Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Civilinė byla Nr. e2S-697-459/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
e2S-697-459/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
A. L.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste
Civilinė byla Nr. e2S-697-459/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03534-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
3.5.14; 3.2.8.5: 3.3.2.5KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 ir 3 punktų pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4735-838/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 ir 3 punktus bei: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 260 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskiriant ieškovę; 2) patvirtinti ieškovės prašomą nepilnamečio vaiko G. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu (atsakovu); taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 18 d.

3. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. kovo 19 d. gautas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad atsakovas pažeidinėja taikos sutarties sąlygas ir nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su dukros bendravimo tvarka.

Šalies argumentai

4. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. kovo 31 d. gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo atsakovas su prašymu nesutinka. Nurodė, kad nepažeidė bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi nepilnametį vaiką iš darželio pasiimdavo ir anksčiau, pretenzijų dėl to iš ieškovės nesulaukdavo. Problema kilo tuomet, kai 2021 m. kovo 18 d., turėdamas laisvą pusdienį, nusprendė vaiką pasiimti iš darželio, informuodamas ieškovę SMS žinute 12.56 val. Tačiau 13.45 val. sulaukė ieškovės žinutės, jog pažeidžia bendravimo su vaiku tvarką, grasino kreiptis į policiją dėl vaiko pagrobimo. Pažymėjo, kad iki 2021 m. kovo 18 d. su vaiku negalėjo pasimatyti tris savaites, prašė ieškovės susitikimo su vaiku kiekvieną savaitgalį, tačiau ieškovė atsakydavo, jog savaitgalis jau yra suplanuotas ir pasiūlydavo kreiptis kitą savaitgalį, nors buvo sutarta, kad su vaiku galės matytis kas antrą savaitgalį. Pažymėjo, kad toks ieškovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas taikos sutartyje nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, todėl ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės R. L. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintas. Pagrindiniai argumentai:

5.1. Teismas nustatė, kad apie tai, jog vaikas yra pas atsakovą, ieškovė nedelsiant buvo informuota SMS žinute 2021 m. kovo 18 d. 12.56 val., vaikui užmigus, atsakovas paprašė ieškovės atvažiuoti vaiką pasiimti 18 val., tačiau, ieškovei nesutikus, buvo paprašyta vaiką žadinti, kadangi, ieškovės manymu, galimai buvo pažeidinėjamas vaiko dienos režimas, dėl ko buvo pranešta policijai (ieškovės SMS žinutė 16.04 val.). Iš šio susirašinėjimo teismas sprendė, kad apie vaiko buvimą 2021 m. kovo 18 d. pas atsakovą ieškovė buvo informuota tinkamai, vaiko dienotvarkės režimas atsakovo buvo užtikrintas, be to, kaip nurodyta 2021 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) rašte dėl 2021 m. kovo 18 d. įvykio, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti.

5.2. Teismo vertinimu, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas nuolat domėjosi vaiku, prašė vaiko motinos patikslinti laiką, paimant vaiką iš darželio, bandydamas pats prisiderinti prie ieškovės ir vaiko suplanuoto laiko ir kt. Kita vertus, pažymėjo, kad nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesilaiko taikos sutartyje įtvirtintų bendravimo tvarkos sąlygų, tačiau teismui nenurodė konkrečių datų, kuriomis atsakovas galimai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų bei nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

5.3. Teismas, vertindamas bylos medžiagą ir šalių procesinius dokumentus nusprendė, kad santykiai tarp buvusių sutuoktinių yra pakankamai įtempti. Byloje esantis šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad ieškovė, teismo manymu, nėra linkusi bendradarbiauti, kooperuotis, spręsti kilusias problemas savitarpio nuolaidų būdu, nesiekiant objektyviai atsirandančių nukrypimų nuo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti pozityviai ir geranoriškai.

5.4. Teismas konstatavo, kad visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas spręsti, jog yra nevykdytos taikos sutarties sąlygos bei nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal ieškovės prašymą, todėl teismas atsisakė vykdomąjį raštą išduoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Ieškovė pažymi, jog nuo pat pradžių atsakovas pažeidinėjo nustatytą jo ir dukros bendravimo tvarką. Ieškovė atlaidžiai žiūrėjo į tokį atsakovo elgesį siekdama išvengti papildomų ginčų bei tikėdamasi, kad atsakovas deklaruojamus savo teiginius dėl bendravimo su dukra reguliarumo realiai ims įgyvendinti ir tokiu būdu užtikrins dukros teises ir interesus bei nepažeidinės ieškovės teisių. Tačiau atsakovas iki šios dienos 2019 m. rugpjūčio 29 d. taikos sutartimi prisiimtų pareigų, kiek tai susiję su jo ir dukros bendravimo tvarka, nevykdo ir ją piktybiškai pažeidinėja, o su dukra siekia bendrauti tada kada jam išimtinai patogu.

6.2. Ieškovė teigia, jog tuo laikotarpiu, kai atsakovas nedirbo, atsižvelgiant į ieškovės didelį darbinį užimtumą, su atsakovu buvo sutarta, jog kurį laiką dukra pabus su juo. Po savaitės laiko atsakovui persigalvojus, dukra turėjo grįžti į darželį, t. y. vėl iš naujo turėjo praeiti adaptacinį periodą, į darželį keldavosi nenoriai, verkdavo, nenorėdavo bendrauti su auklėtojomis, darželyje tekdavo palikti ją tiesiog verkiančią, kas neigiamas emocijas sukeldavo ir pačiai ieškovei. Atsakovui šios aplinkybės buvo gerai žinomos, todėl atsižvelgiant į dukros interesus buvo bendru sutarimu sutarta, kad bus laikomasi dukros darželio lankymo rėžimo, o esant galimybėms, dukra iš darželio šiek tiek anksčiau nei įprasta bus paimama nebent penktadienį.

6.3. Atsakovas nutyli, jog suderinus su ieškove, jam yra sudaromos sąlygos kiekvieną dieną pasiimti dukrą iš darželio po visų dienos veiklų ir laiką praleisti su ja. Tačiau atsakovas dažniausiai dukrą pasiimti iš darželio vakare atsisako motyvuodamas tuo, kad jam brangiai kainuoja benzinas ir dėl kelių valandų neapsimoka važiuoti.

6.4. Atsakovas prieš 3 (tris) savaites su ieškove jokio grafiko, pagal kurį atsakovas 2021 m. kovo-18 d. būtų galėjęs bendrauti su dukra nederino (2.11 punktas). Atsakovas su ieškove dėl kitokio atsakovo bendravimo su dukra tvarkos taip pat nebuvo susitaręs (2.17 punktas). Remiantis tuo, konstatuotina, jog atsakovas 2021 m. kovo 18 d. atvykęs į darželį ir paėmęs iš jo dukrą, prieš tai nesuderinęs su ieškove, pažeisdamas dukros ugdymo įstaigos užimtumo tvarkaraštį, pažeidė 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką.

6.5. Pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo su vaiku savaitgalį, atsakovas 2021 m. kovo 26 d. informavo ieškovę žinute, jog atsakovas dukrą pasiims rytoj, t. y., (šeštadienį) 10 val. Taip atsakovas pažeidė 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos taikos sutarties 2.6 punktą, juo atsakovas turi pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį.

6.6. Atsakovas priežasčių kodėl yra būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkos nenurodė ir jokių pagrindžiančių duomenų nepateikė.

6.7. Ieškovė pažymi, jog dėl atsakovo bendravimo tvarkos nesilaikymo ir pažeidinėjimų ieškovė jau ilgą laiką negali planuoti jokių savo veiklų, o jas susiorganizavusi turi jas keisti arba atsisakyti, kadangi ieškovė iš anksto nežino, kada ir kiek laiko atsakovas bendraus su dukra, kada atsakovas užsimanys dukrą parvežti, ar kada pačiai ieškovei reikės vykti pasiimti dukrą iš atsakovo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsakovas konkrečių argumentų nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6212-769/2019 patvirtinta ieškovės R. L. ir atsakovo A. L. 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta taikos sutartis, ja, be kitko, išspręstas šalių bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė įvairius įrodymus: SMS žinutes, telefono skambučių sąrašus, vaizdo įrašą, kt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su viešuoju interesu, bei tai, jog šių įrodymų pridėjimas prie bylos, jos nagrinėjimo neužvilkins, konstatuoja, kad yra pagrindas apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos. Be to, proceso dalyviai turėjo galimybę susipažinti su naujais įrodymais ir pateikti savo nuomonę.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Apeliantės atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nutartį priėmė vadovaudamasis atsakovo tikrovės neatitinkančiomis, melagingomis aplinkybėmis, kuriomis jis sąmoningai klaidino teismą dėl jo bendravimo su dukra tvarkos nepažeidinėjimo, ieškovės draudimo bendrauti su dukra ir kt. Remiantis tuo, teismas padarė klaidingas išvadas, kurių pagrindu buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą. Įvertinus ir tai, kad atsakovas dalį duomenų - paaiškinimų, kuriuos teismas vertino priimant nutartį, nurodė teismo posėdžio metu, ieškovė, jos atstovė neturėjo galimybių teismui teismo posėdžio metu pateikti duomenis, paneigiančius atsakovo melagingas aplinkybes. Apeliantės teigimu, dėl atsakovo bendravimo tvarkos nesilaikymo ir pažeidinėjimų ieškovė jau ilgą laiką negali planuoti jokių savo veiklų, o jas organizavusi, turi jas keisti arba atsisakyti, kadangi ieškovė iš anksto nežino, kada ir kiek laiko atsakovas bendraus su dukra, kada atsakovas užsimanys dukrą parvežti, ar kada pačiai ieškovei reikės vykti pasiimti dukrą iš atsakovo.

15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

16. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

17. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

18. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama vertinant tik tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad atsakovas pažeidinėja taikos sutarties sąlygas ir nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su dukros bendravimo tvarka. Prašyme nebuvo konkretizuota, dėl kurių taikos sutarties sąlygų nevykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, nebuvo nurodyta konkrečių šalių pasirašytos sutarties sąlygų nevykdymo faktų, aplinkybių ir kt. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovė patikslino, kad vykdomąjį raštą prašo išduoti dėl taikos sutarties 2.5,-2.17 punktų nevykdymo. Pastebėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo ne tik 2.5,-2.17 punktų pažeidimus, tačiau teigia, kad atsakovas pažeidė ir taikos sutarties 2.6, 2.7.2, 2.11, 2.12, 2.13, 2.16 punktų reikalavimus.

20. Teismo vertinimu, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei konstatavus, kad apeliantės argumentai dėl kitų (apart 2.5,-2.17 punktų) taikos sutarties sąlygų pažeidimo byloje yra nauji, pagrindo jų analizuoti ir dėl jų išsamiau pasisakyti, nėra. Dėl to teismas jų nevertina.

21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovas pažeidė 2.5,-2.17 punktų reikalavimus, pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, kuria tarp ieškovės ir atsakovo buvo patvirtina taikos sutartis, 2.5 punktu susitarė, kad „A. L. praleidžia su dukra G. L. ne daugiau kaip du savaitgalius per mėnesį (kas antrą arba einantį vienas po kito). Apie numatomą atvykimo laiką A. L. informuoja R. L. raštu ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites iki atvykimo“. Taikos sutarties 2.17 punkte nurodyta, kad „šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios A. L. ir G. L. bendravimo tvarkos, kuri atitinka G. L. interesus“. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys, vertinant visas sutarties sąlygas, nustatė griežtas bendravimo su vaiku sąlygas, kita vertus, šalys susitarė, kad jos turi teisę susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, tačiau ji privalo atitikti vaiko interesus (2.17 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, 2021 m. kovo 18 d. paimdamas vaiką iš darželio, ieškovę apie tai informavo tinkamai bei nepažeidė taikos sutarties sąlygų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka iš dalies. Viena vertus, taikos sutarties sąlygose numatoma, kad apie bendravimą su vaiku atsakovas privalo pranešti iš anksto, o taip 2021 m. kovo 18 d. nebuvo padaryta, tačiau, kita vertus, apie tai, kad vaikas su atsakovu, ieškovė nedelsiant buvo informuota SMS žinute 2021 m. kovo 18 d. 12.56 val. Akcentuotina tai, kad bendravimo su vaikais tvarka nustatoma tokia, kuri užtikrintų prioritetinius būtent vaiko interesus bei jų nepažeistų. Šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad 2021 m. kovo 18 d. įvykis vaiko teisių nepažeidė, todėl buvo nuspręsta nevertinti vaiko situacijos.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantės akcentuojamas 2021 m. kovo 18 d. įvykis formaliai pažeidė sutarties sąlygą informavimo kontekste, tačiau pažeidimas nebuvo esminis, be to, vaiko teisės, kaip minėta, nebuvo pažeistos, dėl to spręstina, kad toks pažeidimas negali būti pagrindas konstatuoti esminį taikos sutarties 2.5 punkto pažeidimą.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog pati apeliantė nurodo, kad jos darbo pobūdis lemia tai, jog ieškovė kiekvieną dieną turi ne po vieną suplanuotą susitikimą su sunkiai sergančiais pacientais ir įvairiuose Lietuvos miestuose, kad ieškovės darbo užimtumas didelis, kad su atsakovu derasi ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos (skundo 10, 11 punktai), nes tai leidžia sutarties 2.17 punktas. Taigi, ieškovė savo teises dėl vaiko bendravimo gali ginti ne tik prašydama išduoti vykdomąjį dokumentą, tačiau ir tardamasi su atsakovu dėl kitos / lankstesnės bendravimo tvarkos nustatymo. Gyvenimiškos aplinkybės keičiasi, vaikas auga, tai lemia ir bendravimo pokyčius.

25. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir teisinį reguliavimą, į tai, kokius faktus (galimus atsakovo pažeidimus) ieškovė nurodė pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo nutartimi patvirtintos tėvų bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas iš esmės nepažeidė, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

26. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog ši nutartis neturi prejudicialumo (lot. res iudicata) galios, todėl atsakovui nevykdant taikos sutarties sąlygų pagal teismo nutartimi patvirtintą tvarką, ieškovė gali teikti naują prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, dėl to jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė