Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2022-08-24 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. kreipėsi su skundu į Panevėžio apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti, skunde nurodydamas, kad byloje nėra jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo patvirtinančių įrodymų.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023-05-03 nutartį ir Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022-08-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti; priteisti iš Panevėžio apskrities VPK jo patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 000 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 1 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

4.1. Nurodo, kad skundžiamu Institucijos nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 225 Eur bauda už tai, jog jis nuo 2022-01-15 00.00 val. iki 2022-01-15 10.20 val. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jo auginami šunys nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nutarime konstatuota, kad jo šunys buvo laikomi neuždaroje namų valdoje, nepririšti, t. y. 2022-01-15 nakties metu 3 jo šunys pateko į laukinių gyvūnų laikymo aptvarą ir išpjovė 22 aptvare laikomus danielius iki 2022-0l-15 10.20 val., tuo padarė žalos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtui. Nutarime konstatuota, kad jis pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-30 įsakymo Nr. A-738 „Dėl gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 6.3 punktą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šį Institucijos nutarimą jis apskundė Panevėžio apylinkės teismui, tačiau šis teismas 2023-05-03 nutartimi jo skundo netenkino, konstatavęs, jog byloje įrodyta, kad 2022-01-15, nuo 0.00 val. iki 10.00 val., (duomenys neskelbtini) dvare 22 danielius jų laikymo aptvare išpjovė 3 jo šunys. E. K. nurodo, kad nesutinka su skundžiama teismo 2023-05-03 nutartimi dėl toliau nurodomų motyvų.

4.2. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

4.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas ir kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvieji požymiai; 3) subjektas; 4) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Šalies argumentai

4.5. Panevėžio apylinkės teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo, neatskleidė nusižengimo sudėties požymių, apsiribodamas vien administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime užfiksuotų duomenų, apklaustų liudytojų parodymų perrašymu, bylą išnagrinėjo ir ginčijamą sprendimą priėmė vien formaliais pagrindais. Toks teismo procesinio sprendimo nemotyvavimas ir formalaus sprendimo priėmimas yra aiškus ANK nuostatų pažeidimas.

Šalies argumentai

4.7. Nutarime nurodyta, kad 2022-01-15 10.20 val. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), laukinių gyvūnų laikymo aptvare rastos 22 išpjautų danielių gaišenos. Gauta pažyma iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad padaryta 6 600 Eur žala. Aptvare rastas rudos spalvos mišrūnas šuo, kuris priklauso E. K.. E. K. neužtikrino, kad jo auginami 3 šunys nekeltų grėsmės žmonėms ar gyvūnams. Nutarime konstatuota, kad tiksliai nenustatytu laiku, iki 2022-01-15 aptvare buvo pastebėtas E. K. priklausantis šuo, jo auginami šunys, išpjaudami danielius, padarė žalos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtui. Nutarime nurodyta, jog nustatyta, kad jam priklausantys šunys (duomenys neskelbtini), buvo laikomi neuždaroje namų valdoje, nepririšti. Šunys į danielių aptvarą, adresu (duomenys neskelbtini), pateko naktį iš 2022-01-14 į 2022-01-15. 2022-01-15 ryte aptvare šunys jau buvo, juos užfiksavo vaizdo kameros. Nustatyta, jog E. K. priklausantys 3 šunys atėjo ir pateko į danielių aptvarą pro aptvaro pietinėje pusėje esančią skylę. Visi 3 šunys fotonuotraukoje, kuri padaryta E. K. sodyboje, pažymėti: Nr. 1 – rudas, vidutinis šuo, Nr. 2 – baltas, su dėme, vidutinis šuo, Nr. 3 – juodai pilkas, vidutinis šuo. Būtent šie šunys užfiksuoti 2022-01-15 danielių aptvare dviejų vaizdo kamerų, o šuo Nr. 1 buvo aptiktas danielių aptvare 2022-01-15. Vaizdo įraše matyti, jog šunys aptvare bėgioja, vaikosi ir užpuola danielius. Jokių kitų šunų vaizdo kameros neužfiksavo, nes kitų šunų aptvare nebuvo. Minėti 3 šunys yra panašaus sudėjimo, o išmatuoto šuns Nr. 1 krūtinės apimtis atitinka aptvare rastos skylės matmenis. Kitų panašaus sudėjimo šunų įvykio vietoje ar kelių kilometrų spinduliu įvykio metu, prieš įvykį ar po įvykio nebuvo. Stambesnio sudėjimo šunys į aptvarą pro skylę, rastą aptvare, patekti negalėjo. Šunį Nr. 1, aptiktą aptvare, atpažino liudytojai K. K., D. K., E. I., A. L., o ir pats E. K. žodžiu 2022-03-15 patvirtino, jog tai tas pats šuo, kuris užfiksuotas aptvare byloje esančioje fotonuotraukoje. Nustatytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys plėšrūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams aiškinamasis raštas, kritusių – sudraskytų danielių aktas Nr. 1, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys dokumentai.

4.8. Bylą nagrinėjęs pareigūnas nutarime konstatavo, kad 2022-05-14 ne pelno siekiančios organizacijos Panevėžio gyvūnų globos draugijos šunų apžiūros aktas vertinamas kritiškai, kaip gynybinė taktika.

4.9. Panevėžio apylinkės teismas iš esmės apsiribojo tik formaliu byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų perrašymu, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl nutartyje perrašyti duomenys ir liudytojų parodymai yra vertinami kaip neabejotini jo, E. K., kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodymai.

4.10. Skunde pažymima, kad liudytoja E. I. parodė: „Sausio 15 d. rytą apie 9.30 val. ji matė kritusius danielius ir 3 lakstančius šunis. <...> Išvakarėse, apie 15.30–16 val. visi danieliai buvo gyvi.“ Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad 22 danieliai aptvare galėjo būti išpjauti laikotarpiu nuo 2022-01-14 16 val. iki 2022-01-15 9.30 val., tai yra apytiksliai 17-os valandų laikotarpiu.

4.11. Liudytojas A. L. 2023-01-26 teismo posėdžio metu parodė, kad teikia veterinaro paslaugas (duomenys neskelbtini) dvaro gyvūnams, taip pat nurodė, kad danieliai yra šeriami galbūt 2–3 kartus per savaitę, o juos šeriantis darbuotojas nurodė, kad nematė danielių 2–3 dienas iki 2022-01-15. Tai reiškia, kad kyla abejonių, ar tikrai danieliai buvo išpjauti per 17-a valandų ar vis dėlto 2–3 dienos iki 2022-01-15 9.30 val., kai negyvus danielius pastebėjo liudytoja E. I.. Šią abejonę sustiprina ir tos aplinkybės, jog kai kurių kritusių danielių pilvai buvo išpūsti, kai kurių užpakalinės dalys buvo apvalgytos, kai kurių danielių akys buvo iškapotos paukščių. Tai matyti apžiūrėjus byloje esančias kritusių danielių nuotraukas.

4.12. Taigi šios byloje esančios aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti fakto, jog danieliai buvo išpjauti laikotarpiu nuo 2022-01-15 0.00 val. iki 2022-01-15 10.20 val., juolab kad liudytojas A. L. patvirtino, jog danielių mirties priežastis ir laikas nebuvo nustatinėjami.

4.13. Tiek Institucijos nutarime, tiek teismo nutartyje konstatuota, kad 3 ha aptvare danielius išpjovė 3 šunys. Ši išvada yra pagrįsta tik prielaidomis, nes objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nenustatyta.

4.14. 2022-01-15, apie 9.30 val., danielių aptvare 3 šunis matė liudytoja E. I., po to vėliau aptvare 1 šunį matė liudytojas A. L. ir minėtą šunį nufotografavo ir nufilmavo. Vaizdo įraše Nr. IP Camera2_alpaka_alpaka_20220115122701_20220115125959 _8577328.mp4, kuris yra kompaktiniame diske Nr. 3, matyti, kad laikotarpiu nuo 12.58.35 iki 12.59.35 val. (paties įrašo laikas 00:31:30–00:32:20) aptvare ramiai vaikštinėja vienas šuo. Iš to darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2022-01-15 9.30 val. iki 2022-01-15 13.00 val. iš tiesų danielių aptvare buvo pastebėtas mažiausiai vienas šuo, daugiausiai trys šunys, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent minėti šunys išpjovė aptvare buvusius danielius. Apklausti liudytojai šio fakto nematė, o pateikti vaizdo įrašai yra tik nuo 2022-01-15 9.00 val., tuo tarpu kas buvo ir vyko danielių aptvare nuo 2022-01-14 16.00 val. iki 2022-01-15 9.00 val., niekas nematė, o šio laikotarpio vaizdo įrašų nėra.

4.15. Taigi pats faktas, jog laikotarpiu nuo 2022-01-15 9.00 val. danielių aptvare buvo pastebėti šunys, nepatvirtina aplinkybės, jog būtent šie šunys išpjovė danielius. Tikėtina, kad pastebėti šunys galbūt į aptvarą pateko užuodę danielių gaišenos kvapą po to, kai juos išpjovė nenustatyti gyvūnai ar gyvūnas.

4.16. Teismas 2023-05-03 nutartyje konstatavo, kad USB laikmenoje, įraše Nr. 10815564 (laikas nuo 09.09.46 iki 09.09.57 val.), matyti, kaip 3 šunys danielių aptvare veja didesnį gyvūną, panašų į danielių, įraše Nr. 8239772 (laikas 09.38.47 val.) matomi 3 lakstantys šunys, įraše Nr. 8577328 (laikas nuo 12.59.02 iki 12.59.30 val.) matomas 1 šuo, įraše Nr. 11001448 (laikas 11.25.51 val., 11.41.35 val.) matomi 2 šunys. 1 diske esančiame vaizdo įraše užfiksuotas tupintis juodas šuo, negyvi ir likę gyvi lakstantys danieliai.

4.17. E. K. nesutinka, jog įraše Nr. 10815564 (laikas nuo 09.09.46 iki 09.09.57 val.) matyti, kaip 3 šunys danielių aptvare veja didesnį gyvūną, panašų į danielių, nes šiame vaizdo įraše matyti tik judantys objektai, ir konkretizuoti, koks tai gyvūnas, negalima. Teismas nutartyje konstatavo, kad vejamas yra „didesnis gyvūnas“, tačiau nesiryžo įvardyti, jog tai galbūt danielius, vadinasi, pats bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas minėtą vaizdo įrašą, negalėjo identifikuoti vejamo gyvūno, tačiau paradoksalu tai, kad mažesni už vejamą „didesnį gyvūną“ ir už tvoros judantys objektai yra teismo identifikuoti kaip 3 šunys, nors jų įžiūrėti, o juo labiau identifikuoti, kad tai šunys, negalima.

4.18. Taip pat E. K. nesutinka, kad vaizdo įraše Nr. 8239772 (laikas 09.38.47 val.) matomi 3 lakstantys šunys. Dėl blogos vaizdo kokybės neginčytinai identifikuoti, ar šioje vaizdo įrašo vietoje 3 judantys objektai yra tikrai šunys, negalima. Galima tik daryti tokią prielaidą, bet ne konstatuoti faktą, kad tikrai šio įrašo vietoje užfiksuoti yra šunys. Kita vertus, šiame įraše 3 judantys objektai juda ramiai, vaikštinėja ir niekas nieko nepuola.

4.19. Vaizdo įraše Nr. 8577328 (laikas nuo 12.59.02 iki 12.59.30 val.) iš tiesų užfiksuotas matomas 1 šuo, tačiau šis šuo užfiksuotas beveik 13 val., t. y. yra praėjus daug laiko po Institucijos nutarime konstatuoto pažeidimo padarymo pabaigos laiko, t. y. po 10.20 val. Kaip matyti, iš šio įrašo, užfiksuotas šuo ramiai vaikštinėja, nėra agresyvus ir nieko nepuola. Galbūt tai yra tas pats šuo, kurį liudytojas A. L. matė 5 metrų atstumu, kuris, pasak šio liudytojo: „Buvo išsigandęs, įlindęs, nes išlindo iš žabų krūvos. Jis pasišalino ir išlindo pro tvorą. Tas šuo buvo šviesiai rudos spalvos <...>.“ (2023-01-26 A. L. apklausa, b. l. 72). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. L. šio šuns neįvardijo kaip „agresyvaus“.

4.20. Taip pat E. K. nesutinka, kad vaizdo įraše Nr. 11001448 (laikas 11.25.51 val., 11.41.35 val.) matomi 2 šunys, nes šiame įraše matomi 2 juodos (ne rudos) spalvos judantys objektai, kurių identifikuoti negalima. Teismas padarė prielaidą, kad tai 2 šunys, tačiau prielaidomis ir spėjimais grįsti asmens kaltės negalima. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad dviejų juodos spalvos judančių objektų (galbūt gyvūnų) ūgis yra lygus arba net didesnis už tvorą, matomą šiame vaizdo įraše (tvoros aukštis neužfiksuotas), o jo šuns R. (pagrindinio įtariamojo) ūgis yra tik 49 cm (b. 1. 21), jis vos didesnis už katiną ir kačių maisto dėžutę (nuotrauka, b. l. 43). Be to, minėti judantys objektai užfiksuoti praėjus daugiau kaip valandai po konstatuoto pažeidimo padarymo pabaigos laiko, t. y. po 10.20 val.

4.21. Teismas nutartyje taip pat konstatavo, kad 1 diske esančiame vaizdo įraše užfiksuotas tupintis juodas šuo, negyvi ir likę gyvi lakstantys danieliai. Peržiūrėjus visą įrašą „tupinčio juodo šuns“ net nematyti, todėl ši teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Analizuojant šį vaizdo įrašą girdėti jį darančio liudytojo A. L. komentarai: „Tai padaryti galėjo „kovinis“, „išmokintas“ šuo.“ Šios A. L. išvados atitinka kinologės R. L. teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, jog iš tiesų kovinis apmokytas šuo galėjo išpjauti 22 danielius 3 ha žemės plote. Tuo tarpu jo, E. K., šunys nėra koviniai ar jų mišrūnai, nėra dresuoti, neturi įgūdžių pulti ir žudyti (liudytojos R. L. apklausa teismo posėdyje, b. 1. 57).

4.22. Vyresniojo tyrėjo R. B. 2022-11-23 tarnybiniame pranešime nurodytos papildomos aplinkybės, susijusios su pateiktais vaizdo įrašais, t. y. šiame tarnybiniame pranešime nurodyta: „Dešinės kameros 09.34.40 val. matyti, jog šuo ateina ir užpuola gulintį sužeistą danielių, dar pribėga ir danielių puola ir kiti du šunys.“ Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad šios faktinės aplinkybės aprašytos peržiūrėjus 5 kompaktiniame diske esantį vaizdo įrašą (vaizdo įrašas Nr. IP Camera1_alpaka_alpaka_20220115090501_20220115095828_10815564.mp4). Apeliantas kategoriškai nesutinka su šia 2022-11-23 tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe, nes, peržiūrėjus minėtą įrašą, įžiūrėti aprašytų aplinkybių neįmanoma, o konstatuoti tokių aplinkybių iš viso negalima, nes neįmanoma nustatyti ir identifikuoti, kokie objektai juda ir kokius veiksmus atlieka. Teismas šios aplinkybės nekonstatavo, t. y. šios aplinkybės net neištyrė ir nutartyje dėl jos nepasisakė.

4.23. Kritusių – sudraskytų danielių akte Nr. 1 (administracinio nusižengimo b. l. 62) nurodyta, kad aplink aptvarą pastebėti „šuninių – laukinių plėšrūnų pėdsakai“. Pagal viešai prieinamą mokslinę literatūrą, laukinių šuninių plėšrūnų šeimai priklauso Lietuvoje gyvenančios rudosios lapės ir pilkieji vilkai. Taigi šis aktas taip pat leidžia manyti ir daryti prielaidą, jog danielius aptvare galėjo išpjauti ir laukinių šuninių plėšrūnų šeimai priklausantys gyvūnai.

4.24. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo danielių nužudymo mechanizmą, kurį nurodė liudytojas A. L., t. y. kad danieliai, užvaikyti šunų, priduso, tada vienas šuo gyvūną griebė už gerklės ar nosies, kitas iš užpakalio ir taip gyvūną paguldė. Ši išvada padaryta remiantis minėto liudytojo subjektyvia prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Visų pirma, nėra nustatyta, kad tai tikrai šunų darbas, antra, neaišku, kokie požymiai leidžia manyti, kad danieliai buvo užvaikyti ir pridusę. Danielių mirties priežastis net nėra nustatyta, t. y. nenustatyta, ar jie mirė nuo sužalojimų, galbūt nuo uždusinimo sukandus jų kaklą, o galbūt jie buvo apsinuodiję, ką liudija „išpūsti“ pilvai. Iš byloje esančių negyvų danielių nuotraukų negalima objektyviai spręsti apie jų mirties priežastį, nužudymo mechanizmą, todėl kelti versijų, daryti prielaidų, o jų pagrindu grįsti kaltinimo ir asmens traukti atsakomybėn negalima.

4.25. Apeliantas nurodo, jog kategoriškai nesutinka tiek su Institucijos nutarime, tiek su teismo nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, kad danielius išpjovė jo šunys. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokią išvadą, byloje nėra. Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu parodė, jog, sužinojusi apie išpjautus danielius ir atvykusi į įvykio vietą, danielių aptvare matė tik 1 šunį. Vėliau važinėjo po apylinkes, ieškodama šuns, kurį matė aptvare. 2022-01-17 ji atvyko į K. sodybą ir atpažino matytą šunį. Nurodė jo požymius – rudas, margas kailis, stačios ausys, pūsta uodega, apie 40 cm ūgio. Taip pat ji matė vaizdo įrašus ir iš jų atpažino dar 2 šunis, nurodė jų požymius – vienas buvo baltas su dėme, ilgesnio plauko, kitas – pilkšvai juodas. Pagal šios liudytojos nurodytus požymius negalima vienareikšmiškai ir neabejotinai konstatuoti, kad aptvare ir vaizdo įraše jos matyti šunys yra jo – E. K.. Liudytojos nurodyti požymiai yra panašūs į jo šunų, tačiau esminis skirtumas yra tai, kad šuns, kurį ji matė įvykio dieną aptvare, ausys buvo stačios (administracinio nusižengimo b. l. 102 – liudytojo A. L. nuotrauka; vaizdo įrašo Nr. 8577328 laikas nuo 12.59.02 iki 12.59.30 val.), o jo šuns R. ausys yra nulėpusios (administracinio nusižengimo b. l. 21). Be to, E. K. nurodo, kad jis teismui pateikė ne vieną vaizdo įrašą, kuriuose užfiksuoti ne jo šunys, užklystantys į jo sodybą (2022-11-17 teismo posėdžio metu pateiktas CD vaizdo įrašas svetimil.mp4; taip pat šiame CD esantys kiti vaizdo įrašai, o ypač prieš įvykį 2022-01-13 apsaugos kamerų užfiksuoti 2 dideli šunys, užklystantys į šalia esančią sodybą, kurių išvaizdos aprašymas atitinka liudytojos nurodytus požymius, taip pat 2022-12-08 teismo posėdžio metu pateiktas CD esantis vaizdo įrašas, kuriame taip pat užfiksuoti 2 dideli šunys, kurių išvaizdos aprašymas atitinka liudytojos nurodytus požymius, tačiau tai nėra jo šunys.

4.26. Liudytoja E. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022-01-15, apie 9.30 val., danielių aptvare pastebėjo kritusius danielius ir aptvare lakstančius 3 šunis. Nurodė, kad vienas buvo šviesiai rudas su tamsiais plaukais. Jį matė 10 metrų atstumu. Nematė, kaip šuo atrodė, ar buvo išsitepliojęs. Atsakydama į klausimus ši liudytoja patikslino, kad šunį atpažino iš pūstos uodegos, ausys buvo „čiut“ lenktos, o tai teisingiau apibūdina jo, E. K., šuns R. požymius, tačiau prieštarauja liudytojos K. K. parodymams, liudytojo A. L. nufotografuoto šuns nuotraukai ir vaizdo įrašui Nr. 8577328 (laikas nuo 12.59.02 iki 12.59.30 val.), kuriame tikrai užfiksuotas šuo, kurio ausys yra „stačios“. Kita vertus, liudytoja E. I. patvirtino, kad jo šunis yra mačiusi iki įvykio, todėl kyla klausimas, o kartu ir pagrįstų abejonių dėl liudytojos galėjimo atpažinti aptvare buvusius šunis – neaišku, kodėl minėta liudytoja įvykio dieną iš karto neatpažino jo šunų ir to nenurodė nei policijos pareigūnams, nei kitiems asmenims, juolab kad ši liudytoja kasdien važiuoja pro jo namus. Kita vertus, galbūt E. I., važinėdama pro jo sodybą, įsiminė būtent jo šunų požymius ir juos klysdama nurodė. Kyla abejonių, ar ši liudytoja galėjo atpažinti šunį, nors aptvare buvusį šunį matė gana trumpai, būdama 10 metrų atstumu, be to, 2022-12-08 teismo posėdžio metu ji nurodė: „Nemačiau kaip šuo atrodė, ar buvo išsitepliojęs.“

4.27. Liudytojas A. L. 2023-01-26 teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną, kai buvo iškviestas į įvykio vietą, atvykęs į (duomenys neskelbtini) dvarą, danielių aptvare matė 2 šunis, iš kurių vienas, šviesiai rudos spalvos (ryžas), buvo pasislėpęs kampe žabų krūvoje. Taip pat nurodė, kad jis ieškojo šunų ir toje sodyboje pamatė tą „ryžą“ šunį. Patvirtino, kad aptvare žabų krūvoje jis matė jo, E. K., šunį R., jį atpažino tik iš spalvos ir ūgio. Tačiau apeliantas pažymi, kad A. L. fotografavo aptvare matytą šunį (administracinio nusižengimo b. l. 102) ir nuotraukoje matyti, kad užfiksuoto šuns ausys yra stačios, o šuns R. ausys yra nulėpusios. Kita vertus, šis liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad „matė du šunis, iš kurių vienas buvo šviesiai rudos (ryžas) spalvos, kuris buvo pasislėpęs kampe žabų krūvoje. Iš karto matėsi, kad ten šuo. Sudraskymų, pjovimų ir žudymų visi požymiai rodė, kad maži šuniukai negalėjo taip. Plėšė ir draskė truputį didesni šunys“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytoja R. L., kinologė ekspertė, turinti specialių žinių apie šunų elgesį, teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jo šunys dėl mažo ūgio negalėjo papjauti danielių. Šioje dalyje du specialistai A. L. ir R. L. iš esmės patvirtino, kad danielius išpjauti galėjo didesni nei jo šunys.

4.28. Vertinant A. L. parodymus, atkreiptinas dėmesys į 1 diske esantį šio liudytojo filmuotą vaizdo įrašą, kuriame jis komentuoja matomą vaizdą: „Tai padaryti galėjo „kovinis“, „išmokintas“ šuo.“ Šios A. L. išvados atitinka kinologės R. L. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, jog iš tiesų kovinis apmokytas šuo galėjo išpjauti 22 danielius 3 ha žemės plote. Tuo tarpu jo, E. K., šunys nėra koviniai ar jų mišrūnai, nėra dresuoti, neturi įgūdžių pulti ir žudyti (liudytojos R. L. apklausa teismo posėdyje, b. 1. 57). Taigi, gretinant abiejų specialistų A. L. ir R. L. parodymus, apelianto teigimu, akivaizdu, kad jo šunys, būdami santykinai mažo ūgio, nebūdami koviniai ar jų mišrūnai, nebūdami dresuoti (išmokyti), neturėdami įgūdžių pulti ir žudyti, negalėjo išpjauti net 22 danielių.

4.29. E. K. teigimu, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jo šunys išpjovė 22 danielius.

4.30. Byloje nėra išmatuotas ir užfiksuotas danielių ūgis, svoris, padarytos žaizdos, jų gylis, taip pat nėra išmatuoti ir užfiksuoti jo šunų žandikauliai ir sąkandžiai, nėra atliktos jokios ekspertizės, kurios patvirtintų aplinkybę, jog žaizdas ant danielių kaklų paliko jo šunų žandikauliai. Nė vienas liudytojas nematė, kurie konkrečiai iš jo šunų žudė danielius. Apskritai žudymo nematė niekas. Tai, kad kažkokie šunys galbūt buvo aptvare nuo 9.00 val., nepatvirtina fakto, kad danielius išpjovė būtent šie šunys, o tuo labiau – jo šunys. Teismo buvo prašoma skirti vaizdo įrašų ekspertizę, siekiant neginčytinai identifikuoti, o ne daryti prielaidas ir fantazuoti, kokie objektai juda šiuose vaizdo įrašuose, o tuo atveju, jeigu specialistai identifikuotų judančius objektus, galbūt tai leistų nustatyti ir identifikuoti, ar vaizdo įrašuose judantys objektai yra jo šunys.

4.31. Panevėžio apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog jis, E. K., paaiškino, kad liudytojai kaip pagrindinį aptvare lakstantį šunį įvardijo B., tačiau tai dar viena aplinkybė, kuri dar kartą patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas visiškai nesigilino ir visiškai neišsamiai nagrinėjo bylą. Teismo posėdžio metu jis iš tiesų apibūdino, jog policijos pareigūnas, taip pat apklausti liudytojai kaip pagrindinį aptvare buvusį įtariamąjį laikė jo rudos spalvos šunį vardu R., t. y. šunį Nr. 1, tuo tarpu B. pažymėtas Nr. 2 (administracinio nusižengimo b. l. 114).

4.32. Teismas konstatavo, kad kinologės liudytojos R. L. pateiktos išvados apie jo šunų neagresyvų būdą prieštarauja liudytojų nurodytoms aplinkybėms. Liudytoja E. I. parodė, kad aptvare matytas rudakailis šuo buvo agresyvus. Liudytojos K. K. ir D. K. parodė, kad, joms atvykus į jo sodybą, jo šunys buvo agresyvūs ir puolė atvykusius žmones, ir konstatavo, kad bent viena liudytoja danielių aptvare laksčiusio šuns elgesį įvardijo kaip agresyvų, o kinologė aptvare laksčiusių šunų nematė, todėl jų elgesio dėl nagrinėjamo įvykio apibūdinti negali.

4.33. Visų pirma, tik liudytoja E. I. nurodė, kad rudakailis šuo buvo agresyvus, tačiau liudytojas A. L. nenurodė, kad tas rudakailis šuo yra agresyvus, priešingai, jis nurodė, kad tas rudas šuo buvo pasislėpęs kampe žabų krūvoje, o vėliau pasišalino. Taigi duodamas parodymus specialistas neįvardijo to šuns kaip „agresyvaus“, kita vertus, liudytoja E. I. aptvare buvusį šunį matė gana trumpą laiką, o A. L. net 5 metrų atstumu, be to, E. I. pati nurodė, kad „nematė, kaip šuo atrodė“, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą įvertinti, kad ši liudytoja, būdama danielių aptvare, būdama išsigandusi, matydama išpjautus danielius ir bėgiojantį rudakailį šunį, galėjo hiperbolizuoti šuns būdą ir klaidingai manyti, kad šuo agresyvus. Be to, apelianto nuomone, aptvare buvo ne jo šuo.

Šalies argumentai

4.35. Teismas nutartyje nurodė, kad remiasi liudytojo A. L. parodymais, nes jie yra patikimesni, kadangi kinologė R. L. šunis vertino ramioje aplinkoje, A. L. šunis matė įvykio vietoje – danielių aptvare, matė papjautus danielius, todėl, teismo vertinimu, šis liudytojas galėjo tiesiogiai įvertinti įvykio situaciją ir duoti patikimus parodymus. Apelianto teigimu, toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes liudytojas A. L. įvykio vietoje šunų visai nevertino, t. y. jis jų nestebėjo, o tik konstatavo, jog matė pasislėpusį šunį, tuo tarpu kinologė yra specialistė, konkrečiai dirbanti su šunimis, turinti specialių žinių ir galinti vertinti ne tik šunų eksterjerą, bet ir jų elgesį. Šiuo atveju minėta liudytoja tiesiogiai stebėjo ir vertino jo šunis visą pusvalandį, o šuns agresija pasireiškia net ir ramioje aplinkoje, t. y. jei šuo yra agresyvus, jis puola nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių.

Šalies argumentai

4.38. Liudytoja R. L. teisme nurodė, kad vienas kovinis šuo galėtų per naktį išpjauti 22 danielius. Liudytojas A. L. įvykio vietos apžiūros metu taip pat nurodė, kad tai galėtų būti kovinio šuns darbas, ir todėl liudytoja R. L. neatmetė prielaidos, kad naktį danielius galėjo išpjauti būtent toks kovinis šuo, o kiti šunys galėjo į aptvarą patekti, pajutę jau kritusių gyvūnų kvapą, kai to kovinio šuns aptvare nebebuvo. Vaizdo įrašų, kas vyko naktį, byloje nėra, todėl ši versija lieka nepaneigta.

4.39. Apeliantas pažymi, kad jo šunys buvo prižiūrėti, šeriami kasdien ir reguliariai, šunys įvykio metu buvo vienerių metų amžiaus, jie nėra laukiniai, su jais žaidžia ir laiką leidžia jo vaikai. Kadangi jis gyvena vienkiemyje ir šunys nėra agresyvūs, todėl jis juos laiko nepririštus.