piniginė bauda už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 12 straipsnyje, 19 straipsnio 1,7-10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą, yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti skunde nurodytais motyvais, nėra įstatyminio pagrindo. Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, Sprendimas pagrįstas Komisijos Išvada, kurioje yra nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios padarytus pažeidimus, pateiktas išsamus teisinis įvertinimas ir Bendrovei pritaikyta poveikio yra motyvuota. Pareiškėjo skundo argumentas, jog Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, yra nepagrįstas.

III.

40. Pareiškėjas UAB „Vilniaus turtas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti Sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp pareiškėjo ir 64 brokerių yra susiklostę darbo arba jų esmę atitinkantys santykiai, dėl kurių buvimas tapo pagrindu skirti baudą pareiškėjui, tačiau šie 64 asmenys nebuvo įtraukti į atsakovo atliktą tyrimą ir jo metu nebuvo apklausti ir nebuvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, todėl darytina išvada, kad teismas išsprendė bylą dėl 64 nekilnojamojo turto brokerių teisių ir pareigų. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl šių aplinkybių teismo sprendimas panaikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pareiškėjo vertinimu byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

42. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad visi brokeriai, su kuriais pareiškėjas buvo pasirašęs sutartis, buvo susiję santykiais, atitinkančiais darbo santykius, t. y. santykiais, turinčiais pavaldumo ir vadovavimo požymių. Pareiškėjo nuomone, teismas tokias išvadas padarė remdamasis prielaidomis, neapklausęs brokerių, nors vien byloje esančios sutarties turinys ir visos jos vykdymo aplinkybės akivaizdžiai rodė priešingai: kad tarp pareiškėjo ir brokerių buvo susiklostę atlygintiniai frančizės teisiniai santykiai, kurių pagrindu nekilnojamojo turto brokeriai gavo frančizės paslaugas iš pareiškėjo, o ne teikė nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas pareiškėjui. Pasak pareiškėjo, teismas neįvertino, kad, esant franšizės teisiniams santykiams, tarp pareiškėjo ir jo paslaugas gaunančių brokerių už Įstatymo reikalavimų vykdymą savo klientų yra atsakingi patys brokeriai, o ne pareiškėjas, kaip nepagrįstai nustatė teismas. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas nenustatė jokių darbo arba jo esmę atitinkančių teisinių santykių požymių: sutartyje nėra nustatyta darbo funkcija, pavaldumas, paslaugų teikimas darbdaviui, subordinacija. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas neatliko išsamios pareiškėją ir nekilnojamojo turto brokerius siejančius teisinius santykius kvalifikuojančių požymių analizės, neapklausė 64 nekilnojamojo turto brokerių, kurių neapklausė ir atsakovas, neištyrė faktinių aplinkybių, ir todėl priėjo prie nepagrįstos ir prielaidomis paremtos išvados, jog tarp pareiškėjo ir brokerių yra susiklostę darbo santykiai.

Šalies argumentai

43. Pareiškėjas mano, kad Sprendimas dėl baudos skyrimo nėra motyvuotas, kadangi už Įstatymo reikalavimų nevykdymą atsako ne pareiškėjas, o 64 brokeriai. Įvertinus tai, kad pareiškėjas sudarė tik 11 sutarčių su klientais, toks pažeidimas turėjo būti priskirtas prie nedidelių pažeidimų, jie nekėlė didelės grėsmės Įstatymo saugomoms gėriams. Nedidelio pažeidimo atveju vietoj baudos gali būti paskirtas papeikimas. Pareiškėjo nuomone, reiktų atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą, visus kitus sunkinančius ir švelninančius veiksnius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad neatsisakė vykdyti atsakovo nurodymų dėl 11 tarpininkavimo sutarčių ir visaip bendradarbiavo. Pareiškėjas pabrėžia, kad neatsako už 64 brokerių veiklą. Atsakovo paskirta bauda yra per griežta, neatitinka proporcingumo, adekvatumo ir efektyvumo reikalavimų.

Atsiliepimas

44. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

45. Pasisakydamas dėl brokerių įtraukimo į administracinį procesą, atsakovas pažymi, kad ir pareiškėjo prašymų tenkinimo atveju, tai nesukeltų jokių teisių ir pareigų brokeriams.

Atsiliepimas

46. Atsakovas mano, kad pareiškėjo argumentai, jog jį ir brokerius siejo frančizės teisiniai santykiai, yra nepagrįsti, kadangi: tokie santykiai gali susiklostyti tik tarp įmonių (verslininkų), prieš trečiuosius asmenis sutarties sudarymo faktas gali būti panaudotas tik jį įregistravus juridinių asmenų registre, sutartyje turi būti aiškiai numatomas teisių turėtojo išimtinių teisių visumos, dalykinės reputacijos ir komercinės patirties panaudojimas tam tikru mastu (CK 6.766 str. 2–3 d., 6.767 str. 2 d.).

47. Atsakovo įsitikinimu, UAB „Vilniaus turtas“ patikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki patikrinimo dienos 2021 m. rugsėjo 2 d. vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą tiesiogiai per UAB „Vilniaus turtas“ direktorių bei netiesiogiai – sudarydama bendradarbiavimo sutartis su nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą vykdančiais asmenimis. FNTT nuomone, sutartiniai bendradarbiavimo santykiai tarp UAB „Vilniaus turtas“ ir konkretaus nekilnojamojo turto agento (brokerio), nepaisant tarp jų nesančių darbo bei pavaldumo santykių, nepaneigia aplinkybės, kad tiek UAB „Vilniaus turtas“, atstovaujama direktoriaus, tiek bendradarbiavimo sutarties pagrindu su Bendrove dirbantis nekilnojamojo turto agentas (brokeris), veikiantis individualios veiklos pagrindu, kartu vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą. Įstatymo nuostatų įgyvendinimo prasme svarbiausia yra tai, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės būtų įgyvendinamos kiekvieno tarpininkavimo paslaugų sandorio metu, o tai reiškia, kad UAB „Vilniaus turtas“, dalyvaudama tarpininkavimo sandorių sudaryme ir leisdama konkrečiam nekilnojamojo turto agentui (brokeriui) naudotis Bendrovės vardu, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad ne tik UAB „Vilniaus turtas“, bet ir jos vardu veikiantys agentai (brokeriai) tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas.

48. Atsakovas pažymi, kad jei vienoje agentūroje dirbantys brokeriai kiekvienas individualiai ir savarankiškai imtųsi priemonių Įstatymo nuostatoms įgyvendinti, gali susiklostyti ydinga praktika, kai vienoje nekilnojamojo turto agentų agentūroje būtų priimtos ir taikomos 64 atskiros pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją užtikrinančios taisyklės (kiekvieno brokerio individualiai patvirtintos), kiekvienas brokeris pats organizuotų savo pasijungimą prie FNTT sistemų, savo mokymąsi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tema. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu, kad tarp UAB „Vilniaus turtas” ir jos brokerių buvo susiklostę santykiai, turintys pavaldumo ir vadovavimo požymių.

Atsiliepimas

49. Atsakovas pakartoja argumentus nurodytos atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui dėl baudos paskyrimo pagrįstumo ir nurodo, kad įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

50. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl FNTT direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 04/6-3-4-1149 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 9 d. išvados Nr. 04/6-3-4-1106, duomenimis, atsakovas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 04/6-3-4-1149 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo UAB „Vilniaus turtas“, pažeidusiai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 12 straipsnyje, 19 straipsnio 1,7-10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, paskirta UAB „Vilniaus turtas“ paskirta 5 510 Eur piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, be kita ko, konstatavęs, kad: Komisijos Išvadoje nurodyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., UAB „Vilniaus turtas“ sudarė 11 tarpininkavimo paslaugų sutarčių su klientais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas perkant, parduodant nekilnojamojo turto objektus. Pateiktose sutartyse, grafose „sutarties šalys“, paslaugos teikėju yra įvardijama UAB „Vilniaus turtas“, vadovaujama direktoriaus A. K.. Be to, tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Vilniaus turtas“ sudarė 64 sutartis su brokeriais dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo. Šiuo aspektu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus Tarpininkavimo paslaugų sutarties ir sutarties „Dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo” pavyzdžius, sprendė, kad visi brokeriai, su kuriais UAB „Vilniaus turtas” buvo pasirašiusi nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartis, buvo susiję santykiais, atitinkančiais darbo santykius, t. y. santykiais, turinčiais pavaldumo ir vadovavimo požymių. Todėl pareiškėja nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., sudarydama sutartis su klientais dėl tarpininkavimo perkant ar parduodant nekilnojamojo turto objektus paslaugų, taip pat sudarydama sutartis dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo su nekilnojamojo turto brokeriais, suteikdama pastariesiems teisę, teikiant tretiesiems asmenims (klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, veikti UAB „Vilniaus turtas“ vardu, vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, ir todėl yra atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimą, o FNTT, atlikdama tyrimą, tinkamai nustatė Įstatymo pažeidimo sudėties elementą – subjektą UAB „Vilniaus turtas” – ir tinkamai kvalifikavo UAB „Vilniaus turtas” veiksmus; UAB „Vilniaus turtas”, tikrinamuoju laikotarpiu vykdydama Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte numatytą veiklą, pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 12 straipsnyje, 19 straipsnio 1,7-10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus; pareiškėjas skunde jokių nesutikimų dėl Komisijos nustatyto ir taikytino baudos, kurią FNTT direktorius paskyrė Sprendimu, dydžio nenurodė, argumentų, paneigiančių Komisijos Išvadoje nurodytus skaičiavimus, nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytus Įstatymo pažeidimus ir Komisijos Išvadoje nurodytus motyvus dėl baudos dydžio, padarė išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė yra pagrįsta, proporcinga padarytiems pažeidimams ir mažinti paskirtos baudos dydį dar labiau nėra pagrindo.

52. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų: tiek, kiek tai susiję su apeliacinio skundo argumentais dėl brokerių, su kuriais tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Vilniaus turtas“ buvo sudaręs sutartis „Dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo”, neįtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bei FNTT atlikto patikrinimo trūkumų šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl teismo išvados, kad visi brokeriai, su kuriais UAB „Vilniaus turtas” buvo pasirašiusi nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartis, buvo susiję santykiais, atitinkančiais darbo santykius, nepagrįstumo. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija, viena vertus, atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas nėra grindžiamas aplinkybe, kad UAB „Vilniaus turtas” ir brokerius, su kuriais ji buvo pasirašiusi nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartis, siejo santykiai, atitinkantys darbo santykius, o kita vertus, mano, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir nesuponuoja tokios išvados.

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, pasisakydamas dėl civilinių ir darbo sutarčių sąveikos, ne kartą yra pabrėžęs, kad darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2002 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1129/2002; 2006 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006).

54. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnyje pateikiamą sąvoką, darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (1 d.); pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (2 p.); atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (3 d.).

55. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad darbo sutarties požymiai atsiskleidžia per šios sutarties šalių įsipareigojimus; faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Įstatymuose nedraudžiama asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Dėl to DK 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Iš tikrųjų kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių. Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 46 ir 50 p.).

56. Nagrinėjamo ginčo atveju duomenų, kad UAB „Vilniaus turtas” ir brokerių, su kuriais pastaroji buvo pasirašiusi nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartis, santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius pagal visus objektyviuosius DK 32 straipsnyje nustatytus darbo santykius apibūdinančius kriterijus, nėra: nors šios sutarties šalis sieja susitarimas, byloje pateiktų duomenų pagrindu nėra galima teigti, kad brokerio veikla yra vykdoma vien jo (susitarimo) pagrindu, o tvarka, kurios įsipareigojama laikytis, yra susijusi ne su naudojamo prekės ženklo reputacija ir atsakovo teikiamomis paslaugomis brokeriams. Byloje nėra jokių duomenų, kad brokeriams buvo suteikta teisė, teikiant tretiesiems asmenims (klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir / ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, veikti UAB „Vilniaus turtas“ vardu (tai gali būti atliekama tik atskiru pavedimu), taip pat duomenų, kad būtų dirbama atlygintinai, t. y. kad UAB „Vilniaus turtas“ įsipareigojo mokėti / mokėjo brokeriams už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Priešingai, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, sutarties „Dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo” nurodoma, kad „<...> Šalys patvirtina, kad pagal šią Sutartį tarp jų (Šalių) jokie subordinacijos (pavaldumo) santykiai, kurie būdingi darbuotojo-darbdavio santykiams nesusiformuoja. Šalys veikia kaip nepriklausomi kontragentai. <...>“. Pažymėtina, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Duomenų, kad UAB „Vilniaus turtas” ir brokeriai nesutaria dėl sutarties teksto prasmės, nėra.

57. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi brokeriai, su kuriais UAB „Vilniaus turtas” buvo pasirašiusi nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartis, buvo susiję santykiais, atitinkančiais darbo santykius, nėra pagrįsta ir šalintina.

58. Tačiau ši aplinkybė, t. y. nepagrįstas UAB „Vilniaus turtas” ir brokerius siejančių santykių apibūdinimas, savaime nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ginčijamą atsakovo Sprendimą: atsakovas atliko UAB „Vilniaus turtas“ veiklos patikrinimą; ginčijamas Sprendimas, kaip minėta, nėra grindžiamas aplinkybe, kad UAB „Vilniaus turtas” ir brokerius, su kuriais ji buvo pasirašiusi nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartis, siejo santykiai, atitinkantys darbo santykius; juo (Sprendimu) dėl brokerių teisių ar pareigų nėra pasisakoma, todėl pagrindo į bylą juos įtraukti dalyvaujančiais asmenimis ir nebuvo, o pašalinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (nutarties 57 p.), nėra galima teigti, kad yra nuspręsta dėl šių asmenų teisių ir pareigų; pareiškėjas iš esmės neginčija, kad jis, t. y. UAB „Vilniaus turtas“, atstovaujamas direktoriaus A. K., sudarė 11 tarpininkavimo paslaugų sutarčių su klientais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas perkant, parduodant nekilnojamojo turto objektus, taip pat kad vykdamas tokią veiklą, pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 12 straipsnyje, 19 straipsnio 1,7-10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus; tiek, kiek tai susiję su sankcijos individualizavimu, atsakovas, skirdamas baudą, turėjo ir vertino duomenis tik apie UAB „Vilniaus turtas“ sudarytas sutartis su klientais, kuriems pastarasis teikė tarpininkavimo paslaugas perkant, parduodant nekilnojamojo turto objektus, taip pat jo pajamas 2020 m. ir iš šios veiklos (242 404 Eur); pareiškėjas argumentų sudarančių pagrindą skirti kitą nuobaudą (įspėjimą), nenurodė. Pažymėtina, kad nors UAB „Vilniaus turtas“ ir brokerių nesieja darbo santykiai, bylos duomenimis įmonė save pristato kaip tam tikrą šios profesinės srities etaloną, mentorių ar pan., tačiau duomenų, kad būtų ėmusi priemonių, kad brokeriai, atstovaujantys jos ženklą, vykdytų Įstatymo reikalavimus, kurtų Įstatymo vykdymo prasme atsakingą veiklos kultūrą, nėra; kita vertus, yra akivaizdu, kad atsakovas, individualizuodamas baudą, vertino, kad UAB „Vilniaus turtas“ yra atsakinga už brokerių 64 brokerių veiklą, vykdant Įstatymo reikalavimus tikrinamuoju laikotarpiu, nors nei Įstatymo ar nekilnojamo turto brokerių veiklai taikytinas teisinis reguliavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016), nei faktiniai duomenys nesuponuoja tokios išvados, todėl, atsižvelgiant į visas atsakovo nurodytas UAB „Vilniaus turtas“ atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jai skirta bauda mažintina iki 2755 Eur.

59. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai.

60. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašymą priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad šios išlaidos susidarė iš 400 Eur skundo parengimui, 100 Eur pasirengimui teismo posėdžiui, 50 Eur pareiškėjo konsultavimui bei 100 Eur už atstovavimo teismo posėdyje. Šias išlaidas pagrįsti pareiškėjas pateikė 2022 m. kovo 14 d. sąskaitą Nr. 2022-03-14 (400 Eur sumai už skundo parengimą), 2022 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą Nr. 2022-08-18 (100 Eur pasirengimas posėdžiui, 100 Eur atstovavimas, 50 Eur pareiškėjo konsultavimas), 2022 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 29 ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 180. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde neprašo priteisti kitų išlaidų.

61. Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015 ir kt.).

62. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas pakeistas sumažinus FNTT direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 04/6-3-4-1149 pareiškėjui skirtą baudą perpus, t. y. iki 2755 Eur.

63. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytos maksimalios priteistinos sumos (Rekomendacijų 5, 8.2, 8.19), vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, į tai, kad skundas tenkintas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 1/2 jo prašomų išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, t. y. 325 Eur (650/2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 04/6-3-4-1149 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus turtas“ skirtą baudą iki 2755 Eur.

Priteisti iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus turtas“ 325 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė