Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.6.5; 1.2.7.1.2.2; 1.1.4.2; 1.2.7.3.2; 1.2.3.5; 1.2.7.7; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1

2024 m. vasario 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. U. gynėjo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. U. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį, 145 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 149 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 153 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji J. S.), laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. S.), laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, skiriant K. U. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji S. T.) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji S. T.), laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį (nukentėjusioji S. T.), laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, skiriant K. U. subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (nukentėjusioji V. S., 2019 m. gegužės 26 d. 02.00 val. padaryta nusikalstama veika), laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (nukentėjusioji V. S., veika 2019 m. gegužės 27 d. 00.00 val. padaryta nusikalstama veika), laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji V. S.), laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji K. R.), laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji K. R.), laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji K. R.), laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, skiriant K. U. subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji G. G.), laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji G. G.), laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, skiriant K. U. subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu, subendrintos su bausmėmis, K. U. paskirtomis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, prie griežtesnės bausmės – laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, pridedant dalį švelnesnių bausmių (po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo), skiriant K. U. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. U. pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. S.), BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. S.), BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji S. T.), BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji V. S.), BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji K. R.), BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji G. G.) buvo išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įstatyminės atstovės L. K. nukentėjusiosios J. S. vardu pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas, nukentėjusiajai J. S. iš K. U. priteisiant 3 000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Įstatyminės atstovės I. S. nukentėjusiosios V. S. vardu pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas, nukentėjusiajai V. S. iš K. U. priteisiant 5 000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Įstatyminės atstovės T. L. nukentėjusiosios S. T. vardu pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas, nukentėjusiajai S. T. iš K. U. priteisiant 5 000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. U. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tvirkino nepilnametį asmenį, sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: jis, nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 18.00 val. iki 2019 m. spalio 2 d., turėdamas tikslą tvirkinti nepilnametį asmenį, sistemingai bauginti žmogų naudojant psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, panaudodamas ikiteisminio tyrimo nenustatytą įrenginį, būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, internetiniuose socialiniuose tinkluose www.facebook.com, www.snapchat.com tikslingai ieškodamas pažinčių su nepilnametėmis mergaitėmis, siekdamas suklaidinti jas dėl jo – K. U. – amžiaus, lyties ir bendravimo interesų, apgaulei bei psichinei įtaigai, sukūręs www.facebook.com fiktyvią paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. rugsėjo 23 d. elektroninėje erdvėje socialiniame tinkle www.facebook.com susipažino su nepilnamete J. S., gim. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikinęs nukentėjusiąją, kad jis įsilaužė į jos socialinius tinklus bei disponuoja visa socialiniuose tinkluose esančia informacija apie ją, sistemingai baugino (terorizavo) nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą, t. y. rašydamas pastarajai, kad paviešins jos www.facebook.com paskyroje esančias kvailiausias nuotraukas jos draugams, kad mamai išsiųs nuotrauką, kaip ji rūko elektroninę cigaretę, taip šantažuodamas privertė J. S. tęsti su juo susirašinėjimą turima „Snapchat“ paskyra www.snapchat.com platformoje bei turimomis vaizdo fiksavimo priemonėmis nusifotografuoti su apatiniu trikotažu bei nuoga krūtine, bei išsiųsti jam savo kūno nuotraukas, nukentėjusiajai J. S. išsigandus ir įvykdžius jo reikalavimą, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 18:00 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 02 val., išsiuntus vieną nuotrauką, kurioje ji yra nusifotografavusi su apatiniais drabužiais, toliau tęsė šantažą, sakydamas, kad jeigu neatsiųs atviresnės nuotraukos, ankstesnę gautą nuotrauką išsiųs mokyklos administracijai bei mokytojams, dėl patirto streso, nerimo ir baimės nukentėjusioji išsiuntė jam dar vieną savo nuotrauką, kurioje yra jos nuoga krūtinė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. U. www.facebook.com sukūręs fiktyvią anketą „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 2 d. susisiekęs su nepilnamete nukentėjusiąja J. S. tęsė šantažą, reikalaudamas daugiau dar atviresnių nuogo kūno nuotraukų, grasindamas paviešinti jau turimas, kurias gavo iš nukentėjusiosios, rašydamas žinutes „Labas (duomenys neskelbtini) kaip sekasi? Pameni savo nudes? Kurias as maciau, nezinau ar daug mate ar ne, bet mate, o zinai prikola? Kad dabar as jas ikelsiu į fb grupes ir absoliuciai visiems is tavo sules nusiusiu klasiokam ir klasiokem, antra dubli kartojam prikolas, tai siulau geriau man atrasyti“, „tai gerai gi nu dieve tu mano gali screenshotint, ka nori daryt parasiau kad graziuoju noriu susitart bet matau kol (duomenys neskelbtini) ar visai rastinei neisiusiu tol neapsiraminsi ir klasioku grupes“, reikalavo iš nukentėjusiosios daugiau nuotraukų, t. y. nusifotografuoti nuogai, o pagamintas nuotraukas elektroninio ryšio priemonėmis persiųsti jam į ikiteisminio tyrimo nenustatytą www.snapchat.com adresą. Tokiu būdu K. U., reikalaudamas atsiųsti jam savo nuogo kūno nuotraukų, taip pažeisdamas J. S. seksualinį neliečiamumą, sukeldamas jos ankstyvą, nesavalaikį susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei skatindamas lytinio geismo sukėlimą, atliko nepilnametės J. S. atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus bei sistemingai baugino ir terorizavo J. S. naudodamas psichinę prievartą, sukeldamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

2. Be to, jis nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį dėl to, kad jis tvirkino nepilnametį asmenį, sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, pasikėsino privesti žmogų prie savižudybės, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 4 d. 08.37 val., turėdamas tikslą tvirkinti nepilnametį asmenį, sistemingai bauginti žmogų naudojant psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, jis iš savo mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG S 9 ((duomenys neskelbtini)) IMEI 1 – (duomenys neskelbtini), IMEI 2 – (duomenys neskelbtini), būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, internetinio socialinio tinklo www.snapchat.com paskyros – „(duomenys neskelbtini)“, bei iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) bendravo su nukentėjusiąja nepilnamete S. T., gim. (duomenys neskelbtini), pastarajai išsiuntus jam vieną savo nuotrauką, kurioje ji pavaizduota su apatiniu trikotažu, norėdamas gauti daugiau nuogo kūno nuotraukų sistemingai baugino (terorizavo) nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, t. y. rašydamas pastarajai, kad paviešins jos atsiųstą nuotrauką – „Matei snapchata? Papostinau į (duomenys neskelbtini) grupę, kad visi parašytų į tavo istaiga mokymo su nuotraukom kad grasini zudytis del vaikinu ir darai tokius dalykus“, „Jeigu neatrašysi aš į raštinę nusiųsiu Mokyklos tavo ir sužinos ne tik mokykla ir tėvai tavo“, „Jo o tu nezinojai turbut kad kabima yklijuoti nuotrauka ane? Xd Neatsimazinsi sakau, Mokykloje kitaip bus“, „Į tavo Mokyklą išsiunčiau, bet neišsisiuntė Juodraštis išsisaugojo“ „Sakiau nešneku su tavimi arba kvieti trinu isiaiskinam Arba imetu į Vilniečiu grupe“, nukentėjusiajai nurodžius jam, kad dėl jo veiksmų ketina nusižudyti, K. U. nesustojo ir šantažavo pastarąją tol, kol ji dėl patirto streso, nerimo ir baimės, kad nuotraukos bus paviešintos elektroninėje erdvėje, išsiuntė jam savo apnuoginto kūno nuotrauką, kurioje ji pavaizduota nuoga krūtine. S. T. 2019 m. laikotarpiu nuo gegužės 2 d. 21:21 val. iki gegužės 4 d. 08.37 val., K. U. klastingu elgesiu buvo privesta prie savižudybės, dėl ko 2019 m. gegužės 3 d., apie 01 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasikėsino nusižudyti, t. y. norėdama apsinuodyti išgėrė apie 35 vnt. tablečių „Cerucal 10 mg“ veiklioji medžiaga „Metoklopramido hidrochloridas“, bei 2 vnt. tablečių „Ibuprofen 400 mg“ veiklioji medžiaga „Ibuprofenas“, tačiau nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo K. U. valios, kadangi sutrukdė nukentėjusiosios motina T. L., kuriai nukentėjusioji blogai pasijutusi apie vykstančią situaciją papasakojo, po ko S. T. nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. buvo hospitalizuota VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, bei nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų filiale „Vaikų ligoninė“ ir jai suteikta pagalba. Tokiu būdu K. U., pažeisdamas S. T. seksualinį neliečiamumą, sukeldamas jos ankstyvą, nesavalaikį susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei skatindamas lytinio geismo sukėlimą, atliko nepilnametės S. T. atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, sistemingai baugino ir terorizavo naudodamas psichinę prievartą, sukeldamas pastarajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, bei savo klastingu elgesiu pasikėsino privesti prie savižudybės.

3. Be to, K. U. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį už tai, kad išžagino nepilnametę V. S., o būtent: jis, 2019 m. gegužės 26 d., apie 02.00 val., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, žinodamas, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė ir turėdamas tikslą su nepilnamete V. S. lytiškai santykiauti, atsigulęs šalia jos į lovą, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas rankomis nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir rankas nukentėjusiajai, tampydamas pastarąją už plaukų, uždengęs savo ranka pastarosios burną, kad ji negalėtų šaukti, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvas ir nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo palauždamas jos valią ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, užgulė ją, įvedė varpą į jos makštį ir taip lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja natūraliu būdu prieš jos valią ir tokiu būdu pastarąją nepilnametę išžagino.

4. Be to, K. U. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį už tai, kad išžagino nepilnametę V. S., o būtent: jis, 2019 m. gegužės 27 d., apie 00.00 val., būdamas išnuomotame automobilyje Hyundai IONIQ, priklausančiame UAB „RIDE SHARE“, prie ežero (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. S., (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė ir turėdamas tikslą su nepilnamete V. S. lytiškai santykiauti, nukentėjusiajai sėdint ant priekinės automobilio sėdynės, o jam automobilio gale, panaudojo fizinį smurtą, t. y. pradėjo pastarąją tampyti už plaukų, smaugti, bei reikalauti persėsti pas jį ant galinės automobilio sėdynės, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvas ir nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo palauždamas jos valią ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, o V. S. išsigandus jo veiksmų bei persėdus pas jį ant galinės sėdynės, numovė kelnes bei kelnaites, užgulė ją, laikant rankas už riešų, įvedė varpą į jos makštį ir taip lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja natūraliu būdu prieš jos valią ir tokiu būdu pastarąją nepilnametę išžagino.

5. Be to, K. U. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: jis, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 2 d., 08.30 val., turėdamas tikslą sistemingai bauginti žmogų naudojant psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, iš savo mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG S 9 ((duomenys neskelbtini)) IMEI 1 – (duomenys neskelbtini), IMEI 2 – (duomenys neskelbtini), būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, internetinio socialinio tinklo www.snapchat.com paskyros – „(duomenys neskelbtini)“, bei iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) bendravo su nukentėjusiąja nepilnamete V. S., gim. (duomenys neskelbtini), pastarajai išsiuntus jam kelias savo nuotraukas, kurioje ji pavaizduota su apatiniu trikotažu, norėdamas gauti daugiau nuogo kūno nuotraukų sistemingai baugino (terorizavo) nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, t. y. rašydamas pastarajai, kad paviešins jos atsiųstas nuotraukas – „išsiunčiau (duomenys neskelbtini). Prisiekiu dabar. Tikrai neištrinsiu. Šiandiena paskutinis taškas buvo paskutinė diena kai mes bendravom“, „Jau 3 draugai paprašė tavo fb Kai video buvau įkėlęs matė tavo papus xd pakartosim, omg būtent omg su tokia šiukšle drauaguti va žiūrėk kas bus omh omg tuoj parodysiu šudo gabalas“, „omg sako xddd tavo papus į storį įdėjau snap va tau ir omg šiukšle“, „mirk tu kale xd omg! Jibanuta va tau ir omg, turėk bėdą visam gyvenimui“ „netrinsiu sakau jau laikas praeis tuoj ištrunimo, papus siunčiu dabar tavo pries veidrodį, šiškai, žvengiu iš tavęs lygioje vietoje susifeilini parodai kokia siuksle esi“, „turi 1 min keliu į story tavo snap nusiunčiau net neini namo krautis, pizda stebiuosi tavim“, „tavo mama ir tavo tėvas šiukšlės yra. Tokia dalbajobe pagimdė, Numirė vienas numirs ir antra Trečia į vaikų namus išeis“, „aš pasakiau daryk ką nori dedu rageli nematysiu ka rasai išsiunčiu (duomenys neskelbtini) viską su (duomenys neskelbtini) iki“ tol, kol ji dėl patirto streso, nerimo ir baimės, kad nuotraukos bus paviešintos elektroninėje erdvėje, išsiuntė jam savo apnuoginto kūno nuotraukas – kurioje ji pavaizduota nuoga krūtine bei sėdmenimis. Tokiu būdu K. U. sistemingai baugino ir terorizavo naudodamas psichinę prievartą, sukeldamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

6. Be to, K. U. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pasikėsino priversti lytiškai santykiauti nepilnametį asmenį, tvirkino nepilnametį asmenį, sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: jis, nuo 2019 m. spalio 21 d. 19.00 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 17.00 val., turėdamas tikslą tvirkinti nepilnametį asmenį, priversti lytiškai santykiauti nepilnametį asmenį, sistemingai bauginti žmogų naudojant psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, panaudodamas jam priklausantį telefono aparatą SAMSUNG (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com tikslingai ieškodamas pažinčių su nepilnametėmis mergaitėmis, siekdamas suklaidinti jas dėl jo – K. U. – amžiaus, lyties ir bendravimo interesų, apgaulei bei psichinei įtaigai, iš jam priklausančios www.snapchat.com paskyros „(duomenys neskelbtini)“ nick name – „(duomenys neskelbtini)” 2019 m. spalio 21 d., elektroninėje erdvėje, socialiniame tinkle www.snapchat.com susipažino su nepilnamete K. R., gim. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikinęs nukentėjusiąją, kad jis įsilaužė į jos socialinius tinklus bei disponuoja visa socialiniuose tinkluose esančia informacija apie ją, sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, šantažuodamas ir grasindamas, kad paviešins jos nuotraukas visai mokyklai ir visi pradės iš jos tyčiotis reikalavo iš pastarosios lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su juo, žadėdamas, kad už tai, nebus viešinamos pastarosios www.snapchat.com paskyroje esančios nuotraukos. Tokiu būdu K. U. pasikėsino priversti lytiškai santykiauti nepilnametį asmenį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji nesutiko turėti lytinių santykių. Taip pat, pažeisdamas K. R. seksualinį neliečiamumą, sukeldamas jos ankstyvą, nesavalaikį susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei skatindamas lytinio geismo sukėlimą, atliko nepilnametės K. R. tvirkinamuosius veiksmus, bei sistemingai baugino K. R. naudodamas psichinę prievartą, sukeldamas pastarajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

7. Be to, K. U. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pasikėsino priversti lytiškai santykiauti nepilnametį asmenį, sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: jis, nuo 2019 m. lapkričio 12 d., 20.00 val., iki 2019 m. lapkričio 13 d., 17.00 val., turėdamas tikslą sistemingai bauginti žmogų, priversti lytiškai santykiauti nepilnametį asmenį, naudojant psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, panaudodamas ikiteisminio tyrimo nenustatytą įrenginį, būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, internetiniuose socialiniuose tinkluose www.instagram.com, tikslingai ieškodamas pažinčių su nepilnametėmis mergaitėmis, siekdamas suklaidinti jas dėl jo – K. U. – amžiaus, lyties ir bendravimo interesų, apgaulei bei psichinei įtaigai, sukūręs www.instagram.com fiktyvią paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. lapkričio 12 d., elektroninėje erdvėje socialiniame tinkle www.instagram.com susipažino su nepilnamete G. G., gim. (duomenys neskelbtini), apgaule įtikinęs nukentėjusiąją, kad jis įsilaužė į jos socialinius tinklus, bei disponuoja visa socialiniuose tinkluose esančia informacija apie ją, sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą, t. y. rašydamas, pastarajai, kad paviešins jos www.snapchat.com paskyroje esančias nuotraukas, jos draugams, mokytojams taip šantažuodamas privertė G. G. turimomis vaizdo fiksavimo priemonėmis nusifotografuoti su apatiniu trikotažu, bei nuoga krūtine, bei išsiųsti jam savo kūno nuotraukas į www.instagram.com paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai G. G. išsigandus ir įvykdžius jo reikalavimą, t. y. išsiuntus vieną nuotrauką, kurioje ji yra nusifotografavusi su apatiniais drabužiais, toliau tęsė šantažą, sakydamas, kad jeigu neatsiųs atviresnės nuotraukos, ankstesnę gautą nuotrauką išsiųs mokyklos administracijai, bei mokytojams, dėl patirto streso, nerimo ir baimės nukentėjusioji išsiuntė jam dar vieną savo nuotrauką, kurioje yra jos nuoga krūtinė, K. U. toliau tęsė šantažą, reikalaudamas daugiau nuotraukų, grasindamas paviešinti jau turimas, kurias gavo iš nukentėjusiosios, bei reikalaudamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su juo, už tai, kad nuotraukos nebūtų paviešintos interneto erdvėje rašydamas žinutes „As tau siulau iki 23 h normalia pabut ir atsiust“, „(duomenys neskelbtini), tada (duomenys neskelbtini) tada visiems bernams followers tavo renku pagal juos siunciu visiems is eiles“ „tai jei atsiusi normaliai atsiduosi istrinsiu netinka?“, „gauciau pist bent uz tai, dabar nieko negausiu, kodel as tureciau baigti?“ „Nebent nori nudes atsiust puse istrinsiu“, „(duomenys neskelbtini) jei neatrasai ir neatsiusi tavo visos nudes bus nusiustos tavo klasiokams ir ikeltos jusi klases gruope is tavo nulauzto FB“, reikalavo iš nukentėjusiosios daugiau nuotraukų, tuomet tęsdamas savo nusikalstamą veiką, negavęs reikalaujamų nuotraukų parašęs pranešimą „gerai prasideda vaikų darzelis atmazai teismais grasina ;DDDD nezaisiu su tavimi čia išsiunčiu ir tiek sėksmės. Galimybe buvo duota“ K. U. www.gmail.com sukūręs fiktyvią elektroninio pašto paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo vardu (duomenys neskelbtini) išsiuntė nukentėjusiosios G. G. nuotraukas (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojams ir administracijai, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji daugiau nuotraukų siųsti bei su juo lytiškai santykiauti atsisakė. Tokiu būdu K. U. sistemingai baugino ir terorizavo naudodamas psichinę prievartą, sukeldamas pastarajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, bei pasikėsino priversti nukentėjusiąją lytiškai santykiauti su juo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

8. Nuteistojo K. U. gynėjas advokatas Laimonas Judickas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendį dėl K. U. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji J. S.); 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. S.); 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji S. T.); 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji S. T.); 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį (nukentėjusioji S. T.); 149 straipsnio 3 dalį (2019 m. gegužės 26 d. ir 27 d. nusikalstamos veikos nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu); 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji V. S.); 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji K. R.); 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji K. R.), BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji K. R.); 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji G. G.); BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji G. G.), šioje dalyje priimti naują nuosprendį ir K. U. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, bylos duomenimis, mediciniškai V. S. yra nekalta, jos mergystės plėvė nėra plyšusi, kas, nuteistojo gynėjo vertinimu, suponuoja pagrįsta išvadą, jog jokių neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji V. S. buvo išžaginta, byloje nėra. Aptariamoje situacijoje dalyvavo du asmenys, t. y. K. U. ir V. S.. Vertinamos situacijos aplinkybes jie abu aiškino skirtingai – K. U. neigia tarp jo ir nukentėjusiosios buvusį lytinį aktą, o V. S. teigia, kad 2019 m. gegužės 26 d. ir 27 d. ji lytiškai santykiavo su K. U. prieš savo valią. Tačiau nukentėjusiosios, kaip, be kita ko, ir kitų liudytojų, parodymai, kuriais įrodinėjama K. U. kaltė išžaginus V. S., yra prieštaringi, o nukentėjusioji V. S., be kita ko, dar yra linkusi ir meluoti.

8.2. Konstatuojant šią išvadą apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojo A. S. (A. S.) teigimu, nukentėjusiąją jis pažįsta gerai, su ja bendrauja nuo vaikystės. V. S. jam pasakojo, kad K. U. ją išžagino. A. S. patarė jai kreiptis į policiją, V. S. pasakė, kad apie tai pagalvos. Apibūdindamas nukentėjusiąją A. S. patvirtino, kad aplinkybės apie jos išžaginimą gali būti V. S. fantazija, nes ji gali sumeluoti, yra gudri, gali išsisukti nuo visko, būdavo, kad ir draugams meluodavo. Tai, kad V. S. apkalba K. U., anot apelianto, netiesiogiai patvirtina ir pačios V. S. parodymų nenuoseklumas. Paprašyta papasakoti jos išžaginimo aplinkybes, V. S. parodė, kad pirmasis jos išžaginimo epizodas vyko automobilyje, o antrasis – jos namuose. Po jai pateiktų klausimų patikslino, kad dėl patirto streso susipainiojo ir pirmasis jos išžaginimo epizodas vyko namuose, o antrasis – automobilyje. Tačiau laisvai atpasakodama 2019 m. gegužės 26 d. 27 d. įvykius, ji vėlgi parodė, kad pirmasis įvykis buvo automobilyje, kitas – jos namuose. Pasakodama apie namuose įvykusį epizodą, V. S. pažymėjo, kad tuo metu jos mama buvo vestuvėse, o kai jie (V. S. ir K. U.) ją parvežė namo, K. U. jai siūlė kur nors važiuoti, tačiau prisiminusi, kaip įvyko jų pirmas kartas, ji niekur važiuoti nenorėjo. Atsižvelgdamas į tokius nukentėjusiosios parodymuose esančius neatitikimus, nuteistojo gynėjas abejoja, jog duodama parodymus laisvo pasakojimo būdu, V. S. iš tiesų tiesiog supainiojo aplinkybes dėl patirto streso, o ne dėl melagingų savo parodymų prigimties. Būtent tokį nukentėjusiosios parodymų vertinimą, anot advokato, suponuoja ir tai, kad V. S. teigimu, 2019 m. gegužės 26 d. ji, norėdama pabūti su K. U., savo mamai nurodė, jog tuo atveju, jei mama jai neleis namuose miegoti kartu su K. U., jie išvažiuos pasivažinėti į Vilnių, kas rodo, kad važinėtis automobiliu su K. U. ji nebijojo.

8.3. V. S. melagingus parodymus, nuteistojo gynėjo teigimu, netiesiogiai patvirtina ir jos elgesys po tariamai dviejų jos išžaginimų. 2019 m. liepos 26 d. savo socialinio tinklo „Tiktok“ paskyroje ji patalpino vaizdo įrašą, kuriame matyti, jog V. S. dalyvauja vakarėlyje ir jo metu šoka bei filmuojasi greta dviejų tik apatines kelnaites dėvinčių vyrų. Tai rodo, kad po tariamo išžaginimo V. S. jautėsi gerai, toliau dalyvavo vakarėliuose ir drąsiai bei linksmai jautėsi prie pusnuogių vyrų. Kai tuo tarpu, įprastai, lytinių nusikaltimų aukos dėl patirto kaltininko elgesio būna psichologiškai traumuotos, tokių aukų buvimas prie pusnuogių jas išžaginusios lyties asmenų sukelia potrauminį sindromą, ko šiuo atveju akivaizdžiai nebuvo.

8.4. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl K. U. kaltės išžaginus nukentėjusiąją V. S., nuteistojo gynėjas pabrėžia, kad specialisto išvadoje nustatyti V. S. kūno sužalojimai (kakle, dešinėje krūtyje, kairiame žaste bei odos nubrozdinimai), priešingai nei tai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra specifiškai būdingi tik išžaginimui. Tuo tarpu su pačiu lytiniu aktu tiesiogiai susijusios ir specialisto tirtos aplinkybės lytinio akto buvimo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios nepatvirtina. Specialisto išvados duomenimis, V. S. tepinėlyje su makšties turiniu, tamponėliuose su makšties turiniu, su nuoplovomis nuo išorinių lūpų spermos nerasta; V. S. lytinių organų srityje sužalojimų nėra; nėra pažeista V. S. mergystės plėvė. Esant šiems duomenims, vien tik specialisto patvirtinta aplinkybė, kad V. S. galėtų lytiškai santykiauti neplyštant mergystės plėvei, nesant kitų objektyvių, tiesioginių įrodymų dėl K. U. ir V. S. lytinio santykiavimo, nėra pakankama pagrįsti tarp jų buvus lytinį aktą. Aptarta specialisto išvada rodo, kad V. S. apžiūros metu galėjo būti tiek turėjusi lytinius santykius vaginaliniu būdu, tiek ir jų neturėjusi.

8.5. Tuo tarpu lytinių santykių buvimą nagrinėjamu atveju patvirtina tik pačios V. S. parodymai. Kitų liudytojų parodymai yra duoti tik perpasakojant pačios V. S. jiems nurodytą įvykių versiją, nė vienas jų tiesiogiai V. S. ir K. U. lytinio santykiavimo nematė, todėl tokių liudytojų parodymai nelaikytini pakankamais K. U. kaltei pagrįsti. Lytinio akto tarp V. S. ir K. U. buvimas skundžiamame nuosprendyje įrodinėjamas ir pirminiais K. U. parodymais, duotais jo laikino sulaikymo metu. Tuo metu jis parodė, kad su V. S. lytiškai santykiavo V. S. sesers namuose (įvykis nesusijęs su apeliantui inkriminuotais 2019 m. gegužės 26 d. ir 27 d. žaginimo epizodais). Tačiau šiuos K. U. parodymus paneigia pačios V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismas į tai nekreipė dėmesio, V. S. parodymus suabsoliutindamas ir nepaaiškindamas, kodėl atmeta jos parodymų dalį dėl lytinio nesantykiavimo su K. U. jos sesers bute.

8.6. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. U. V. S. išžaginimo metu (2019 m. gegužės 26 d. ir 27 d.) prieš ją panaudojo fizinį smurtą, šią išvadą įrodinėdamas V. S., jos mamos I. S. parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais medicininiais dokumentais, tačiau sugretinus šiuos įrodymus, matyti jų tarpusavio prieštaravimai, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti. Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas šioje dalyje nuteistojo gynėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu V. S. nenurodė, jog aptariamų įvykių metu K. U. ją mušė, jai smūgiavo į veidą bei rankas, tačiau savo mamai I. S. ji patvirtino, kad K. U. ją mušė. Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad V. S. ir I. S. nurodyti V. S. sužalojimai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau ši išvada padaryta neįvertinus visų baudžiamojoje byloje esančių duomenų, leidžiančių teigti, kad V. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir kitu metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. S. teigė, kad K. U. ją mušė kito konflikto metu. Jos teigimu, tarp jos ir K. U. įvyko konfliktas, kai jie su draugais važinėjo mašina prie Trakų. K. U. tuo metu buvo su draugu (duomenys neskelbtini). K. U. liepė V. S. lipti į automobilį, ji išsigando ir įlipo. Tada jie visi nuvažiavo prie ežero, draugai išėjo išsimaudyti, o jiedu liko mašinoje. Tuomet K. U. jai pasakė, kad prie jos akių išsiųs jos nuotraukas, ką jis ir padarė vieną jos nuotrauką išsiųsdamas draugui ir jos broliui. V. S. prašė K. U., kad jis ištrintų nuotraukas, bet jis pradėjo ant jos rėkti, spjovė jai į plaukus, paėmė telefoną, pradėjo jį tikrinti, trenkė jai į veidą, iš viso trenkė 3 kartus. Galiausiai K. U. jos atsiprašė ir jie iš karto susitaikė. Tokiu būdu, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kuriais skundžiamame nuosprendyje įrodinėjama aplinkybė, kad K. U. 2019 m. gegužės 26 d. ir 27 d. įvykių metu prieš V. S. panaudojo fizinį smurtą ir taip palaužė V. S. valią su juo lytiškai santykiauti, matyti, jog V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir savo mamai nurodė skirtingus fizinio smurto aktus (mamai nurodė, kad jai K. U. smūgiavo į veidą, teisėjui – kad tempė už plaukų ir smaugė); teigė, kad ji su K. U. mušėsi ir tuomet, kai jie tarpusavyje lytiškai nesantykiavo, todėl spręsti, jog V. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti tuo metu, kai ji lytiškai santykiavo su K. U., nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

8.7. Apeliantas neneigia, kad K. U. su V. S. romantiškai fiziškai lietėsi, trindamiesi lytiniais organais per apatines kelnaites, tačiau jokios galimybės suprasti, kad tokius veiksmus jis atlieka prieš V. S. valią, K. U. neturėjo. V. S. pripažino su K. U. buvusi pora. Šiuos jos parodymus patvirtino ir I. S., D. N., K. Š. bei G. S. Ž.. Tai patvirtina, kad komentuojamų įvykių metu V. S. ir K. U. siejo romantiniai santykiai. Aptardama 2019 m. gegužės 27 d. dienos epizodą automobilyje, V. S. parodė, kad kai ją K. U. paguldė ant galinės automobilio sėdynės ir pradėjo ją bučiuoti, jie bučiavosi. V. S. bučiavosi savo noru ir tokį norą aiškiai parodė K. U. V. S. taip pat parodė, kad jai iš pradžių buvo baisu, paskui pagalvojo, kad jis jos vaikinas, tai gal nieko blogo čia nebuvo bei patvirtino, kad po šio įvykio jai nieko neskaudėjo. Taip pat V. S. patvirtino, kad rašydavo K. U. žinutes, kad ji jam „duos“, kad jo nepaliks ir ilgai draugaus. Tuo tarpu aptardama 2019 m. gegužės 26 d. epizodą V. S. parodė, kad K. U. liko miegoti jos namuose, jie abu miegojo vienoje lovoje, į lovą ji atsigulė savo noru, vėliau ji pati išreiškė norą persirengti matant K. U. Jai nusirengus, jie abu ėmė bučiuotis. Visa tai, pasak apelianto, rodo, kad V. S. su K. U. bučiavosi savo noru ir tokį norą išreiškė aiškiai.

8.8. Faktą, kad K. U. suprato, turėjo ir galėjo suprasti, jog jis per prievartą romantiškai fiziškai lietėsi su V. S., paneigia ir jos mamos I. S. parodymai. Jos teigimu, 2019 m. gegužės 26 d. įvykio metu ji negirdėjo jokių grumtynių garsų ar V. S. šaukimo, nors jų kambariai buvo netoli vienas nuo kito, juos skyrė tik kambario durys ir siena. Po 2019 m. gegužės 26 d. įvykio, I. S. patvirtino mačiusi, kaip K. U. ir V. S. guli vienas šalia kito prisiglaudę neišskleistoje lovoje. Jokių duomenų, kurie liudytų neigiamus V. S. išgyvenimus dėl tariamai neteisėtų K. U. veiksmų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad po tariamų žaginimo epizodų V. S. ir toliau bendravo su K. U., norėjo su juo būti. Be to, juos iš karto po 2019 m. gegužės 26 d. epizodo matė I. S., nenurodžiusi, jog dėl V. S. elgesio jai būtų kilę kokių nors neigiamų įtarimų. Esant šiems duomenims, pasak nuteistojo gynėjo, negalima objektyviai spręsti, kad K. U. suprato, turėjo ir galėjo suprasti, kad su V. S. jis romantiškai fiziškai liečiasi (trindamasis lytiniais organais per apatines kelnaites) prieš jos valią.

8.9. Kritiškai vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad V. S., kaip nepilnametė nukentėjusioji, buvo apklausta tik vieną kartą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo pagarsinti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Nors tiriamų įvykių metu ji buvo nepilnametė, kas pateisina sprendimą ją apklausti tik pas ikiteisminio tyrimo teisėją pagal BPK 186 straipsnio 2 dalį, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ji jau buvo pilnametė, todėl jos apklausai BPK 186 straipsnio 2 dalies rekomendacija nebegalėjo būti taikoma. Juo labiau, jog jokių duomenų, patvirtinančių, kad pakartotinė pilnametystės jau sulaukusios V. S. apklausa baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu būtų padariusi žalą jos psichinei būklei, kaip ir duomenų, kad atvykti į teisiamąjį posėdį ji neturėjo galimybės, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde sprendžia, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausti V. S. buvo atsisakyta nesant tam svarbių priežasčių. Tuo tarpu įvertinus tai, kad aptariamoje situacijoje dalyvavo tik du asmenys, jie abu įvykio aplinkybes aiškino skirtingai, liudytojų parodymai yra duoti tik perpasakojant V. S. jiems pateiktą įvykių versiją, rašytiniai bylos duomenys rodo, jog mediciniškai V. S. yra nekalta, pakartotinė jau pilnametės V. S. apklausa bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo būtina. Pirmosios instancijos teismui atmetus šį gynybos prašymą, nukentėjusiosios parodymuose esantys prieštaravimai pašalinti nebuvo, jų vertinimas buvo atliktas paviršutiniškai, išsamiai neišanalizavus jų turinio.

8.10. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su K. U. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Analizuojant nukentėjusiosios J. S. epizodą, akcentuojama, kad pagal pačios nukentėjusiosios parodymus, jai buvo grasinama tuo, kad mamai nusiųs nuotrauką, kaip ji rūko elektroninę cigaretę, dėl ko, ji pradėjo stresuoti, klausė, ko jam reikia. Tuo tarpu J. S. mama parodė, kad dukra jai prisipažįsta net ir apie tai, kad ji rūko, jų santykiai geri, kas iš esmės paneigia nukentėjusiosios J. S. pateiktą versiją. Grasinimų realumą J. S. atžvilgiu, nuteistojo gynėjo vertinimu, paneigia ir nukentėjusiosios veiksmai: iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji neįvykdė pateiktų reikalavimų, t. y. atsiuntė dvi nuotraukas, kuriose nematyti jos veido, be to, nuotraukos peržiūrai ji nustatė techninius apribojimus – galimybę matyti nuotrauką tik vieną sekundę, ji atmetė K. U. pasiūlymą susitikti bei išgerti kavos, kas rodo, jog ji buvo pajėgi ir adekvati nevykdyti teikiamų prašymų bei nebuvo ir negalėjo būti grasinimų įtakos būsenoje.

8.11. Analogiškai vertinamas ir nukentėjusiosios S. T. elgesys. Remiantis jos pačios parodymais, ji pripažino siuntusi savo nuotrauką K. U. su liemenėle, jai pateiktų K. U. reikalavimų ji taip pat neįvykdė – K. U. pradėjus prašyti daugiau nuotraukų, grasinant, jog priešingu atveju jo turimos nukentėjusiosios nuotraukos bus paviešintos mokykloje ir kitur, ji siuntė K. U. savo nuotraukas tik per „Snapchat“ programą, kur nuotraukos iš karto dingsta. Nukentėjusioji taip pat pripažino, kad ir D. ji galimai siuntė savo nuotrauką su liemenėle. Jos teigimu, ji pradžioje draugavo su K. U. draugu D., kuris turėjo K. U. prisijungimus prie „Snapchat“. Šie duomenys, pasak nuteistojo gynėjo, patvirtina, kad ir ši nukentėjusioji nebuvo ir negalėjo būti grasinimų įtakos būsenoje.

8.12. Vertindamas V. S. epizodą šioje dalyje nuteistojo gynėjas pažymi, kad, V. S. teigimu, K. U. jos išprašė ir ji jam atsiuntė savo nuotraukas, kuriose ji nuoga stovi prieš veidrodį. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad jos veidas nuotraukose buvo uždengtas telefonu, jas ji siuntė į „Snapchat“ ir uždėjo laiką, kad K. U. nespėtų padaryti jų kopijų. Tokie V. S. parodymai taip pat patvirtina, kad ji nebuvo ir negalėjo būti grasinimų įtakos būsenoje, o siųsdama savo nuotraukas, pateikė jas kaip intrigą, t. y. nustatė techninę galimybę nuotrauką matyti tik kelias sekundes.

8.13. Vertinant nukentėjusiosios K. R. epizodą apeliaciniame skunde akcentuojamas įvykio kontekstas, t. y. kad ši nukentėjusioji save „Snapchate“ buvo pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“. Advokato vertinimu, siūlymas pasimylėti merginai, pasivadinusiai save „(duomenys neskelbtini)“, net ir nurodant, kad bus paviešintos nuotraukos (iš kurių nėra galimybės identifikuoti nufotografuoto asmens), negali reikšti, kad bus padaryta nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei pavojinga veika. Negana to, K. R. patvirtino nežinanti apie kokias nuotraukas K. U. kalbėjo, nes pas ją erotinių nuotraukų net nebuvo, todėl objektyviai jai nebuvo dėl ko baimintis ar nerimauti. Iš nukentėjusiosios K. R. parodymų taip pat matyti, kad ji atvyko susitikti su K. U., jai įsėdus į K. U. vairuojamą automobilį, šis automobilį užrakino ir jie kartu važinėjosi. Visa kelionė truko apie valandą, gal truputį daugiau. Ją K. U. išleido Katedros aikštės stotelėje, jis tiesiog paklausė, kur ją išleisti. Visą tą laiką važinėjant automobiliu K. U. iš jos nieko neprašė ir jai negrasino, kas patvirtina, kad nukentėjusioji tuo metu nieko nebijojo.

8.14. Tuo tarpu nukentėjusiosios G. G. motina parodė, kad dvi dukros nuotraukas jai persiuntė mokytoja. Vienoje nuotraukoje G. G. buvo su liemenėle, kitoje – jos apnuoginta krūtinė buvo uždengta ranka. Mokytoja L. C. patvirtino, kad nuotraukose G. G. veidas buvo uždengtas. G. G., pasak jos motinos, jai teigė, kad šios nuotraukos pas nepažįstamą asmenį pakliuvo nulaužus jos telefoną ir būtent tokį veiksmą nukentėjusios motina įvardino „šantažu“. Šie duomenys, apelianto vertinimu, patvirtina, kad ir nukentėjusioji G. G. nagrinėjamoje situacijoje nebuvo ir negalėjo būti grasinimų įtakos būsenoje. Šioje dalyje atkreipiamas teisėjų kolegijos dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiųjų parodymų tendencingumą diktuoja kiekvienos nukentėjusiosios motinos, kaip įstatyminio atstovo, dalyvavimas procese. Itin įdėmiai vertintina, ar tokioje situacijoje pateikti prašymai atsiųsti nuotraukas, nurodant, kad kitaip bus paviešinta tai, ką K. U. jau turėjo, yra suprasti adekvačiai. Iš liudytojos M. G. parodymų matyti, kad G. G. jai teigė, jog nuotraukos pas nepažįstamą asmenį pakliuvo, nes buvo nulaužtas jos telefonas. Ši aplinkybė patvirtina ne tik nukentėjusiosios G. G. polinkį meluoti, bet ir jos baimę motinos atžvilgiu, nes G. G. akivaizdžiai žinojo, jog jos motina nepateisintų dukros veiksmo pačiai išsiųsti tokio pobūdžio savo nuotraukas nepažįstamam asmeniui.

8.15. Skundžiamame nuosprendyje teismo nustatytus K. U. bauginimus bei grasinimų realumą, apelianto vertinimu, eliminuoja ir tai, kad nukentėjusiosios pačios siuntė nuotraukas, žinodamos, kad kol nuotraukų neišsiuntė – nėra ką viešinti, o tose nuotraukose, kurias nukentėjusiosios jau išsiuntė, nėra veido, todėl net ir paviešinus tokias nuotraukas jokių neigiamų pasekmių nukentėjusiosioms objektyviai nekiltų. Aplinkybė, kad nukentėjusiosios siuntė savo nuotraukas, kuriose nesimatė veido, ir sąmoningai uždėjo nuotraukos peržiūrėjimo galimybės apribojimo funkciją (atidarius galima nuotrauką pamatyti tik 1-5 sekundes), objektyviai paneigia grasinimų realumą ir patvirtina, kad tokį bendravimo būdą nukentėjusiosios pavertė žaidimu ir intriga, o ne baime ar nerimu. Kiekvienu atveju taip pat itin įdėmiai vertintina, ar konkrečioje situacijoje atlikti veiksmai yra suprasti adekvačiai, ar iš tiesų viena iš šalių turėjo tyčią sistemingai bauginti nukentėjusiąją. Taigi spręstina, ar kaltininkas suvokė, jog jis įgyvendina grasinamojo pobūdžio veiką, pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, keldamas jai baimės jausmą arba jį palaikydamas, ir nori taip elgtis. Nors byloje nustatytos K. U. pateiktos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galimai galėtų sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau įvertinus ir įvykių kontekstą, pažinčių bei bendravimo paieška socialiniuose tinkluose sietina su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, kurioje abi šalys įsijungia į savo supratimo lygmenyje kuriamus žaidimus ir intrigas: viena šalis prašo nuotraukų, hiperbolizuojant, kad „paviešins“, kita šalis, žinodama, kad nėra dar ką viešinti, siunčia nuotraukas, kaip intrigą, su įjungtais apribojimais. Tokie veiksmai tiek iš K. U., tiek iš nukentėjusiųjų pusės, susiję su savęs ir situacijos parodomuoju pobūdžiu, emocijomis, intrigomis, o ne su sistemingu nukentėjusiųjų bauginimu naudojant psichinę prievartą ar baime bei nerimu.

8.16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl K. U. kaltės padarius BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuteistojo gynėjo teigimu, K. U. jokių seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiųjų J. S., K. R. ir S. T. atžvilgiu, neatliko, jo veiksmuose nėra nei fizinio tvirkinimo (jokio fizinio sąlyčio veiksmų vaikų atžvilgiu, vaikų skatinimo atlikti juos tarp savęs, tokių veiksmų atlikimo vaikui stebint), nei intelektinio tvirkinimo (pvz. pornografijos rodymo mažamečiui, ar pan.) požymių, jis nedemonstravo jaunesniam lytinių organų, nenurenginėjo, neglostė vaiko kūno ar jo lytinių organų, netenkino lytinės aistros tokio asmens akivaizdoje. Jokio per daug ankstyvo susidomėjimo lytiniais santykiais ir kitokių neigiamų padarinių nukentėjusiosioms K. U. nesukėlė ir negalėjo sukelti. Darant šią išvadą apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusiosios nebuvo tokios būklės, kuri pagal BK 153 straipsnio 1 dalį apibūdinama esmės nesuvokimu, raidos ypatumais, ar pan. Priešingai, nukentėjusiosios jau buvo pasiekusios brandą – K. R. save „Snapchate“ jau buvo pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“; J. S. mamai prisipažino apie tai, kad rūko; S. T. nuotraukas su liemenėle yra siuntusi ir kitiems asmenims. Be to, iš bylos duomenų analizės matyti, kad nukentėjusiosios ir pačios imasi iniciatyvos nuotraukų siuntimui, jos tai daro ne pirmą kartą, nuotraukas archyvuoja, t. y. tokio pobūdžio nuotraukų nukentėjusiosios turi.

8.17. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad K. U. buvo atsiųstos dvi G. G. nuotraukos, kurių vienoje nuotraukoje ji su liemenėle, kitoje – jos krūtinė apnuoginta, tačiau nei vienoje nuotraukoje nematyti jos veido, ką patvirtino ir mokytoja L. C.. G. G. pati siuntė K. U. nuotraukas, tačiau savo motinai pateikė priešingą įvykių versiją, nurodydama, kad nuotraukos pas nepažįstamą asmenį pakliuvo, nes buvo nulaužtas jos telefonas. Pačios nukentėjusiosios G. G. teigimu, lytinis santykiavimas jai buvo siūlomas tik esant jos norui. Visa tai, nuteistojo gynėjo vertinimu, patvirtina, kad K. U. veiksmuose nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

8.18. Nors nukentėjusioji S. T. tvirtino, kad ji labai išsigando, jog visa mokykla pamatys jos nuotraukas, todėl išgėrė tablečių, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad iš S. T. nuotraukos nėra galimybės nustatyti jame esančio asmens tapatybės. Nuotraukoje nesimato nei asmens veido, nei galvos, todėl objektyviai S. T. nebuvo jokio pagrindo išsigąsti. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į S. T. polinkį meluoti. Ji prisipažino, kad buvo tokių atvejų, kai K. U. ją ir D. vežiodavo automobiliu naktimis. Mamai ji rašė, kad namo negrįš ir nakvos pas draugę. Mama jos neišleido, todėl ji išjungė telefoną. Nukentėjusiosios S. T. mama T. L. taip pat patvirtino, kad S. T., eidama susitikti su K. U., jai melavo, sakydama, kad eina susitikti su drauge A., taip pat melavo, kad naktį nakvos pas draugę, nors tuo metu visą naktį leido su vaikinais. Be to, jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. U. siekė, jog S. T. nusižudytų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Savo mamai S. T. paaiškino, kad netyčia išgėrė vaistų buteliuką. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 9 d. Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo pranešime Nr. 19VSR-989 nurodyta, kad S. T. nuo 2019 m. gegužės 7 d. yra gydoma Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo, Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje. 2019 m. gegužės 7 d. priėmimo į skyrių metu, dalyvaujant vaikų ir paauglių psichiatrei L. Činčikienei ir medicinos psichologei V. Katilienei, mergaitė išsakė, kad (duomenys neskelbtini) metų jaunuolis ją šantažavo, grasino, kad paviešins internete jos apsinuoginusios nuotraukas, todėl mergaitė neatlaikė įtampos ir suicidiniu tikslu perdozavo medikamentų. Toks nukentėjusiosios elgesys, jos parodymų nenuoseklumas, versijų keitimas, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji turi polinkį meluoti. Ji pati pripažino melavusi tuose pačiuose įvykiuose, kuriuos vėliau ji interpretavo priešingai – pasijutusi blogai, mamai pasakė, kad nieko neatsitiko, vėliau paaiškino, kad netyčia išgėrė vaistų, dar vėliau šią poziciją pakeitė iš esmės.

8.19. Nuteistojo gynėjo vertinimu, S. T. nusižudyti neketino, kadangi iš jos parodymų matyti, jog išgėrusi buteliuką vaistų ji visą naktį nemiegojo, o kadangi skaudėjo pilvą, ji išgėrė vaistų nuo pilvo skausmo. Tokios aplinkybės patvirtina, kad po buteliuko „Cerucal“ tablečių suvartojimo, ji ir toliau rūpinosi savo sveikata bei emocine būsena. Be to, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme į paklausimą nurodyta, kad „Cerucal“ yra vaistas nuo vėmimo; jo veiklioji medžiaga yra metoklopramidas; paprastai perdozavimas gali sukelti mieguistumą ir dezorientaciją; kiti poveikiai yra nerimas ar neramumas, galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, silpnumas, hipotenzija ir burnos džiūvimas. Vaistų vartojimo metu S. T. buvo tokio amžiaus, kuris jai leido ne tik perskaityti vaistų informacinį lapelį apie vaistų šalutinį poveikį, bet ir suvokti, kad išgėrus „Cerucal“ buteliuke esančias tabletes, pavojaus gyvybei nėra. Atsižvelgdamas į šių duomenų visumą, nuteistojo gynėjas sprendžia, kad juridiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp kaltininko elgesio ir nukentėjusiojo savižudybės (pasikėsinimo nusižudyti) vertinamu atveju nėra, o kilę padariniai yra ne kaltininko veiksmų, o kitų priežasčių rezultatas. Tokiu būdu, K. U. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 133 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis K. U. ir jo gynėjas advokatas L. J. sutiko su apeliaciniame skunde pareikštais prašymais ir juos pagrindžiančiais motyvas ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, K. U. dėl visų nusikalstamų veikų išteisinant. Prokurorė ir nukentėjusiosios V. S. atstovas advokatas Gintaras Algirdas Perednis, nesutikdami su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. U. gynėjo advokato L. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir proceso dalyvių argumentais, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. U. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiųjų J. S., S. T. ir K. R. atžvilgiu), 149 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu) ir 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiųjų K. R. ir G. G. atžvilgiu). Teismas taip pat tinkamai išsprendė civilinius ieškinius.

11. Tačiau K. U. skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį, nes bylos aplinkybėmis nėra įrodyta pasikėsinimo subjektyvioji pusė – K. U. tyčia dėl privedimo prie savižudybės. Todėl K. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

12. Be to, pirmosios instancijos teismas K. U. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), nors visais atvejais nebuvo nustatytas šios nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis: kaltininko veiksmų sistemingumas. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina, ir K. U. veiksmai, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojami pagal BK 148 straipsnio 1 dalį (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 dalis).

13. Nukentėjusiosios K. R. atžvilgiu (reikalavimas lytiškai santykiauti) K. U. nusikalstamą veiką pagal BK 148 straipsnio 1 dalį apima veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, todėl jo veiksmai pagal BK 148 straipsnį papildomai nekvalifikuojami. Nukentėjusiosios G. G. atveju tarp šių veikų išlieka idealioji sutaptis, nes K. U. be lytinių santykių reikalavo intymių nukentėjusiosios nuotraukų.

14. Be to, iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nusikalstamos veikos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (2019 m. gegužės 26 d. veika) kaip neįrodytos bylos duomenimis šalinamos faktinės aplinkybės, kad K. U. nukentėjusiajai V. S. sudavė rankomis nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir rankas, uždengė savo ranka pastarosios burną, kad ji negalėtų šaukti, padarė nukentėjusiajai kraujosruvas ir nubrozdinimus, t .y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl K. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

15. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. U. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas skirtingais socialiniais tinklais – „Facebook“, „Snapchat“, „Instagram“ bei mobiliojo ryšio telefonu (SMS pranešimai), jis sistemingai baugino (terorizavo) nukentėjusiąsias J. S., S. T., V. S., K. R. ir G. G. naudodamas psichinę prievartą ir reikalaudamas jų atsiųsti savo apnuogintų kūnų nuotraukas. Apeliaciniame skunde K. U. gynėjas teigia, kad siųsdamos K. U. savo apnuogintų kūnų nuotraukas, nukentėjusiosios nebuvo ir negalėjo būti grasinimų įtakos būsenoje, K. U. jos nebijojo, savo erotinio turinio nuotraukas jam siuntė tik žaisdamos intriguojančio pobūdžio žaidimą, aiškiai suvokdamos savo veiksmų prasmę ir to siekdamos. Anot gynėjo, nukentėjusiosios K. U. siuntė savo nuotraukas, žinodamos, kad kol jų neišsiuntė, nėra ką viešinti, o tose nuotraukose, kurias nukentėjusiosios jau buvo išsiuntusios, nesimato jų veidų, todėl net ir paviešinus tokias nuotraukas jokių neigiamų pasekmių nukentėjusiosioms nekiltų. Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus bei atlikusi pakartotinę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizę, teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo motyvais sutinka tik iš dalies

16. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sprendžiant K. U. veiksmų atitiktį BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, aktualus sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą, požymis, tad tik jis ir atskleidžiamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-300/2013, Nr. 2K-347/2014, Nr. 2K-242-594/2023). Baudžiamajai atsakomybei pagal aptariamą požymį taip pat būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Kasacinėje praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šios kategorijos bylose turi būti nustatytas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs, taip pat įvertintas kitų teisės šakų normų veiksmingumas atkuriant pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, Nr. 2K-423-303/2016, Nr. 2K-242-594/2023). Nei motyvas, nei tikslas nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, būtinas subjektyvusis požymis, tačiau svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, grasinimo (BK 145 straipsnio 2 dalies aspektu) realumą (nustatant grasinimo realumą, atsižvelgtina į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-14-222-2016, Nr. 2K-242-594/2023).

17. Apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad K. U., pasinaudodamas skirtingais socialiniais tinklais – „Facebook“, „Snapchat“, „Instagram“, juose susikūręs fiktyvias paskyras: „(duomenys neskelbtini)“ („Facebook“), „(duomenys neskelbtini)“ („Facebook“) (abi šios fiktyvios paskyros buvo panaudotos J. S. atveju), „(duomenys neskelbtini)“ („Snapchat“) (panaudota S. T., V. S., K. R., J. S. atvejais), ir „(duomenys neskelbtini)“ („Instagram“) (panaudota G. G. atveju), bei mobiliojo ryšio telefonu (SMS pranešimai) bendravo su nukentėjusiosiomis J. S., S. T., V. S., K. R. ir G. G.. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. U. kategoriškai neigė paminėtų fiktyvių paskyrų priklausomumą jam, tačiau šie nuteistojo argumentai buvo pagrįstai paneigti tiek nukentėjusiųjų, betarpiškai patvirtinusių, kad pranešimus dėl jų apnuogintų kūnų nuotraukų paviešinimo jiems rašė būtent K. U., tiek liudytojų K. Š. ir D. F., paaiškinusių, kad K. U. turėjo fiktyvias paskyras „Facebook“ – „(duomenys neskelbtini)“, „Snapchat“ – „(duomenys neskelbtini)“; visos paskyros, kuriose yra vardas M., priklauso K. U.; jis merginoms dažnai prisistatydavo M. vardu; paskyros „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ priklauso K. U.; jis susikurdavo fiktyvias paskyras būtent tam, kad galėtų šantažuoti merginas (4 t., b. l. 69‒70, 10 t., b. l. 165‒172, 11 t., b. l. 17‒22, 10 t., b. l. 165‒172), parodymais. Tiek nukentėjusiųjų, tiek paminėtų liudytojų parodymai šioje dalyje buvo nuoseklūs ir detalūs, analogiškai šias aplinkybes proceso dalyviai aiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, juos iš dalies patvirtino ir K. U. mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu užfiksuota informacija (5 t., b. l. 168‒200, 6 t., b. l. 1‒86).

18. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, K. U., siekdamas iš nukentėjusiųjų išgauti jų apnuogintų kūnų nuotraukas, veikė pagal tam tikrą schemą. Liudytojas D. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad K. U. per kompiuterį ar telefoną nusiųsdavo merginoms netikrą nuotrauką, kurioje užfiksuota informacija leidžia nukentėjusiajam pagrįstai manyti, kad nuotrauką jam išsiuntęs asmuo yra prisijungęs prie nukentėjusiojo socialinių tinklų paskyros, kaip jos valdytojas; tam tikslui K. U. nufotografuodavo savo socialinių tinklų paskyrą, pakeisdavo duomenis į nukentėjusiojo paskyros duomenis ir nusiųsdavo nukentėjusiajam; nukentėjęs asmuo, gavęs tokią nuotrauką, arba patikėdavo ir įvykdydavo K. U. reikalavimus – atsiųsti jam savo apnuoginto kūno nuotraukas, arba nepatikėdavo ir K. U. užblokuodavo; nukentėjusiojo asmens buvo prašoma atsiųsti nuotraukas su apatiniais arba be jų, buvo nurodomos konkrečios kūno dalys – krūtinė ir apatinė kūno dalis; gavęs nuotraukas, K. U. grasindavo jas paviešinti nukentėjusiųjų draugams ir artimiesiems (10 t., b. l. 165‒172). Šiuos D. F. parodymus bei juose aprašytą K. U. veikimo schemą betarpiškai patvirtina ir jo mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu gauti duomenys, iš kurių matyti, kaip K. U. D. F. siunčia apsinuoginusių merginų nuotraukas, teigdamas, kad „(duomenys neskelbtini) papus atsiunte“; „Vadinasi panos Snapchat nupisau“; „Vadinasi Snapchata gavau“; „E tau dovanu turiu Nori?“ ir pan. (4 t., b. l. 72‒92).

19. Iš esmės analogiškai K. U. veiksmų schemą apibūdino ir liudytojas K. Š.. Pasak liudytojo, K. U. „Snapchat“ programoje pakoreguodavo vardus, t. y. kai žmogus užsiregistruoja tam tikru pavadinimu, pakeisdavo jį į kitą, pavyzdžiui, į J. S. pavadinimą „Snapchat“, ir jai nusiųsdavo tą nuotrauką, sakydamas, kad jis įsilaužė į jos „Snapchat“ paskyrą; kiek žino, visos merginos išsigąsdavo, nes paskyroje būdavo jų asmeninės nuotraukos, o K. U. grasindavo, kad jas paviešins, jeigu jos neatsiųs savo apnuogintų kūnų nuotraukų; šias aplinkybes žino iš paties K. U. žodžių; ne vieną kartą K. U. tai darė prie jo ir jam rodė; tokių merginų buvo daug, daugiausia nepilnametės; K. U. su jomis susipažindavo „Snapchat“ programoje ir bandė jas apgauti, grasinti, šantažuoti; kai K. U. jam atsiųsdavo apsinuoginusių merginų nuotraukas, jis didžiuodavosi savimi; kartais ateidavo pas K. U. pažaisti kompiuteriu ir pas jį matė aplanką su visomis nuotraukomis; K. U. jas dažnai rodydavo, kartais atsiųsdavo į „Messenger“; kiek pamena, tame aplanke buvo apie 2000 failų, buvo vaizdo įrašai, nuotraukos; dažniausiai merginos slėpdavo veidą; porą kartų buvo atsiuntęs V. S. nuotraukas, taip pat matė J. S. nuotraukas; K. U. visą laiką susikurdavo netikras paskyras, t. y. ne savo vardu, ne savo el. paštu, ne savo numeriu, yra matęs iki 10 tokių paskyrų. Galimai taip darė, kad jo nesusektų (10 t., b. l. 190‒199).

20. Liudytojas G. S. Ž. parodė, kad K. U. mokėjo dirbti „Photoshop“ programa; buvo jam atsiuntęs nuotrauką, kurioje matyti, jog neva prisijungė prie jo (G. S. Ž.) „Facebook“ paskyros; tokiu būdu suprato, kad K. U. programos pagalba gali pameluoti apie prisijungimą prie svetimos socialinės paskyros; mano, kad būtent tokiu būdu K. U. reikalavo merginų atsiųsti jam savo apnuogintų kūnų nuotraukas; apie tai, kad K. U. turi tokio pobūdžio nuotraukų, jis sužinojo iš K. Š., paskui ir pats paklausė K. U., o šis tai patvirtino; žino, kad K. U. turėjo daug merginų nuotraukų, K. U. jam dėl to gyrėsi; nuotraukose buvo apsinuoginusios moterys, jaunimas jas vadina „nudes“, tai erotinės nuotraukos be apatinių arba apnuoginta krūtine; vieną tokio pobūdžio nuotrauką matė – joje buvo apsinuoginusi V. S. (11 t., b. l. 17‒22)

21. Pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, teisėjų kolegija neįžvelgia. Tiek K. Š., tiek D. F. bei G. S. Ž. aktualiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinamų įvykių metu artimai bendravo su K. U., leisdavo su juo savo laisvalaikį, todėl galėjo tiesiogiai stebėti K. U. veiksmus, kuriuos jie nuosekliai išdėstė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertintina ir tai, kad, sprendžiant iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų, K. U. mėgo pasigirti savo darbu, t. y. gavęs iš merginų jų apnuogintų kūnų nuotraukas, jas kolekcionavo atskirame savo asmeninio kompiuterio aplanke, kurio turiniu pasidalindavo ir su savo draugais, kartais, tokio pobūdžio nuotraukas jiems atsiųsdamas ir socialinių tinklų pagalba. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių liudytojų parodymai atitiko tiek nukentėjusiųjų parodymus, kurių analizė bus pateikta vertinant K. U. veiksmus kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu atskirai, tiek ir rašytinius nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis, pvz., D. F. mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu nustatytus duomenis, kuriuose matomas K. U. susirašinėjimas tiek su D. F., tiek ir kitais asmenimis. Iš šių pokalbių turinio analizės matyti, kad K. U. disponuoja apsinuoginusių merginų nuotraukomis (4 t., b. l. 89‒92), geba socialinių tinklų paskyrą pakoreguoti taip, kad šios paskyros savininkas galėtų manyti, jog į jo paskyrą įsilaužta (4 t., b. l. 89), dėsto merginoms savo reikalavimus, joms paklausus, ko jis nuo jų nori, teigia „kad pateasintum (teisėjų kolegijos pastaba – paerzintum (vertimas iš anglų kalbos)) atsiduotum normaliai nors karta atsiustum, ir gausi viską ko nori iš manęs ištrinsiu ismesiu pamirsiu px man“ (4 t., b. l. 80), „as istrinsiu visus chatus, visus ss, visus video, viska ka rasiau (duomenys neskelbtini) duodu pažada kurio laikysiuos neatsiras tavo nudes (teisėjų kolegijos pastaba – nuogas (vertimas iš anglų kalbos)) is niekur nieko pas kazka ar kazkaip kazkokiu bud nes ju nebus nesiusiu niekam nesiunciau, tiesiog noriu uz tai paskutini karta kad atsiduotum normaliai snape atsiustum viska ka pasakysiu busi pamiršta, jei darysiu ss ar grasinsiu, galesi eiti mentura visiem papasakoti as pats prisipazinsiu Okei, dabar normaliai Pasakiau sprendimo nekeisiu nes duodu žodį.“ (4 t., b. l. 79).

22. Remiantis aptartais duomenimis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad K. U., pasinaudodamas skirtingais socialiniais ryšiais, juose susikurdamas fiktyvias paskyras, bei mobiliojo ryšio telefonu bendravo su nukentėjusiosiomis J. S., S. T., V. S., K. R. ir G. G., grasindamas paviešinti joms itin svarbią informaciją – jų nuotraukas, reikalavo jų nusifotografuoti apsinuoginusioms ir atsiųsti šias nuotraukas jam, o K. R. ir G. G. atvejais – ir pasimylėti su juo. Šias aplinkybes apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino ir pats nuteistasis. Jis neneigė socialinių tinklų pagalba bendravęs su nukentėjusiosiomis J. S., S. T., V. S., K. R. ir G. G., nurodė, kad kai kurios šių merginų siuntė jam savo apnuogintų kūnų nuotraukas savo iniciatyva, ir joms atsisakius analogiško pobūdžio nuotraukų atsiųsti daugiau, jis nukentėjusiosioms rašė grasinančio pobūdžio pranešimus, informuodamas, kad neatsiuntus jam daugiau savo apnuogintų kūnų nuotraukų, jis paviešins jau turimas jų nuotraukas draugams ir mokyklos personalui, ką, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, K. U. padarė nukentėjusiųjų J. S., V. S. bei G. G. atveju.

23. Apeliaciniame skunde analizuojant K. U. veiksmų atitiktį BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, apsiribojant pirmiau aptartų liudytojų parodymų kritika, didelis dėmesys skiriamas pačių nukentėjusiųjų parodymų ir jų moralinių įsitikinimų sumenkinimui, teigiant, kad jų parodymus galėjo sąlygoti jų motinų dalyvavimas procese ir iš to kilusi baimė pripažinti netinkamus savo veiksmus, pabrėžiant, kad nukentėjusiųjų elgesys, nebuvo tinkamas, jos ir pačios savo iniciatyva siųsdavo K. U. erotinio pobūdžio nuotraukas, kas neva rodo netinkamai susiformavusias jų moralines nuostatas. Nesutikdama su tokiais apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija pažymi, kad visos nukentėjusiosios nuosekliai dėstė K. U. jų atžvilgiu atliktus veiksmus, kurie atitiko tiek liudytojų parodymus, tiek ir kitus baudžiamosios bylos duomenis. Nukentėjusiųjų parodymai, nors ir su tam tikrais mažareikšmiais neatitikimais, atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu išdėstytas aplinkybes, sutapo ir su kitais įrodymais. Pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios galėjo duoti neteisingus parodymus, siekdamos pateisinti savo elgesį savo artimųjų atžvilgiu, teisėjų kolegija neįžvelgia. Jos pripažino siuntusios nuotraukas K. U., tačiau teigė tai dariusios ne savo noru, bet verčiamos neteisėtų jo veiksmų, t. y. jam manipuliuojant bei grasinant paviešinti jų socialiniuose tinkluose esančią ir tik joms matomą jautrią informaciją, kurios paviešinimas nepilnametėms kėlė didžiulį nerimą dėl galimos šeimos, mokyklos bei aplinkinių asmenų reakcijos. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog siųsdamos K. U. savo apnuoginto kūno nuotraukas nukentėjusiosios viso labo žaidė intriguojančio pobūdžio žaidimą, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais faktais.

24. Tačiau spręsdama dėl K. U. veiksmų atitikties BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad svarbus asmens veiksmus pagal šio straipsnio nuostatas kvalifikuojantis požymis yra kaltininko veiksmų sistemingumas, reikalaujantis bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Šis objektyvusis BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo atskleistas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apygardos teismo ištirtus ir įvertinus įrodymus, įvertinusi K. U. veiksmus kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu, sprendžia, kad K. U. veiksmai, reikalaujant iš nukentėjusiųjų jam atsiųsti savo apnuogintų kūnų nuotraukas, nebuvo sistemingi, todėl jo veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina ir tai, kad nors BK 145 straipsnis nereikalauja specifinio motyvo, papildomai atsižvelgtina, kad K. U. pagrindinis tikslas nebuvo bauginti nukentėjusiąsias, tačiau jas šantažuoti siekiu gauti intymaus pobūdžio nuotraukų. Nenustačius esminio BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – kaltininko veiksmų sistemingumo, kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal komentuojamo straipsnio nuostatas negalimas. Tačiau, įvertinusi kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu atliktus K. U. nusikalstamus veiksmus – jų detalesnė analizė pateikiama toliau šiame nuosprendyje – , teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios J. S., S. T., V. S., K. R. ir G. G. prieš savo valią buvo verčiamos elgtis pagal K. U. norą – atsiųsti jam reikalaujamas jų apnuogintų kūnų nuotraukas. Tokie K. U. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apie perkvalifikavimo galimybę tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas buvo įspėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

25. Pagal BK 148 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems. Pažymėtina, kad sudėties alternatyva „kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą“ reiškia, kad iš nukentėjusiojo reikalaujami veiksmai neprivalo būti neteisėti. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimų ir reikalavimų išsakymo momento.

Dėl J. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

26. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad, įtikinęs J. S., jog į jos socialinių tinklų www.facebook.com paskyrą buvo įsilaužta, grasindamas jai, kad bus paviešintos jos socialiniuose tinkluose esančios nuotraukos, reikalavo iš J. S. jos apnuoginto kūno nuotraukų.

27. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu šias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes K. U. kategoriškai neigė ir parodė, kad K. Š. jam papasakojo apie J. S. ir pasiūlė su ja susipažinti; susipažino Facebook pagalba, tačiau, sužinojęs, kad ji vis dar nepilnametė, su ja toliau bendrauti nenorėjo, todėl pasiūlė su ja pabendrauti D. (teisėjų kolegijos pastaba – liudytojui D. F.); po to su J. S. daugiau nebendravo, išskyrus vieną atvejį, kai ji jam parašė, kad į jos Facebook paskyrą nori kažkas įsilaužti, jis siūlė savo pagalbą, tačiau J. S. dingo; su J. S. jis bendravo tik „Messenger“ pagalba, jokios kitos programėlės jų bendravimui naudojamos nebuvo; jokių apsinuoginusios J. S. nuotraukų jis neturi, jų niekada neturėjo (12 t., b. l. 19‒29). Iš aptartų K. U. parodymų seka, kad su J. S. jis bendravo tik labai trumpą laiką ir tik „Messenger“ programos pagalba, jokių jos nuotraukų neprašė ir jų neturėjo, bendravimą su ja nutraukė sužinojęs, kad ji yra nepilnametė, dėl panašaus amžiaus pasiūlęs su ja susipažinti D. F., kuris, K. U. vertinimu, ir galėjo būti asmuo, įsilaužęs į J. S. socialinių tinklų paskyrą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokių objektyvių šiuos K. U. parodymus patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, tiek nukentėjusiosios J. S. bei liudytojų parodymai, tiek ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai juos paneigia ir leidžia pagrįstai juos vertinti kaip K. U. gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

28. Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį ji gavo žinutę „Messenger“ programėlėje, kad vaikinas įsilaužė į jos socialinius tinklus ir gali paviešinti juose esančius privačius jos duomenis, reikalavo pridėti jį į „Snapchat“. Ji nepatikėjo, tačiau jai atsiuntė jos „Facebook“ sienos nuotrauką, kurioje jos „Facebook“ paskyros siena atrodė lygiai taip, kaip ją gali matyti tik paskyros naudotojas. Pamačiusi paminėtą nuotrauką, ji pridėjo prašomą asmenį į „Snapchat“, tačiau ir po to tas asmuo jai sakė, kad paviešins jos kvailiausias nuotraukas, o jos mamai parodys nuotrauką, kurioje ji rūko elektroninę cigaretę. Paklausus, ko jam reikia, jis paprašė atsiųsti nuotraukas, kuriose ji būtų apsinuoginusi. Ji nusiuntė dvi tokio pobūdžio nuotraukas. Jis konkrečiai pasakė, kokių nuotraukų nori – viena nuotrauka krūtinės, kita – su apatiniu trikotažu. Nuotraukas dėl jos atliktų nustatymų asmuo galėjo matyti tik vieną sekundę, nuotraukose nesimatė jos veido. Tačiau asmuo ją šantažavo toliau, todėl apie 3.00 val. nakties apie susidariusią situaciją ji papasakojo savo mamai, kuri ryte nuvyko į policijos komisariatą. Parašė tam asmeniui, kad kreipsis į policiją, po ko, jis ištrynė visas savo anketas. Vakare jai parašė K. U. į „Messenger“, siūlė apsaugą nuo įsilaužimų. Supratusi, kad kažkas šioje situacijoje nėra gerai, jį užblokavo. Po to viskas nurimo ir tik maždaug 2019 metų spalio mėnesį jos klasiokas G. S. Ž. informavo ją, kad K. U. nori paviešinti jos turimas nuotraukas. Tuo metu ji gavo pranešimą iš jai nežinomo asmens, kuris teigė, kad seniai su ja nebendravo, turi jos nuotraukas, gali jas paviešinti. Apie tai ji pasakė savo mamai, kuri liepė apsimesti, kad nesupranta, apie ką tas asmuo kalba. Tačiau jis pradėjo rašyti daug žinučių, todėl jos mama jam parašė, kad jau yra kreiptasi į teisėsaugą. Netrukus jai parašė G. S. Ž. ir liepė nejuokauti su K. U. J. S. pažymėjo, kad pirmasis susirašinėjimas vyko nuo 18.00 val. iki 3.00 val. su pertraukomis, antrasis susirašinėjimas truko apie vieną valandą (1 t., b. l. 117–120).

29. Pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija neįžvelgia. Jie detaliai atitiko J. S. motinos L. K., kuriai J. S. papasakojo apie įvykį, parodymus (1 t., b. l. 52–54, 10 t., b. l. 141‒152), sutapo su polis.policija.lt užfiksuotais duomenimis, pagal kuriuos, 2018 m. rugsėjo 25 d. 15.43 val. L. K. pranešė, jog 2018 m. rugsėjo 23 d. apie 18.00 val. J. S. į savo „Facebook“ paskyrą gavo grasinančio pobūdžio žinutes (1 t., b. l. 41–42), atitiko ir L. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškime užfiksuotas aplinkybes, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 18.00 val. J. S. į savo „Facebook“ paskyrą gavo pranešimus iš jai nepažįstamo asmens paskyros; žinutėse buvo teigiama, kad asmuo įsilaužė į J. S. „Facebook“ paskyrą ir ketina paviešinti asmeninę J. S. informaciją, nuotraukas, pareikalavo priimti į „Snapchat“ draugus; „Snapchat“ programėlėje tas pats asmuo toliau reikalavo, kad J. S. jam atsiųstų savo nuogos krūtinės nuotraukas; susirašinėjimas tęsėsi iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 2.00 val. nakties (1 t., b. l. 43). Analogiškos faktinės aplinkybės užfiksuotos ir L. K. 2019 m. spalio 3 d. skunde. Jame teigiama, kad maždaug prieš metus ji kreipėsi į policiją, nes jos dukrai J. S. socialiniame tinkle „Facebook“ grasino netikrą anketą susikūręs žmogus; kai apie šiuos veiksmus ji pranešė policijai, grasintojas buvo kuriam laikui dingęs (teisėjų kolegijos pastaba – 2018 m. rugsėjo 23 d. epizodas); vasarą paaiškėjo, kad nuogos J. S. nuotraukos yra patalpintos „Facebook“ grupėse; išsiaiškino, kad netikrą anketą susikūrė ir J. S. grasina K. U.; 2019 m. spalio 2 d. jis vėl parašė iš netikros anketos „Facebook“ „M. J.“ ir vėl grasino J. S., kad paviešins jos nuogos nuotraukas „Facebook“ grupėse bei kituose internetiniuose puslapiuose (teisėjų kolegijos pastaba – 2019 m. spalio 2 d. epizodas) (1 t., b. l. 50).

30. Tiek šias aplinkybes, tiek nukentėjusiosios J. S. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios pateikti susirašinėjimai su asmeniu, „Facebook“ pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 58–91). Analizuojant šių pranešimų turinį matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ J. S. sudaro asmens, pažįstančio kitą asmenį, kuris neva grasina paviešinti jos apnuoginto kūno nuotraukas, įspūdį, nurodo, kad gali jai padėti. Tačiau, šalia galimos „pagalbos“ matomi ir manipuliatyvaus pobūdžio „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, būdingi būtent pirmiau aptartai K. U. veiksmų schemai. Jis J. S. teigia, kad niekas jos nešantažavo, kad ji pati siuntė nuotraukas, kuriose yra apsinuoginusi, J. S. prašo, kad viską ištrintų, į ką „(duomenys neskelbtini)“ sureaguoja teigiamai, nurodydamas, kad „istrins, parasiau, dar neseenino (teisėjų kolegijos pastaba – nematė (vertimas iš anglų kalbos)“. Po to, kai „(duomenys neskelbtini)“ informuojamas jog J. S. viską papasakojo savo mamai, jis, neabejotinai žinodamas, kad bendrauja su gerokai už save jaunesne, vis dar nesubrendusia, labiau pažeidžiama asmenybe, be kita ko, žinančia, kad jos erotinio pobūdžio nuotraukos gali būti paviešintos ir to bijančia, akivaizdžiai tikėdamasis išvengti neigiamų pasekmių, teigia, kad kalbos apie ją vis tiek eis, ją apkalbinės, nes ji pati siuntė nuotraukas, prašo pagalvoti, ką kiti apie ją galvos: „bet esme kad nepagalvojei kad apie tave gali būti kalbos ir tave apkalbines nes tu siuntei tas fotkes ir supras kad niekas nepades nuo kalbu apsaugoti taves aisku tavo sazine cia reikalas bet vis tiek pagalvok ka kiti manys apie tave tokia“; „bet zinok viena kad kalbu nesulaikysi ir jei pati prasitarsi pati gi kalta busi, ir zodziu pati kalta esi kad taip pasielgei nereikejo siust ir nereikejo klausy reikejo paprasčiausiai paimti ir uzblokuoti..... Ai tiek tos nebesvarbu jau <...>“; domisi, kodėl ji apie viską papasakojo savo mamai „Kam tu mamai pasakei?“ (1 t., b. l. 58–71).

31. Kaip nustatyta nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, po jos bendravimo su K. U., pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“, kitas jos susidūrimas su tuo pačiu asmeniu įvyko kiek daugiau nei po vienerių metų, t. y. 2019 m. spalio 2 d. Tuo metu į jos „Facebook“ paskyrą jai parašė asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus jo susirašinėjimo su J. S. turinį, akivaizdu, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra tas pats asmuo, ką išduoda vienoda jų bendravimo maniera bei manipuliatyvumas. „(duomenys neskelbtini)“ informuoja J. S. apie jo disponuojamas jos apnuoginto kūno nuotraukas, grasindamas jas paviešinti visiems J. S. klasiokams; pranešimas baigiamas „(duomenys neskelbtini)“ teiginiu „<...> tai siulau geriau atrasyti man Aciu“, neabejotinai keliančiu įtampą ir sudarančiu pagrindą manyti, kad J. S. neatrašius, jos nuogo kūno nuotraukos bus paviešintos. J. S. paklausus, ko jai parašęs asmuo nori, be kita ko, nusistebint, apie kokias nuotraukas yra kalbama (teisėjų kolegijos pastaba – būtent tokią bendravimo manierą J. S. buvo pasiūliusi jos mama, t. y. apsimesti, jog apie jokias nuotraukas ji nežino), į ką „(duomenys neskelbtini)“ sureaguoja analogiško pobūdžio grasinimu paviešinti jos nuogos nuotraukas visai klasei „<...> Jei (necenzūrinis žodis) galiu visai klasei susti?“. Susirašinėjimo metu „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai reikalauja J. S. daugiau panašaus erotinio pobūdžio nuotraukų, teigdamas „<...> antra dubli kartojam prikolas <...>“, „Krc arba sakai ka darom arba vel viskas is naujo prasides tik kad vuge viskas liks kol mokysies“, „tipo ngl is kart pasakyt kad nenori graziuoju ir tiek m?“, „ta prasme real viskas prasidejo kai as pasakiau tau kad atsiustum ir tu nesutikai <...>“. Svarbu ir tai, kad iš komentuojamo susirašinėjimo turinio visiškai aišku, jog analogiško pobūdžio J. S. ir iš netikros paskyros „(duomenys neskelbtini)“ jai rašančio asmens bendravimas vyko ir prieš metus, kas itin aktualu, turint galvoje, kad dar 2018 m. rugsėjo mėnesį įvyko pirmasis K. U. ir J. S. susidūrimas socialiniuose tinkluose. Darant šią išvadą paminėtina, kad J. S. parašius „(duomenys neskelbtini)“ „tikiuosi tu esi pilnametis ir po to neteks susitikt teisme“, „(duomenys neskelbtini)“ jai atrašė, jog analogiško pobūdžio žodžius ji jam sakė prieš metus „tai tu sita gi rasei rodos pries metus“ (1 t., b. l. 73–91).

32. Be to, iš paminėtų susirašinėjimų turinio analizės visiškai aišku, kad iš netikrų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paskyrų J. S. rašęs asmuo iš tiesų disponavo apnuoginto J. S. kūno nuotraukomis, nurodė jų identifikavimo požymius – „<....> siuntei be maikes be lifako visa save su lifaku ir apatiniais“ (teisėjų kolegijos pastaba – „lifaku“ jaunimas vadina liemenėlę). Tuo tarpu tai, kad būtent K. U. disponavo J. S. nuotraukomis, kuriose ji buvo apsinuoginusi, patvirtino liudytojai K. Š., G. S. Ž. ir D. N.. K. Š. teigimu, J. S. nuotrauką, kurioje ji buvo nuoga krūtine iki bambos, o veido nesimatė, jam į „Messenger“ atsiuntė K. U. (10 t., b. l. 190‒199). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. Š. šias aplinkybes kiek detalizavo, nurodydamas, kad 2018 metų rudenį (teisėjų kolegijos pastaba – pirmasis J. S. ir K. U. bendravimas siejamas su 2018 m. rugsėjo 23 d.) jam K. U. papasakojo, kad susisiekė su J. S., kurią K. Š., be kita ko, pažinojo, ir naudodamasis savo sugalvota schema, nusiuntė jai nuotrauką, kuri galėtų suklaidinti J. S. ir leisti jai manyti, kad nuotrauką jai atsiuntęs asmuo yra įsilaužęs į jos socialinių tinklų paskyrą; J. S. patikėjo, kad į jos paskyrą buvo įsilaužta ir kad K. U. jos paskyrose esančias nuotraukas išsiųs tėvams, mokyklai, bei paviešins kitose grupėse, todėl išsiuntė jam savo nuogo kūno nuotraukas; vieną J. S. nuotrauką K. U. atsiuntė jam, ten buvo pavaizduota nuoga krūtinė, veido nebuvo; K. U. jam sakė, kad čia J. S. nuotrauka (3 t., b. l. 184–185). Būtent apie tokią nuotrauką kalbama ir pirmiau aptartame J. S. ir „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjime – „tau priminti galiu kad siuntei be maikes be lifako visa save“ (1 t., b. l. 83). Tuo tarpu kaip matyti iš liudytojo G. S. Ž. parodymų, K. U. prašė J. S. atsiųsti nuotraukas, kuriose ji būtų apsinuoginusi; žino, kad J. S. išsiuntė K. U. nuotraukas, bet nenorėjo su juo toliau bendrauti, tačiau K. U. grasino jai, kad paviešins turimas nuotraukas, jeigu J. S. su juo toliau elgsis šaltai (11 t., b. l. 17‒22). Galų gale, remiantis D. N. paaiškinimais, 2018 metais jis iš K. Š. ar G. S. Ž. sužinojo, kad K. U. turi J. S. nuogo kūno nuotraukas, kad gavo jas iš J. S., pasinaudodamas savo sukurta veikimo schema, t. y. naudodamasis savo užslaptintomis „Facebook“ ir „Snapchat“ paskyromis jis, merginoms nurodydamas, kad jungiasi prie jų paskyrų socialiniuose tinkluose arba, kad jau yra įsilaužęs į jas, gauna merginų nuotraukas su jų nuogo kūno atvaizdu, jas toliau šantažuoja, kad gautų daugiau panašaus pobūdžio nuotraukų (3 t., b. l. 175–176).

33. Tokiu būdu, pagrįstai spręstina, kad K. U., pasinaudodamas fiktyvia socialinio tinko „(duomenys neskelbtini)“ paskyra, susisiekė su J. S., kuri K. U. buvo žinoma iš K. Š., gyvenusio šalia J. S. gyvenamosios vietos ir žinančio ją iš matymo. Įtikino ją, kad buvo įsilaužta į jos socialinius tinkus, grasino paviešinti juose esančią informaciją, reikalaudamas perkelti jų bendravimą į „Snapchat“. Šiame kontekste būtina įvertinti, kad „Snapchat“ – tai mobilioji programėlė, suteikianti galimybę keistis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir žinutėmis. Pagrindinis šios programėlės išskirtinumas yra tas, kad draugams siunčiamos nuotraukos, vaizdo įrašai ir tekstinės žinutės yra matomi tik tam tikrą nustatytą laiką ir peržiūrėti jie išnyksta. Siuntėjas pats nustato, kiek laiko gavėjas galės matyti gautą turinį. „Snapchat“ serveriai nustatyti taip, kad ištrintų „Snaps“ po to, kai juos peržiūrėjo visi numatyti gavėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2023). Pagrindo abejoti, kad būdamas jaunas ir su informacinėmis sistemos betarpiškai susipažinęs K. U., mokydamasis (duomenys neskelbtini), žinojo apie išnykstančius pranešimus „Snapchat“ programėlėje, teisėjų kolegijai nekyla. Būtent dėl šios priežasties K. U., siekdamas, kad jo neteisėtų veiksmų atsekimas taptų kuo mažiau įmanomas, užmezgęs pirminį bendravimą su J. S. „Facebook“ platformoje, reikalavo jos priimti jį į draugus „Snapchat“ programoje ir tęsti jųdviejų bendravimą būtent šios programėlės pagalba. Svarbu ir tai, kad vertinamu atveju J. S. nuotraukos, kuriose ji užfiksuota apsinuoginusi, K. U. buvo išsiųstos pasinaudojant ta pačia „Snapchat“ programa. Tokia K. U. veiksmų schema paaiškintina jo noru likti neišaiškintu, kas atsispindi ir iš jo J. S. rašytų pranešimų, kaip pvz.: „gali eiti, skustis rasyti pareiskima, jei tikiesi kad ras, prasome nuosirdziai sakau“.

34. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusioji J. S. buvo verčiama fotografuoti savo nuogą kūną, šiuos veiksmus ji atliko tik dėl jos atžvilgiu panaudotos apgaulės, kad į jos socialinių tinklų paskyrą yra įsilaužta, bijodama, kad šioje paskyroje esanti privati informacija bus paviešinta. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad J. S. neturėjo jokio pagrindo bijoti, kad jos privati informacija, pvz. nuotrauka, kurioje ji rūko elektroninę cigaretę, bus paviešinta, kadangi su mama jos buvo labai artimos ir jokių paslapčių nuo savo mamos neturėjo, tačiau teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo gynėjo argumentais nesutinka. Kiekvienas nepilnametis asmuo, susikūręs savo socialinių tinklų paskyrą, dalindamasis savo asmenine informacija joje, siekia nuolatinio bendravimo su bendrus interesus turinčiais asmenimis bei pripažinimo savo bendraamžių tarpe, todėl neretai socialiniuose tinkluose atsiduria ir ta informacija, kuri nepilnamečio tėvams, nepaisant itin artimų santykių su jais, nebūtų priimtina – nepilnamečių laisvalaikis su draugais, kuris kartais neatsiejamas ir nuo alkoholio vartojimo, rūkymo, apsikeitimo „kompromituojančiomis“ nuotraukomis. Akivaizdu, kad ir J. S. asmeninėje socialinių tinklų paskyroje buvo ne tik tokia informacija, kurios paviešinimas jos mamai dėl itin artimų jų tarpusavio santykių, nebūtų sukėlęs didesnių nepatogumų, bet ir tokia, kuri J. S. mamai nebūtų priimtina. Todėl vien tai, kad J. S. su savo mama buvo itin artimos, priešingai nei tai teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo manyti, kad asmeniui informavus nukentėjusiąją apie įsilaužimą į jos asmeninę socialinių tinklų paskyrą, jokio pagrindo bijoti, jog joje esanti informacija bus paviešinta, J. S. neturėjo.

35. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad J. S., atlikusi prašomus veiksmus ir išsiuntusi K. U. savo apnuoginto kūno nuotraukas, nebuvo įbauginta, nes nuotraukose nesimatė jos veido ir buvo nustatyti tam tikri techniniai reikalavimai nuotraukų peržiūrai – asmuo jas galėjo matyti tik vieną sekundę. Neabejotina, kad asmens identifikavimas iš pateiktos nuotraukos galimas ne tik pagal asmens veido bruožus, bet ir pagal kitus objektyvius duomenis – plaukų spalvą, jų kirpimą ir ilgį, kūno formas, nagų spalvą, aplinką, kurioje nuotrauka daroma, todėl vien tai, kad J. S. K. U. siuntė nuotraukas, kuriose jos veido nesimatė, nesudaro pagrindo manyti, kad iš šių nuotraukų jos identifikavimas buvo neįmanomas. Be to, nuotraukoje esančio asmens tapatybę gali aiškiai įvardinti ir pats kaltininkas, kuris ją išplatina. Tuo tarpu tai, kad J. S. nuotraukų peržiūrai nustatė tam tikrus techninius reikalavimus, neturi reikšmės vertinant K. U. elgesį, atsižvelgiant į faktą, kad šių nuotraukų kopijas nuteistasis vis tik sugebėjo padaryti, tai atlikti buvo galima turint kitą mobiliojo ryšio telefoną, ką neabejotinai žinojo ir su informacinėmis technologijomis akivaizdžiai susipažinusi J. S., Taip pat ir tai, kad tokio pobūdžio nuotraukos buvo išsiųstos po jai išreikštų grasinimų paviešinti jos asmeninėje socialinių tinklų paskyroje esančią informaciją, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad fotografuoti savo apnuogintą kūną J. S. buvo verčiama, tai ji atliko ne savo pačios iniciatyva ir noru.

36. Visgi, iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad K. U. ir J. S. bendravimas, o tuo pačiu ir neteisėti K. U. veiksmai, apėmė tik du, pakankamai trumpus, epizodus – 2018 m. rugsėjo 23 d. – 24 d. ir 2019 m. spalio 2 d. Kaip nustatyta nukentėjusiosios J. S. parodymais, pirmasis jos ir K. U. bendravimas 2018 m. rugsėjo 23 d. – 24 d. tęsėsi nuo 18.00 val. iki 3.00 val., t. y. 9 valandas, be kita ko, su pertraukomis, o antrasis, 2019 m. spalio 2 d., užtruko dar trumpiau – apie vieną valandą (1 t., b. l. 117–120). Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, be kitų objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių – asmens bauginimo naudojant psichinę prievartą, būtina nustatyti ir kaltininko veiksmų sistemingumą. Minėta, kad objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Šiuo atveju, įvertinus K. U. ir J. S. bendravimo trukmę – nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 18.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 3.00 val. ir 2019 m. spalio 2 d., atsižvelgiant ir į tai, kad juos skyrė kiek daugiau nei vieneri metai, neleidžia konstatuoti jo neteisėtų veiksmų sistemingumo nagrinėjamoje situacijoje. Tačiau pirmiau aptarti J. S. atžvilgiu atlikti K. U. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Nuteistasis K. U., panaudodamas psichinę prievartą – sukūręs bauginančią aplinką, t. y. įtikinęs J. S., kad į jos socialinių tinklų paskyrą yra įsilaužta, grasino jai, kad nevykdant jai pateikto reikalavimo, jos socialiniuose tinkluose esanti informacija bus paviešinta, reikalavo iš J. S. elgtis pagal K. U. valią – nusifotografuoti apsinuoginusiai, be kita ko, nurodant net ir tai, kokios kūno dalys turėtų būti apnuogintos nuotraukose, ir atsiųsti šias nuotraukas K. U., buvo prieš J. S. valią. Esant šiems duomenims, K. U. veiksmai J. S. atžvilgiu, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojami pagal BK 148 straipsnio 1 dalį.

Dėl S. T. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

37. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, K. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, nes savo mobiliojo ryšio telefonu SAMSUNG S 9 ((duomenys neskelbtini)) IMEI 1 – (duomenys neskelbtini), IMEI 2 – (duomenys neskelbtini), iš internetinio socialinio tinklo www.snapchat.com paskyros „(duomenys neskelbtini)“ bei jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bendravo su nukentėjusiąja nepilnamete S. T.; šiai išsiuntus K. U. vieną savo nuotrauką, kurioje ji pavaizduota su apatiniu trikotažu, K. U. sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, kad paviešins jos atsiųstą nuotrauką, o nukentėjusiajai nurodžius, kad dėl jo veiksmų ketina nusižudyti, K. U. nesustojo ir šantažavo nukentėjusiąją tol, kol ji išsiuntė jam savo apnuoginto kūno nuotrauką, kurioje ji pavaizduota nuoga krūtine.

38. Šias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes apklausiamas teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino ir pats K. U., nurodydamas, kad su S. T. jis bendravo „Instagram“ ir „Snapchat“ programėlėse; S. T., pasinaudodama „Snapchat“ programa, jam išsiuntė kelias savo nuotraukas, dalyje kurių buvo užfiksuotas ir jos apnuogintas kūnas; šių nuotraukų iš S. T. jis nereikalavo, ji pati jas atsiuntė; tačiau, vėliau du kartus rašė S. T. į „Snapchat“, kad ši jam atsiųstų dar nuotraukų, nurodydamas, kad jei jų neatsiųs, paviešins jau turimas jos nuotraukas; taip rašė, nes norėjo iš jos daugiau nuotraukų; jam tai buvo kaip žaidimas (12 t., b. l. 19‒29). Ir nors ikiteisminio tyrimo metu K. U. kėlė versiją, kad galimai S. T. grasino ne jis, bet jo draugas D. F., kuris pradžioje draugavo su S. T., ši jo versija buvo paneigta tiek jo paties pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir nukentėjusiosios S. T. bei liudytojų D. F., A. S., G. S. Ž. parodymais. Todėl pagrindo abejoti, kad būtent K. U., Znaudodamasis „Snapchat“ programa, reikalavo S. T. savo apnuoginto kūno nuotraukų, grasindamas paviešinti jau turimas jos nuotraukas, nagrinėjamu atveju nėra.

39. Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir nukentėjusiosios S. T. parodymai. Jos teigimu, su K. U. ji bendravo apie 3-4 savaites, susiskambindavo, susirašydavo per „Snapchat“, „Facebook“, buvo susitikę. Bendravimo pradžioje K. U. jos paprašė atsiųsti savo nuotraukas su liemenėle, ką ji ir padarė. Tokius veiksmus ji atliko, nes K. U. jai patiko. Po to, K. U. ėmė reikalauti daugiau panašaus pobūdžio nuotraukų, o jai atsisakius jas atsiųsti, ėmė grasinti, kad jau turimas nuotraukas jis paviešins mokykloje. Bijodama K. U. veiksmų, ji nusiuntė jam dar vieną nuotrauką, kurioje matosi nuoga jos krūtinė. Tačiau K. U. ir toliau grasino jas paviešinti, todėl daugiau jam nieko nebesiuntė. Iš viso K. U. išsiuntė 3-4 nuotraukas, tarp kurių, buvo ir tokių, kuriose ji buvo neapsirengusi. Savo apnuoginto kūno nuotraukas yra siuntusi tik K. U., daugiau niekam nesiuntė (1 t., b. l. 168–171, 11 t., b. l. 186‒191). Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus S. T. mobiliojo ryšio telefoną, nustatyta, kad iš viso K. U. ji išsiuntė 4 savo apnuogintos krūtinės nuotraukas, duomenų apie jų siuntimą ir kitiems asmenims, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nebuvo gauta (1 t., b. l. 143–148).

40. S. T. parodymus, be kita ko, patvirtinančius, kad niekam kitam, išskyrus K. U., savo apnuoginto kūno nuotraukų ji nėra siuntusi ir niekas kitas negalėjo grasinti jas paviešinti, patvirtino ir liudytojai D. F., A. S. bei G. S. Ž.. A. S. teigimu, mergina vardu S., pavardės nežino, bendravo su K. U.; iš draugų pasakojimų žino, kad jie buvo gavę jos nuotraukas iš K. U. ir kad S. gulėjo ligoninėje, nes prisigėrė tablečių, kadangi K. U. grasino, jog paviešins jos nuotraukas (4 t., b. l. 25–26, 11 t., b. l. 128‒130). Liudytojas G. S. Ž. parodė, kad K. U. jam pasakojo, jog S. T. buvo prisigėrusi tablečių ir gulėjo ligoninėje; žino, kad K. U. turėjo jos erotinių nuotraukų, tuo jam gyrėsi pats nuteistasis (11 t., b. l. 17‒22). Šiai įvykių versijai neprieštarauja ir liudytojo D. F. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad tarp jo ir K. U. 2019 m. gegužės mėnesį įvyko ginčas dėl S. T.; 2019 m. gegužės mėnesį S. T. su K. U. susipažino ir pradėjo rašinėtis, po ko K. U. jai pradėjo grasinti, jog tokiu atveju, jei ji jam neatsiųs jos apnuoginto kūno nuotraukos, jis paviešins jos turimas nuotraukas internete; jam žinoma, kad S. T. siuntė nuotraukas K. U. (10 t., b. l. 165‒172). Akistatos su K. U. metu D. F. patvirtino, kad S. T. yra išsiuntusi K. U. savo nuogo kūno nuotraukas, kurias gavęs pastarasis ją šantažavo, siekdamas gauti daugiau nuotraukų; S. T. nuotraukas internete paviešino K. U.; jis pats niekada nesinaudojo K. U. paskyromis, kad susirašinėtų su S. T. (4 t., b. l. 185–188).

41. Pagrindo abejoti tiek paminėtų liudytojų, tiek ir nukentėjusiosios S. T. parodymais nesudaro ir K. U. mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu užfiksuoti duomenys, atskleidžiantys K. U. bendravimą su asmeniu, kurio mobiliojo ryšio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Šis telefono numeris bylai aktualiu laiku priklausė būtent S. T.. Kaip matyti iš S. T. ir K. U. susirašinėjimo turinio, pirmasis jų pokalbis užfiksuotas 2019 m. gegužės 2 d. 21.21 val., kai K. U. S. T. palinki saldžių sapnų, pažymėdamas, kad „<...> parašiau viska i fb (teisėjų kolegijos pastaba – jaunimo naudojamas „Facebook“ trumpinys)“. Nepraėjus nei minutei, K. U. informuoja S. T., kad dėl kažko ant jos supyko, teigia, kad buvo perspėjęs: „Belekaip supykau dabar as tave perspejes buvau“. Kitą dieną, t. y. 2019 m. gegužės 3 d., 20.54 val., S. T. išsiunčia pranešimą K. U. su klausimu, kodėl gyvenimas jos nekenčia ir nuo šio pranešimo prasideda gerokai intensyvesnis K. U. ir S. T. susirašinėjimas. Jo metu S. T. nepertraukiamai prašo K. U. neviešinti jos nuotraukų „<...> prasau, buk zmogus, nepostink nieko as gi tau nieko nepadariau. K., ar tu girdi? Nu prasau. Kodel tu nori sugadinti man gyvenima?” Nk juk tau nepadariau“, tačiau K. U. į jokias kalbas su S. T. nesileidžia, savo pranešimais keldamas jai baimę, sukurdamas bauginančią aplinką ir ja naudodamasis: „Matei snapchata? Papostinau į (duomenys neskelbtini) grupę, kad visi parašytų į tavo istaiga mokymo su nuotraukom kad grasini zudytis del vaikinu ir darai tokius dalykus. Tai ko tyli dabar, durnele. Tokia duzus tu pana kad nesitikejau is taves to. Jeigu neatrašysi aš į raštinę nusiunčiu Mokyklos tavo ir sužinos ne tik mokykla ir tėvai tavo. Nvm išsiunčiau jau visiems. Px. Sėkmės”. S. T. pasidomėjus, ką jis tuo įrodė, K. U. vėl pratrūksta: „XDDDDD gerai šiukšle. Išnyk viskas. Video daryta kaip paspaudžiau ant tavo snap viskuo tavo ft. Kad gali nesimazint. Neatsimazinsi sakau, Mokykloje kitaip bus“. Į S. T. klausimą, ką ji jam padarė, kad jis šitaip su ja elgiasi, K. U. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad bandė su ja susitarti draugiškai, tačiau ji pati atsisakė siųsti jam savo nuotraukas: „Rašiau normaliai tau, rašiau? Rašiau, kas pasakė nesiųsiu? Tu, rodos, ne aš“. S. T. paprašius viską ištrinti, K. U. nurodo, kad „Aš sakiau susitiki ir apie viska pakalbeti. Kai normaliai parasysi i snap. Tada ir trinsiu“.

42. Analizuojant tolesnį S. T. ir K. U. susirašinėjimą, matyti, kad K. U. savo žodžiais ir toliau kuria bauginančią aplinką, kelia įtampą S. T., teigia, kad „Į tavo Mokyklą išsiunčiau, bet neišsisiuntė Juodraštis išsisaugojo“, vadina S. T. laimės kūdikiu, tokiais savo veiksmais ją neabejotinai provokuodamas. Kartoja jai, kad nepakvietus jo į „Snapchat“, jokio tinkamo pokalbio apie nuotraukų ištrynimą negali būti: „Sakiau nešneku su tavimi arba kvieti trinu isiaiskinam. Arba imetu į Vilniečiu grupe“. Toliau S. T. nurodo K. U., jog išgėrė vaistų ir tokiu būdu nori nusižudyti, teigia jam, kad iki ryto ji neišgyvens, tačiau į tokius S. T. žodžius K. U. sureaguoja dar intensyviau, tvirtindamas, jog ji privalo atblokuoti jį „Snapchat“ programoje, ir itin skrupulingai parinkta pokalbio maniera, neabejotinai žinodamas, kad bendrauja su gerokai jaunesne ir labiau pažeidžiama nepilnamete mergina, leidžia S. T. suprasti, kad jos apnuoginto kūno nuotraukos toliau viešinamos, jas mato jų bendri pažįstami: „S. irgi J.“, kol galiausiai S. T. pasiduoda ir paprašo jo prisijungimo vardo prie „Snapchat“ programos, kad ji galėtų su juo tęsti bendravimą būtent šioje programoje. Teisėjų kolegija, aptardama K. U. veiksmus J. S. atžvilgiu, paminėjo esminius „Snapchat“ programos ypatumus, sąlygojusius K. U. norą su merginomis bendrauti būtent šios platformos pagalba – savaime išnykstantys pranešimai, todėl pakartotinai apie tai nepasisako.

43. Po to, kai K. U. nurodo S. T. savo prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“ „Snapchat“ programoje, jų pokalbis 2019 m. gegužės 3 d., 22.15 val. baigiasi. Tačiau, kitos dienos rytą, t. y. 2019 m. gegužės 4 d., 8.37 val., K. U. S. T. parašo dar vieną pranešimą „Tave Visi (duomenys neskelbtini) Kekše išvadino:D. A. vps liko apšales Aš tokkios Šliuhos kuri pisasi su visais neimčiau gyvenime realiai Nusiunčiau į (duomenys neskelbtini) grupe jų visų Tavo.....Zjbs“ (5 t., b. l. 174–178). Įvertinus tai, kad dar 2019 m. gegužės 3 d., 22.15 val. K. U. S. T. parašė savo „Snapchat“ paskyros pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“, po ko, jų bendravimas žinutėmis nutrūko, taigi 2019 m. gegužės 3 d. tolesnis jų bendravimas vyko „Snapchat“ programoje.

44. Visgi, kaip minėta, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, be kitų objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių – asmens bauginimo naudojant psichinę prievartą, būtina nustatyti ir kaltininko veiksmų sistemingumą. Šiuo atveju, įvertinus K. U. ir S. T. bendravimo trukmę, atsižvelgiant į tai, kad pirminis jų bendravimas buvo sąlygotas S. T. simpatijos K. U., kurios pagrindu kelios nuotraukos jam buvo išsiųstos sutinkant pačiai S. T., byloje objektyviai nustačius tik vieną epizodą, kurio metu S. T., baimindamasi K. U. grasinimų, išsiuntė jam savo apnuoginto kūno nuotrauką, įvertinus ir S. T. parodymų visumą, kad bijodama K. U. veiksmų, ji išsiuntė jam vieną savo apnuoginto kūno nuotrauką, kurioje matosi nuoga jos krūtinė, o K. U. jai ir toliau grasinant nieko jam nieko nebesiuntė, teisėjų kolegijai neleidžia konstatuoti jo neteisėtų veiksmų sistemingumo nagrinėjamoje situacijoje. Tačiau, kaip ir J. S. atveju, pirmiau aptarti S. T. atžvilgiu atlikti K. U. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl pirmiau aptarti K. U. veiksmai, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojami pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad K. U., panaudodamas psichinę prievartą – sukūręs bauginančią aplinką, t. y. įtikinęs S. T., kad paviešins jos turimas apnuoginto kūno nuotraukas, reikalavo iš jos elgtis pagal K. U. valią – nusifotografuoti apsinuoginusiai ir atsiųsti šias nuotraukas K. U., kas neatitiko S. T. valios.

45. Dėl V. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

46. Skundžiamu nuosprendžiu K. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš savo mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG S 9 ((duomenys neskelbtini)) IMEI 1 – (duomenys neskelbtini), IMEI 2 – (duomenys neskelbtini), iš internetinio socialinio tinklo www.snapchat.com paskyros – „(duomenys neskelbtini)“, bei jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) bendravo su nepilnamete nukentėjusiąja V. S., pastarajai išsiuntus jam kelias savo nuotraukas, kurioje ji pavaizduota su apatiniu trikotažu, sistemingai baugino (terorizavo) nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą elektroninėje erdvėje, grasindamas, kad paviešins jos atsiųstas nuotraukas tol, kol ji dėl patirto streso, nerimo ir baimės, išsiuntė jam savo apnuoginto kūno nuotraukas, kuriose ji pavaizduota nuoga krūtine bei sėdmenimis.

47. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes K. U. pripažino iš dalies. Nurodė, kad iš viso iš V. S. yra gavęs 3 ar 5 nuotraukas, kuriose ji buvo su liemenėle arba be jos. Tokios nuotraukos jam buvo siunčiamos į „Snapchat“. Jo prašymu V. S. atsiuntė vieną nuotrauką, kitas siuntė savo iniciatyva. Nuotraukas jis gavo skirtingomis dienomis. Grasino dėl nuotraukų paviešinimo į draugystės pabaigą. Rašė V. S., kad paviešins jos nuotraukas draugams, kaimynui A. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, tai darė vieną kartą (12 t., b. l. 19‒29).

48. Nukentėjusioji V. S. parodė, kad ji bendravo su K. U., nes šis jai patiko. Tačiau bendravimo metu jie dažnai pykdavosi. Kai jie susipyko trečią kartą, K. U. turėjo jos prisijungimą prie visų jos socialinių tinklų, iš kurių jis išsiėmė visas jos nuotraukas, kurių ji niekam nesiuntė. Pradėjo jomis grasinti, sakė, kad išsiuntinės jas į mokyklą. Kadangi K. U. jai labai patiko, ji norėjo su juo susitaikyti. Jie susitaikė, po ko, jis ją provokavo, kad ši jam atsiųstų kokią nors erotinio pobūdžio nuotrauką, pažadėdamas, kad tuomet jis neviešins jos jau turimų nuotraukų. Tokiu būdu, jis ją išprovokavo, dėl ko, ji jam išsiuntė kelias jo prašomo pobūdžio nuotraukas. Praėjus maždaug 10 min. nuo šių nuotraukų K. U. išsiuntimo, jis pradėjo tas nuotraukas siuntinėti jai atgal ir vadinti ją negražiais žodžiais. Sakė, kad išsiųs visiems draugams, broliui. K. U. itin dažnai jai grasino, kad jos nuotraukos bus paviešintos, jeigu ji nesielgs taip, kaip jis nori. Buvo diena, kai K. U. jai paskambino ir klausė, kur ji yra. Pokalbio metu jis pradėjo rėkti ant jos, pasakė, kad jei per 5 min. nespėja ateiti iki jo nurodytos vietos, jis nusiunčia visiems jos nuotraukas. Kai rašė pareiškimą, K. U. išsiuntinėjo jos nuotraukas. Tada jai parašė draugai, klausdami, kodėl ji taip daro ir tokias nuotraukas siuntinėja. Ji parašė, kad tai daro ne ji. Kai išsiuntė jam pirmąsias savo nuotraukas, jis pradėjo sakyti, kad jos jam netinka, kad nori kitokių, kur ji stovi nuoga. Jis jos išprašė, išprovokavo ir ji jam nusiuntė savo nuogos nuotraukas, kur stovi priešais veidrodį. Ten veidas nelabai matosi, nes jis uždengtas telefonu. Tokių nuotraukų galėjo būti gal 5. Jas siuntė į „Snapchat“ ir uždėjo laiką, gal kokias 5 sekundes, kad nespėtų „screenshootinti“ (2 t., b. l. 96–102).

49. Pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, teisėjų kolegija neįžvelgia. Objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, kiek jos susijusios su K. U. veiksmais, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotais pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, V. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, dėstė nuosekliai ir detaliai. Peržiūrėjus jos apklausos vaizdo įrašą matyti, kad V. S. kalba sklandžiai, savo parodymuose nesipainioja, aiškiai dėlioja komentuojamų įvykių seką, uždavus jai papildomus klausimus. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji buvo pakartotinai apklausta, ir iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, nurodydama, kad pirmiausia nusiuntė jam nuotrauką su bodžiu ir joje matosi tik užpakalis; K. U. šią nuotrauką išsisaugojo ir pradėjo nukentėjusiąją šantažuoti, kad atsiųstų daugau nuotraukų, grasino, kad parodys nuotrauką broliui. Tuomet ji išsigandusi išsiuntė nuteistajam ir kitas nuotraukas (12 t., b. l. 22).

50. Nekylant abejonių nukentėjusiosios V. S. parodymų patikimumu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jos parodymai dėl jos atžvilgiu išsakytų K. U. grasinimų paviešinti jos erotinio pobūdžio nuotraukas iš dalies atitinka ir K. U. teisiamojo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes. Gretinant jų parodymus tarpusavyje matyti, kad jie abu pripažino, jog pradžioje jų bendravimas buvo draugiškas, vienas kitam jie jautė simpatiją, dėl ko, V. S. nesibodėjo jam siųsti savo apnuoginto kūno nuotraukų savo iniciatyva. Tai, kad K. U. ir V. S. elgėsi kaip pora, patvirtino ir liudytojai D. N. bei K. Š., be kita ko, pažymėję ir tai, kad K. U. jiems yra rodęs apsinuoginusios V. S. nuotraukas, kuriose V. S. veido nesimatė, tačiau pats K. U. jiems patvirtino, kad jose matoma būtent V. S. (10 t., b. l. 179‒184, 10 t., b. l. 190‒199). Tačiau V. S. parodymai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad K. U. tęsiant savo neteisėtus veiksmus, jam reikalaujant vis atviresnių V. S. nuotraukų, to daryti nukentėjusioji nebenorėjo, dėl ko, K. U. jai pradėjo grasinti, ir bijodama K. U. grasinimų, negalėdama jiems pasipriešinti tiek dėl savo brandos stokos, tiek dėl itin manipuliatyvaus K. U. elgesio, nuteistojo reikalavimus ji įvykdė ir išsiuntė jam jo reikalaujamas erotinio pobūdžio nuotraukas. Atkreiptinas dėmesys, kad K. U. mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu užfiksuotose nuotraukose V. S. matyti tiek bodžiu, tiek ir apsinuoginusi (5 t., b. l. 156–166).

51. Visgi, vertinant šias aplinkybes K. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių kontekste, būtina pažymėti, kad paminėtus veiksmus, paveikta būtent K. U. grasinimų, V. S., remiantis jos pačios parodymais, atliko vieną kartą, kitas panašaus turinio nuotraukas jam išsiųsdama savo iniciatyva, tokius savo veiksmus paaiškindama abipuse simpatija bei noru būti su K. U.. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad šiuose K. U. veiksmuose nebuvo būtinojo BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – sistemingumo. Nors tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek ir K. U. pareikštame kaltinime jo veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, sistemingumas siejamas su K. U. mobiliojo ryšio telefone užfiksuotu jo ir V. S. susirašinėjimo turiniu, tačiau, jį detaliai įvertinus matyti, kad nepaisant kad K. U. veiksmai, priešingai nei tai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, visų pirma buvo sąlygoti ne nuteistojo siekio gauti daugiau V. S. apnuoginto kūno nuotraukų, bet visiško nukentėjusiosios paklusnumo bei absoliučios jos elgesio kontrolės.

52. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad K. U. SMS pranešimas, akcentuotas tiek jam pareikštame kaltinime dėl jo veiksmų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tiek ir skundžiamame nuosprendyje įrodinėjant jo veiksmų sistemingumą V. S. atžvilgiu, – „Išsiunčiau R.. Prisiekiu dabar. Tikrai neištrinsiu. Šiandiena paskutinis taškas buvo paskutinė diena kai mes bendravom“, buvo parašytas po to, kai K. U. ir V. S. susipyko dėl V. S. neva netinkamų veiksmų ignoruojant K. U., jai nereaguojant į jo siunčiamus pranešimus, tačiau aktyviai bendraujant su kitais asmenimis. Šį faktą betarpiškai patvirtina iki paminėto K. U. pranešimo buvęs jo ir V. S. pokalbio turinys: „Na taip. Praignorinau, labai atsiprasau maziukai, daugiau nebepasikartos to. <...>“ (V. S.); „Teisingai tu su kitais baxurais pabuk pasilabink negu man rašyk bent jau nauda bus“ (K. U.); „Būtina po 10 (teisėjų kolegijos pastaba – kalbama apie V. S. klausimą, ar gali K. U. paskambinti po 10 minučių)? Draugai neleidžia? Vėl tas pats tęsiasi viska. O čia man prisiekinėjai, kad ne su jais, namie ir t. t“ (K. U.) ir pan. Jokių erotinio pobūdžio nuotraukų K. U. iš V. S. tuo metu nereikalavo, vietoje to, savo interesą nukreipdamas į visišką V. S. paklusnumą ir norą ją kontroliuoti. Analogiška situacija matoma įvertinus ir K. U. bei V. S. pokalbio turinį iki K. U. pranešimų „Jau 3 draugai paprašė tavo fb Kai video buvau įkėlęs matė tavo papus xd pakartosim, omg būtent omg su tokia šiukšle draugauti va žiūrėk kas bus omg omg tuoj parodysiu šudo gabalas“; „omg sako xddd tavo papus į storį įdėjau snap va tau ir omg šiukšle“, „mirk tu kale xd omg! (necenzūrinis žodis) va tau ir omg, turėk bėdą visam gyvenimui“ V. S. išsiuntimo. Tuo metu K. U. pyktį sukėlė tai, kad V. S. į jo siunčiamus pranešimus nereagavo, tačiau tuo pačiu metu susirašinėjo su kitu asmeniu: „Sako telu neleidžia (necenzūriniai žodžiai), vistiek ne dėl manęs sėdi su telu“ (K. U.); „Greitai atrasiau, pratybu atsakymus atsiunte, issisaugojau ir viskas“ (V. S.); „Kas“ (K. U.); „(duomenys neskelbtini)“ (V. S.); „(necenzūriniai žodžiai), ir būk su tuo savo M. <...> Laisva <...> Kekše tu“ (K. U.) (5 t., b. l. 108–133).

53. Toliau analizuojant V. S. ir K. U. susirašinėjimų turinį matyti, kad po paminėtų konfliktų jie susitaikė ir jų bendravimas pereina į teigiamą pusę – jie vienas kitam siunčia malonaus pobūdžio pranešimus: „Aš irgi labai myliu tave (simbolis širdelė)“; „Šaunuolė mergaitė (simbolis širdelė) Kelkis“ ir pan., domisi vienas kito laisvalaikiu. Tačiau, toks jų tarpusavio bendravimas stebimas itin trumpą laiką, t. y. 2019 m. gegužės 30 d. nuo 7.03 val. iki 7.06 val., nes 2019 m. gegužės 30 d., 7.06 val., tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įsiplieskia dar vienas konfliktas dėl V. S. neva netinkamo elgesio – ji informuoja K. U., kad jau grįžo į namus, į kuriuos ji važiavo kartu su M., o juos pavežė E. mama. K. U. nurodo V. S., kad jis žino, jog jis matė vaizdo įrašą, patvirtinantį, kad juos pavežė ne E. mama, o vaikinas: „Ne mama pavežė o Bx (teisėjų kolegijos pastaba – „bachūras“ trumpinys) idiote tu... <...> mėgsti meluoti <...> Vsiooooo Im out. Done <...> Viso geriausio <...> netikiu niekuom <...>“ (K. U.) V. S. bandant pasiaiškinti, K. U. į jos žodžius reaguoja itin agresyviai, nurodydamas, kad „tavo mama ir tavo tėvas šiukšlės yra. Tokia dalbajobe pagimdė, Numirė vienas numirs ir antra Trečia į vaikų namus išeis“; „Dabar visi papai tavo su zopa Snapchata keliauja gražiai po (duomenys neskelbtini)“; „Šiukšlės su mamyte abi“; „Kai baigsis pamokos susidesiu viska i viena Faila ir paleisiu“. Galų gale V. S. pavyksta įtikinti K. U., kad šis jai atleistų, tačiau K. U. patikrinus V. S. „Snapchat“ paskyrą, su pačios nukentėjusiosios jam padiktuotais prisijungimo prie šios programos kodais, K. U. vėl pratrūksta: „Supratau kad tu nesistengi del kito <...> Esme supratai ka su visom ft (teisėjų kolegijos pastaba – foto trumpinys) padarysiu ir mūsų chat „leisiu pist prapisom“ ir t. t. <...> Susitiksiu su tavo mama pasakysiu viska po to fotkes eis <...>“. V. S. nepavykus nuraminti K. U. savo žodžiais, ji kelias minutes jam nieko nerašo, po ko, K. U. vėl reiškia savo nepasitenkinimą jos elgesiu, priekaištauja jai, kad tokiu atveju, kai jis nerašo, tai ir ji tyli, kas, jo teigimu, rodo, kad jai jis nerūpi ir pan.: „Tavo problemos sugalvosi šnekėt pasuksi <...> netrinsiu nk (teisėjų kolegijos pastaba – žodžio niekas trumpinys) <...> kai fotkes bus ikeltos jausi pykti <...> nereikejo meluot <...> užsuksiu tik su mama pakalbėt <...> papus siunčiu dabar tavo preis vedrodi“. V. S. maldaujant atleidimo, prašant galimybės su juo pasikalbėti, nurodant , kad šiuo metu ji to padaryti negalinti, nes jos telefonas išsikrauna, o ji ne namuose, K. U. toliau ją įžeidinėja, grasina paviešinti jos erotinio turinio nuotraukas, atsisako jas ištrinti „Nesugebi paskambinti nereikia Sorry nesugebu ištrint <...> S. A. dabar <...> Kuo toliau neskambinsi tuo daugiau siųsiu <...> Po 1 min po 1 fotke <...> Siunčiu per S. rageli irgi <...> Turi 1 min Keliu į story tavo snap <...> Aš pasakiau daryk ką nori dedu rageli nematysiu ka rasai išsiunčiu R. viską su S. Iki <...> Išsiunčiau sakau visas S. tele matau <...> Tuo labiau netrinsiu S. sako ji sako OK (necenzūrinis žodis) tau trint, reiškias jai tinka <...> Fotkes įkeltos jei ka ir mes tuoj pravarysim parduotuve tau rinktis <...> pravarau parduotuve visam laikui baigta viskas turi 30 sec <...> 10 Susisiekt su manim <...> R. išsiųsta! <...> :DDD į fb grupę S.įdėjo keleiviu kontroles XDDDDDDD TAVO NUDES EIK TU (necenzūrinis žodis) <...> gerai supratau kad nebesusisieksi su manim keliu ir aš <...> A. nusiunčiau <...> Ateina 7 min ikeliu i (duomenys neskelbtini) grupe <...> “. Visą laiką, kol rašomi tokio pobūdžio K. U. pranešimai V. S., iš jos reikalaujama paskambinti K. U. arba su juo susitikti ir viską išsiaiškinti, apie jokias erotinio pobūdžio nuotraukas bei reikalavimą jas atsiųsti neužsimenama (5 t., b. l. 133–154).

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtų K. U. ir V. S. pokalbių turinys niekaip nepatvirtina K. U. veiksmų, susijusių su jo noru gauti kuo daugiau erotinio pobūdžio V. S. nuotraukų, sistemingumo. Akivaizdu ir neginčytina, kad grasindamas V. S., kad paviešins jos erotinio pobūdžio nuotraukas, K. U. buvo suinteresuotas ne naujų analogiško pobūdžio nuotraukų gavimu, bet noro kontroliuoti V. S. elgesį taip, kad ji elgtųsi pagal jo norą – paskambintų K. U., kada jam to norisi, atrašytų jam iš karto gavusi jo pranešimą, nebendrautų su kitais vaikinais ir pan. Ir nors tokie K. U. veiksmai nėra pakankami jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tačiau, kaip ir J. S. bei S. T. atveju, jie iš esmės atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl šie K. U. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad K. U., panaudodamas psichinę prievartą – sukūręs bauginančią aplinką, t. y. įtikinęs V. S., kad paviešins jos turimas apnuoginto kūno nuotraukas, reikalavo iš jos elgtis pagal K. U. valią – nusifotografuoti apsinuoginusiai ir atsiųsti šias nuotraukas K. U., kas visiškai neatitiko V. S. norų.

Dėl K. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

55. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, K. U. internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com susipažinęs su nepilnamete K. R., pasinaudodamas jam priklausančia www.snapchat.com paskyra „(duomenys neskelbtini)“, apgaule įtikino K. R., kad jis įsilaužė į jos socialinius tinklus bei disponuoja visa juose esančia informacija, sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą, šantažavo ir grasino, kad paviešins jos nuotraukas, reikalavo iš K. R. lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su juo, žadėdamas, kad už tai, nebus viešinamos jos nuotraukos. Tokius K. U. veiksmus pirmosios instancijos teismas vėlgi kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio dalį.

56. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes K. U. pripažino iš dalies. Jo teigimu, maždaug 2019 metų rugsėjo mėnesį jo draugas K. Š. parodė jam K. R. vartotojo vardą „(duomenys neskelbtini)“, naudojamą „Snapchat“ programoje ir pasakė jai parašyti; susirašinėjimo metu sužinojo, kad jai 14 metų; pasiūlė jai susitikti, ji atsisakė, tačiau jis bet kokiu atveju norėjo ją pamatyti, todėl parašė jai grasinančio pobūdžio pranešimą, informuojantį, kad kažkas turi jos nuogo kūno nuotraukas ar nuotraukas, kuriose ji rūko, tiksliai nepamena, ir nurodė, kad tas nuotraukas gali paviešinti; po šio pranešimo K. R. sutiko susitikti kitą dieną; į sutartą susitikimo vietą K. R. atvyko ne viena, ji įlipo į jo vairuojamą automobilį, kuriame dar buvo K. Š., o su K. R. atėję asmenys bandė atidaryti automobilio dureles, tačiau to padaryti jiems nepavyko; po šio įvykio, jis, K. R. ir K. Š. pasivažinėjo po miestą apie vieną valandą, po ko, K. R. paleido jai patogioje vietoje (12 t., b. l. 19‒29).

57. Visgi, įvertinusi nukentėjusiosios K. R. bei liudytojų parodymus, rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, šiais K. U. parodymais teisėjų kolegija tiki tik iš dalies, t. y. tiek, kiek juos patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys. Motyvuodama šią išvadą teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrose aplinkybėse jie neatitiko ne tik nukentėjusiosios K. R. bei liudytojų parodymų, bet ir prieštaravo ikiteisminio tyrimo metu K. U. pateiktai įvykių versijai. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu teigęs, kad K. R. jis grasino meluodamas, jog kažkas turi jos nuogos nuotraukas ar nuotraukas, kuriose ji rūko, ir gali jas paviešinti, ikiteisminio tyrimo metu savo grasinimo turinį jis apibrėžė kiek kitaip – pasilabinęs su K. R. „Snapchat“ programoje, norėdamas su ja susitikti, jis pamelavo, kad kažkas paprašė jo įsilaužti į jos „Snapchat“ paskyrą. Be to, teisiamojo posėdžio metu jis teigė, kad į susitikimą su K. R. jis kartu su K. Š. vyko „BMW“ automobiliu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad tam tikslui buvo panaudotas „Toyota Prius“ automobilis. Tuo parodymai, kad K. R. jis nesiūlė pasimylėti ir dėl šios priežasties jai jokių grasinimų neišsakė, buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Visgi, šie jo teiginiai neatitinka kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, todėl vertintini kaip K. U. pasirinkta gynybos pozicija.

58. Nukentėjusioji K. R. parodė, K. U. ją pridėjo į „Snapchat“ programėlės draugus ir atsiuntė jai kompiuterio ekrano nuotrauką, teigdamas, kad kažkas jo paprašė įsilaužti į jos „Snapchat“ anketą, kad būtų galima paviešinti visas jos „Snapchat“ patalpintas nuotraukas. K. U. jai nurodė, kad to padaryti jo prašė draugas, pažymėdamas, kad ji su juo gali susitarti – jeigu pasimylės su juo, jis ištrins visas nuotraukas. Su K. U. apie 19.00 – 20.00 val. prasidėjęs bendravimas baigėsi apie 00.00 val. Kitą dieną jai nuėjus į mokyklą, K. U. jai vis rašinėjo ir klausė, ar susitiks. Grįžusi namo ji paprašė draugo A.važiuoti kartu susitikti su K. U.. Ji buvo sutarusi susitikti prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, tačiau K. U. jai pradėjo rašyti, kad ji atėjo ne viena, todėl liepė jai eiti link „Hesburger“, kur turės įlipti į jo automobilį. Pasitarusi su A., ji nutarė sėsti į mašiną, nes A. pasakė, kad jis greitai prieis prie mašinos, atidarys dureles ir ištrauks jį. Tačiau jai įsėdus į mašiną, K. U. iš karto užrakino duris ir nuvažiavo. Vėliau K. U. ją paleido prie Katedros. K. U. jai grasino, kad jei ji su juo lytiškai nesantykiaus, jis paviešins visas jos nuotraukas, visai mokyklai ir visi tyčiosis. Jai įsėdus į mašiną ją vairavo K. U., o automobilio gale buvo dar kažkoks vaikinas (3 t., b. l. 16–21).

59. Pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymus, teisėjų kolegija neįžvelgia. Nors siekiant sumenkinti nukentėjusiosios parodymų patikimumą apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas jos paskyros „Snapchat“ pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“ analizei, teigiant, kad tokiu slapyvardžiu pasivadinusiai merginai išreikštas pasiūlymas pasimylėti, nurodant, kad, priešingu atveju, bus paviešintos jos nuotraukos, negali reikšti, kad bus padaryta nukentėjusiajai pavojinga veika, teisėjų kolegija skundo motyvais nesutinka. Vien tai, kad nukentėjusioji savo paskyrai pasirinko kiek iššaukiantį pavadinimą, galimai turintį ir tam tikrą seksualinį kontekstą, nesudaro pagrindo manyti, kad pasiūlymas pasimylėti, grasinant paviešinti privačią informaciją, esančią „Snapchat“ programoje, asmeniui, pasivadinusiam „(duomenys neskelbtini)“, nesukėlė baimės. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pasirenkant socialinių tinklų paskyros pavadinimą (slapyvardį) neretai yra siekiama išsiskirti iš aplinkos, atrodyti provokuojančiai. Įvertinus tai, kad K. R. įvykio metu buvo nepilnametė, o jauno amžiaus asmenims gali būti būdingas provokuojantis elgesys, neabejotina, kad K. R. paskyros pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, buvo labiau susijęs su jos noru išsiskirti, nei atskleidžiantis tikrąją nepilnametės asmenybę. Be to, sprendžiant iš K. R. elgesio, įvertinus jos brandos stoką, atsižvelgiant ir į tai, kad nepilnamečių socialiniuose tinkluose esanti privati informacija jiems yra itin svarbi, neabejotina, kad būtent dėl tokių viešai neprieinamų jos „Snapchat“ paskyroje esančių duomenų paviešinimo K. R., patikėjusi K. U. teiginiais, jog į jos „Snapchat“ paskyrą yra įsilaužta, buvo įbauginta K. U. veiksmais. Siekdama apsaugoti šiuos duomenis, K. R. sutiko susitikti su K. U.. Pabrėžtina, kad į susitikimą ji važiavo su draugu, kuriam buvo papasakojusi apie K. U., ir būtent tas asmuo K. R. turėjo garantuoti apsaugą jos susitikimo metu. Tai vėlgi rodo, kad K. R. bijojo K. U..

60. Nesant pagrindo netikėti nukentėjusiosios K. R. parodymais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jie atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. K. R. mama S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. R. buvo šantažuojama K. U., šiam teigiant, kad į jos „Snapchat“ paskyrą yra įsilaužta ir K. R. atsisakius su juo pasimylėti, bus paviešinta visa jos asmeninė „Snapchat“ paskyroje esanti informacija (2 t., b. l. 165–167, 10 t., b. l. 141‒152). K. R. pateiktą įvykio versiją atitiko ir liudytojo K. Š. parodymai. Jo teigimu, K. U., kažkokiu būdu gavęs apnuoginto K. R. kūno nuotraukas, šantažavo K. R., reikalaudamas jos susitikti ir pasimylėti su K. U., grasindamas jai, kad priešingu atveju, t. y. jai atsisakius vykdyti K. U. reikalavimus, jis paviešins jos nuotraukas internete (4 t., b. l. 16–17, 11 t., b. l. 17‒22). Analogiško pobūdžio K. U. veiksmus atskleidžia ir K. R. mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu gauti duomenys. Kaip matyti iš K. U. ir K. R. susirašinėjimo turinio, K. U. kelis kartus klausia K. R., kodėl ji bijo „tai“ padaryti, be kita ko, pažymėdamas, jog jam yra suprantamas K. R. požiūris į jos nuotraukas „Tu gali atsakyti? Man Kodėl tu Bijai? Aš suprantu, kad tau px ant tų ft ar ko bijai tai padaryti“; „tipo tu tsg bailė esi ir sakai susitari to nepadarysi?“, be to, jie tariasi dėl susitikimo, apie kurį vienodai aiškino tiek K. U., tiek ir K. R. (2 t., b. l. 176–197).

61. Pagrindo abejoti K. R. teiginiais, kad K. U. jos reikalavo ne tik susitikti, bet ir pasimylėti su juo, teisėjų kolegija neįžvelgia. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į K. U. bei K. R. susitikimo analizę, pažymint, jog, sprendžiant iš K. R. parodymų ir juos patvirtinančių duomenų visumos, į susitikimą su K. U. K. R. susiruošė K. U. tikintis su ja pasimylėti, nes būtent tokia buvo jo sąlyga, K. R. siekiant, jog jos „Snapchat“ paskyroje esantys duomenys nebūtų paviešinti. Svarbu tai, kad, K. R. būnant mokykloje, K. U. pasiteiravus jos dėl jųdviejų susitikimo laiko ir vietos, K. R. ėmėsi atsargumo priemonių, siekdama išsaugoti jos ir K. U. susirašinėjimą „Snapchat“ programoje. Minėta, kad pagrindinis šios programos veikimo principas – savaime išnykstantys pranešimai, kuriuos užfiksuoti nepastebint susirašinėjimo partneriui, galima tik kito mobiliojo ryšio telefono pagalba. Šiam tikslui K. R. paprašė savo kartu sėdinčios klasiokės nufotografuoti jos ir K. U. susirašinėjimą, kuris pateiktas ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 176–197).

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent K. R. baimė, jog K. U. bandys įgyvendinti savo reikalavimą pasimylėti su ja susitikimo metu, paskatino ir tolesnius K. R. veiksmus – į susitikimo su K. U. vietą ji atvyko su draugais. Šioje situacijoje įvertintinas ir K. U. elgesys. K. R. į susitikimą atvykus ne vienai, K. U. pakeitė susitikimo vietą, be kita ko, priekaištaudamas K. R., kad ji atvyko ne viena. K. R. atvykus į kitą K. U. nurodytą susitikimo vietą, pareikalavus K. R. lipti į K. U. vairuojamą automobilį, pamatęs su ja atvykusius draugus, bandančius jėga atidaryti jo vairuojamo automobilio dureles, K. U. akivaizdžiai išsigando, kas, paaiškina tolesnius K. U. veiksmus – jis, pasivažinėjęs su K. R. ir K. Š. po miestą apie vieną valandą, bandraudamas su K. R., jokių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neatliko, po pasivažinėjimo paleisdamas ją norimoje vietoje. Elgtis priešingai nuteistasis, neabejotinai suprasdamas galimas savo elgesio pasekmes, akivaizdžiai negalėjo – jo automobilį matė K. R. draugai, kurie galėjo įsidėmėti valstybinius numerius, draugai žinojo apie K. U. grasinimus K. R., be to, tam tikrą laiką K. U. vairuojamas automobilis buvo jų, ką patvirtino K. Š., nurodydamas, jog K. U. paklausus K. R., kodėl jos draugai juos seka, ji juokėsi, bet tuo pačiu atrodė išsigandusi. Vertinti tokį K. U. elgesį, t. y. kad jokių neteisėtų veiksmų K. R. atžvilgiu jų pasivažinėjimo metu jis neatliko, kaip jį teisinantį įrodymą, priešingai nei tai teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad toks K. U. elgesys buvo sąlygotas ne jų susitarimo su K. R., K. U. siekiant tik pasimatyti su ja, bet baimės, jog jo neteisėti veiksmai gali būti išaiškinti.

63. Visgi, kaip minėta, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, be kitų objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių – asmens bauginimo naudojant psichinę prievartą, būtina nustatyti ir kaltininko veiksmų sistemingumą. Šiuo atveju, įvertinus K. U. ir K. R. bendravimo trukmę – 2019 m. spalio 21 d. nuo 19.00 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 17.00 val. su pertraukomis, atsižvelgiant į tai, kad jų pokalbis, vykęs 2019 m. spalio 22 d., buvo iš esmės susijęs tik su jų organizuojamu susitikimu, teisėjų kolegijai neleidžia konstatuoti jo neteisėtų veiksmų sistemingumo nagrinėjamoje situacijoje. Šie K. R. atžvilgiu atlikti K. U. veiksmai atitinka ne BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos, bet BK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl šie K. U. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad K. U., panaudodamas psichinę prievartą – sukūręs bauginančią aplinką, t. y. įtikinęs K. R., kad paviešins jos „Snapchat“ paskyroje esančias nuotraukas, reikalavo iš jos elgtis pagal K. U. valią – lytiškai santykiauti su K. U., kas neatitiko K. R. valios.

Dėl G. G. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

64. Skundžiamu nuosprendžiu K. U. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas ir už tai, kad socialiniame tinkle www.instagram.com susikūręs fiktyvią paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, jis susipažino su nepilnamete G. G., apgaule įtikino ją, kad įsilaužė į jos socialinius tinklus, šantažuodamas ją, kad paviešins jos www.snapchat.com paskyroje esančias nuotraukas, privertė G. G. nusifotografuoti su apatiniu trikotažu bei nuoga krūtine ir išsiųsti jam savo apnuoginto kūno nuotraukas, tačiau po to, K. U. šantažas nesibaigė – sakydamas, kad tuo atveju, jei G. G. neatsiųs jam atviresnės nuotraukos, ankstesnę gautą nuotrauką jis išsiųs mokyklos administracijai bei mokytojams, reikalaudamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su juo, už tai, kad nuotraukos nebūtų paviešintos interneto erdvėje, reikalavo iš nukentėjusiosios daugiau nuotraukų, o negavęs reikalaujamų nuotraukų, www.gmail.com sukūręs fiktyvią elektroninio pašto paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo vardu (duomenys neskelbtini), išsiuntė G. G. nuotraukas (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojams ir administracijai.

65. Šias aplinkybes K. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme pripažino iš dalies, nurodydamas, kad G. G. „Instagram“ socialiniame tinkle jam skundėsi, kad į jos socialinius tinklus yra įsilaužta ir kad jos prašoma atsiųsti savo apnuoginto kūno nuotraukas, priešingu atveju, grasinama jos nuotraukas paviešinti mokyklos administracijai. G. G. nurodė jam, kad jau kažkam yra išsiuntusi savo apnuoginto kūno nuotraukas, dėl ko, ir K. U. paprašė analogiškų nuotraukų, pažadėdamas jai už tai padėti. Jai atsisakius tai padaryti, jis pagrasino, kad tos nuotraukos bus paviešintos jos mokyklos administracijai, tokiu būdu, pakartodamas tik tai, ką G. G. jam pasakojo apie jai grasinančio kito asmens veiksmus, tačiau į jos socialinių tinklų paskyras įsilaužęs nebuvo ir jos nuotraukų niekur neviešino (5 t., b. l. 33–35, 12 t., b. l. 19‒29). Iš šių parodymų seka, kad K. U. neneigia grasinęs G. G. ir reikalavęs jos apnuoginto kūno nuotraukų, tačiau tvirtina, kad tokius jo veiksmus sąlygojo kito asmens veiksmai, dėl kurių G. G. jam pasiskundė, prašydama pagalbos apsaugoti jos socialinius tinklus, kad joje esanti informacija nebūtų paviešinta, tačiau jokių G. G. nuotraukų jis neturėjo ir jų neviešino. Vis tik, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant ir į pirmiau aptartą tik K. U. būdingą veikimo schemą, naudojamą siekiant gauti jį dominančių merginų apnuogintų kūnų nuotraukas, K. U. versija, kad jo grasinimus lėmė kito asmens neteisėti veiksmai, atlikti G. G. atžvilgiu, atmestina kaip nepagrįsta.

66. Nukentėjusioji G. G. parodė, kad į savo socialinių tinklų „Instagram“ paskyrą ji iš jai nežinomos paskyros gavo pranešimą, kuriuo buvo reikalaujama jų bendravimą perkelti į „Snapchat“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent tokia schema buvo būdinga K. U. veiksmams – jis, parašydamas jį dominančioms merginoms kitų socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook“ ar „Instagram“, pagalba, reikalaudavo perkelti jų bendravimą į „Snapchat“ programą. Tokį K. U. elgesį, kaip minėta, sąlygojo išskirtinės „Snapchat“ programos veikimo ypatybės – išnykstantys pranešimai. Toliau analizuojant nukentėjusiosios parodymus matyti, kad jai rašantis asmuo teigė, jog yra įsilaužęs į jos socialinius tinklus ir turi kažkokios informacijos apie ją, kurią paviešins, jei ji nevykdys jo norų – atsiųsti nuotraukas be drabužių. Ji nepatikėjo to asmens žodžiais tol, kol jis neatsiuntė jai nuotraukos, iš kurios galima buvo spręsti, jog prie jos socialinių tinkų buvo prisijungta. Norėdama ramybės, išsigandusi galimų pasekmių, ji išsiuntė dvi reikalaujamo pobūdžio nuotraukas – jose ji buvo užfiksuota su apatiniu trikotažu, matėsi jos krūtinė, veidas buvo uždengtas iš dalies, jos apatinė dalis, kiek pamena, nebuvo matoma, tikėdamasi, kad tas asmuo atsijungs nuo jos socialinių tinklų paskyros, ką jis jai buvo pažadėjęs. Tačiau, gavęs nuotraukas, jis reikalavo atsiųsti jų daugiau, grasindamas, kad priešingu atveju jos nuotraukos bus paviešintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks K. U. elgesys pasižymėjo ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu – įtikinęs jas, kad į jų socialinių tinklų paskyrą buvo įsilaužta, jis reikalaudavo jų apnuogintų kūnų nuotraukų, grasindamas, priešingu atveju, paviešinti jo jau turimas erotinio pobūdžio nukentėjusiųjų nuotraukas. Būtent tokią K. U. veikimo schemą patvirtino liudytojai D. F., K. Š. ir G. S. Ž., kurių parodymais dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija neabejoja. G. G. teigimu, kitą dieną tas pats asmuo jos ir toliau reikalavo nuotraukų, papildydamas savo reikalavimų sąrašą naujais įgeidžiais – siūlymu susitikti ir esant jos norui pasimylėti, po ko, G. G. nuotraukos, kuriomis disponuoja jai rašęs asmuo, jo teigimu, bus ištrintos. Analogiško pobūdžio veiksmais K. U. siekė lytinių santykių ir su nukentėjusiąja K. R. – įtikinęs ją, kad į jos socialinius tinklus yra įsilaužta ir jis disponuoja visa jos socialiniuose tinkluose esančia informacija, K. U. reikalavo jos su juo pasimylėti, žadėdamas po to jos turimas nuotraukas ištrinti. Tačiau, kaip nustatyta G. G. parodymais, su jai rašiusio asmens reikalavimais ji nesutiko, dėl ko, jos nuotraukos su tam tikra žinute buvo išsiųstos jos mokyklos administracijai, o jai rašęs asmuo ją užblokavo socialiniuose tinkluose (t. 3, b. l. 167–170).

67. Pagrindo netikėti paminėtais nukentėjusiosios G. G. parodymais, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neįžvelgia. Jie iš esmės atitiko jos motinos M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą pirmosios instancijos teisme nurodytas faktines aplinkybes (3 t., b. l. 75–77, 79–80, 10 t., b. l. 165‒172), sutapo ir su kitais baudžiamosios bylos įrodymais, detaliai aprašytais skundžiamame nuosprendyje. Kaip nustatyta liudytojos S. T. – G. G. auklėtojos mokykloje, parodymais, 2019 m. lapkričio 13 d. iš lietuvių kalbos mokytojos L. C. sužinojo, kad mokykloje buvo gautas laiškas su dviem vaizdo failais, kuriuose buvo matomas apnuogintos merginos vaizdas, o veido nesimatė. Ji surado G. G. paklausė, ar tai jos nuotraukos. G. G. patvirtino, kad tai jos nuotraukos ir nurodė, jog yra šantažuojama, kad kažkas įsilaužė į jos socialinių tinklų paskyrą ir ji ne savo noru siunčia nuotraukas (10 t., b. l. 190‒199). Be to, kaip matyti iš G. G. mobiliojo ryšio telefone užfiksuoto jos ir vartotojo, kurio vardas „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimo turinio, vartotojas, kurio vardas „(duomenys neskelbtini)“, formuoja aiškius ir nedviprasmiškus reikalavimus G. G. atsiųsti jam savo apnuoginto kūno nuotraukas bei pasimylėti su juo, kuriuos lydi nuolatiniai jo grasinimai paviešinti jo jau turimas G. G. nuotraukas: „Tai jei atsiusi Normaliai atsiduosi Istrinsiu Netinka? <...> Isiunciu tada <...> Dabar i fb einu kelti <...> Gauciau pist bent uz tai, dabar nieko negausiu, kodel as tureciau baigti? <...> Nebent nori Nudes atsiust puse istrinsiu 2 min neatrasai isiunciu <...> Nebutum ignoravus buciau nenusiuntes nieko <...> G. jei neatrasai ir neatsiusi tavo visos nudes bus nusiustos tavo klassiokams ir ikeltos jusi klases grupe is tavo nulauzto FB <...> ir tavo Video daug uzima irodyt reik kad is tavo snap siusta <...> pamatysi kai paviesintos bus i fb ar (duomenys neskelbtini) memes <...> Ar tau geriau atsiduoti atsiusti nudes kiek reiks iki siandien 23 h ar geriau as viska isiusciau? <...> man 17 nebijok neisprievartausiu Jei susitarsim, pati duosi nebent <...>“ (3 t., b. l. 88–108). G. G. mobiliojo ryšio telefone buvo užfiksuotos ir dvi jai rašiusiam asmeniui jos išsiųstos nuotraukos, kuriose matoma jos apnuoginta krūtinė – vienoje nuotraukoje pridengta liemenėle, kitoje – ranka (3 t., b. l. 107–108). Būtent šios nuotraukos su elektroniniu laišku, prašančiu atkreipti dėmesį į G. G. veiksmus, t. y. jos apnuoginto kūno nuotraukų siuntimą visiems, kam papuola, jos lytinius santykius su vaikinais, prašant apie tokį G. G. elgesį informuoti jos tėvus ir pasirūpinti ja, buvo išsiųstos ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kurioje mokėsi G. G., administracijai (3 t., b. l. 87).

68. Šių duomenų visumoje sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad G. G. melavo savo motinai apie tai, jog į jos socialinius tinklus buvo įsilaužta ir tokiu būdu buvo paviešintos jos nuotraukos, nėra pagrindo. Iš aptartų bylos duomenų akivaizdu, kad G. G. buvo grasinama paviešinti jos socialiniuose tinkluose esančias nuotraukas, apgaule ją įtikinant, kad į jos socialinius tinklus buvo įsilaužta. Būtent ši aplinkybė ir nukentėjusiosios noras, kad jos socialinio tinklo paskyroje esančios nuotraukos, kurias, kaip minėta, nepilnamečių aplinkoje yra būdinga talpinti į savo socialinių tinklų paskyras, nustatant jų matomumą tik paskyros naudotojui, tokiu būdu, siekiant apsaugoti jautrią informaciją apie save, kad ji nepatektų į viešumą, sąlygojo jos veiksmus išsiunčiant jai grasinančiam asmeniui dvi jo reikalaujamo pobūdžio nuotraukas. Būtent tokią situaciją apklausiama ikiteisminio tyrimo metu papasakojo G. G., ją iš nukentėjusiosios žodžių, pakartojo jos mama, ji atitinka ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, todėl sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiais, jog ji melavo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors pripažintina, kad identifikuoti G. G. iš jos atsiųstų apnuoginto kūno nuotraukų, yra sudėtinga, tačiau, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, tai nėra neįmanoma – nuotraukoje užfiksuotą merginą jai artima aplinka vis tik gali identifikuoti iš jos plaukų spalvos, nagų dizaino, nuotraukose matomos aplinkos, merginos dėvimi papuošalai, taip pat ir tai, kad merginos tapatybę galėjo įvardinti ir pats siuntėjas. Todėl vien tik faktas, kad nukentėjusiosios veido nuotraukoje nesimato, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl šios priežasties G. G. nebuvo pagrindo bijoti jos nuotraukų paviešinimo.

69. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. U. teigė, kad G. G. rašęs vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ jam nepriklauso, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, jog G. G. rašęs, jos apnuoginto kūno nuotraukų ir lytinių santykių su juo reikalavęs asmuo buvo būtent K. U.. Liudytoja S. T. parodė, kad iš mokyklos administracijai atsiųsto laiško buvo matyti, kad jį rašė neraštingas asmuo, laiške buvo daug rašybos klaidų, nebuvo lietuviškų raidžių; mano, kad laišką rašęs žmogus pažinojo mokyklos bendruomenę, nes laiškas buvo išsiųstas visiems lietuvių kalbos, tikybos ir etikos mokytojams bei mokyklos pavaduotojai; laišką jai atsiuntė lietuvių kalbos mokytoja L. C. (10 t., b. l. 190‒199). Tuo tarpu kaip matyti iš G. G. ir vartotojo, kurio vardas „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimo turinio, „(duomenys neskelbtini)“ ėmus grasinti G. G., kad jos nuotraukos bus paviešintos mokyklos administracijai, jis vardino ir mokykloje dirbančius asmenis, nurodydamas ir tam tikrus jų bruožus: „<...> Prikolas S. tavo nudes nusiųsti Su jos charakteriu tai ir nutapytū S. mldc yra ta faina tai nesiusiu o J. P. galima“, šalia to atsiųsdamas G. G. ir nuotrauką su L. C. bei kitų mokytojų pavardėmis (3 t., b. l. 105). Šiame kontekste aktualu tai, kad, remiantis liudytojos S. T. teiginiais, ji buvo ne tik G. G. klasės auklėtoja, bet praeityje mokė ir K. U., kuris buvo tos pačios (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinys, todėl turėjo realią galimybę ne tik pažinoti mokyklos bendruomenę, bet ir išrinkti tuos mokyklos bendruomenės narius, kuriems G. G. šmeižiantis laiškas būtų aktualus, žinoti mokytojų pavardes ir jas, kaip jo grasinimus G. G. stiprinančią priemonę, panaudoti susirašinėjimo su G. G. metu. Be to, liudytojo K. Š. teigimu, K. U. jam yra pats papasakojęs, jog jis išsiuntęs vienos merginos nuogo kūno nuotraukas į jos mokyklos administraciją, tačiau kokia tai buvo mergina, jis nežino (t. 4, b. l. 16–17, 11 t., b. l. 17‒22).

70. Visgi, kaip minėta, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, be kitų objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių – asmens bauginimo naudojant psichinę prievartą, būtina nustatyti ir kaltininko veiksmų sistemingumą. Šiuo atveju, įvertinus K. U. ir G. G. bendravimo trukmę – nuo 2019 m. lapkričio 12 d. 20.00 val. iki 2019 m. lapkričio 13 d. 17.00 val. su pertraukomis, teisėjų kolegijai neleidžia konstatuoti jo neteisėtų veiksmų sistemingumo nagrinėjamoje situacijoje. Pirmiau aptarti G. G. atžvilgiu atlikti K. U. veiksmai atitinka ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, bet BK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl šie K. U. veiksmai perkvalifikuojami pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad K. U., panaudodamas psichinę prievartą – sukūręs bauginančią aplinką, t. y. įtikinęs G. G., kad paviešins jos socialinių tinklų paskyroje esančias nuotraukas, reikalavo iš jos elgtis pagal K. U. valią – atsiųsti jam erotinio turinio nuotraukas arba su juo lytiškai santykiauti, kas neatitiko G. G. valios.

Dėl K. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje

71. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. U., įtikinęs nepilnametes nukentėjusiąsias K. R. ir G. G., jog įsilaužė į jų socialinių tinklų paskyras, grasindamas paviešinti juose esančias jautrias jų nuotraukas, iš jų reikalavo lytiškai santykiauti su juo ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su juo, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – abi nukentėjusiosios atsisakė vykdyti jo reikalavimus, tokiais savo veiksmais pasikėsindamas priversti jas lytiškai santykiauti su juo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl K. U. veiksmų K. R. ir G. G. atžvilgiu, atsižvelgdama ir į pirmiau išdėstytų duomenų visumą, pagrindo abejoti K. U. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, neįžvelgia.

72. Pagal BK 151 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu, privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, kai šie veiksmai buvo atlikti nepilnamečiam asmeniui. Taigi iš nusikaltimo, nurodyto BK 151 straipsnio 2 dalyje, požymių aprašymo matyti, kad alternatyvių veiksmų – grasinimo panaudoti smurtą, kitokios psichinės prievartos panaudojimas ar pasinaudojimas asmens priklausomumu, atlikimas nepilnamečio asmens atžvilgiu, priverčiant jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu yra šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai.

73. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius. Pasikėsinimo atveju tiesiogiai siekiama padaryti suplanuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

74. Pirmiau aptartų (analizuojant K. U. veiksmus K. R. ir G. G. atžvilgiu, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 145 straipsnio 2 dalį) duomenų visuma patvirtina, kad K. U. apgaule įtikino K. R., jog jis įsilaužė į jos socialinius tinklus ir disponuoja visa juose esančia informacija, grasino jai, kad paviešins jos nuotraukas ir reikalavo iš K. R. lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su juo, žadėdamas, kad už tai nebus paviešintos jos nuotraukos. Tuo tarpu G. G. atveju, K. U. apgaule įtikino ją, kad įsilaužė į jos socialinius tinklus, grasino jai, kad paviešins jos socialiniuose tinkluose esančias nuotraukas, tokiu būdu, priversdamas G. G. nusifotografuoti su apatiniu trikotažu ir nuoga krūtine bei išsiųsti jam savo apnuoginto kūno nuotraukas, po ko, sakydamas, kad tuo atveju, jei G. G. neatsiųs jam atviresnės nuotraukos, jos jau turimas nuotraukas jis išsiųs mokyklos administracijai bei mokytojams, reikalavo lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su juo, žadėdamas, kad tik tokiu atveju nuotraukos nebus paviešintos interneto erdvėje. Vis tik, įgyvendinti savo nusikalstamų veiksmų, t. y. lytinio santykiavimo su nepilnametėmis nukentėjusiomis K. R. ir G. G., K. U. nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutaręs su K. R. jųdviejų susitikimo laiką ir vietą, automobiliu atvažiavęs į sutartą susitikimo vietą ir nukentėjusiajai įsėdus į jo vairuojamą automobilį, K. U. suprato, kad į susitikimą ji atvyko ne viena, pamatė, kad į susitikimo vietą kartu su K. R. atvykę jos draugai bando išplėšti automobilio dureles, iš susitikimo vietos kartu su K. R. išvažiavo, bet pakalbėjęs su ja, išleido ją jai patogioje vietoje, neabejotinai suprasdamas galimas savo neteisėtų veiksmų pasekmes – jo vairuojamą automobilį matė K. R. draugai. Tuo tarpu G. G. tiesiog nesutiko su K. U. reikalavimais lytiškai santykiauti; būtent dėl šios priežasties, jai neįvykdžius K. U. reikalavimo pasimylėti su juo, erotinio pobūdžio nuotraukos buvo išsiųstos jos mokyklos administracijai, t. y. buvo įgyvendinti K. U. jai išsakyti grasinimai.

75. Iš byloje nustatytų kryptingų, siekiant nusikalstamo tikslo, aktyviai atliktų kaltininko veiksmų, o būtent: K. R. atveju – nukentėjusiosios pakvietimo į susitikimą, aiškiai ir konkrečiai supažindinus su savo reikalavimu, t. y., kad K. R., norėdama, jog jos nuotraukos nebūtų paviešintos, privalės santykiauti su juo, nuvažiavimo iki susitikimo vietos ir pakvietimo nukentėjusiosios įsėsti į automobilį; G. G. atveju – nedviprasmiškų pranešimų, ką reikės atlikti už tai, kad K. U. neviešintų jo turimų jos nuotraukų, akivaizdu, kad kaltininkas jau buvo sudaręs pakankamas sąlygas tokią veiką pradėti ir tiesiogiai siekė nusikalstamą veiką padaryti, tačiau savo nusikalstamo sumanymo neįstengė įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tinkamą K. U. suplanuotų nusikalstamų veikų įgyvendinimą sukliudė pačių nukentėjusiųjų elgesys: K. R. atveju, jai į susitikimo su K. U. vietą pasikvietus draugų, G. G. atveju, jai atsisakius vykdyti K. U. reikalavimus.

76. Esant šiems duomenims pagrįstai spręstina, kad K. U. veiksmai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis, siekdamas lytiškai santykiauti su nukentėjusiosiomis K. R. ir G. G., atliko dalį BK 151 straipsnio 2 dalyje išvardytų veiksmų, tačiau veikų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju jau buvo pradėti realizuoti BK 151 straipsnio 2 dalyje nurodyti nusikalstamos veikos požymiai, pagrįsta.

77. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad K. U. veiksmus iš BK 145 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į BK 148 straipsnio 1 dalį, turi būti išspręstas šių veikų konkurencijos klausimas. Tiek BK 148 straipsnis tiek BK 151 straipsnis saugo asmens apsisprendimo laisvę, bet BK 151 straipsnis reguliuoja specialų atvejį, susijusį su lytiniu apsisprendimu. Todėl K. R. atveju BK 22 straipsnio 2 dalis, BK 151 straipsnis apima nusikaltimą pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, nes šantažo tikslu priversti nukentėjusiąją lytiškai santykiauti neteisėtumas yra pilnai aprašomas BK 151 straipsniu, taip pat ir pasikėsinimo alternatyva, nes BK 148 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali ir padarinių, t. y. reikalavimo įvykdymo, nenumato. Todėl šioje dalyje K. U. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinamas, ir jo veiksmai pagal BK 148 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuojami. Tuo tarpu G. G. atveju K. U. iš nukentėjusiosios reikalavo ne tik lytinių santykių, bet ir intymaus pobūdžio nuotraukų. Pastarojo reikalavimo privertimo lytiškai santykiauti nusikaltimas pagal BK 151 straipsnį neišsemia, todėl šiuo atveju BK 22 straipsnio 1 dalis, 151 straipsnio 1 dalis sudaro idealiąją sutaptį su BK 148 straipsnio 1 dalimi.

Dėl K. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį

78. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. U., iš nepilnamečių nukentėjusiųjų J. S., S. T. reikalaudamas atsiųsti jam savo apnuoginto kūno nuotraukas, iš K. R. reikalaudamas lytiškai su juo santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su juo, pažeisdamas jų seksualinį neliečiamumą, sukeldamas joms ankstyvą, nesavalaikį susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei skatindamas lytinio geismo sukėlimą, atliko nepilnamečių J. S., S. T. ir K. R. tvirkinamuosius veiksmus. Nesutinkant su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde teigiama, kad K. U. veiksmuose nėra nei fizinio, nei intelektinio tvirkinimo požymių, jokio per daug ankstyvo susidomėjimo lytiniais santykiais ar kitokių neigiamų padarinių nukentėjusiosioms K. U. nesukėlė, nukentėjusiosios ir pačios ėmėsi iniciatyvos savo apnuogintų kūnų nuotraukų siuntimui K. U., tokių nuotraukų turėjo, jas archyvavo. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, su tokiais apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija nesutinka.

79. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2013, Nr. 2K-191-697/2018). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-191-697/2018). Svarbu ir tai, kad nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2014), kas leidžia spręsti, kad tvirkinamojo pobūdžio veiksmai apima bet kokius kaltininko veiksmus, kuriais siekiama sukelti pernelyg ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius, kuo neabejotinai gali būti ir kaltininko prašymas apsinuoginti ir atsiųsti tokio pobūdžio savo nuotraukas ar reikalavimas lytiškai su juo santykiauti, grasinant, jog priešingu atveju bus paviešintos nuotraukos. Būtent tokie tvirkinamojo pobūdžio K. U. veiksmai nustatyti ir nukentėjusiųjų J. S., S. T. bei K. R. atžvilgiu.

80. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad vsikų padarymo metu K. U. jau buvo sulaukęs pilnametystės, kai J. S. buvo 14 ir 15 m., S. T. – 15, o K. R. – 15 metų. Byloje nebuvo nustatyta, kad iki nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų įvykių J. S., S. T. ar K. R. būtų pradėjusios akyvų lytinį gyvenimą ar dalijusios savo apnuoginto kūno nuotraukas ar atlikusios panašius veiksmus. Nors, bylos duomenimis, S. T. iki pažinties su K. U. bandė užmegzti santykius su D. F., kuris jautė jai simpatiją, tačiau, sprendžiant tiek iš S. T., tiek D. F. parodymų visumos, jokių seksualinio pobūdžio veiksmų vienas kito atžvilgiu jie neatliko. Be to, sprendžiant iš nukentėjusiųjų J. S., S. T. ir K. R. parodymų, įvertinus ir jų elgesį parodymų davimo metu, akivaizdu, kad merginų branda dar tokia, kad pokalbis apie seksualinio pobūdžio veiksmus jų netrikdytų.

81. Pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad K. U. vertė nukentėjusiąsias J. S. ir S. T. fotografuotis apsinuoginusioms ir siųsti tokio pobūdžio nuotraukas menkai joms pažįstamam asmeniui. Šiuos veiksmus J. S. atliko tik dėl jos atžvilgiu panaudotos apgaulės, kad į jos socialinių tinklų paskyrą yra įsilaužta, bijodama, kad šioje paskyroje esanti privati informacija bus paviešinta. Byloje nebuvo nustatyta, kad J. S. savo iniciatyva K. U. siuntė savo apnuoginto kūno nuotraukas. Priešingai, J. S. parodymais, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, nustatyta, kad ji nusiuntė dvi savo apnuoginto kūno nuotraukas K. U., be kita ko, vykdydama jo reikalavimus, kadangi K. U. jai aiškiai nurodė kokio pobūdžio nuotraukas ji turėtų jam atsiųsti, t. y. vieną nuotrauką krūtinės, kitą – su apatiniu trikotažu.

82. Tuo tarpu nors S. T. pirmąsias nuotraukas K. U. išsiuntė jam jų paprašius, dėl jam jaustos simpatijos, tačiau vėliau K. U. ėmė jai grasinti, kad šios nuotraukos bus paviešintos, jei ji jam neatsiųs dar atviresnių savo nuotraukų, dėl ko ji jam išsiuntė vieną savo apnuoginto kūno nuotrauką, kurioje matėsi nuoga krūtinė. Svarbu tai, kad S. T. nuotraukų, kurios buvo siunčiamos K. U. jos iniciatyva, ir nuotraukos, kurią ji jam išsiuntė jau po jo grasinimo paviešinti pirmąsias nuotraukas, pobūdis iš esmės skyrėsi. Pirmosiose nuotraukose S. T. fotografuojasi pakėlusi savo viršutinį drabužį, matoma jos krūtinė su liemenėle (1 t., b. l. 145, 146, 147). Iš šių nuotraukų pobūdžio aišku, kad jas daręs asmuo neturi patirties fotografuoti savo apnuoginto kūno, stengiasi jį pridengti, fotografuoja iš arti, kad nuotraukose užfiksuotas vaizdas nebūtų aiškus, kas teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad toks S. T. elgesys jai nebuvo įprastas ir iš esmės buvo nulemtas tik K. U., manipuliuojančio elgesio, pasireiškusio ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Tuo tarpu paskutinioji nuotrauka, kuri K. U. buvo išsiųsta jau po S. T. išsakytų K. U. grasinimų, pasižymi išskirtiniu atvirumu – joje matoma S. T. apnuoginta krūtinė (1 t., b. l. 148). Įvertinus tai, kad analogiško pobūdžio nuotraukų buvo reikalaujama ir iš nukentėjusiosios J. S., pagrindo abejoti, kad jos siuntimą K. U., priešingai teigiam gynėjo apeliaciniame skunde, sąlygojo ne įprastas ir S. T. būdingas elgesys, bet jos atžvilgiu išsakyti K. U. grasinimai, teisėjų kolegija neįžvelgia. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu K. U. tvirtino, nurodydamas, kad savo apnuoginto kūno nuotraukas S. T. buvo siuntusi ir D. F., šios aplinkybės nei D. F., nei S. T. nepatvirtino, ji nebuvo nustatyta ir peržiūrėjus S. T. mobiliojo ryšio telefone esančią informaciją.

83. K. R. K. U. nereikalavo jos atsiųsti savo apnuoginto kūno nuotraukų, bet siekė su ja lytiškai santykiauti, panaudodamas analogiško pobūdžio grasinimus, teigdamas, kad į jos socialinių tinklų paskyrą yra įsilaužta ir joje esantys privatūs duomenys bus paviešinti, jei ji atsisakys jam atsiduoti ir su juo pasimylėti, ką puikiai iliustruoja K. U. K. R. parašytas pranešimas „<...> man 17 nebijok neisprievartausiu Jei susitarsim, pati duosi nebent <...>“ (3 t., b. l. 88–108). Aplinkybė, kad K. R. į susitikimą su K. U. atvyko lydima draugų, rodo, kad vykdyti K. U. reikalavimų ji nebuvo pasiruošusi. Reikalavimas lytiškai santykiauti buvo inicijuotas būtent K. U., kuris nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aktualiu metu jau buvo pilnametis ir įvertinus jo elgesį nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, neabejotinai turėjo pakankamai žinių seksualinio pobūdžio veiksmų atlikime.

84. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad K. U. atliko tvirkinamuosius veiksmus nepilnamečių nukentėjusiųjų J. S., S. T. ir K. R. atžvilgiu, tokiu būdu, sukeldamas jų ankstyvą, nesavalaikį susidomėjimą lytiniu gyvenimu bei skatindamas lytinio geismo sukėlimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios jau buvo pasiekusios savo brandą, nes J. S. prisipažino rūkanti, K. R. slapyvardis socialiniuose tinkluose buvo „(duomenys neskelbtini)“,, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nei J. S. rūkymas, nei K. R. slapyvardis nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą jų brandą jų atžvilgiu atliekamiems tvirkinamojo pobūdžio veiksmams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jaunam amžiui neretai yra būdingas iššaukiantis, provokuojantis elgesys, tačiau jis dar savime neparodo susiformavusios nukentėjusios dispozicijos gyventi suaugusio asmens lytinį gyvenimą. Todėl šios aplinkybė reikšmės K. U. veiksmų teisiniam vertinimui neturi.

Dėl K. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį

85. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį už tai, kad jis 2019 metais, laikotarpiu nuo gegužės 2 d., 21.21 val. iki gegužės 4 d., 8.37 val., savo klastingu elgesiu privedė nukentėjusiąją S. T. prie savižudybės, dėl ko, ji 2019 m. gegužės 3 d., apie 1.00 val., savo bute pasikėsino nusižudyti – išgėrė 35 vnt. tablečių „Cerucal 10 mg“ ir 2 vnt. tablečių „Ibuprofen 400 mg“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi ji buvo hospitalizuota.

86. Pagal BK 133 straipsnį atsako tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės. Objektyviai privedimas prie savižudybės yra asmens veiksmai (poelgiai), paveikiantys žmogų taip, kad jis apsisprendžia atimti sau gyvybę – nusižudyti, ir tai padaro. Įstatymų leidėjas BK 133 straipsnyje įvardija dvi alternatyvių veiksmų grupes – kaltininko žiaurų ar klastingą elgesį, kurie objektyviai gali būti pripažinti tiesiogine savižudybės priežastimi. Žiaurus elgesys – tai mušimas, kankinimas, sužalojimai, vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atlikti neteisėtus ar žeminančius veiksmus: daryti nusikaltimą, elgetauti, verstis prostitucija ir pan., tyčiojimasis, šmeižimas, įžeidinėjimai, įvairūs grasinimai ir panašūs veiksmai nukentėjusiojo ar jo artimo asmens atžvilgiu. Klastingas elgesys – tai apgaulingas, skaudinantis, dvasiškai žlugdantis kitą žmogų elgesys, dėl kurio jis nusižudo. Veikai pagal BK 133 straipsnį kvalifikuoti yra reikalinga veiksmų (poelgių), dėl kurių nukentėjusysis atsiduria bent subjektyviai beviltiškoje padėtyje, sistema. Vienkartinis sumušimas, įžeidimas, apgavimas ar kitoks nuskriaudimas paprastai negali būti vertinamas žiauriu ar klastingu elgesiu, išskyrus atvejus, kai kaltininko vienkartinis poelgis pasižymi ypatingu žiaurumu ar klastinga išdavyste ir tai yra tiesiogine savižudybės priežastimi. Privedimo prie savižudybės sudėtis – materialioji, baigtu nusikaltimas pripažįstamas nukentėjusiajam nusižudžius. Vertinant, ar kaltininko veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip privedimas prie savižudybės, būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltininko žiauraus ar klastingo elgesio ir nukentėjusiojo savižudybės, t. y. kilę padariniai yra kaltininko veiksmų, o ne kitų priežasčių rezultatas. BK 133 straipsnyje reglamentuotas privedimas prie savižudybės yra tyčinis nusikaltimas. Darydamas šį nusikaltimą kaltininkas turi suvokti, kad žiauriai ar klastingai elgiasi su kitu žmogumi ir to nori, t. y. veikia tiesiogine tyčia. Tuo tarpu padariniai dėl žiauraus ar klastingo elgesio su nukentėjusiuoju gali kilti tiek tiesiogine tyčia, kai kaltininkas nori ir savo elgesiu siekia, kad kitas žmogus nusižudytų, tiek ir netiesiogine tyčia, jeigu žiauriai ir klastingai elgdamasis kaltininkas nesiekia tokių padarinių, bet suvokia, kad skriaudžiamasis gali nusižudyti (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai b. b. Nr. 1A–204/2014; Nr. 1A-39-1076/2021).

87. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą matyti, kad, bylos duomenimis, K. U., pasinaudodamas savo socialinio tinklo www.snapchat.com paskyra „(duomenys neskelbtini)“ bei jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, bendravo su nukentėjusiąja nepilnamete S. T.; šiai išsiuntus jam savo nuotraukas, kurioje ji dėvi tik apatinį trikotažą, K. U. naudojo psichinę prievartą S. T. atžvilgiu grasindamas, kad paviešins jos atsiųstas nuotraukas, o nukentėjusiajai nurodžius, kad dėl jo veiksmų ji ketina nusižudyti, K. U. nesustojo ir toliau šantažavo nukentėjusiąją, kol ji išsiuntė jam savo apnuoginto kūno nuotrauką, kurioje ji pavaizduota nuoga krūtine. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtina nukentėjusiosios S. T. ir liudytojų D. F., A. S. bei G. S. Ž. parodymai (1 t., b. l. 168–171, 11 t., b. l. 186‒191, 4 t., b. l. 25–26, 10 t., b. l. 165‒172, 11 t., b. l. 128‒130, 11 t., b. l. 17‒22), D. F. ir K. U. akistatos metu nustatyti duomenys (4 t., b. l. 185–188), S. T. mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 143–148), K. U. mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu nustatyti duomenys (5 t., b. l. 168–200, 6 t., b. l. 1–86), iš dalies ir paties K. U. parodymai (12 t., b. l. 19‒29).

88. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent dėl šių K. U. veiksmų, bijodama jo grasinimų paskelbti jos apnuoginto kūno nuotraukas viešoje erdvėje, S. T., siekdama nusižudyti, išgėrė 35 vnt. tablečių „Cerucal 10 mg“. Pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegija neįžvelgia. Kaip nustatyta S. T. ir K. U. susirašinėjimo duomenimis, K. U. informuojant S. T., kad jis viešina jos apnuoginto kūno nuotraukas, S. T. bandant jį atkalbėti nuo šių veiksmų atlikimo, K. U. savo veiksmų neatsisako ir toliau tikina S. T., kad jos nuotraukos yra viešinamos: „Matei snapchata? Papostinau į (duomenys neskelbtini) grupę, kad visi parašytų į tavo istaiga mokymo su nuotraukom kad grasini zudytis del vaikinu ir darai tokius dalykus. Tai ko tyli dabar, durnele. Tokia duzus tu pana kad nesitikejau is taves to. Jeigu neatrašysi aš į raštinę nusiunčiu Mokyklos tavo ir sužinos ne tik mokykla ir tėvai tavo. Nvm išsiunčiau jau visiems. Px. Sėkmės <...> XDDDDD gerai šiukšle. Išnyk viskas. Video daryta kaip paspaudžiau ant tavo snap viskuo tavo ft. Kad gali nesimazint. Neatsimazinsi sakau, Mokykloje kitaip bus <...> Tuomet S. T. parašo „Žinai ryt nusizudysiu tai... Ir jau bus nebesvarbu. Bet ką aš tau padariau?“ Tuomet K. U. tęsi savo pranešimus: „Pati kalta kad poasirinkai toki kelia <...>“ „Į tavo Mokyklą išsiunčiau, bet neišsisiuntė Juodraštis išsisaugojo <...> Sakiau nešneku su tavimi arba kvieti trinu isiaiskinam. Arba imetu į (duomenys neskelbtini) grupe“. Po šių pranešimų S. T. K. U. nurodo, kad „As katik izgeriau pilna sauja migdomuju, gal apie 20tableciu tai...“. K. U. jai ir toliau siūlant susitarti, S. T. jam pakartoja, kad išgėrė visą saują migdomųjų ir kad jai jau reiškiasi pirmi simptomai, dėl ko, ji užmigs greitai ir rytoj nebeatsibus. K. U. nereaguojant į šiuos S. T. žodžius, nukentėjusioji toliau prašo K. U. palikti ją ramybėje „<...>As iki ryto nedagyvensiu <...> Blt duok ramiai numirt ka“, į ką K. U. atrašo „Ok Tik darau ką toliau dariau Daugiau nieko Galėsi ir susitikt ir pakalbėt aš per daug geras tau siūlau tau dar atblokuoti snap mane ir pridėt“, į ką S. T. sureaguoja paprašydama K. U. atsiųsti jai savo prisijungimo prie „Snapchat“ duomenis, po ko, jų bendravimas baigiasi (5 t., b. l. 103–107).

89. Šių duomenų kontekste analizuojant K. U. veiksmų atitiktį BK 22 straipsnio 1 dalyje, 133 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, pažymėtina, kad BK 133 straipsnyje reglamentuotas privedimas prie savižudybės yra tyčinis nusikaltimas. Darydamas šį nusikaltimą kaltininkas turi suvokti, kad žiauriai ar klastingai elgiasi su kitu žmogumi ir to nori, t. y. veikia tiesiogine tyčia. Tuo tarpu padariniai dėl žiauraus ar klastingo elgesio su nukentėjusiuoju gali kilti tiek tiesiogine tyčia, kai kaltininkas nori ir savo elgesiu siekia, kad kitas žmogus nusižudytų, tiek ir netiesiogine tyčia, jeigu žiauriai ir klastingai elgdamasis kaltininkas nesiekia tokių padarinių, bet suvokia, kad skriaudžiamasis gali nusižudyti. Be to, kasacinėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš BK 22 straipsnio 1 dalies formuluotės „jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių“ seka, jog pasikėsinimas yra įmanomas tik esant tiesioginei tyčiai (nutartys b. b. Nr. 2K-443/2011; Nr. 2K-12-942/2018, Nr. 2K-115-788/2020; Nr. 2K-43-387/2022).

90. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtų duomenų visumą, S. T. ir K. U. susirašinėjimo turinį bei jų bendravimą sąlygojusias aplinkybes, sprendžia, kad K. U. veiksmai buvo nukreipti ne į siekį privesti nukentėjusiąją prie savižudybės, bet į norą gauti kuo daugiau S. T. apnuoginto kūno nuotraukų. Nors kaltininko tyčia BK 133 straipsnyje numatytų nusikalstamų padarinių atžvilgiu gali būti ir netiesioginė, tačiau iš bylos aplinkybių negalima vienareikšmiškai spręsti, jog K. U., naudodamas psichinį spaudimą S. T. atžvilgiu, sąmoningai numatė, kad dėl jo veiksmų ši gali bandyti nusižudyti. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad S. T., perskaičiusi K. U. žinutes, pirma jam parašo, kad rytoj nusižudysianti. K. U. to visiškai nepaiso ir toliau rašo nukentėjusiajai, reikalauja, kad pridėtų jį į „Snapchat“. Vienoje žinutėje nukentėjusioji siūlo susitikti. Kai S. T. vėliau informuoja K. U., kad išgėrė saują migdomųjų, ji toliau bendrauja su K. U., kuris savo ruožtu rašo „nesamones darai“, „postinam toliau“, toliau reikalauja jį pridėti prie „Snapchato“, ką ši vėliau matomai ir padaro. Kitos dienos priešpietę K. U. rašo S. T., kad nusiuntė nuotraukas į „(duomenys neskelbtini) grupę“, išvadina ją necenzūriniais žodžiais. Iš K. U. reakcijos į pirmą S. T. pranešimą apie savižudybę ir viso susirašinėjimo konteksto matyti, kad nuteistasis rimtai nevertino jos ketinimų. Nors K. U. elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu buvo itin lengvabūdiškas, tačiau iš jo nematyti, kad nuteistasis rimtai numatė, jog S. T. gali nusižudyti ar juo labiau, jeigu sekti kasacine praktika, tiesiogine tyčia siekė privesti ją prie savižudybės. Net ir tokiu atveju, kai atitinkama netiesioginė tyčia nesusiformavo tiesiog dėl to, kad nuteistasis ciniškai, be jokios empatijos ignoravo nukentėjusiosios būseną, jo elgesys išlieka lengvabūdiškas, bet tyčios kaip pozityvaus padarinių suvokimo nepagrindžia.

91. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. U. tyčia dėl S. T. savižudybės byloje nėra neabejotinai įrodyta, todėl K. U. pagal 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl K. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį

92. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog K. U. du kartus – 2019 m. gegužės 26 d. nakties metu, bute adresu (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gegužės 27 d. nakties metu, automobilyje prie ežero (duomenys neskelbtini), išžagino nepilnametę V. S., tokiais savo veiksmais padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje.

93. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais, prieštaringais nukentėjusiosios V. S. parodymais, jokių veiksmų siekdamas pašalinti juose esančius prieštaravimus nesiėmė, neįvertino ir fakto, kad pagal specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes V. S. vis dar išlieka nekalta – jos mergystės plėvė neplyšusi, kas, anot nuteistojo gynėjo, paneigia nukentėjusiosios parodymus ir leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį K. U. buvo pripažintas nepagrįstai.

94. Visgi, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, K. U. parodymus bei jų prieštaringumą, apklaususi nukentėjusiąją V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir sprendžia, kad K. U. veiksmai pagal BK 149 straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuoti pagrįstai.

95. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Veiksmai, atlikti nepilnamečio asmens atžvilgiu, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnio 3 dalį. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi tai suvokti. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

96. K. U. apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl V. S. išžaginimo (dvi nusikalstamos veikos) nepripažino, teigdamas, kad jokių lytinių santykių su V. S. iš esmės neturėjo, tačiau jie buvo pora. Anot K. U., jis vežė V. S. iš vestuvių į jos sesers butą, kur V. S. jam pasiūlė pasimylėti; jis nesuprato, kas tas pasimylėjimas yra, todėl jie tik bučiavosi ir glaustėsi; po to parvežė V. S. į vestuves, o iš vestuvių ją kartu su mama nuvežė namo, kur gulėjo su V. S. vienoje lovoje, tačiau tik ryte pasibučiavo; 2019 m. gegužės 26 d., apie 1.00 val. kartu su V. S. nuvažiavo prie ežero, kur ji pati persėdo pas jį į automobilio galą ir jie bučiavosi, tačiau nebuvo visiškai nusirengę, dėvėjo apatinius drabužius; jie tik trynėsi vienas į kitą per apatinius drabužius, nebuvo įvedęs savo varpos į V. S. vidų, baigė ant galinės sėdynės; jokio smurto V. S. atžvilgiu nenaudojo; sužalojimai ant V. S. kūno galėjo atsirasti nuo jų tarpusavio žnaibymosi (12 t., b. l. 19‒29). Iš šių parodymų visumos seka, kad K. U. neigia bet kokį lytinį santykiavimą su V. S., nurodydamas, net nežino, kas yra lytiniai santykiai, kad, pasak nuteistojo, būtent V. S. su juo norėjo lytinių santykių, buvo jų iniciatorė, bet jis su savo mergina tik bučiavosi ir glaustėsi per apatinius drabužius, visiškai nuogi niekada nebuvo; su V. S. būdamas prie ežero, baigė ant automobilio galinės sėdynės. Šiuos K. U. parodymus, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino jo motina liudytoja A. V.. Jos teigimu, K. U. ir V. S. kelis mėnesius leido laiką kartu, važiavo į vestuves; po K. U. sulaikymo sužinojo, kad jis išžagino V. S. ir tuo nepatikėjo; paklausus jo ar tarp jo ir V. S. buvo lytiniai santykiai, šis nurodė, kad jam tai buvo pirmas kartas, kai jie prisiglaudė ir pasitrynė vienas į kitą, pažymėdamas, kad savo varpos į V. S. makštį jis nebuvo įvedęs (12 t., b. l. 38‒44).

97. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie nuteistojo parodymai yra paneigti bylos duomenimis. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau aptarti K. U. parodymai, visiškai neatitiko jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktos byloje nagrinėjamų įvykių versijos. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad 2019 m. gegužės mėnesį, dienos nežino, jis su draugais paėmė V. S. iš vestuvių ir jos sesers bute mylėjosi; tada nuvežė V. S. į vestuves, paėmė jos mamą ir parvežęs jas, liko jų namuose nakvoti; su V. S. miegojo vienoje lovoje; ryte tarp jų buvo lytinis aktas abipusiu sutikimu; mylėjosi su V. S. natūraliu būdu, prezervatyvo nenaudojo; lytinį aktą baigė ant lovos; jokio smurto V. S. atžvilgiu nenaudojo; tos pačios dienos naktį, apie 0.30 val., su V. S. nuvažiavo apie ežero, kur V. S. jam pasiūlė atsisėsti ant automobilio galinės sėdynės ir ten jie pasimylėjo; jokio smurto prieš V. S. nenaudojo; nėra jos smaugęs; tik bučiniais padarydavo jai „zasosus“, yra įkandęs jai į ranką (5 t., b. l. 21–23). Iš šių K. U. parodymų matyti, jog K. U. aiškiai žinojo, kas yra lytiniai santykiai, nurodydamas buvus tris lytinius aktus su V. S. – jos sesers namuose vestuvių metu, jos namuose po vestuvių ir automobilyje prie ežero, nurodydamas, kad visus šiuos tris lytinius aktus iniciavo ne jis, bet V. S. ir jokio fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo.

98. Atsižvelgiant į paminėtus prieštaravimus nuteistojo parodymuose, K. U. kodėl juos keitė, teisėjų kolegija neturi pagrindo besąlygiškai pasitikėti K. U. parodymais. Todėl nagrinėjamu atveju K. U. parodymus teisėjų kolegija vertina tik tiek, kiek jie atitinka kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytus ir abejonių teisėjų kolegijai nekeliančius duomenis.

99. Prieš aptariant nukentėjusiosios V. S. parodymus būtina pažymėti, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu (mažamečiu) ir kuriems nepilnametis (mažametis) pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio nepilnamečio (mažamečio) parodymai. Nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai nepilnamečio (mažamečio) asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo parodymais. Visgi, kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294-648/2017).

100. Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad ją K. U. išžagino du kartus: pirmasis kartas vyko juos namuose, antrasis – prie ežero automobilyje. Pasakodama apie išžaginimo atvejį, vykusį jos namuose, V. S. paaiškino, kad tą dieną ji su mama buvo vestuvėse ir buvo sutarę, kad K. U. jas abi paims iš šventės ir parveš namo. K. U. atvažiavo apie 17.00 val. pasiimti jos vienos. Jie nuvažiavo į Vilnių pasivažinėti su draugais. Į šventės vietą pasiimti mamos grįžo apie 22.00 val. Jie visi nuvyko į jos namus. Mama nuėjo miegoti ir ji su K. U. kambaryje liko viena. Jie atsigulė į lovą ir K. U. ėmė sagstyti jos suknelę. Ji norėjo persirengti naktinius, tačiau K. U. pasakė, kad to daryti nereikia, nurengė jai suknelę ir nusirengė pats. Jie pradėjo bučiuotis, tačiau ji pasiūlė eiti miegoti, nes buvo labai pavargusi. K. U. su pasiūlymu nesutiko ir tęsė savo veiksmus – tampė ją už plaukų, laikė rankas, tokiu būdu siekdamas lytinio santykiavimo su ja. Ji laikė rankas ant jo, stūmė jį nuo savęs, bandė išlipti iš lovos, sakė, kad nori persirengti naktinius, kad nori eiti miegoti, tačiau jis reikalavo ateiti į lovą, kur ją išžagino. Kitas įvykis buvo automobilyje prie ežero. Tą dieną jie važinėjosi su draugais po Vilnių, tačiau apie 1.00 val. ji su K. U. atvyko prie ežero vieni. K. U. persėdo į automobilio galą, taip pat liepė pasielgti ir jai, tačiau ji nurodė, kad nori važiuoti namo. Po šių žodžių K. U. automobilio gale atsisėdo tiesiai už jos ir perkišęs ranką pradėjo ją smaugti, nurodydamas, kad jeigu ji neperlips į automobilio galą, jai skaudės dar labiau. Jai skaudėjo, buvo sunku kvėpuoti, kaklas buvo raudonas. Ji persėdo į automobilio galą, kur K. U. ją paguldė ir atsigulė ant jos. Pradėjo ją nurenginėti – atsegė diržą, nuėmė kelnes ir kelnaites, nusirengė pats. Ji jo prašė važiuoti namo, klausė, ką jis daro, tačiau daugiau nieko negalėjo padaryti, nes buvo prispausta. Atstūminėti K. U. ji ėmė tada, kai jis pradėjo nurenginėti jos kelnes, nes buvo nekalta, tačiau K. U. į tai nereagavo ir tęsė savo veiksmus. Ji laikė savo rankas prie jo kaklo, jį atstūminėjo. Tačiau jis paėmė jos rankas, kad ji nieko nebegalėtų padaryti. Kai jie pasimylėjo, K. U. atsistojo, apsimovė kelnes, užsisegė diržą, susitvarkė ir viskas. Kai jie pasimylėjo, ji savyje pajautė kažką nemalonaus. Viskas užtruko gal porą minučių. Kai savyje pajautė K. U. varpą, jis judėjo pirmyn ir atgal. Ant automobilio sėdynės buvo šlapia (2 t., b. l. 96–103).

101. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme V. S. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus ji paaiškino, kad apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji supainiojo jos atžvilgiu atliktų K. U. veiksmų seką (kas, be kita ko, užfiksuota ir jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole), jai buvo stresas, tokiuose įvykiuose ji dalyvavo pirmą kartą, apklausos metu girdėjo, kaip už sienos kalba kiti proceso dalyviai ir teisėjai, buvo išsigandusi, todėl susipainiojo, tačiau šias aplinkybes ji patikslino iš karto. Paklausta, kodėl po pirmojo jos išžaginimo atvejo ji dar kartą susitiko su K. U. ir važiavo su juo prie ežero, V. S. paaiškino, kad tuo metu K. U. disponavo jos apnuoginto kūno nuotraukomis ir nuolat grasino jas paviešinti jei ji nustos su juo bendrauti. Bijodama nuotraukų paviešinimo, ji vykdė visus jo reikalavimus, todėl sutiko su juo susitikti po pirmojo išžaginimo atvejo. Be to, nukentėjusioji vis dar jautė prieraišumą K. U., nurodydama, jo galvojo, jog jie lyg ir pora.

102. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. S. parodymais, nepaisant apeliaciniame skunde keliamų abejonių dėl parodymų nuoseklumo bei įvykių eigos, teisėjų kolegija neįžvelgia. Esmines vertinamo įvykio aplinkybes tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nukentėjusioji aiškino vienodai, patvirtino, kad K. U. ją išžagino du kartus – prie ežero ir jos namuose, abu kartus lytinių santykių su K. U. ji nenorėjo, stūmė jį nuo savęs, tačiau K. U. į tokius jos veiksmus nekreipė jokio dėmesio, pažymėdama ir tai, kad jos atžvilgiu abu kartus buvo smurtaujama, laikant ją pačią prispaustą, suimant jos rankas ir neleidžiant jomis atlikti jokių aktyvių veiksmų, tampant ją už plaukų bei smaugiant. Sutiktina, kad tam tikrose aplinkybėse, kaip pvz., nurodant, kuris išžaginimo atvejis buvo pirmasis, V. S. painiojosi, tačiau tokį jos elgesį, teisėjų kolegijos vertinimu, sąlygojo ne melavimas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet jaunas amžius ir nepatyrimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu V. S. buvo nepilnametė, iki vertinamų įvykių jokių reikalų su teisėsaugos pareigūnais neturėjo ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo pirmą kartą. Peržiūrėjus jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašą matyti, kad savęs nevaržydama V. S. kalbėjo tik tomis temomis, kurios yra priimtinos visiems paaugliams – apie jos laisvalaikį su draugais, simpatiją K. U., jos santykius su draugėmis ir pan. Tačiau apklausai priartėjus prie intymių temų, susijusių su erotinio pobūdžio nuotraukų siuntimu K. U., jų lytiniu santykiavimu ir K. U. veiksmais jo metu, K. U. grasinimais bei manipuliatyvaus jo bendravimo su ja, nukentėjusioji nebuvo linkusi atvirauti, akivaizdžiai jausdama gėdą ir stengdamasi kuo greičiau užbaigti jai nemalonią apklausą. Negana to, remiantis V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visuma, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu ji girdėjo, kaip už sienos kalba kiti proceso dalyviai ir teisėjai, kas įvertinus nukentėjusiosios amžių, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad tokia apklausa nepilnametei merginai, patyrusiai ne tik psichologinę bei fizinę, bet ir seksualinę prievartą, be kita ko, nuo asmens, kuriam ji jautė simpatiją, kėlė stresą, kurio apimta ji galėjo neprisiminti tam tikrų įvykių aplinkybių, o kai kurias jų ir supainioti tarpusavyje. Visgi, neatitikimai nukentėjusiosios parodymuose, esmines vertinamų įvykių faktines aplinkybes jai aiškinant vienodai, nesudaro pagrindo juos atmesti kaip nepatikimus ir nesivadovauti jais, sprendžiant K. U. kaltės klausimą. Apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiosios parodymai nėra visiškai sklandūs: ji supainiojo įvykių seką, be to, parodė, kad prie ežero, kai K. U. ją privertė persėsti ant galinės sėdynės, jie bučiavosi, tuomet V. S. pradėjo atstūminėti nuteistąjį, nes, pasak nukentėjusiosios dar buvo nekalta; kai šis atseginėjo diržą tačiau, kita vertus, vėliau pagalvojo, kad jis yra nukentėjusiosios vaikinas, tai gal nieko blogo čia nebuvo. Paaiškinimo reikalavo ir aplinkybė, kad nepaisant nutikimo namie V. S. vis vien išvažiavo su K. U. prie ežero. Kita vertus, kaip matyti tiek iš nukentėjusiosios parodymų, tiek iš susirašinėjimų turinio matyti, kad K. U. elgesys buvo manipuliuojantis; jis grasino paviešinsiąs intymias nukentėjusiosios nuotraukas, ko pastaroji ypač bijojo dėl vyresniojo brolio reakcijos; nuteistasis siekė V. S. elgesio kontrolės priekaištaudamas dėl jos susitikimų su kitais asmenimis; be to, nepaisant smurtavimo V. S. ir toliau bendraudavo su K. U., taigi turėjo sunkumų nutraukti su juo akivaizdžiai užnuodytus santykius. Taigi toks ambivalentiškas nukentėjusiosios elgesys rodo, kad K. U. pavyko pasinaudoti nepilnametės nebrandumu ir, be kita ko disponuojant intymiomis nuotraukomis, sukurti tam tikrą priklausomybės santykį. Taigi nors V. S. parodymuose esama gynybiškumo, ji teigia, kad kai kurių dalykų nežino ar nepamena (pvz., paklausta, ar turėjo „Tiktok“ platformos paskyrą nepaisant ten fiksuoto jos vaizdo įrašo), vis dėlto teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytomis esminėmis įvykių aplinkybėmis. Taip pat ir tai, kad tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek apeliacinės instancijos teisme, V. S., viena vertus, neslėpė šių prieštaringumų, tačiau, kita vertus, esminėse aplinkybėse išliko nuosekli, rodo, kad nukentėjusioji nekūrė dirbtinos istorijos, kad melagingai apkalbėtų K. U.

103. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde minimo liudytojo A. S. parodymai. Nors jis ir teigė, kad V. S. teiginiai dėl išžaginimo gali būti jos pačios fantazija, ji gali sumeluoti, yra gudri, gali išsisukti nuo visko, būdavo, kad ir draugams meluodavo, tačiau šie liudytojo parodymai, kurie nusako jo subjektyvų V. S. charakterio vertinimą, kurio liudytojas nedetalizavo, savaime nesudaro pagrindo atmesti nukentėjusiosios parodymus kaip nepatikimus, juo labiau, kad pats A. S. nebuvo nei tiesioginis, nei netiesioginis byloje nagrinėjamų įvykių liudytojas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo apklausta ir daugiau liudytojų, pažinojusių tiek V. S., tiek K. U. – D. F., D. N., K. Š., G. S. Ž., tačiau nei vienas jų nepatvirtino A. S. nurodytų aplinkybių dėl tariamo V. S. polinkio meluoti draugams ar kitiems asmenims, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl V. S. tariamo polinkio meluoti atmestini kaip nepagrįsti.

104. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad esminėse aplinkybėse V. S. parodymai atitiko ir kitus baudžiamosios bylos duomenis. V. S. motina liudytoja I. S. parodė, kad ji iš savo dukters žodžių žino, kad K. U. ją išžagino; pirmą kartą tai įvyko jų namuose, o antrąjį kartą – prie ežero automobilyje; pasakodama apie pirmąjį įvykį, V. S. jai parodė, kad po vestuvių joms grįžus į namus, K. U. prie jos lindo, nors ji nenorėjo, bet jis prievarta ją paėmė ir išprievartavo; apie antrąjį atvejį sakė, kad jie automobiliu nuvažiavo prie ežero, kur K. U. perlipo ant galinės automobilio sėdynės, smaugė ir mušė ją, tampė už plaukų, tada ji perlipo pas jį ir jis vėl ją (10 t., b. l. 141‒152). Iš esmės analogišką įvykių versiją, tik kiek detaliau, I. S. pateikė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Jos teigimu, 2019 m. birželio 1 d., apie 21.30 val., V. S. kartu su R. S. grįžusi namo papasakojo, kad 2019 m. gegužės 26 d., apie 1.30 val., po šventės, kai K. U. parvežė jas namo ir liko pas jas nakvoti, jis V. S. rankomis mušė per veidą ir rankas, uždengė ranka burną ir išžagino; 2019 m. gegužės 27 d., apie 24 val. (duomenys neskelbtini), prie ežero, automobilyje K. U. atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės ir liepė V. S. ateiti pas jį; jai pasakius, kad į automobilio galą ji nelips, K. U. pradėjo ją smaugti; kadangi jai skaudėjo, ji sutiko atsisėsti šalia K. U., kur jis ją antrą kartą išžagino; nuo 2019 m. gegužės 26 d. ji matė ant V. S. kūno įvairias mėlynes ir klausė, iš kur jos, V. S. jai sakydavo, kad K. U. jai įžnybė ar įkando į ranką (2 t., b. l. 68–69). Sugretinus šiuos I. S. parodymus su V. S. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina abejonių nekelianti išvada, kad jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutapo. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog V. S., kitaip negu jos motina liudytoja I. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kuriai dukra papasakojo apie įvykį, nenurodė, kad pirmojo žaginimo metu K. U. smūgiavo V. S. į veidą, ši aplinkybė nesumenkina nukentėjusiosios parodymų patikimumo dėl esminių įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad, pasak nukentėjusiosios, K. U. jos atžvilgiu ne kartą smurtavo, taip pat ir mušdamas į veidą, taigi motina tiesiog galėjo neteisingai suprasti dukros pasakojimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. S. ir I. S. parodymai dėl antrojo įvykio prie ežero, kad K. U. nukentėjusiąją smaugė ir tampė už plaukų, iš esmės sutampa. Todėl pagrindo visiškai atmesti I. S. parodymus kaip nepatikimus, be kita ko, įvertinus ir tai, kad V. S. savo mamai pasipasakojo netrukus po antrojo jos išžaginimo, I. S. matant ant savo dukters kūno tam tikrus sužalojimus, kurie vėliau buvo nustatyti ir specialisto išvadoje, teisėjų kolegija neįžvelgia. Be to, V. S. brolis R. S., parodė, jog 2019 m. birželio 1 d. jis matė ant savo sesers kūno mėlynes, klausė, kas nutiko, ir sesuo jam papasakojo, kad K. U. jos atžvilgiu smurtauja; sesuo motinai pasakojo, kad K. U. ją išžagino; jam ji bijojo viską pasakoti, gėdijosi (2 t., b. l. 129–131, 10 t., b. l. 179‒184); liudytojas A. S. taip pat parodė, kad V. S. jam pasakojo, jog K. U. ją išžagino ir jos atžvilgiu smurtavo (4 t., b. l. 25–26, 11 t., b. l. 128‒130); liudytojas D. F. nurodė kad iš K. Š. žinojo, jog K. U. išžagino V. S. (10 t., b. l. 165‒172).

105. Kita vertus, iš minėtų parodymų negalima neabejotinai spręsti, jog K. U. nukentėjusiąją V. S. mušė į veidą būtent išžaginimo metu namuose; apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tai paneigė ir pati nukentėjusioji V. S., pasak kurios parodymų K. U. jos prievartavimo metu namuose nemušė; pirmojo įvykio metu K. U. ją tempė už plaukų ir laikė rankas. Taip pat ir 2019 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog V. S. tyrimo metu paaiškino, jog K. U. ją mušė antrojo lytinio akto metu (t. 2, b. l. 107). Nors I. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kuriai dukra papasakojo apie įvykį, nurodė, kad K. U. smūgiavo V. S. į veidą pirmojo žaginimo metu, tai nesumenkina nukentėjusiosios parodymų patikimumo dėl esminių įvykio aplinkybių, be to, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu jos galėjo būti patikslinamos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. S. ir I. S. parodymai dėl antrojo įvykio prie ežero, kad K. U. smaugė nukentėjusiąją ir tampė už plaukų, iš esmės sutampa. Tačiau kadangi aplinkybė, jog K. U. būtent prievartinio akto metu mušė nukentėjusiąją V. S., byloje nėra neabejotinai nustatyta, kaip ir liudytjos I. S. nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis uždengė nukentėjusiajai burną ranka, jos iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos.

106. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad

K. U. išžagino nepilnametę V. S., o būtent: jis, 2019 m. gegužės 26 d., apie 02.00 val., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, žinodamas, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė ir turėdamas tikslą su nepilnamete V. S. lytiškai santykiauti, atsigulęs šalia jos į lovą, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tampydamas pastarąją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tuo palauždamas jos valią ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, užgulė ją, įvedė varpą į jos makštį ir taip lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja natūraliu būdu prieš jos valią ir tokiu būdu pastarąją nepilnametę išžagino. Šiais savo veiksmais K. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.

107. Apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad liudytojų parodymai yra netiesioginiai, t. y. betarpiškai V. S. išžaginimo jie nematė, apie tai jiems papasakojo arba pati V. S., arba kiti asmenys, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, tai nesudaro pagrindo juos atmesti kaip netinkamus ir nesiremti jais, sprendžiant K. U. kaltės klausimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Byloje yra svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-224/2014, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-343-719/2018, Nr. 2K-229-495/2021). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-229-495/2021). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-275-976/2017, Nr. 2K-264-976/2019, Nr. 2K-15-976/2021, Nr. 2K-229-495/2021).

108. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiesiogiai įvykio nemačiusių, tačiau iš V. S. ar kitų asmenų apie įvykį žinančių liudytojų I. S., R. S., A. S. ir D. F. parodymai dėl esminių byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. tai, kad V. S. buvo išžaginta K. U., jos atžvilgiu panaudojant fizinę prievartą, iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus.

109. Greta aptartų įrodymų papildomai atkreiptinas dėmesys ir į 2019 m. birželio 1 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime bei 2019 m. birželio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1813/2019 (01) nustatytos aplinkybes. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 1 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, V. S. 2019 m. birželio 1 d. buvo nustatytas gerklės (kaklo priekinės dalies) sumušimas, fiksuota klinikinė diagnozė: kaklo, kairio žasto, juosmens sumušimai; gydytojas nurodė, kad kaklo kairėje pusėje, kairiame žaste ir juosmenyje kairėje pusėje poodinės hematomos, patinimai, palpuojant skausminga; lūžių požymių nėra (2 t., b. l. 74). Iš esmės analogiškos aplinkybės konstatuotos ir 2019 m. birželio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1813/2019 (01), kurios duomenimis, V. S. padaryta poodinės kraujosruvos kakle, dešinėje krūtyje, pilve, kairiame žaste, odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje, kairiame šone; sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais); poodinės kraujosruvos kakle padarytos prieš 3–6 paras, dešinėje krūtyje, kairiame žaste – prieš 8–14 parų, odos nubrozdinimai – prieš 1–2 savaites iki apžiūros; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; paprastai tokie sužalojimai pasekmių neturi (2 t., b. l. 107–108). Įvertinus tai, kad K. U. seksualinio prievartinio pobūdžio veiksmai V. S. atžvilgiu buvo įvykdyti 2019 m. gegužės 26–27 d., t. y. 5–6 paros iki V. S. apžiūros, atsižvelgiant ir į tai, kad specialisto išvadoje nustatytas kraujosruvos V. S. kakle iš esmės atitinka jos parodymus dėl jos atžvilgiu K. U. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad visi šie sužalojimai nėra specifiškai būdingi tik išžaginimui, tačiau kolegija nemato pagrindo abejoti V. S. parodymais, jog išžaginimų metu ji buvo smaugiama, ir jos atžvilgiu buvo panaudota ir kitokio pobūdžio fizinė prievarta – prispaudimas, rankų laikymas ir pan., tuo tarpu kai kiti sužalojimai galėjo būti patirti ankstesnių susitikimų metu. Byloje nėra ginčo, kad V. S. ir K. U. dažnai pykdavosi. Tai betarpiškai patvirtina ne tik V. S. parodymai, bet ir jos bei K. U. tarpusavio susirašinėjimo turinys (aptartas vertinant K. U. veiksmus, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 145 straipsnio 2 dalį). Be to, remiantis V. S. parodymais, K. U. jos atžvilgiu buvo smurtavęs ir ankščiau. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. S. parodė, kad vieną dieną (kuri tai buvo diena, nepatikslino) ji telefonu susipyko su K. U. dėl to, jog sumelavo jam savo buvimo vietą. K. U. liepė jai per 5 min. pristatyti į jo nurodytą vietą, ką ji ir padarė. Jiems susitikus, jis pradėjo grasinti, kad išsiųs visas jo turimas jos erotinio pobūdžio nuotraukas draugams ir broliui, ji ėmė jo prašyti kad tas nuotraukas ištrintų, tačiau K. U. pradėjo ant jos rėkti, spjovė jai į veidą, atėmė jos telefoną, pradėjo jį tikrinti, trenkė jai į veidą 3 kartus (2 t., b. l. 96–103). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji taip pat nurodė, kad K. U. jai buvo trenkęs į veidą delnu, už plaukų tampydavo, yra sudavęs į rankas, į šonkaulius, į pečius, ant rankos buvo didžiausia mėlynė dar prieš tas vestuves, bandė ją paslėpti tonaliniu kremu važiuodama į vestuves, bet jos ranka vis tiek buvo mėlyna ir visi matė. K. U. ją buvo sumušęs du ar tris kartus, tačiau smaugė tik automobilyje prie ežero.

110. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus įvertintinas ir faktas, kad pagal 2019 m. birželio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1813/2019 (01) nustatytas aplinkybes, V. S. tepinėlyje su makšties turiniu, tamponėliuose su makšties turiniu, su nuoplovomis nuo išorinių lūpų spermos nerasta; V. S. lytinių organų srityje sužalojimų nėra (2 t., b. l. 107–108). Visgi, vien tik faktas, kad V. S. lytiniuose organuose jokie sužalojimai nebuvo rasti, priešingai nei tai iš esmės konstatuojama apeliaciniame skunde, nepaneigia jos lytinio santykiavimo su K. U. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad dėl V. S. mergystės plėvės sandaros galėjo būti atliekamas lytinis aktas, nepažeidžiant mergystės plėvės (2 t., b. l. 107–108). Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas K. U. parodė, kad lytinį aktą namuose baigė ant lovos, o nukentėjusioji V. S. dėl įvykio automobilyje prie ežero parodė, kad ant sėdynės buvo šlapia, iš jos jokių išskyrų nebuvo. Tai paaiškina aplinkybę, kad V. S. makšties turinyje nebuvo rasta spermos pėdsakų. Taigi vien faktas, jog ant V. S. lytinių organų nebuvo aptikti lytiniam santykiavimui būdingi požymiai, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais dėl jos išžaginimo fakto.

111. Abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. S. išžaginimo teisėjų kolegijai nekelia ir apeliacinio skundo motyvai, kad K. U. neturėjo galimybės suprasti, jog fiziškai liesdamasis prie V. S. tai jis atlieka prieš jos valią. Motyvuodamas šią išvadą nuteistojo gynėjas nurodo, kad V. S. ir K. U. siejo romantiniai santykiai, abu išžaginimo atvejais jie bučiavosi, todėl K. U. negalėjo suprasti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš V. S. valią. Byloje nėra ginčo, jog V. S. ir K. U. buvo pora. Tai patvirtino ne tik pati V. S., bet ir liudytojai D. N., K. Š. ir G. S. Ž. Tačiau šioje vietoje būtina įvertinti V. S. ir K. U. santykių pobūdį. Kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 11 d. K. U. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole užfikuotais duomenimis, K. U. su V. S. telefonu bendravo kiekvieną dieną, tačiau išties romantiniai susirašinėjimai tarp jų buvo itin reti. Dažniausiai pora pykosi, o konflikto iniciatoriumi nuolat tapdavo būtent K. U. Kaip matyti iš jo V. S. parašytų SMS pranešimų, juose buvo gausu įžeidinėjimų ne tik pačios nukentėjusiosios, bet ir jos šeimos narių atžvilgiu, pranešimuose netrūko ir grasinimų paviešinti V. S. intymias nuotraukas (5 t., b. l. 101–167). Todėl, bijodama galimų pasekmių jai nevykdant K. U. reikalavimų – nuotraukų paviešinimo, V. S. stengėsi per daug jam neprieštarauti, nuolat jo atsiprašinėjo, po konfliktų su K. U. susitaikydavo ir tęsdavo bendravimą su juo. Kaip nustatyta nukentėjusiosios V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų visuma, K. U. ją dažnai mušdavo už tai, kad ji nepadaro to, ko jis nori, jis jai liepdavo rašyti, kad ji jo nori, todėl ji jam –rašė žinutes, kad jam „duos“, kad jį myli, be kita ko ir po byloje nagrinėjamų įvykių nurodo, kad niekada jo nepaliks ir ilgai draugaus, daug kartų atsiprašinėja dėl savo neva nederamo elgesio, nurodo, kad „nesipisu su niekuom, tik su tavim“ (t. y. K. U.) (2 t., b. l. 96–103). Byloje taip yra užfiksuotas V. S. ir K. U. susirašinėjimas per „Facebook“ platformą, kur V. S. nuteistajam linki saldžių sapnų, nurodo, kad „jam viską leis“, į ką K. U. atsako, jog „pirmą kartą leidai <...> “pist“, <...>„dabar bet kaip neleisi“ (t. 6, b. l. 54-84). Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad K. U. nukentėjusiajai pakaitomis siunčia meilias žinutes, tačiau labai gretai pereina ir į visiškai priešingą toną, taip pat vadina nukentėjusiąją „pizda“, „kurva“, „šiukšle“, „urode“, „jibanuta idiote“ ir pan., nurodo, kad dabar neva skiriasi, kad bando pjaustytis ranką, daug kartų grasina, kad viešina ar paviešins jos intymias nuotraukas ar videoįrašą, kad viską „pasakys jos mamai“, nusiųs nuotraukas broliui, rašo „kentėk“, o V. S. savo ruožtu daug kartų prašo „baigti“ ir „to nedaryti“, „nesiųsti“, „neviešinti“ ar „ištrinti“. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į tokį K. U. ir V. S. tarpusavio bendravimą, iš esmės paremtą nuolatine nukentėjusiosios baime, jos amžių, įvertinus, itin manipuliatyvų, išnaudojantį K. U. elgesį, akivaizdu, kad tai nebuvo lygiaverčiai santykiai. Susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad V. S. labai bijojo galimo intymios informacijos paviešinimo. Pastebėtina, kad abiejų bendravimas radikaliai pasikeičia birželio 1 d. vakarą, kai V. S., matomai papasakojusi ar nusprendusi papasakoti apie įvykius savo šeimos nariams, K. U. parašo, kad daugiau jam nebeskambins, o pastarasis į tai reaguoja labai nervingai, keliomis – neatsakytomis – žinutėmis reikalauja jam atrašyti, kitą dieną dar parašo grasinančią žinutę, kad „Dabar su Bmw atvaziuojam zvakuciu padauzyti“ (t. 5, b. l. 153-154).

112. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. U. taip pat galėjo suprasti, kad V. S. lytinių santykių nenori. Kaip nurodė V. S., abiem išžaginimų atvejais pradžioje ji savanoriškai bučiavosi su K. U.. Tačiau K. U. ėmus ją nurenginėti, abiem atvejais ji ėmė K. U. nuo savęs stumti, bandydama paaiškinti, kad jai reikia namo (įvykis prie ežero), arba kad ji nori miego (įvykis jos namuose), savo rankas laikė jam prie kaklo, bet K. U. jos atsikalbinėjimų nesiklausė, abiem atvejais ją prispaudė, laikė jos rankas ir atliko prievartinį lytinį aktą. Svarbu paminėti, kad išžaginimo prie ežero metu K. U. jau pačioje pradžioje ėmė smurtauti V. S. atžvilgiu – ją smaugė, reikalaudamas jos persėsti ant galinės automobilio sėdynės, kur tuo metu sėdėjo jis. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė V. S. bauginančią situaciją, dėl kurios jos pasipriešinimas išžaginimo metu buvo dar menkesnis. Nesant pagrindo abejoti, kad K. U., lytiškai santykiaudamas su V. S., suvokė prievartinį savo veiksmų pobūdį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad komentuojamų įvykių metu jis jau buvo sulaukęs pilnametystės, tačiau, sprendžiant iš byloje nustatyto jo draugų rato, akivaizdu, kad savo draugus, tame tarpe ir merginas, jis dažniau rinkdavosi nepilnamečių tarpe, draugams girdamasis, kad nepilnametės merginos yra lengviau sukalbamos ir greitai pasiduoda jo įtakai. Taigi K. U. galima apibūdinti kaip protingą, ypatingai manipuliatyvų asmenį, kuris puikiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, ir siekdamas palengvinti jų atlikimą, pasirinkdavo tokius asmenis, su kuriais tai padaryti būtų lengviausia. Būtent toks jo elgesys pastebimas ir V. S. išžaginimų atvejais – ilgą laiką manipuliavęs nukentėjusiąja, kontroliuodamas elgesį, disponuodamas jos erotinio pobūdžio nuotraukomis ir grasindamas jas paviešinti jei tik ji nesielgs taip, kaip jis nori, panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, jis palaužė jos pasipriešinimą ir atliko prievartinius lytinius aktus prieš V. S. valią. Įvertinus K. U. veikimo schemą, pagrindo manyti, jog jis neturėjo galimybės suvokti, kad su V. S. santykiauja prieš jos valią, teisėjų kolegija neįžvelgia. Juo labiau, jog, remiantis V. S. ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, ji sakė K. U., kad jis prie jos nelįstų, jį atstūminėjo.

113. Šios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginiai, kad V. S. išžaginimo jos namuose metu, jos motina I. S. miegojo kitame kambaryje ir jokių prievartos garsų negirdėjo, o kitą dieną pabudusi ji matė V. S. ir K. U. apsikabinusios lovoje, vėliau girdėjo, kaip jie pykosi, per bendrus pusryčius siūlė šampano. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad iki V. S. išžaginimo jos namuose, ji su mama linksminosi vestuvėse, kur I. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Kai V. S. su mama ir K. U. grįžo į namus po vestuvių, I. S. buvo stipriai išgėrusi, todėl ji iš karto nuėjo miegoti. Negana to, V. S. pažymėjo, kad jos mama vartojo stiprius vaistus, todėl jai reikėjo mažai alkoholio, kad ji stipriai įmigtų ir ją būtų sunku pažadinti. Be to, V. S. patvirtino nenorėjusi gąsdinti savo mamos, todėl būdama kambaryje su K. U. ir stengdamasi jį atstumti nuo savęs, ji nešaukė ir pagalbos nekvietė. Manipuliuojantys, priklausomybe ir pasidavimu grįsti santykiai, gėda, jog intymios nuotraukos gali būti paviešintos, taip pat ir nukentėjusiosios nebrandos sąlygotas galimas nesusigaudymas, kas iš tiesų atsitiko, taip pat paaiškina, kodėl V. S. atsiskleidė tik vėliau, papasakodama mamai apie patirtus išgyvenimus.

114. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepaaiškino, kodėl nesivadovauja V. S. parodymais, kad nukentėjusioji, kartu su K. U. prieš vestuves atvykusi į K. U. butą, atvažiavo paimti savo daiktų, ten jie apsikabino ir pasibučiavo, lytinių santykių nebuvo; šiuos parodymus V. S. patvirtino ir apklausiama apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu K. U. ikiteisminio tyrimo metu (bet ne teisme) nurodė priešingai. Be to, liudytojai G. S. Ž. ir K. Š., kurie tuo metu laukė lauke automobilyje, teisiamajame posėdyje parodė, kad K. U. jiems vėliau gyrėsi, jog pasimylėjo su V. S. (t. 10, b. l. 196-198; t. 11, b. l. 19-22). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie prieštaravimai K. U. atsakomybės dėl jam įkaltintų žaginimo epizodų savaime nei patvirtina, nei paneigia.

115. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas ir jos neva išžaginimo aukoms nebūdingo elgesio, pasireiškusio netrukus po nagrinėjamų įvykių, analizei. Teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje nuteistojo gynėjas pateikė faktinių aplinkybių nustatymo protokolą, kad 2019 m. liepos 26 d. savo socialinio tinklo „Tiktok“ paskyroje V. S. patalpino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ji dalyvauja vakarėlyje, šoka ir filmuojasi greta dviejų apatines kelnaites dėvinčių vyrų, V. S. patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuota mergina yra ji, paaiškindama ir tai, kad vaizdo įrašas buvo padarytas švenčiant jos draugės 18 metų gimtadienį sodyboje su pirtimi. Sutiktina, jog merginos, savanoriškai besifilmuojančios pusnuogių vaikinų apsuptyje, elgesys nėra būdingas seksualinę prievartą patyrusioms aukoms, tačiau, kita vertus, jis savaime nei patvirtina, nei paneigia kaltinimo išžaginimu.

116. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. U. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį už dvi nusikalstamas veikas.

Dėl bausmės

117. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. U. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavus į BK 148 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos) bei K. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį išteisinus, spręstina dėl jam pagal BK 148 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės ir bausmių subendrinimo.

118. BK 148 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.Vertindama K. U. veikų pavojingumą, teisėjų kolegija atkrepia dėmesį, kad nuteistasis šantažavo nepilnametes, pasinaudodamas jų nebranda ir pažeidžiamumu. Svarbu tai, kad nukentėjusioms nutraukus su juo bendravimą ir atsisakius toliau vykdyti jo reikalavimus, K. U. kai kurių nukentėjusiųjų erotinio pobūdžio nuotraukas siuntė tretiesiems asmenims, nukentėjusiosios G. G. atveju taip pat ir mokytojams bei mokyklos administracijai, kas, įvertinus nukentėjusiųjų amžių padarė didelę emocinę žalą nukentėjusiosioms. Įvertintina ir tai, kad visos K. U. padarytos nusikalstamos veikos pasižymėjo sistemingumu, beatodairišku, manipuliuojančiu elgesiu – iš merginų gautas nuotraukas K. U. archyvavo atskirame aplanke asmeniniame kompiuteryje, jomis neretai gyrėsi savo draugams, iš susirašinėjimo turinio taip pat matyti (ypaš iš V. S. atžvilgiu surinktų duomenų), kad jis mėgavosi aukos kontrole bei žeminimu. Beatodairiškumas ir bet kokios empatijos trūkumas ypač matyti S. T. epizode, kuomet K. U. tęsė savo veiksmus ir tuomet, kai mergina jam parašė apie ketinimą bei bandymą žudytis.

119. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptariant K. U. asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, kad K. U. yra jauno amžiaus, praeityje teistas nebuvo, yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, iki sulaikymo mokėsi (duomenys neskelbtini), kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors praeityje K. U. buvo baustas administracine tvarka (8 t., b. l. 72–74), tačiau jo padaryti dveji administraciniai nusižengimai (techninė automobilio avarija ir važiavimas viešuoju transportu be bilieto) savo pobūdžiu skiriasi nuo šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl sprendžiant dėl jam skirtinos bausmės nevertinami. Atskleisdama K. U. asmenybę, reikia įvertinti byloje nustatytus K. U. psichikos sutrikimus. Teismo psichiatrijos, teismo ekspertizės akte Nr. 75U-I-16/2020 nustatyta, kad 2003–2010 metais K. U. buvo nustatytos šios diagnozės: kombinuotas balsinis ir daugybinis motorinis tikas, prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir padidinto nerimo (emocijų sutrikimas) sutrikimas vaikystėje; tiek nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir šiuo metu K. U. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas. Nuteistasis turėjo elgesio problemų, nesutarė su bendraamžiais, dėl psichikos sutrikimų buvo ne kartą gydomas. Tėvai išsiskyrė K. U. būnant 9 metų, vėliau vaiką augino mama; su patėviu nesutardavo; vaikystėje buvo pastebėtas keistas seksualizuotas elgesys, imituojant suaugusio vyro elgesį, liečiantis prie motinos ar personalo intymių kūno vietų. Ekspertizės akte taip pat konstatuojama, kad K. U. veikla nusikalstamų veikų padarymo metu buvo kryptinga ir motyvuota, netikėtose ir jam nenaudingose situacijose jam yra būdingas emocionalus, ekstrapunityvinės krypties reagavimas, jo psichologinio įvertinimo metu išryškėjo asocialaus elgesio tendencijos. Tačiau psichikos sutrikimai netrukdė K. U. suvokti savo veiksmų pavojingumo arba jų valdyti; K. U. individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jo veiksmams inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (8 t., b. l. 154–162). Taigi, viena vertus, nuteistojo asmenybę galima apibūdinti kaip asocialią, manipuliuojančią; nusikalstamas elgesys labai sistematiškas, apgalvotas, kryptingas, be jokios empatijos nuketėjusiosioms. Tačiau, kita vertus, bausmės dydžiui psichologiniai ypatumai, neatmestina, nulėmė ir padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nors, kaip nustatyta ekspertizės akte, esminės įtakos ir neturėjo.

120. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad atsižvelgiant į K. U. padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pavojingumą. jo asmenybę nuteistajam yra skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus tai, kas išdėstyta, K. U. veiksmus, skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, už šių nusikalstamų veikų padarymą K. U. skirtina 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

121. Skundžiamu nuosprendžiu K. U. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiųjų J. S., S. T. ir J. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos), BK 149 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu), BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios G. G. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika) buvo paskirtos tos pačios rūšies bausmės – laisvės atėmimas, atitinkamai 1 (vieneriems) metams (BK 153 straipsnio 1 dalis), 3 (trejiems) metams ir 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams (BK 149 straipsnio 3 dalis), 9 (devyniems) mėnesiams (BK 22 straipsnio 1 dalis, 151 straipsnio 2 dalis). Nekartodama K. U. nusikalstamas veikas bei jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą bei K. U. asmenybę, paskirdamas bausmes, artimas BK straipsniuose už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų sankcijų minimumui. Teigti, kad pirmosios instancijos teismo K. U. paskirtos bausmės yra per griežtos, teisėjų kolegija nemato pagrindo.

122. Įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu K. U. veikos, kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, buvo perkvalifikuotos pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, už ką jam buvo paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį K. U. buvo išteisintas, iš naujo spręstinas jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas.

123. Bausmės, K. U. paskirtos pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. S.), pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą bendrinamos apėmimo būtu (idealioji sutaptis), skiriant K. U. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

124. Bausmės pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 148 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji S. T.), taip pat bendrinamos apėmimo būdu, K. U. skiriant subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

125. Bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji K. R.) bedrinamos apėmimo būdu, K. U. paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

126. Bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusioji G. G.), bendrinamas apėmimo būdu, K. U. subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

127. Šios subendrintos skiriant bausmės tiek tarpusavyje, tiek ir su bausmėmis, K. U. paskirtomis pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 148 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu), bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį; atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalį pridedamos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus šios bausmės dydis, taigi pagal BK 50 straipsnio 2 dalį ne mažiau negu 3 (treji) mėnesiai.

Dėl civilinių ieškinių

128. Pirmosios instancijos teismas iš dalies ar visiškai tenkino nukentėjusiųjų V. S., S. T. ir J. S. įstatyminių atstovių civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, V. S. ir S. T. priteisdamas po 5 000 Eur, o J. S. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir perkvalifikavus K. U. inkriminuotas nusikalstamas veikas iš BK 145 straipnsio 2 dalies pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį K. U. išteisinus, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl civilinių ieškinių teisėjų kolegija nemato pagrindo. Kolegija pritaria teismo išvadai, kad dėl neteisėtų K. U. veiksmų nukentėjusiosios patyrė dvasinius išgyvenimus. V. S. be K. U. nusikalstamų veikų – dviejų išžaginimų, šantažo siekiant gauti daugiau nuotraukų, taip pat patyrė smurtą, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis siekė ir jos elgesio kontrolės. Nukentėjusioji S. T. bandė žudytis, dėl ko buvo gydoma ligoninėje; nors apeliacinės instancijos teismas vertino, kad bylos aplinkybės neleido neabejotinai nustatyti K. U. veikus tyčia dėl nukentėjusiosios bandymo nusižudyti, tačiau pažymi, jog nuteistasis veikė itin lengvabūdiškai, be jokios atodairos ir empatijos. Nukentėjusioji J. S. patyrė bendravimo, mokymosi sunkumus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosioms pirmosios instancijos priteistos neturtinės žalos sumos yra protingos, atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

129. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 6 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. S. iš nuteistojo K. U. prašoma priteisti 160 Eur.

130. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti papildomai atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas.

131. Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. U. gynėjo apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkinamas. Advokatas nukentėjusiosios V. S. prašymu buvo paskirtas teismo sprendimu. Atsižvelgiant į nuteistojo jauną amžių, taip pat į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam lieka paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju būtų neteisingas, todėl išlaidos už V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria K. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį (nukentėjusioji S. T.), pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji K. R.) ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

K. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnį (nukentėjusioji S. T.) ir BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji K. R.) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl K. U. pripažinimo kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (2019 m. gegužės 26 d. veika), ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti faktines aplinkybes, kad K. U. nukentėjusiajai V. S. sudavė rankomis nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir rankas, uždengė savo ranka pastarosios burną, kad ji negalėtų šaukti, padarė nukentėjusiajai kraujosruvas ir nubrozdinimus, t .y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalis dėl K. U. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios J. S., S. T., V. S. ir G. G.), nusikalstamos, veikos, kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (2019 m. gegužės 26 d. veika) aplinkybių nustatymo ir subendrintų bausmių paskyrimo, pakeisti:

K. U. nusikalstamą veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies (nukentėjusioji J. S.) perkvalifikuoti pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, ir K. U. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. S.) paskirta bausme, ir K. U. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

K. U. nusikalstamą veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies (nukentėjusioji S. T.) perkvalifikuoti pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, ir K. U. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji S. T.) paskirta bausme, ir K. U. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

K. U. nusikalstamą veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies (nukentėjusioji V. S.) perkvalifikuoti pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, ir K. U. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. U. nusikalstamą veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies (nukentėjusioji G. G.) perkvalifikuoti pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, ir K. U. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, ir K. U. paskirti subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji K. R.) subendrinti apėmimo būdu, ir K. U. paskirti subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, K. U. paskirtą subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę (nukentėjusioji J. S.), subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę (nukentėjusioji S. T.), 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal BK 148 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji V. S.), subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (nukentėjusioji G. G.), subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (nukentėjusioji K. R.), Vilniaus apygardos 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (nukentėjusioji V. S., 2019 m. gegužės 26 d. veika) paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (nukentėjusioji V. S., 2019 m. gegužės 27 d. veika) paskirtą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo – pridedant paskirtų švelnesnių bausmių dalis, ir K. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 7 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d.

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš K. U. išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.