Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-06-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-9504-618/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-12
Bylos Nr.
2YT-9504-618/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07054-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“
Kategorijos
  • 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-9504-618/2017Proceso Nr. 2-06-3-07054-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo atšaukti jo asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, esančių įkalinimo įstaigoje, areštą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Antstolio patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar ši suma viršija MMA, todėl jai nelieka jokių lėšų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, t.y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotas asmuo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Vykdomosios bylos Nr. 0010/04/01308 duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2004-02-02 nutarimą Nr. 3-1-794 dėl 5,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai (vykd. b. l. 3). Antstolis 2017-01-26 patvarkymu Nr. S1b-7198 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų įpareigojo Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA (vykd. b. l. 14).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK yra atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuoja CPK 668 straipsnis. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK 668 nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolis 2017-01-26 patvarkymu Nr. S1b-7198 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų įpareigojo Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi šiuo patvarkymu antstolis nusprendė vykdyti išieškojimą, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas, iš pareiškėjui priklausančių darbinių pajamų, kitų joms prilygintų išmokų ir trečiųjų asmenų perlaidų. Teismas pažymi, kad įstatymas nedraudžia vykdant išieškojimą atlikti išskaitas iš skolininkui priklausančių pajamų, kurių dydis neviršija Vyriausybės nustatytos MMA, tačiau CPK 736 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, iš kokios rūšies pajamų gali būti daromos šiame straipsnyje numatyto dydžio išskaitos – tai skolininkui priklausantis darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos bei daviniai. Iš skundžiamo antstolio patvarkymo matyti, jog trečiųjų asmenų perlaidas antstolis šiuo atveju vertino kaip skolininkui priklausantį davinį ir dėl to nutarė išieškojimą iš šios rūšies skolininkui priklausančių piniginių lėšų vykdyti CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja, kokios lėšos turėtų būti laikomos daviniais. Įvertinus tai, kad CPK LI skyriaus normos nustato išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką, teismo vertinimu, CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka „davinys“ taip pat turėtų būti suprantama kaip tikslinės paskirties pajamos, susijusios su skolininko darbine ar panašaus pobūdžio veikla. Dėl to daviniais CPK 736 straipsnio 1 dalies prasme negali būti laikomos bet kokios skolininko iš kitų asmenų gaunamos piniginės lėšos. Šiuo atveju skundžiamu antstolio patvarkymu visas trečiųjų asmenų perlaidas į įkalinimo įstaigos sąskaitą prilyginus skolininkui priklausančiam daviniui CPK 736 straipsnio 1 dalies prasme, yra nepagrįstai išplečiamos minėtos teisės normos taikymo ribos ir sudaromos sąlygos bet kokias iš trečiųjų asmenų skolininko gaunamas pinigines perlaidas kvalifikuoti kaip davinius ir išieškojimą iš šių lėšų vykdyti CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, toks plečiamasis CPK 736 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas nepagrįstai suvaržytų skolininko teises bei neužtikrintų CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytų skolininkės garantijų, kurios draudžia išieškoti iš skolininko piniginių lėšų, kurių dydis neviršija vieno MMA (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-128-796/2017).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad antstolio 2017-01-26 patvarkymu Nr. S1b-7198 dalis, kuria buvo nuspręsta atlikti CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neatitinka CPK 736 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, ši patvarkymo dalis naikintina. Kita skundo dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2017-01-26 patvarkymo Nr. S1b-7198 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų dalį, kuria nuspręsta atlikti išskaitas iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/04/01308 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė