Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1) UAB „Vilniaus turtas“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., vadovaujama direktoriaus A. K., sudarė 11 tarpininkavimo paslaugų sutarčių su klientais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas perkant, parduodant nekilnojamojo turto objektus. Pateiktose sutartyse, grafose „sutarties šalys“, paslaugos teikėju yra įvardijama UAB „Vilniaus turtas“, vadovaujama direktoriaus A. K.

2) Tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Vilniaus turtas“ sudarė 64 sutartis su brokeriais dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo.

3) UAB „Vilniaus turtas“ netinkamai vykdė reikalavimus nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nerinko informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, kliento – juridinio asmens nuosavybės ir kontrolės struktūrą ir veiklos pobūdį, netikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, nevykdė nuolatinės klientų dalykinių santykių stebėsenos. Įstatyme nustatyti duomenys apie Bendrovės klientus nebuvo surinkti prieš pasirašant sutartis su klientais ir pradedant teikti jiems tarpininkavimo paslaugas, taip pat nebuvo įgyvendintos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu. Tuo UAB „Vilniaus turtas“ pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12–18 dalių reikalavimus.

4) UAB „Vilniaus turtas“ netinkamai vykdė reikalavimus, susijusius su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, nes nedarė su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų, netvirtino jų tikrumo žyma, netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Tuo UAB „Vilniaus turtas“ pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus.

5) UAB „Vilniaus turtas“ nevykdė jokių reikalavimų, susijusių su naudos gavėjo tapatybės nustatymu. UAB „Vilniaus turtas“ sudarė paslaugų teikimo sutartis su juridiniais asmenimis – UAB „Anreka“, UAB „Stabilita“, UAB „Bonava Lietuva“, UAB „Vilniaus Kontūras“, UAB „MC Turtas“, UAB „Litectus“, UAB „Swed BANKO Lizingas“, UAB „Almiga“, UAB „Trinapolis“, UAB „Projekto administratorius“, UAB „Nsoft“, UAB „Rivona“, UAB „Degta“, AB „Swedbank“, UAB „DTC International“, UAB „Sun Beta“, UAB „Ramilė“, UAB „Driurablis“, UAB „Pirmi namai“, UAB „Esila“, UAB „Scandipark“, UAB „Daukanto 15“, UAB „ESKOM“, UAB „INFRA BŪSTAS“, UAB „ITAC Group“, UAB „Natūralus vanduo“, UAB „Elektronas“. UAB „Vilniaus turtas“ patikrinimo metu neturėjo nustatytų duomenų, kas yra šių klientų naudos gavėjai (fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla), nors nustatant kliento tapatybę, visais atvejais privaloma nustatyti naudos gavėją (gavėjus). Tuo UAB „Vilniaus turtas“ pažeidė Įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.

6) UAB „Vilniaus turtas“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 01 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. neturėjo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų minėtų registracijos žurnalų, taip pat jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi. Tuo UAB „Vilniaus turtas“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1, 7–10 dalių reikalavimus.

7) UAB „Vilniaus turtas“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik 2020 m. rugsėjo 28 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei kilo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios 2018 m. sausio 1 d. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta nesilaikant nustatyto 7 darbo dienų termino – tik 2021 m. rugsėjo 6 d. (FNTT reg. Nr. 0-0-13932). Tuo UAB „Vilniaus turtas“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

8) UAB „Vilniaus turtas“ direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 20200928 buvo patvirtintos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklės, nors pareiga tai padaryti Bendrovei kilo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios 2018 m. sausio 1 d. Bendrovė taip pat nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Tuo UAB „Vilniaus turtas“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

FNNT direktoriaus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132, 45 punktu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 9 d. išvada Nr. 04/6-3-4-1106, 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 04/6-3-4-1149 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo UAB „Vilniaus turtas“ paskyrė 5 510 Eur piniginę baudą už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 12 straipsnyje, 19 straipsnio 1,7-10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio paskirtis nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius.

Pagal to paties Įstatymo 9 straipsnį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo: visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę (12 dalis); kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis (13 dalis); visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį (14 dalis); visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tais atvejais, kai naudos gavėju nustatytas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto b papunktyje - privalo patikrinti vyresniojo vadovo pareigas einančio fizinio asmens tapatybę ir saugoti įrašus apie atliktus veiksmus ir patikrinimo proceso metu iškilusius sunkumus, jeigu tokių buvo (15 dalis); visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį (16 dalis); siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami (17 dalis).

Pagal Įstatymo 9 straipsnio 18 dalį finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Tokiais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.

Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas nustatant jo tapatybę dalyvauja fiziškai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas privalo: 1) įvertinti, ar klientas (arba kliento atstovas) – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu, pateikia galiojančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus; nustatyti, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka; 2) įvertinti pateikto dokumento būklę (ypač didelį dėmesį atkreipti į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai); 3) sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams; 4) įsitikinti, ar fizinis arba juridinis asmuo turi reikiamus įgaliojimus veikti kliento vardu; 5) padaryti fizinio asmens pateikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą; pensijų fondų valdymo įmonių (sudarant pensijų kaupimo sutartis), draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių atsakingas darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime – polise); 6) patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

Pagal Įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas ar įgaliotas asmuo, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą.

Įstatymo 12 straipsnyje naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimai, o to paties Įstatymo 19 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

Be to, pagal Įstatymo 19 straipsnio nuostatas finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus subjektus, taip pat privalo tvarkyti šio įstatymo 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 31 dalyse nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą (7 dalis); finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą (8 dalis).

Įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius, o kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos (to paties Įstatymo 19 straipsnio 10 dalis).

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Pagal Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.

Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiejiems subjektams nustatytas įpareigojimas nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su: 1) klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu; 2) rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis; 3) dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; 4) tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; 5) pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; 6) registracijos žurnalų tvarkymu; 7) šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu; 8) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; 9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais; 10) funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.

Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant bent šias rizikos rūšis: 1) kliento rizika; 2) produktų, paslaugų rizika ir (arba) operacijų rizika; 3) šalies ir (arba) geografinio regiono rizika.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punktą nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 eurų ar jį atitinkančią sumą užsienio valiuta, laikomi subjektais, kurie yra įpareigoti vykdyti pareigas, nustatytas Įstatymo.

Nekilnojamojo turto agento veikla teisiškai kvalifikuotina dvejopai, t. y. nekilnojamojo turto agentas yra susijęs sutartiniais santykius su klientu, kuriuos iš esmės apibrėžia atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (ir profesiniai standartai, taikomi santykyje „klientas – agentas“), tačiau teikdamas atlygintinas paslaugas savo klientui agentas taip pat teikia ir tarpininkavimo paslaugą, t. y. kliento interesais bendradarbiauja su trečiaisiais asmenimis, su kuriais agentas neturi sutarties, bet veikia profesinės veiklos pagrindu, t. y. pagal nusistovėjusias profesinės veiklos taisykles, standartus ir profesinės veiklos etiką, taikomą santykyje „agentas – pirkėjas“.

Kasacinis teismas, vertindamas nekilnojamojo turto agento veiklos teisinius pagrindus, yra pasisakęs, kad nei Civilinis kodeksas (toliau – CK), nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugų teikimo atskirai nereglamentuoja, todėl jų paslaugų teikimui, vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 3 dalimi, taikomos atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuojančios CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Pagal CK 6.264 straipsnio nuostatas, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra tarpininkavimo paslaugos sudarant nekilnojamojo turto sandorius. Šias paslaugas Bendrovė teikia už tam tikrą užmokestį. Kad Bendrovė teikia tarpininkavimo paslaugas, sudarant nekilnojamojo turto sandorius, Komisijos posėdyje pripažino ir Bendrovės direktorius. Šią aplinkybę patvirtina ir Bendrovės direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. paaiškinimas pateiktas FNTT.

Komisijos Išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Vilniaus turtas“ sudarė 11 tarpininkavimo paslaugų sutarčių su klientais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas perkant, parduodant nekilnojamojo turto objektus. Pateiktose sutartyse, grafose „sutarties šalys“, paslaugos teikėju yra įvardijama UAB „Vilniaus turtas“, vadovaujama direktoriaus A. K.

Komisijos Išvadoje taip pat nurodyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Vilniaus turtas“ sudarė 64 sutartis su brokeriais dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo.

Kaip matyti iš byloje esančių sutarčių, nekilnojamojo turto brokeris Tarpininkavimo paslaugų sutartį su Klientu sudaro, naudodamas UAB „Vilniaus turtas” prekės ženklą. Tarpininkavimo paslaugų sutarties 3.1. papunktyje nurodyta, kad Klientas sudaro paslaugos teikimo sutartį su nekilnojamojo turto brokeriu, dirbančiu pagal individualią veiklą nekilnojamojo turto tarpininkavimo srityje ir atstovaujančiu UAB „Vilniaus turtas” prekės ženklą. Tarpininkavimo paslaugų sutarties 3.2. papunktyje nurodyta, kad šia Sutartimi Klientas paveda Paslaugos teikėjui, o Paslaugos teikėjas įsipareigoja vykdyti pirkėjų paiešką Objektui (toliau vadinama “tarpininkavimo paslauga”). Klientas įsipareigoja sumokėti, Sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

Sutartyje „Dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo”, kurią UAB „Vilniaus turtas” sudaro su nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla besiverčiančiu nepriklausomu nekilnojamojo turto brokeriu, UAB „Vilniaus turtas” vadinama „Klientu”, o nekilnojamojo turto brokeris –„Paslaugos teikėju”. Sutarties „Dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo” 1.2 papunktyje nustatyta, kad sutartis sudaroma neterminuotai, tačiau gali būti nutraukta šioje sutartyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta tvarka ir terminais.

Sutarties „Dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo” 1.3 papunktyje yra įtvirtinta nuostata, kad Šalių nesieja jokie subordinacijos (pavaldumo) santykiai, kurie būdingi darbuotojo ir darbdavio santykiams. Tačiau nepaisant šių nuostatų, teismas vertina, kad pagal nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartį UAB „Vilniaus turtas” yra prisiėmusi plačius įgaliojimus duoti nurodymus ir vadovauti pardavimo atstovo veiklai. UAB „Vilniaus turtas” pagal nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartį įsipareigojo pardavimo atstovui suteikti teisę naudotis UAB „Vilniaus turtas” biuro patalpomis, įranga, techninėmis priemonėmis, duomenų baze, internetine svetaine www.vilniaus-turtas.lt, elektroniniu paštu, reputacija, įvaizdžiu, sutartimis, turima informacija apie pardavimo objektus, teikti klientų sąrašus, organizuoti kvalifikacinius mokymus, nustatyti atskirų pavedimų apimtis.

Pardavimų atstovas pagal nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartį taip pat yra prisiėmęs plačius įsipareigojimus, kurie patvirtina pavaldumą samdančiai įmonei, t. y. pardavimų atstovas šia sutartimi yra įsipareigojęs, atstovaudamas UAB „Vilniaus turtas” prekės ženklą santykiuose su trečiaisiais asmenimis, visas gaunamas pajamas registruoti oficialiuose dokumentuose, dalyvauti mokymuose, kelti kvalifikaciją, saugoti UAB „Vilniaus turtas” garbę ir reputaciją, visur ir visada naudoti tik UAB „Vilniaus turtas” prekės ženklą, vizitines korteles, Facebook užsklandą, UAB „Vilniaus turtas” prekės ženklą (duomenys neskelbtini) ir kt. portalų skelbimuose, visur reklamuotis ir prisistatyti kaip UAB „Vilniaus turtas” nekilnojamojo turto brokeris, naudoti UAB „Vilniaus turtas” atributiką, visus paslaugų vykdymui gaunamus nekilnojamojo turto objektus talpinti į UAB „Vilniaus turtas” svetainę, visur susirašinėjimams naudoti tik darbinį UAB „Vilniaus turtas” elektroninį paštą, santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikti UAB „Vilniaus turtas” vardu ir kiekvienu atveju privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą – raštišką pavedimą ar įgaliojimą (Sutarties 6.3 papunktis). Be to, pardavimo atstovas yra įsipareigojęs nekonkuruoti, nesudaryti bendradarbiavimo sutarčių su kitomis nekilnojamojo turto agentūromis ir jose nedirbti.

Iš šių civilinės sutarties nuostatų teismas sprendžia, kad visi brokeriai, su kuriais UAB „Vilniaus turtas” buvo pasirašiusi nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartis, buvo susiję santykiais, atitinkančiais darbo santykius, t. y. santykiais, turinčiais pavaldumo ir vadovavimo požymių.

Todėl, teismas daro besąlygišką išvadą, kad Bendrovė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., sudarydama sutartis su klientais dėl tarpininkavimo perkant ar parduodant nekilnojamojo turto objektus paslaugų, taip pat sudarydama sutartis dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo su nekilnojamojo turto brokeriais, suteikdama pastariesiems teisę, teikiant tretiesiems asmenims (klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, veikti UAB „Vilniaus turtas“ vardu, vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, ir todėl yra atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimą.

Kaip matyti iš Išvados, Komisija Bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad UAB „Vilniaus turtas“ savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms kilti: pradėjo rinkti ir saugoti klientų, naudos gavėjų duomenis, reikalingus jų tapatybėms nustatyti, ėmėsi priemonių klientų rizikos vertinimui, pradėjo klientams teikti anketas, vykdyti nuolatinę klientų santykių stebėseną, paskyrė vadovaujantį darbuotoją, kuris organizuoja Įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir/ar terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei palaiko ryšius su FNTT.

Komisija šias aplinkybes vertino, kaip reikšmingas, todėl bazinį baudos dydį sumažino nuo jos vidurkio, atimdama iš bazinio baudos dydžio 20 procentų bazinio baudos dydžio sumą (551000-110200). Išvadoje nurodyta, kad atlikus šiuos skaičiavimus, gaunamas 440 800 eurų taikytinas baudos dydis.

Kaip matyti iš Išvados, Komisija, vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, atsižvelgė į tai, kad UAB „Vilniaus turtas“ pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius įstatymo reikalavimus. Komisija Išvadoje konstatavo, kad pažeidimo pobūdis nesudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, pažeidimo mastas (Bendrovės dydis, klientų skaičius, vykdomų tarpininkavimo sandorių skaičius) nėra didelis. Komisija Išvadoje nurodė, kad dauguma Įstatymo reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios. Įvertinusi pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius ir trukmę, Komisija vertino, kad nustatyti pažeidimai yra apysunkiai, todėl iš taikytino baudos dydžio atėmė 30 procentų bazinio baudos dydžio sumą (440800-165300). Komisijos Išvadoje nurodyta, kad atlikus šiuos skaičiavimus, gaunamas 275 500 eurų taikytinas baudos dydis.

Komisija Išvadoje pažymėjo, kad dėl pažeidimų UAB „Vilniaus turtas“ gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio nustatyti neįmanoma.

Vertindama UAB „Vilniaus turtas“ kaltę, Komisija pažymėjo, kad UAB „Vilniaus turtas“ veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti. Kaip matyti iš išvados, Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nebuvo nustatytas pažeidimų padarymas tyčia, todėl taikytinos baudos dydžio nedidino.

Komisija, vertindama UAB „Vilniaus turtas“ finansinį pajėgumą, atsižvelgė į Bendrovės 2020 m. bendrąsias metines pajamas (242 404 eurai) bei pelną (84 617 eurų) ir laikė, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei toliau vykdyti veiklą, investuoti į veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), todėl iš atliktų skaičiavimų gauto baudos dydžio atėmė 15 procento bazinio baudos dydžio sumą (275500- 82650). Kaip matyti iš Išvados, atlikus šiuos skaičiavimus, gautas 192 850 eurų taikytinas baudos dydis.