Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. S., uždaroji akcinė bendrovė „4finance“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat antstolio teisės vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) sumos. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/15/00346, pradėtą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1640-474/2014 dėl 406,26 Eur skolos ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. Nustatyta, kad 2016-01-11 patvarkymu Nr. S1a-1271 antstolio padėjėja areštavo 386,46 Eur skolos ir 100,70 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 487,16 Eur, iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje. 2016-01-11 patvarkymu Nr. S1-1268 skolos išieškojimas taip pat buvo nukreiptas į pareiškėjui priklausančias darbines pajamas. Skolininkui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, 2016-07-12 patvarkymu Nr. S1a-48312 buvo panaikintas 2016-01-11 patvarkymas Nr. S1a-1271, kuriuo buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, esančios bausmę vykdančios institucijos sąskaitoje. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2016-07-12 patvarkymu Nr.S1a-48314 ir 2016-08-25 patvarkymu Nr. S1a-59598 buvo nurodyta patikslinti 2016-01-11 patvarkymą Nr. S1a-1268, nustatant, kad vykdant antstolio patvarkymo reikalavimus iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį turi būti išskaityta 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies (CPK 736 str. 1 d. 3 p. „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vieno MMA, bei patikslinant CPK straipsnius nurodant, kad išskaitas iš skolininkui priklausančių lėšų reikalaujama išskaityti LR CPK 611, 733-743 str. pagrindu.CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pareiškė reikalavimą panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai prašo sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei argumentų, kuriais yra grindžiamas antstolio veiksmų neteisėtumas, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės skundžia antstolio 2016-07-12 priimtą patvarkymą Nr.S1a-48314 ir 2016-08-25 patvarkymą Nr. S1a-59598, kuriais buvo nutarta patikslinti 2016-01-11 patvarkymą Nr. S1a-1268 bei nuspręsta atlikti įstatyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų (vykd. b. l. 62- 63). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog antstolis neteisėtai areštavo ir nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje, kurių dydis neviršija vieno MMA. Apelianto teigimu, pagal CPK 668 straipsnio nuostatas ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, antstolis neturi teisės vykdyti išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, kurių dydis neviršija Vyriausybės nustatyto vieno MMA sumos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.CPK 688 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas turtas, iš kurio negali būti išieškoma, t. y. vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas ir nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš skolininko piniginių lėšų, kurių dydis neviršija vieno MMA, yra taikomas tik tais atvejais, kai išieškojimo iš šių lėšų nereglamentuoja CPK 733 – 743 straipsnių normos.Nagrinėjamu atveju antstolio 2016-07-12 patvarkymu Nr.S1a-48314 ir 2016-08-25 patvarkymu Nr. S1a-59598 buvo nutarta patikslinti 2016-01-11 patvarkymą Nr. S1a-1268, nustatant, kad vykdant antstolio patvarkymo reikalavimus iš pareiškėjo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį turi būti išskaityta 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies (CPK 736 str. 1 d. 3 p. „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vieno MMA. Taigi šiuo patvarkymu antstolis nusprendė vykdyti išieškojimą, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas, iš pareiškėjui priklausančių darbinių pajamų, kitų joms prilygintų išmokų ir trečiųjų asmenų perlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nedraudžia vykdant išieškojimą atlikti išskaitas iš skolininkui priklausančių pajamų, kurių dydis neviršija Vyriausybės nustatytos MMA, tačiau CPK 736 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, iš kokios rūšies pajamų gali būti daromos šiame straipsnyje numatyto dydžio išskaitos – tai skolininkui priklausantis darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos bei daviniai. Iš skundžiamo antstolio patvarkymo matyti, jog trečiųjų asmenų perlaidas antstolis šiuo atveju vertino kaip skolininkui priklausantį davinį ir dėl to nutarė išieškojimą iš šios rūšies skolininkui priklausančių piniginių lėšų vykdyti CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja, kokios lėšos turėtų būti laikomos daviniais. Įvertinus tai, kad CPK LI skyriaus normos nustato išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka „davinys“ taip pat turėtų būti suprantama kaip tikslinės paskirties pajamos, susijusios su skolininko darbine ar panašaus pobūdžio veikla. Dėl to daviniais CPK 736 straipsnio 1 dalies prasme negali būti laikomos bet kokios skolininko iš kitų asmenų gaunamos piniginės lėšos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamu antstolio patvarkymu visas trečiųjų asmenų perlaidas į įkalinimo įstaigos sąskaitą prilyginus skolininkui priklausančiam daviniui CPK 736 straipsnio 1 dalies prasme, yra nepagrįstai išplečiamos minėtos teisės normos taikymo ribos ir sudaromos sąlygos bet kokias iš trečiųjų asmenų skolininko gaunamas pinigines perlaidas kvalifikuoti kaip davinius ir išieškojimą iš šių lėšų vykdyti CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, toks plečiamasis CPK 736 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas nepagrįstai suvaržytų skolininko teises bei neužtikrintų CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytų skolininko garantijų, kurios draudžia išieškoti iš skolininko piniginių lėšų, kurių dydis neviršija vieno MMA. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolio 2016-07-12 patvarkymo Nr.S1a-48314 dalis ir 2016-08-25 patvarkymo Nr. S1a-59598 dalis, kuria buvo nuspręsta atlikti CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neatitinka CPK 736 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl šios patvarkymo dalys naikintinos.Pareiškėjas savo skunde prašė įpareigoti antstolį grąžinti pagal skundžiamą patvarkymą nepagrįstai išieškotas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad vykdant antstolio 2016-07-12 patvarkymą Nr.S1a-48314 ir 2016-08-25 patvarkymą Nr. S1a-59598 būtų atliktos atitinkamo dydžio išskaitos iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, kurios iš Alytaus pataisos namų esančios sąskaitos būtų pervestos antstoliui. Pažymėtina, kad ankstesni šioje vykdomojoje byloje antstolio priimti patvarkymai dėl Alytaus pataisos namų sąskaitoje esančių skolininkui priklausančių lėšų išieškojimo, taip pat išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai nebuvo skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais, todėl šioje byloje šių antstolio veiksmų teisėtumas nėra vertinamas. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad antstolis neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias išmokas, kurias jam moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nes išieškojimą iš šių lėšų draudžia CPK 738 straipsnio nuostatos. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 739 straipsnis nustato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio 2016-07-12 patvarkymu Nr.S1a-48314 ir 2016-08-25 priimtu patvarkymu Nr. S1a-59598 buvo nuspręsta patikslinti 2016-01-11 patvarkymą Nr. S1a-1268 bei nutarta atlikti įstatyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Pažymėtina, kad šiais patvarkymais išieškojimas nebuvo nukreiptas į pareiškėjui priklausančias lėšas, iš kurių draudžiama vykdyti išieškojimą pagal CPK 739 straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vykdant patvarkymus būtų išieškota iš pareiškėjo pajamų, kurios buvo gautos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Iš vykdomojoje byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2016-02-26 pranešimo matyti, kad skolininkas jokių išmokų negauna. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ankstesnių antstolio atliktų veiksmų teisėtumas vykdant išieškojimą iš pareiškėjui išmokėtų socialinių išmokų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susijusių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino CPK normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies, panaikinti antstolio 2016-07-12 patvarkymo Nr.S1a-48314 dalį ir 2016-08-25 patvarkymo Nr. S1a-59598 dalį, kuria nuspręsta atlikti išskaitas iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kitą skundo dalį atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/00346 antstolio A. S. 2016 m. liepos 12 d. patvarkymo Nr.S1a-48314 ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymo Nr. S1a-59598 dėl patvarkymo patikslinimo dalis, kuriomis nuspręsta atlikti išskaitas iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų.

Kitą skundo dalį atmesti.