Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Artūro Driuko ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 10 d. fizinio smurto panaudojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugpjūčio 26 d. fizinio smurto panaudojimas), 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 258 straipsnio 2 dalį T. K. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai – G. F. 20 799 Eur dydžio dėl turtinės ir neturtinės žalos, A. F. 20 000 Eur dydžio dėl neturtinės žalos, J. F. 20 000 Eur dydžio dėl neturtinės žalos ir N. J. 10 000 Eur dydžio dėl neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų – palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 10 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajai J. F., padarydamas jai poodines kraujosruvas veido srityje. Taip T. K. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – J. F., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

2. T. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taip pat buvo kaltinimas dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stumdė bei sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajai J. F., padarydamas jai įdrėskimus dešinėje veido pusėje bei muštinę žaizdą smakro srityje. Taip T. K. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – J. F., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

2.1. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą T. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji J. F. yra ne kartą grasinusi nusižudyti bei rašiusi atsisveikinimo raštelius, iš pavydo dėl įtariamos neištikimybės naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – suduodamas smūgius rankomis ir kojomis padarė poodines kraujosruvas rankose ir keliuose, ko pasekoje nukentėjusioji dėl žiauraus su ja elgesio, pasireiškusio sistemingu smurto jos atžvilgiu naudojimu, bei įvykio išvakarėse įtariamojo išsakytų grasinimų nužudyti, dėl įvykio metu buvusios savo emocinės būsenos – didelio susijaudinimo, kurį sąlygojo užsitęsusi konfliktinė situacija su T. K. bei betarpiškai prieš įvykį jo naudojamas smurtas, iššoko iš ketvirto aukšto ant žemės ir dėl patirtų daugybinių sužalojimų, kurie komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, mirė. Taip T. K. tyčia, pačios nukentėjusiosios veiksmais, nužudė savo šeimos narį – J. F., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

2.2. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį T. K. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo teleskopinę lazdą, priskiriamą smogiamojo-trupinamojo poveikio šaltajam nešaunamajam D kategorijos ginklui.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria T. K. išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neapskųsta, todėl teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, dėl šios nuosprendžio dalies nepasisako.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 26 d. epizodas)

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuos pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi tik tam tikra jų dalimi, atskiromis frazėmis, bet nevertino jų visa apimtimi, negretino tarpusavyje, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji J. F. susižalojo pati krisdama vonios kambaryje. Sugretinus visus bylos duomenis, t. y. nukentėjusiosios po 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio rašytas žinutes T. K., J. F. ligoninėje gydytojams nurodytas sužalojimo aplinkybes, įvykio dieną jos pasakytus žodžius liudytojai A. M. L., taip pat liudytojų D. K. bei A. B. parodymus, darytina išvada, kad būtent T. K. 2018 m. rugpjūčio 26 d. panaudojo fizinį smurtą J. F. atžvilgiu ir padarė jai nustatytus sužalojimu.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. K. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad T. K. veiksmuose nėra BK 133 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

38. Aplinkybę, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. bute tarp J. F. ir T. K. vyko konfliktas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja V. G., buto, kurį nuomojo J. F., savininkė, teisiamajame posėdyje parodė, kad po įvykio, 2018 m. rugsėjo 12 d., liudytoja negalėjo pilnai atidaryti kambario, iš kurio iškrito J. F., durų, nes spinta, kuri anksčiau stovėjo prie kairės sienos, buvo pristumta priešais duris, taip pat buvo sulaužyta virtuvės kėdė, butas buvo netvarkingas, buvo išmėtyti daiktai, patalynė, rūbai. Spinta buvo tame kambaryje, iš kurio iškrito J. F., o durys atsidarė į kambario, iš kurio iškrito J. F., vidų. Kaimynai šiai liudytojai pasakojo, kad įvykio vakare buvo triukšmas, muštynės, kad nuomininkai pykosi (t. 7, b. l. 152-154). Liudytojas A. M., policijos pareigūnas, atlikęs įvykio vietos apžiūrą, teisiamajame posėdyje parodė, kad kambaryje, kuriame galimai buvo įvykis, ant čiužinio rado tamsiai raudonas dėmes, panašias į kraujo pėdsakus, sulaužytą skalbinių džiovyklę, kai kurios jos detalės buvo nukritusios ant čiužinio. Pagal rastus pėdsakus, liudytojo A. M. nuomone, bute galimai vyko grumtynės. Policininkams įėjus į butą buvo pranešta, kad vienas iš sulaikytųjų yra sužalotas, jam bėga kraujas (t. 7, b. l. 154-155). Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad svetainėje ant stalo buvo rasti buteliai su alkoholiniais gėrimais, miegamajame prie čiužinio ties pagalve ant grindų buvo rasta dėmė, panaši į kraujo, taip pat ant čiužinio buvo dėmė, panaši į kraujo, ant grindų gulėjo sulaužyta džiovyklė su drabužiais, ant čiužinio po antklode rastos dvi smulkios detalės nuo sulaužytos rūbų džiovyklės (t. 1, b. l. 19-41, 61-94). Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 479/2018 (01) nurodyta, kad nuoplovoje nuo kambario grindų rastas žmogaus kraujas, kurio DNR sutampa su J. F. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 195-196).

39. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šio konflikto metu T. K. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios J. F. atžvilgiu. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1653/2018 (05) matyti, kad 2018 m. rugsėjo 10 d., 19.46 val., dar iki kreipiantis į gydymo įstaigą oi įvykusio konflikto, J. F. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veido srityje (t. 1, b. l. 170-171). Tuo tarpu jau atlikus nukentėjusiosios lavono tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 293/2018/2019 (05) nurodyta, kad murzinai violetinės spalvos poodinės kraujosruvos rankose ir keliuose J. F. galėjo būti padarytos paros bėgyje iki mirties, suduodant smūgius rankomis ir kojomis, tai nurodo poodinių kraujosruvų forma ir spalva, kuri skiriasi nuo kitų poodinių kraujosruvų, kurios galėjo būti padarytos kritimo iš aukštumos metu (t. 1, b. l. 164). Šių kraujosruvų iki J. F. patenkant į ligoninę 2018 m. rugsėjo 10 d. nebuvo. Be to, kaip jau minėta, miegamajame, pro kurio langą iššoko J. F., ant grindų prie čiužinio pagalvės buvo rastas J. F. kraujas. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad po to, kai 2018 m. rugsėjo 11 d. J. F. grįžo iš ligoninės namo, o T. K. iš miesto namo (2018 m. rugsėjo 11 d. po 15.43 val.), T. K. J. F. atžvilgiu ir vėl naudojo fizinį smurtą, o nukentėjusioji J. F. besigindama nuo T. K. smūgių, įdrėskė jam nosį ir rankų plaštakas.

40. Nuteistasis T. K. neigia fizinį smurtą J. F. atžvilgiu naudojęs ir nagrinėjamo įvykio išvakarėse, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d., bei apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinimą jam dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. epizodo paneigia vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad J. F. sako, kad jos atžvilgiu fizinis smurtas naudotas nebuvo. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. vasario 22 d. vaizdo įrašo, daryto 2018 m. rugsėjo 10 d. (t. 4, b. l. 48-49), verkiančios nukentėjusiosios dialogas su GMP darbuotoja nebuvo rišlus, tad kaltinimo nei patvirtina, nei paneigia: J. F.: „jis atitraukė supykęs ir spyrė“, “aš norėjau šokt per langą...“, “griebė ir trenkė į sieną“; kitas asmuo: „išgelbėt norėjo?“; GMP darbuotoja: “traukė?“; J. F." „turbūt, aš nežinau“; GMP darbuotoja: „tai ne specialiai tada sumušė?“; J. F.: „ne specialiai tikrai, taigi ne specialiai“; GMP darbuotoja: “palaukit, jūs biškį apsispręskit, žmonės“. T. K. parodymus, kad sužalojimai buvo padaryti tik dėl to, kad J. F. nugriuvo nuteistajam atitraukus ją nuo lango, paneigia šiame nuosprendyje jau aptarti liudytojo A. B. (t. 7, b. l. 103-104), taip pat liudytojos A. M. L. (t. 7, b. l. 105-106) parodymai, kuriems J. F. ligoninėje pasakojo buvusi sumušta T. K. (pastarosios parodymus papildo pirmosios instancijos teisme paskelbti liudytojo Š. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad jis lankėsi ligoninėje ir prašė J. F. susitaikyti su nuteistuoju, t. 5, b. l. 69), taip pat į įvykio vietą vykusių liudytojų D. U., kuri parodė mačiusi, kaip agresyviai nusiteikęs T. K. grasino J. F., kad ją užmuš, kam kvietė policiją (t. 3, b. l. 167; t. 7, b. l. 157-157), Ž. G. parodymai, kad T. K. jam 2018 m. rugsėjo 11 d. paaiškino, kad žymės ant veido kilo dieną prieš dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 7, b. l. 130-131), taip pat J. S. (t. 3, b. l. 185-186; t. 7, b. l. 155-156) ir D. B. (t. 3, b. l. 179-180; t. 7, b. l. 104), parodymai, kad J. F. jiems sakė patyrusi smurtą iš T. K., sužalojimus konstatuojanti 2018 m. gruodžio jiems 12 d. specialisto išvada Nr. G 1653/2018 (05) (t. 1, b. l. 170-171). Nors nukentėjusiosios J. F. elgesys nebuvo vienareikšmis, tačiau tiek iš aptarto vaizdo įrašo turinio, tiek iš liudytojos D. U. parodymų, atsižvelgiant į kitų bylos duomenų visumą, galima spręsti, kad J. F. įvykio vietoje iš pradžių teisingai nurodė buvusi sumušta T. K., tačiau tuojau pat ėmėsi jį ginti. Tai patvirtina ir liudytojos A. M. L. parodymai, kuriai J. F. ligoninėje sakė, kad tyrėjai sakys ne tiesą (t. 7, b. l. 105). Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. K. kaltės dėl J. F. sužalojimo 2018 m. rugsėjo 10 d., byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai šiame epizode pripažino jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

41. Taip pat tai, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. tarp nukentėjusiosios J. F. ir T. K. vyko konfliktas ir T. K. naudojo fizinį smurtą J. F. atžvilgiu, patvirtina nukentėjusiosios J. F. prieš patį įvykį telefoninis pokalbis su buto savininke V. G., įvykęs prie pat nukentėjusiajai iššokant pro langą, ir rašyti pranešimai T. K. draugui Š. Š. bei savo draugei A. M. L., kuriuose J. F. prašė šių žmonių pagalbos. Liudytoja A. M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 20.30 val. (kirtusi Latvijos – Lietuvos sieną ir prisijungusi prie interneto), gavo iš J. F. žinutę: „trauk mane iš tos balos kiek gali“, kurią liudytoja suprato, kaip J. F. prašymą atvažiuoti jos paimti, nes vėl susimušė su T. K. (t. 7, b. l. 104-106). Liudytoja A. M. L. pateikė programoje „Messenger“ J. F. 2018 m. rugsėjo 11 d., nuo 15:54 val., rašytus pranešimus, kuriuose J. F. prašė liudytojos A. M. L. „traukti ją (J. F.) iš šitos balos kiek gali“, kad J. F. baisu, nes T. K. ieško įrodymų prieš ją, kad jis atkūrė nuotraukas, kuriose J. F. užfiksuota kartu su D. K., ir prašė perduoti D. K., kad šis daugiau nieko nesakytų (t. 2, b. l. 142-143). Liudytoja V. G., buto, kurį nuomojo J. F., savininkė, teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakare, apie 19 val., gavo iš J. F. telefono numerio nemandagią žinutę („ko nori, ko čia skambinėji“), kurią, kaip vėliau paaiškėjo, parašė J. F. draugas T. K., kuris ir atsiliepė, būdamas apsvaigęs, į liudytojos skambutį ir pranešė, kad J. F. miega. Po 5 minučių liudytojai paskambino susijaudinusi J. F., kuri norėjo, kad V. G. atvažiuotų pas ją, primygtinai prašė atvažiuoti būtent tą vakarą, nurodė, kad blogai jaučiasi, kad tai ne virusas, neužkrečiama. Liudytoja iš pokalbio su J. F. suprato, kad pastaroji negali kalbėti (t. 7, b. l. 152-154). Iš J. F. ir Š. Š. telefonų apžiūros protokolų ir J. F. mobiliojo ryšio abonento išklotinės analizės matyti, kad nukentėjusioji 2018 m. rugsėjo 11 d., laikotarpiu nuo 21.53 val. iki 21.57 val., maždaug prieš pusvalandį iki iššokimo pro langą, Š. Š. išsiuntė kelias SMS žinutes, prašydama Š. Š. ją gelbėti, nurodydama, kad T. K. vėl smurtauja, mušasi, „namie griauna“, ji negali atsiliepti (t. 1, b. l. 116-123; t. 4, b. l. 74-75, 138-139). Šių J. F. rašytų pranešimų turinys patvirtina, kad prieš patį įvykį T. K. J. F. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, laužė bute esančius daiktus, J. F. buvo baisu dėl T. K. elgesio, todėl ji prašė kitų žmonių jai padėti. Iš liudytojos V. G. parodymų, kad įvykio vietos apžiūros metu ji negalėjo pilnai atidaryti kambario, iš kurio iškrito J. F., durų, nes spinta, kuri anksčiau stovėjo prie kairės sienos, buvo pristumta priešais duris (t. 7, b. l. 152-154), galima daryti išvadą, kad J. F., būdama miegamajame ir mėgindama apsiginti nuo T. K. fizinio smurto, net bandė užremti miegamojo duris spinta. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, tai, kad miegamajame, kuriame buvo J. F., buvo sulaužyta drabužių džiovykla, prie čiužinio buvo rastas J. F. kraujas, darytina išvada, kad konfliktas tarp J. F. ir T. K. vyko miegamajame ir T. K., kaip pats teigė įvykio vietoje policijos pareigūnams, matė kaip nukentėjusioji J. F. iššoko pro langą konflikto metu, dėl T. K. žiauraus elgesio su ja, jo naudojamo fizinio smurto.

43. Iš bylos duomenų matyti, kad T. K. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo agresyvus, visų šioje byloje nagrinėjamų įvykių metu – smurto naudojimo J. F. atžvilgiu metu – jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (ir narkotinių medžiagų) (t. 4, b. l. 121; t. 6, b. l. 165, 169, 184), ką patvirtina policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai įvykio vietoje 2018 m. rugpjūčio 27 d., rugsėjo 10 ir 11 d. d. (t. 4, b. l. 40-42)). T. K. ir J. F. dažnai konfliktuodavo, ypač prieš patį nagrinėjamą įvykį, kai T. K. 2018 m. liepos mėnesį sužinojo apie galimą J. F. neištikimybę su kitu vyru – D. K. (J. F. geriausios draugės A. M. L. broliu) (t. 3, b. l. 128-139), o 2018 m. rugsėjo 9 d. liudytojas D. K. pasakė T. K., kad turėjo lytinius santykius su J. F. (t. 7, b. l. 106-107). T. K. ne kartą naudojo savo sugyventinės nukentėjusiosios J. F. atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą. T. K. ne kartą mušė J. F., nukentėjusioji bendro gyvenimo su T. K. laikotarpiu, kai pastarasis buvo grįžęs iš užsienio, ne kartą buvo pristatyta į ligoninės priėmimo skyrių, taip pat ir dėl patirtų kūno sužalojimų (t. 2, b. l. 106-107; t. 4, b. l. 3-9). Byloje apklausti liudytojai A. B., A. M. L., V. K., L. Š. matė J. F. veido ir kūno sužalojimus (smaugimo žymes ant kaklo, praskeltą smakrą, prakirstą antakį, ištinusį veidą, išnarintą, išpūstą, sutinusį žandikaulį, mėlynus žandus ir kaklą, po sumušimo J. F. švepleno) (t. 3, b. l. 3-4, 6-9, 119-121, 124-125; t. 7, b. l. 103-106, 155). Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. F. jam buvo atsiuntusi savo veido nuotraukas su patirtais sužalojimais – išnarintu, išpūstu, sutinusiu žandikauliu, sužalotu smakru, be to, minėjo, kad jos draugas yra labai pavydus (t. 7, b. l. 155). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kad 2018 m. rugsėjo 9 d., 17.31 val., J. F. atsiuntė liudytojui nuotrauką su sužalotu smakru, nuotraukoje matėsi, kad J. F. guli gydymo įstaigoje. 2018 m. rugsėjo 11 d., 9.00 val., J. F. atsiuntė liudytojui dar dvi nuotraukas su sutinusiu savo veidu (t. 3, b. l. 3-4, 6-9). T. K. įžeidinėjo J. F. Nukentėjusioji A. F. ir liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad T. K. vadindavo J. F. „lenkų (lenkišku) gabalu“, taip pat kitais įvairiais necenzūriniais žodžiais (t. 7, b. l. 106-107, 109-110), kuriuos nukentėjusiajai J. F. buvo labai skaudu girdėti iš savo sugyventinio T. K. ir kuriuos ji nurodė viename iš savo rašytų laiškų (t. 1, b. l. 99, 101)). T. K. provokuodavo konfliktus su J. F. Liudytoja A. M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad vieną kartą T. K. buvo specialiai įkišęs į J. F. rankinuką prezervatyvą, norėdamas sukelti konfliktą (t. 7, b. l. 104-106). T. K. grasino sužaloti ir nužudyti J. F., jos tariamą meilužį D. K. bei jo seserį A. M. L., kuri buvo geriausia J. F. draugė. Liudytoja A. M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. vasarą T. K. iš pykčio ir pavydo rašė J. F. grasinančio pobūdžio žinutes, kad nužudys J. F. ir jos tariamą meilužį D. K. bei liudytoją A. M. L. (t. 7, b. l. 104-106). Liudytojas D. K. parodė, kad T. K. kelis kartus grasino, kad sumuš jį ir jo seserį, jog D. K. tampys su trosu pririšęs kojas prie automobilio, jog D. K. pasiims J. F. iš ligoninės visą sudaužytą, rašė liudytojui grasinančio pobūdžio žinutes ir skambino jam iš J. F. telefono (t. 2, b. l. 179-180, 182-192; t. 7, b. l. 106-107). Liudytoja D. U., greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d., vakare, J. F. buvo labai išsigandusi, ji bijojo jai iš paskos atbėgusio vyro (T. K.), kuris jai grasino, jog užmuš (t. 7, b. l. 156-157; t. 3, b. l. 167-168).

46. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad T. K. žiaurus elgesys, pasireiškęs byloje nustatytais smurtiniais veiksmais, grasinimais, nukentėjusiosios J. F. pastoviu kontroliavimu, buvo ne vienkartinis, o sistemingas ir tęsėsi tam tikrą laiko tarpą – kelis mėnesius. J. F. dėl paminėtų T. K. veiksmų visą šį laiką gyveno didelėje psichologinėje įtampoje, baimėje bei patyrė fizinį smurtą. Ypatingai žiaurus T. K. elgesys nukentėjusiosios J. F. atžvilgiu, t. y. smurtavimas, dėl kurio J. F. buvo išvežta į ligoninę, pasireiškė dieną prieš patį 2018 m. rugsėjo 11 d. įvykį, kai T. K. sužinojo apie J. F. neištikimybę, jog ji turėjo lytinius santykius su kitu vyru.

47. Sistemingas žiaurus T. K. elgesys nukentėjusiosios J. F. atžvilgiu lėmė tai, kad nukentėjusioji turėjo minčių apie savižudybę bei parašė ne vieną atsisveikinimo laišką, iš kurių net dviejuose įrašyta frazė „daugiau nebegaliu“ (t. 1, b. l. 46-49, 76-77, 97-104). Nors šie atsisveikinimo laiškai be datų, tačiau atsižvelgus į tai, kad jie yra parašyti ant skirtingos rūšies popieriaus (kartono su reklama kitoje pusėje, balto lapo su linijomis, vienkartinio popierinio rankšluosčio), rasti skirtingose vietose (spintelės stalčiuje ir ant lentynos medinėje dėžėje), skirtinguose kambariuose (miegamajame ir svetainėje), į nuteistojo T. K. parodymus, kad jis iki 2018 m. rugsėjo 11 d. įvykio, t. y. 2018 m. rugpjūčio 26 d. ir rugsėjo 10 ar 11 d., skaitė J. F. rašytus atsisveikinimo laiškus, kai kuriuos išmetė (t. 6, b. l. 5, 15; t. 7, b. l. 175), darytina išvada, kad šie atsisveikinimo laiškai buvo parašyti skirtingomis dienomis, J. F. bendro gyvenimo su T. K. laikotarpiu (liudytojas L. Š., J. F. buvęs vyras, parodė, kad jų bendro gyvenimo laikotarpiu J. F. nerašė atsisveikinimo laiškų (t. 3, b. l. 120)). Nė vienas atsisveikinimo laiškas nebuvo rastas padėtas viešoje, matomojoje vietoje. Liudytojas A. M., policijos pareigūnas, atlikęs įvykio vietos apžiūrą, teisiamajame posėdyje parodė, kad kambaryje, kuriame galimai buvo įvykis, prie lovos stovėjusios spintelės stalčiuje buvo rastas atsisveikinimo raštelis, kuris nebuvo akivaizdžiai padėtas, ant jo gulėjo kiti daiktai (t. 7, b. l. 154-155). Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolai. Kiti atsisveikinimo laiškai buvo rasti tarp kitų daiktų medinėje dėžėje, kuri stovėjo svetainėje ant lentynos (t. 1, b. l. 19-21, 38, 61-62, 75-77, 97-104). Nors nukentėjusioji J. F. buvo parašiusi kelis atsisveikinimo laiškus, tačiau savo grasinimų nusižudyti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. nebuvo įvykdžiusi, o 2018 m. rugpjūčio 26 d. prisigerdama raminamųjų vaistų su alkoholiu (2018 m. rugpjūčio 27 d. nustatyta diagnozė – girtumas, 1,4 promilės (t. 1, b. l. 107-171; t. 2, b. l. 108), J. F. nurodė, kad išgėrė tik tris tabletes (t. 2, b. l. 108)) greičiau siekė pagąsdinti T. K. dėl jo žiauraus elgesio su ja ‑ jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto. Kita vertus, šie J. F. savidestrukcijos veiksmai buvo sąlygoti būtent T. K. elgesio. Taip pat atkreiptinas dėmesys į 2018 m. kovo 1 d. datuotą J. F. laišką T. K., kuriame ji priekaištauja nuteistajam, kad pastarasis išgėręs virsta „agresyviu žvėrimi“, taip pat dėl jai naktį išsakytų įžeidinėjimų (t. 1, b. l. 98-99). Įvertinus tai, kad J. F. buvo parašiusi kelis atsisveikinimo laiškus, T. K. teigimu jų buvo ir daugiau nei rado policija įvykio vietos apžiūros metu, nes dalį jų T. K. išmetė (t. 6, b. l. 5, 15), tai, jog jie buvo rasti nematomose vietose, darytina išvada, kad J. F. iki pat iššokimo pro langą 2018 m. rugsėjo 11 d. 22.30 val. dar nebuvo tvirtai apsisprendusi nusižudyti, o bendro gyvenimo su T. K. laikotarpiu parašydama kelis atsisveikinimo laiškus, kuriuos skaitė nuteistasis T. K. (be to, T. K. parodė, kad J. F. jam tiesiogiai sakė, kad nusižudys, bei rašė žinutes, kuriuose atsisveikindavo su T. K., prašė pasirūpinti jos katinu, nurodydavo, kad sau ką nors pasidarys, davė suprasti, kad nusižudys (t. 7, b. l. 172), tai patvirtina ir susirašinėjimas programoje „Messenger“ tarp T. K. ir J. F. (t. 1, b. l. 133, 135, 136, 138)), siekė atkreipti į save dėmesį, pagąsdinti T. K. ir parodyti, kad dėl jo pastovių priekaištų dėl neištikimybės ir jo žiauraus elgesio ji blogai jaučiasi, patiria neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusioji J. F. bendro gyvenimo su T. K. laikotarpiu apie savo ketinimus nusižudyti tiesiogiai sakė ir rašė tik T. K. ir tik jis iki 2018 m. rugsėjo 11 d. įvykio skaitė jos atsisveikinimo laiškus, kitiems byloje apklaustiems liudytojams tuo laikotarpiu nukentėjusioji J. F. apie tai neminėjo. Tai, kad J. F. 2018 m. rugsėjo 11 d. dienos metu ir vakare iki 22 val. dar nebuvo priėmusi sąmoningo sprendimo nusižudyti, rodo ir jos elgesys prieš patį įvykį, t. y. prašė trijų asmenų pagalbos, gynėsi nuo T. K. naudojamo jos atžvilgiu fizinio smurto. 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 15.54 val., J. F. programoje „Messenger“ rašė pranešimus A. M. L., prašydama traukti ją iš „tos balos“, apie 19 val. ji telefoninio pokalbio metu primygtinai prašė atvykti nuomojamo buto savininkę V. G., o prieš patį įvykį (nuo 21.55 val. iki 21.57 val.) rašė SMS žinutes Š. Š., prašydama ją gelbėti. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad J. F., besigindama nuo T. K. jos atžvilgiu naudojamo fizinio smurto, apdraskė T. K. nosį ir rankų plaštakas, bandė užremti spinta miegamojo kambario, kuriame ji buvo, duris.

48. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusioji J. F. iššoko pro langą konflikto metu su T. K., dėl pastarojo sistemingo žiauraus elgesio su ja, kuris intensyviai tęsėsi kelias dienas iš eilės ir net prieš patį įvykį. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. F. nusižudė pati savo pasirinkimu, o T. K. veiksmai negalėjo įtakoti jos pasirinkimo, yra nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems ir pirmiau aptartiems įrodymams.

49. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nukentėjusiosios J. F. ketinimai žudytis turėjo ištakų ir iš ankstesnių gyvenimo momentų, asmenybės nestabilumo, galimai piktnaudžiavimo alkoholiu, kas matyti iš perskaitytų jos buvusio sutuoktinio liudytojo L. Š. parodymų, liudytojos A. M. L. parodymų, J. F. raštelio, kuriame ji teigia mintį nusižudyti brandinusi jau ilgai ir prašo nieko nekaltinti (t. 1, b. l. 49), taip pat jos užrašų, kuriuose J. F. nurodo, kad mintys apie savižudybę jos niekuomet nepalikdavo, alkoholis ją visiškai užvaldys (t. 2, b. l. 173). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo L. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis kad, kai jis J. F. pasakė norįs su ja skirtis, kitą dieną ji sudaužė vestuvių nuotraukų rėmelius ir stiklo šuke susibraižė sau veidą, ranką. 2016 m. gegužės ar birželio mėnesį J. F. per programą „Messenger“ atsiuntė L. Š. savo nuotrauką, kurioje matėsi, kad ji sėdi savo bute, esančiame 9 aukšte, ant palangės prie atidaryto lango kojomis į lauko pusę, ir davė suprasti, kad jei L. Š. jos nemylės, nebus kartu, tai ji nušoks. Liudytojui nuvykus į J. F. butą, ją rado sėdinčią ant palangės kaip nuotraukoje bei nutraukė ją nuo palangės. Ji buvo stipriai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje. J. F. už tokį poelgį L. Š. atsiprašė, sakė „sudurniavo“, nereikėjo dėl jos taip stengtis. Taip pat vėliau J. F. atsiųsdavo liudytojui L. Š. žinutes, rašydama, kad jei jis pas ją negrįš, tai ji sau ką nors negero pasidarys, tačiau L. Š. į tokias J. F. žinutes jau nebekreipdavo dėmesio (t. 3, b. l. 119-121). Liudytoja A. M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. F. jai minėjo, jog bandė žudytis, kai skyrėsi su pirmu vyru, tada ji buvo kvaila ir gerai, kad to nepadarė. Jos abi iš to tik pasijuokė (t. 7, b. l. 105).

50. Kita vertus, aplinkybė, kad J. F. nebuvo stabilios emocinės būsenos, ir kad jau anksčiau kilus kritinei gyvenimo situacijai turėjo suicidinių minčių, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes – T. K. fizinis smurtas, įžeidinėjimai, grasinimai nukentėjusiajai ir jos pažįstamiems asmenims (A. M. L. bei D. K.), konfliktų provokavimas, nuolatinis jos kontroliavimas, laisvės ribojimas – negali paneigti fakto, kad J. F. savižudybę 2018 m. rugsėjo 11 d. sąlygojo būtent T. K. elgesys.

51. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į 2019 m. sausio 2 – vasario 13 d. teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 87TPK-26/2019, kuriame konstatuojama, kad priešmirtiniu periodu J. F. buvo susijaudinusi, turėjo suicidinių minčių. Tokią jos būseną sąlygojo užsitęsusi konfliktinė situacija su sugyventiniu. J. F. emocinė būsena, buvusi priešmirtiniu periodu ir įvykio metu, esminiai įtakojo jos veiksmus (t. 2, b. l. 100-109). Šią išvadą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti ekspertai V. Diktonas ir E. Zubienė. Ekspertas V. Diktonas paaiškino, kad pagrindiniai veiksniai, galėję lemti šį įvykį, buvo nuteistojo smurtavimas bei alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Ekspertė E. Zubienė paaiškino, kad santykiai su T. K. nukentėjusiajai kėlė didžiausius rūpesčius, jos būseną prieš mirtį įtakojo konfliktai su draugu, poelgis buvo impulsyvus, nulemtas intensyvių ir emocinių išgyvenimų, nebuvo racionalus, apgalvotas, suplanuotas. Šiuo atveju yra tiesioginis priežastinis ryšis tarp T. K. sistemingo žiauraus elgesio su nukentėjusiąja J. F. ir pasekmių ‑ nukentėjusiosios J. F. savižudybės.

52. Minėtame ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad J. F. jau nuo ankstyvos raidos lydėjo psichotraumuojantys veiksniai – tėvų skyrybos, gyvenimas su griežtu, galimai smurtavusiu tėvu, nėštumo nutraukimas, santuokos su L. Š. iširimas, dėl kurio pasireiškė pirmosios mintys apie savižudybę, padidėjęs alkoholio vartojimas, taip pat, kad J. F. būdingas polinkis įsitraukti į nestabilius santykius, sunkumai savarankiškai spręsti susidariusias problemas. Norsšie faktoriai taip pat turėjo įtakos J. F. savižudybei, tačiau tai nepaneigia išvados, kad esminė aplinkybė lėmusi jos nusižudymą, buvo būtent intensyvūs T. K. smurtiniai veiksmai, kurie buvo atlikti beveik prieš pati įvykį. Tai, kad padarinių atsiradimą lemia ne vieno, bet keleto faktorių visuma, kiekvieno jų priežastingumo savaime nepaneigia. Jeigu vienas faktorių – šiuo atveju T. K. elgesys su nukentėjusiąja – yra tiek reikalinga, tiek ir pakankama sąlyga padariniams atsirasti, jis laikytinas priežastingu. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad, pasak šeimos narių, nukentėjusioji jaunystėje buvo nors ir emocinga, tačiau gyvo, guvaus charakterio, turėjo daug interesų, nebuvo linkusi į savęs žalojimą. Gyvendama Panevėžyje su T. K. buvo susiradusi kūrybinį darbą meninių rankų darbo šviestuvų gamyboje. Byloje esančių J. F. laiškų ir užrašų turinys rodo jos gilų, brandų intelektą. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė E. Zubienė taip pat nurodė, kad nors nukentėjusiajai sunkiai sekėsi užmegzti stabilius santykius, bet tai nerodo, kad ji jų neieškojo. Bylos medžiaga rodo, kad J. F. kūrė saugius namus, dėjo daug pastangų santykių kūrimui.

53. Nuteistojo veiksmų priežastingumo nepaneigia ir J. F. lavono kraujyje rastas alkoholis bei klonazepamo ir ketorolako likučiai. Nors pasak apeliacinės instancijos teisme apklausto eksperto V. Diktono, greta nuteistojo smurtavimo šių medžiagų vartojimas taip pat buvo veiksnys, galėjęs nulemti J. F. mirtį, tačiau, pirma, kaip jau buvo minėta, rasti kiekiai buvo maži, pasak eksperto V. Diktono, duomenų dėl alkoholio vartojimo prieš pat įvykį nėra, tačiau šis dažnai minimas atsisveikinimo rašteliuose. Antra, atsižvelgtina ir į kitus bylos duomenis, kaip ankstesnis T. K. elgesys su J. F., jos paliktų raštelių turinys bei tai, kad prieš pat savižudybę ji aktyviai ieškojo pagalbos pas kitus asmenis, kad pabėgtų nuo konflikto su T. K. Tad jei atitinkamų medžiagų vartojimas apskritai turėjo įtakos J. F. savižudybei konkrečiai 2018 m. rugsėjo 11 d., tai taip pat nebuvo lemiamas veiksnys, kuris eliminuotų nuteistojo indėlį iš priežastingumo grandinės. Aptarti bylos duomenys dėl T. K. veiksmų, taip pat teismo ekspertizės išvada ir apeliacinės instancijos teisme apklaustų ekspertų paaiškinimai rodo, kad lemiamą impulsą nusižudyti nukentėjusiajai davė žiaurus T. K. elgesys, vadinasi, šis yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – J. F. mirtimi.

54. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis T. K. padarinių atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad iki J. F. savižudybės matė ir skaitė pastarosios rašytus kelis atsisveikinimo laiškus, kuriuose ji prašė ją palaidoti Panevėžyje, kad nori balto angelo ir t. t., kad J. F. ne kartą sakė jam, kad nusižudys – iššoks pro langą, dėl ko T. K. net buvo išsukęs langų rankenėles, taip pat jam 2018 m. rugsėjo 11 d. rytą žinute rašė, kad savižudybės tikslu įsigys vaistų (t. 1, b. l. 136, 138). Be to, T. K. nurodė, kad J. F. buvo persipjovusi sau riešą, jis buvo radęs ją be sąmonės, kai ši prisigėrė vaistų su alkoholiu (po 2018 m. rugpjūčio 26 d. nuteistojo jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto). T. K. taip pat nurodė, kad bendravo per „Facebook“ su J. F. buvusiu vyru dėl J. F. elgesio, jos bandymų nusižudyti (t. 7, b. l. 172-175). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo L. Š., J. F. buvusio vyro, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kad 2018 m. liepos mėnesį jam parašė T. K., prisistatęs J. F. vaikinu, ir domėjosi J. F., kuri grasino nusižudyti. Liudytojas L. Š. parašė T. K., kad jų skyrybų metu J. F. stiklo šuke susibraižė sau veidą ir grasino iššokti pro langą (t. 3, b. l. 119-121, 124-125).

55. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad T. K., žinodamas, kad nukentėjusioji J. F. yra rašiusi kelis atsisveikinimo laiškus, ne kartą sakiusi ir rašiusi žinutes, kad nusižudys (iššoks pro langą), dėl ko T. K. net buvo išsukęs langų rankenėles, ir J. F. jau bandė nusižudyti po 2018 m. rugpjūčio 26 d. smurtavimo, suvokė, kad J. F. gali nusižudyti kaip tik dėl pastarojo elgesio su ja, nepaisant to, nepakeitė savo elgesio ir toliau smurtavo. Todėl T. K., nuolat žiauriai elgdamasis su J. F., suvokė savo veiksmų pavojingumą, ir smurtaudamas dvi dienas iš eilės, nors ir nesiekė tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia.

56. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pirmiau aptarti T. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo T. K. kaltę tyčia nužudžius nukentėjusiąją J. F. jos pačios veiksmais, nes byloje nėra įrodymų, kad J. F. dėl psichikos sutrikimo ar kitokios fiziologinės ar patologinės būsenos nesuvokė savo veiksmų prasmės arba negalėjo jų valdyti, kas galėtų pagrįsti tarpinį vykdymą. Atitinkamos prielaidos nepagrindžia ir 2019 m. sausio 2 – vasario 13 d. teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-26/2019 išvada, kur be kita ko nustatyta, kad nors J. F. būseną sąlygojo užsitęsusi konfliktinė situacija su sugyventiniu, ir tai esmingai įtakojo jos veiksmus, ji buvo pajėgi įveikti priešmirtiniu periodu susidariusią situaciją, jeigu būtų ieškojusi ir gavusi adekvačią pagalbą (t. 2, b. l. 100-109). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti ekspertai V. Diktonas ir E. Zubienė paaiškino, kad psichikos ar asmenybės sutrikimas nukentėjusiajai nustatytas nebuvo, o atsakyti į klausimą, ar J. F. prieš pat savižudybę buvo fiziologinio, didelio susijaudinimo būsenoje, be galimybės jos apklausti lieka neįmanoma. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nepakanka duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų išvadą, kad J. F. savižudybės metu visiškai negalėjo suvokti savo veiksmų ir juos valdyti. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad tarpiniam vykdymui yra reikalinga specifinė kaltininko tyčia panaudoti tarpininką kaip įrankį atitinkamiems padariniams sukelti, tačiau byloje nėra ir tai patvirtinančių duomenų. Tačiau, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatyti jau pirmiau aptarti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 133 straipsnyje (privedimo prie savižudybės), požymiai.

57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad

T. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji J. F. yra ne kartą grasinusi nusižudyti bei rašiusi atsisveikinimo raštelius, iš pavydo dėl įtariamos neištikimybės naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – suduodamas smūgius rankomis ir kojomis padarė poodines kraujosruvas rankose ir keliuose, ko pasėkoje nukentėjusioji dėl žiauraus su ja elgesio, pasireiškusio sistemingu smurto naudojimu jos atžvilgiu, bei įvykio išvakarėse T. K. išsakytų grasinimų nužudyti, dėl įvykio metu buvusios savo emocinės būsenos – didelio susijaudinimo, kurį sąlygojo užsitęsusi konfliktinė situacija su T. K. bei betarpiškai prieš įvykį jo naudojamas smurtas, iššoko iš ketvirto aukšto ant žemės ir dėl patirtų daugybinių sužalojimų, kurie komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, mirė. Tokiu būdu T. K. žiauriu elgesiu privedė savo šeimos narį ‑ J. F., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, prie savižudybės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 133 straipsnyje.

Dėl T. K. skirtinų bausmių

58. T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 26 d. epizodas)ir BK 133 straipsnyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinės medžiagos amfetamino, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (t. 4, b. l. 121; t. 6, b. l. 169; 184) (BK 60 straipsnio 9 dalis). T. K. ne kartą teistas Lietuvoje ir užsienio valstybėse (t. 6, b. l. 78-128), tačiau teistumai išnykę. Baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 135-137). Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad be savo elgesio prieš nukentėjusiąją jis grasino susidorosiantis ir trečiųjų asmenų – A. M. L. ir D. K. atžvilgiu, o motyvai – nukentėjusiosios „savinimasis“ kitų asmenų atžvilgiu, naudojimasis J. F. nepakankamais gebėjimais pasirūpinti savimi – ciniški. „Sodros“ duomenimis T. K. niekada nedirbo (t. 6, b. l. 140). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija vertina, kad T. K. už nusikalstamas veikas yra skirtina griežčiausia baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas veikas, sankcijose nustatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau mažesnė už sankcijose numatytą šios bausmės vidurkį.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo T. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 10 d. nusikalstama veika) paskirta tinkamo dydžio bausmė, keisti šioje dalyje nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų

60. Nukentėjusysis G. F., žuvusiosios J. F. tėvas, pateikė 20 000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 799 eurų turtinės žalos dėl laidojimo išlaidų (t. 7, b. l. 89-96). Nukentėjusioji N. J., J. F. motina, pateikė 10 000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 7, b. l. 105). J. F. sesuo ir brolis, nukentėjusieji Ana ir J. F. pareiškė po 20 000 eurų ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 88; t. 7, b. l. 89-96).

61. Nukentėjusiojo G. F. ieškinys dėl 799 eurų turtinės žalos – laidojimo išlaidų – tenkinamas pilnai. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip nustatyta bylos duomenimis, T. K. yra atsakingas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 133 straipsnyke padarymą, žiauriu elgesiu privedant nukentėjusiąją J. F. prie savižudybės. Nukentėjusysis G. F. pirmosios instancijos teismui pateikė sąskaitą ir mokėjimo kvitą dėl 799 eurų laidojimo išlaidų (t. 7, b. l. 96), tad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.263, 6.291 straipsniais minėta suma iš T. K. priteistina G. F.

62. Nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato konkrečių neturtinės žalos dydžių, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atitinkamai žalos atlyginimo tikslas nėra nubausti kaltininką.

63. Byloje nustatyta, kad T. K. žiauriu elgesiu prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. F. – privedė pastarąją prie savižudybės ir taip sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nukentėjusysis G. F. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo santykiai su J. F. buvo geri, jai išvykus iš namų į Panevėžį jie daug bendraudavo, nors dažnai būdavo, kad apsipykdavo. Emociškai jam buvo sunku pakelti J. F. mirtį, teko vartoti vaistus (t. 1, b. l. 108-109). Nukentėjusioji N. J. civiliniame ieškinyje nurodė, kad sunkiai išgyvena dukros netektį, sunkiai užmiega naktimis, verkia (t. 7, b. l. 105). Nukentėjusioji A. F. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dažnai susiskambindavo su J. F. Sesers mirtį išgyveno sunkiai, atsirado nemiga (t. 7, b. l. 109). J. F. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su J. F. bendravo mažai, nes po mokyklos baigimo išvyko mokytis į Rusiją, o J. F. išsikėlė gyventi į Panevėžį. Kai J. F. buvo santuokoje, bendraudavo mažai, po skyrybų ji paskambindavo dažniau, per „Skype“. Santykiai su J. F. buvo geri, bet ji daugiau viskuo dalindavosi su A. F. Nemano, kad sesuo J. F. jį laikė labai artimu žmogumi, bet jam žinia apie jos mirtį buvo emocinis smūgis, netektį sunku morališkai ištverti (t. 7, b. l. 110-111). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad J. F. mirtis artimiesiems sukėlė skausmingus išgyvenimus. Kita vertus, teisingas sprendimas reikalauja atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Byloje esantys duomenys rodo, kad J. F. šeimoje tarp tėvų vyravo įtempti santykiai. Po tėvų skyrybų, vaikai su motina negyveno, juos toliau augino griežtas, kontroliuojantis tėvas. Pastebėtina, kad nukentėjusioji N. J. nepageidavo dalyvauti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, motyvuodama, kad dėl nesutarimų su G. F., negali būti su pastaruoju vienoje salėje (t. 7, b. l. 130). Ankstyvas namų palikimas bei santuokos sudarymas, kaip teisingai pastebima ekspertizės akte, rodo J. F. emocinį nestabilumą, impulsyvų elgesį. Tiesa, vėlesniu metu J. F. bendravo su tėvu (nors neretai ir susipykdavo), kaip ir su juo matydavosi, taip pat bent jau telefonu bendravo ir su motina, pakankamai glaudus ryšys ją siejo su seserimi A. F., menkesnis – su broliu J. F. Pastebėtina, kad J. F. šeimos nariams nebuvo linkusi atskleisti asmeninio gyvenimo detalių, apie iš T. K. galimai patiriamą smurtą G. ir A. F., pasak jų pačių, galėjo tik spėlioti.

64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad G. F. priteistina 7 000 eurų, N. J. – 5 000 eurų, A. F. – 5 000 eurų ir J. F. – 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Šie žalos dydžiai, atsižvelgiant į visas aptartas bylos aplinkybes, atitinka protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesus.

65. Nukentėjusiųjų A. F. ir G. F. atstovas advokatas V. N. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas: 1200 eurų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 700 eurų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitų iš nukentėjusiojo G. F. kopijas (t. 8, b. l. 6-8). Prašymas tenkintinas iš dalies. Nors nukentėjusiųjų atstovas savo prašyme nepateikė tikslaus patirtų atstovavimo išlaidų apskaičiavimo, tačiau, atsižvelgiant į bylos apimtį bei teisiamųjų posėdžių skaičių, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 104 straipsnio 2 dalimi, prašyme nurodytas 1 200 eurų atstovavimo išlaidas laiko pagrįstomis ir pripažįsta jas proceso išlaidomis. Tuo tarpu prašymas dalyje dėl 700 eurų atlyginimo už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atmetamas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. teisiamajame posėdyje atsisakė pridėti prie bylos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, motyvuodamas tuo, kad jame nurodytas turinys – T. K. iš suėmimo rašytos žinutės nukentėjusiesiems, kuriuose jis be kita ko kaltino nukentėjusiuosius J. F. daiktų vagyste – nėra susijusios su byloje pateiktais kaltinimais, tad jas tirti yra kitų institucijų reikalas (t. 8, b. l. 9-10). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas, nagrinėdamas bylą pateikto kaltinimo ribose, neturėjo galimybės tikrinti ir vertinti minėtų žinučių turinio, faktinių aplinkybių nustatymo protokolas buvo perteklinis proceso veiksmas, todėl su juo susijusios išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria T. K. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugpjūčio 26 d. veika), 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiųjų G. F., A. F., J. F. ir N. J. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų palikti nenagrinėti, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

T. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugpjūčio 26 d. veika) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. T. K. pripažinti kaltu pagal BK 133 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. K. šiuo nuosprendžiu pagal BK 133 straipsnį, BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugpjūčio 26 d. veika) paskirtas bausmes ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 rugsėjo 10 d. veika) paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. liepos 14 d.

Nukentėjusiųjų G. F., A. F., N. J. ir J. F. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Iš T. K. priteisti: nukentėjusiajam G. F. 799 (septynis šimtus devyniasdešimt devynis) eurus turtinei žalai ir 7 000 (septynis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 200 (tūkstantį du šimtus) eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajai N. J. 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti; A. F. 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam J. F. 1 000 (tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.