Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir K. K. prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, M. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjai V. K. ir K. K., veikdami per įstatyminę atstovę V. B., kurią atstovauja advokatas Gintaras Keliauskas, kreipėsi į teismą su prašymu „Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo“ (toliau – prašymas), kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjams V. K. ir K. K. terminą palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po V. K. mirties, priimti.

4. Suinteresuotas asmuo M. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.

5. Nors byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, byloje vyko teismo posėdis, kurio metu proceso dalyviai teikė paaiškinimus:

5.1. teismo posėdžio metu pareiškėjų V. K. ir K. K. įstatyminė atstovė V. B. prašė teismo, kad terminą atnaujintų, jog vaikai turėtų teisę gauti V. K. palikimo dalį. Nurodė, kad yra V. K. ir K. K. mama. Sužinojo sausio mėnesį, kad vaikai yra įtraukti į V. K. palikimą. Su V. nepalaikė jokių ryšių. Kiti asmenys, kurie turėtų teisę į jo paveldimą turtą - sūnus M. K.. Praeitais metais mama pasakė, kad M. tėtis miręs. Nežinojo, nes galvojo, kad pats M. gaus palikimą. Sulaukė vaikų teisių skambučio, pateikė informaciją, kad vaikai įtraukti. Kiek žinojo, V. gyveno (duomenys neskelbtini). Kai išsiskyrė su M., taip ir gavosi. Kad gyveno žinojo, kad turtas nuosavybės teise priklauso nežinojo. Kai gyveno su M., tai ten dar buvo močiutės, po jos mirties jie planavo tvarkytis. Kai išsiskyrė, tai daugiau nieko nežino, tvarkėsi ar nesitvarkė. Nežinojo kam priklausė nuosavybės teise. Jie kartu gyveno metus laiko - 2014 metais, kai gimė dukra, iki 2015 metų. Kai gimė sūnus, M. išvyko į (duomenys neskelbtini). Padėjo V. kraustytis 2013 metais. Apie V. mirtį sužinojo 2024 m. gruodžio mėnesį, iš mamos, nes ji buvo sutikusi pažįstamą, kuri kiek supranta, bendravo su V.. 2025 m. sausio mėnesį gavo skambutį iš Vaiko teisių. Nekilo mintis, kad bus palikimas, galvojo, kad M. susitvarkys;

5.2. teismo posėdžio metu pareiškėjų įstatyminės atstovės V. B. atstovas advokatas Gintaras Keliauskas prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad daugiau įpėdinių nėra. Pirmos eilės įpėdinis, kuris galėtų turėti teisę, jis to turto paveldėjimo atsisako, todėl susiklosto situacija, kad visas teises įgyja jo vaikai. Terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl prašo terminą atnaujinti ir leisti toliau atlikti visus procesinius veiksmus;

5.3. teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. K. nurodė, kad su prašymu sutinka. Paaiškino, kad 2024 metais mirė jo tėtis. Jam tai pranešė dėdė. Butą, kuriame jis gyveno, paliko močiutė jam ir V.. Kadangi jam nekaip sekėsi gyventi, paliko tėčiui gyventi, jo tėtis ten visada gyveno. V. K. yra jo tėtis. A. K. yra jo mama. Mirus tėčiui, palikimo dokumentų nesitvarkė. Yra įkalinimo įstaigoje, nebuvo galimybės tvarkytis. Jis, esant galimybei, norėtų atsisakyti savo dalies, bet yra nesusitvarkęs. Tegul lieka vaikams. Šiaulių kalėjime yra (duomenys neskelbtini) metai. Apie tėčio mirtį sužinojo prieš metus laiko, praėjus savaitei po tėčio mirties. Jam dar liko (duomenys neskelbtini) metai, tai jam nieko nekeičia. Kitų asmenų, kurie galėtų priimti palikimą, nėra. Apart anūkų ir jo, nieko neturėjo. Kiek atsimena, yra priėmęs palikimą. Tai buvo seniai, nepamena. Kas priklauso iš jo pusės, viską padarys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

7. Iš 2013 m. balandžio 22 d. Oficialaus testamento (patvirtinto 2013 m. balandžio 22 d. Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Nijolės Urbaitienės, notarinio registro Nr. 2150) matyti, kad J. K. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), ji lygiomis dalimis palieka M. K. ir V. K., o visą kitą jai priklausantį likusį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys jos mirties dieną, ji palieka M. K. (Failas (toliau – f.) 1, bylos lapas (toliau – b. l. 5).

8. Iš 2013 m. gegužės 8 d. Mirties įrašo Nr. 293 matyti, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 8).

9. Iš 2023 m. spalio 25 d. Mirties liudijimo Nr. 509 nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 16).

10. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro 2025 m. vasario 4 d. rašte Nr. S-8 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo kreipėsi jos sūnus V. K. ir vaikaitis M. K.. Užvesta paveldėjimo byla. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į lėšas išduotas 2013 m. rugpjūčio 12 d. vaikaičiui M. K.. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai abiem įpėdiniams lygiomis dalimis į nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini, ir priklausinį – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), neišduotas (f. 1, b. l. 9).

11. Iš VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Buto / Patalpos – Buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė registruota J. K. vardu (f. 1, b. l. 6-7).

12. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2025 m. balandžio 7 d. rašte Nr. S-47 „Dėl turto paveldėjimo nepilnamečių vaikų vardu“, adresuotame V. B., nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai – V. K. ir K. K. yra palikėjo V. K. antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą, turintys teisę paveldėti jo palikimą (f. 1, b. l. 10).

13. Telšių rajono savivaldybės administracijos Telšių miesto seniūnijos 2025 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. MSR4-96 apie šeimos sudėtį nurodyta, kad V. B. šeimoje yra šie asmenys: ji, duktė V. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), sūnūs K. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimimo data (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 11).

14. Iš VĮ Registrų centras pažymos nustatyta, kad V. K. turi vieną vaiką – M. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 49).

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. K. ir V. B. (f. 1, b. l. 15).

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. K. ir V. B. (f. 1, b. l. 14).

17. Iš VĮ Registrų centras pažymos nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini) našliu. V. K. sutuoktinė – A. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 49).

18. Iš VĮ Registrų centras pažymos nustatyta, kad A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 50).

19. Įstatymas, šalių susitarimas ir retesniais atvejais teismas apibrėžia įgytų materialiųjų subjektinių teisių įgyvendinimo terminus. Teisių įgyvendinimo terminas – tai laikotarpis, per kurį asmuo pats gali įgyvendinti jam priklausančią subjektinę teisę arba pareikalauti iš įpareigoto asmens atlikti atitinkamus veiksmus šiai teisei įgyvendinti. Per šiuos terminus subjektinės teisės turėtojas gali įgyvendinti tas galimybes, kurios ir yra subjektinės teisės esmė.

20. Ribotas civilinių teisių ir pareigų galiojimo laikas – labai svarbi priemonė daryti poveikį civilinių teisinių santykių dalyvių elgesiui. Terminų, taikomų civilinių teisinių santykių srityje, teisinė reikšmė yra ta, kad jie suteikia teisiniams ryšiams apibrėžtumo ir stabilumo, drausmina teisinių santykių subjektus, skatina juos įgyvendinti subjektines teises ir vykdyti šalių susitarimus, užtikrina laiku atliekamą pažeistų teisių gynybą. Terminai turi svarbią reikšmę ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose.

21. Palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Tai reiškia, kad, atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, šio termino eigos pradžią lemia įstatyme nustatytas įvykis – palikėjo mirtis.

22. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 21 punktas).

23. Įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikoma, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-313/2016, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).

24. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 29 punktas).

25. Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

27. Kasacinio teismo praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra pakankamai gausi ir pagal minėtus kriterijus išplėtota. Šioje praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 25 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

30. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

· Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2025 m. balandžio 7 d. rašte Nr. S-47 „Dėl turto paveldėjimo nepilnamečių vaikų vardu“, adresuotame V. B., nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai – V. K. ir K. K. yra palikėjo V. K. antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą, turintys teisę paveldėti jo palikimą (f. 1, b. l. 10) (minėta);

· Prašyme nurodyta, kad 2025 m. balandžio 7 d. sužinota, jog pareiškėjai V. K. ir K. K. turi teisę į turto paveldėjimą pagal įstatymą kaip antros eilės įpėdiniai (plačiau žr. sprendimo 1-2 punktus);

· V. K. ir K. K. motina V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su V. nepalaikė jokių ryšių. Praeitais metais mama V. B. pasakė, kad M. K. tėvas miręs (plačiau žr. sprendimo 5.1. punktą);

· V. K. ir K. K. motina V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su M. K. kartu gyveno metus laiko – nuo 2014 metų iki 2015 metų. Kai gyveno su M., turtas buvo močiutės, po jos mirties jie planavo tvarkytis. Kai išsiskyrė, daugiau nieko nežino, tvarkėsi ar nesitvarkė. Nežinojo kam priklausė turtas nuosavybės teise. 2025 m. sausio mėnesį sulaukė skambučio iš Vaiko teisių (plačiau žr. sprendimo 5.1. punktą).

32. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (1 punktas); antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (2 punktas).

33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 16) (minėta). V. K. ir K. K. yra mirusio V. K. vaikaičiai.

34. Teismas konstatuoja, kad terminas priimti V. K. palikimą praleistas vieneri metai ir daugiau kaip aštuoni mėnesiai.

35. Atsižvelgiant į V. K. ir K. K. motinos V. B. paaiškinimus (kad ji su M. K. kartu gyveno iki 2015 m., žinojo, jog dėl močiutės (J. K.) turto ketino „tvarkytis“ kiti asmenys, nežinojo, kam priklausė turtas nuosavybės teise (plačiau žr. sprendimo 5.1. punktą)), prašyme nurodytą aplinkybę (kad V. B. 2025 m. balandžio 7 d. sužinojo, jog pareiškėjai V. K. ir K. K. turi teisę į turto paveldėjimą pagal įstatymą kaip antros eilės įpėdiniai (plačiau žr. sprendimo 1-2 punktus)), ir į nepilnamečių vaikų V. K. ir K. K. amžių (jog jie neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose), teismas konstatuoja, kad nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, yra svarbios termino praleidimui pateisinti.

36. Suinteresuotas asmuo M. K. sutinka su prašymu (plačiau žr. sprendimo 5.3. punktą).

37. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė Jurgita Kisieliūtė 2025 m. balandžio 7 d. rašte Nr. S-47 „Dėl turto paveldėjimo nepilnamečių vaikų vardu“ nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure gautas VĮ Turto bankas 2025 m. vasario 6 d. prašymas Nr. (16.6) SK4-1321 „Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo“ į V. K. priklausantį turtą (f. 1, b. l. 10).

38. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą V. K. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui (plačiau žr. sprendimo 3 punktą).

39. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atnaujinus terminą mirusio V. K. palikimui priimti kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti.

40. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog termino įgyvendinti nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisę atnaujinimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

41. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčo termino atnaujinimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

42. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes (žr. sprendimo 1-41 punktus), vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, teismas sprendžia, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, 576 straipsnis, 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 576 – 582 teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą mirusio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties data: (duomenys neskelbtini)), palikimui priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.