Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Kaubrytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčiam vidurinį išsilavinimą, nedirbančiam, teistam, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

D. P. 2016 m. balandžio 11 d., apie 09.00 val., viešoje vietoje - antstolio G. J. kontoroje, (duomenys neskelbtini), kitų darbuotojų akivaizdoje, kumščiu smogė antstolio G. J. kontoroje dirbančiai specialistei L. J. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą su kairės akies vokų minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva vokuose, muštine žaizda kairio antakio išoriniame gale, paviršiniais odos nubrozdinimais kairės akies aplinkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, D. P. antstoliui G. J. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė į galvos sritį ir ne mažiau kaip 3 kartus spyrė kojomis, tokiu būdu G. J. padarė galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairės plaštakos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat smurtaudamas sutrikdė antstolio kontoros darbuotojų rimtį bei darbą. Taip, D. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas asmuo, kurio byla nagrinėjama, kaip įtariamasis, D. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad sužinojęs, kad antstolis G. J. užblokavo jo sąskaitą, 2016 m. balandžio 11 d., apie 09.00 val., nuėjo į antstolio G. J. kontorą, (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti. Buvo nepatenkintas jo veiksmais ir įsitikinęs, kad jis yra neteisus. Kontoroje buvo moteris, jai paaiškino, kad užblokuodamas sąskaitą antstolis pasielgė neteisėtai. Kalbantis atėjo antstolis G. J. ir jį išvarė, išstūmė pro duris. Stovėdamas lauke, pagalvojo, kad turi išsiaiškinti, todėl grįžo atgal į antstolių kontorą. Pamatė, kad antstolis pradėjo jį filmuoti. Eidamas link jo reikalavo nustoti filmuoti. Kelią užstojo moteris ir rankomis jį stūmė lauk. Moterį pastūmė ir vieną kartą kumščiu trenkė moteriai į veidą. Neprisimena, ar moteris pargriuvo ant žemės, ar ji šaukė. Neneigia, kad galėjo suduodamas smūgį jai sudaužyti akinius. Jo tikslas buvo išsiaiškinti su antstoliu G. J., todėl priėjo prie jo ir kumščiu vieną kartą trenkė jam į galvą, kelis kartus kumščiu į pilvą, šonus ir vieną arba du kartus spyrė jam iš kojos į pilvą, jis susilenkė. Vėliau jis parvertė D. P. ant žemės. Antstolį G. J. sumušė todėl, kad jis užblokavo jo sąskaitą, nes visai nebeturėjo pinigų už ką nusipirkti maisto ir areštavo visus jo invalidumo pinigus, tai yra 265 eurus, už antstolių vykdymo išlaidas. Labai gailisi, kad taip padarė. Turi neįgalumą dėl psichinės ligos (t I b.l. 138-139, 149-150).

Liudytoja B. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra D. P. mama. Sūnus yra ramus, namuose ji neturi jokių problemų su juo, jis nėra agresyvus. Sūnus jai papasakojo, kad tą dieną jis buvo supykęs, nes buvo užblokuota jo sąskaita. Nurodė, kad sūnus prieš savaitę grįžo iš ligoninės, kur gydėsi, jis nuolat vartoja vaistus. Sūnus prisibijo telefonų, kompiuterių, jis sakydavo, kad negalima naudotis telefonais, kompiuteriu. Šiaip sūnus yra ramus, bet kai jį kažkas supykdo jis susinervina, tada nebesivaldo. Sūnus viską sako taip kaip jis suvokia, jis yra ligonis. Sūnus gailėjosi po įvykio. Ji išlaiko sūnų, sūnui nustatytas neįgalumas, jis tik 35 procentus darbingas, gauna apie 190 eurų neįgalumo pensijos.

Specialisto išvadoje Nr. G653/ 2013(03), kurioje remiantis L. J. apžiūra ir ekspertui įrodomomis bylos aplinkybėmis, pateikta išvada, kad L. J. buvo padarytas veido sumušimas su kairės akies vokų minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva vokuose, muštine žaizda kairio antakio išoriniame gale, paviršiniais odos nubrozdinimais kairės akies aplinkoje. Minimus sužalojimus L. J. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus airę akį kietu buku daiktu, galimai akinių rėmu. Apžiūros metu stebėta poodinės kraujosruvos palva, žaizdos, odos nubrozdinimų gijimo laipsnis leidžia teigti, kad sužalojimai įgauti maždaug prieš parą iki objektyvios apžiūros, t.y. 2016 m. balandžio 11 d ryte. L. J. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t.1, b.l. 63).

Specialisto išvadoje Nr. G654/ 2013(03), kurioje remiantis G. J. apžiūros, tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų bylos aplinkybių duomenimis, pateikta išvada, tad G. J. buvo padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairės plaštakos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje. Minimus sužalojimus G. J. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais. Sužalojimai įgauti maždaug prie parą iki objektyvios apžiūros, t.y. 2016-04-11 ryte. G. J. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t 1, b.l. 66-67).

2016 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas antstolio G. J. pateiktas CD su vaizdo ir garso įrašu, užfiksuota, kad į patalpas įeina D. P., agresyviai šaukdamas „Išjunk kamerą“. D. P. kelią pastoja L. J., ji abiem rankomis stumia D. P. atgal. D. P. stumiamas šaukia: „Ar tu manęs klausei, ar gali filmuoti“, bando pro L. J. prasiveržti. Girdimas garsas, panašus į smūgį ir moters šauksmas, verkimas ir grumtynių garsai. D. P. šaukia: „Tu manęs klausei, tu manęs klausei“. G. J. šaukia: „Eikit į gatvę, kvieskit pagalbą“. Vėl tęsiasi grumtynių garsai. G. J. ramina D. P.. D.p. šaukia: „atiminėjat maistą, pasitrauk, paleisk mane“. G. J. šaukia: „atvėsk, su smurtu toli nenuvažiuosi“. Įrašas baigėsi. (t 1, b.l. 70-71).

2016 m. rugpjūčio 16 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti L. J. regėjimo akiniai, užfiksuota, kad akinių rėmo kairė kojelė nulenkta, nėra kairės pusės stiklo, akinių rėmeliai deformuoti (t. 1, b.l. 73-75). Akiniai grąžinti L. J. (t.1, b.l. 76, 79).

Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi D. P. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 1, b.l. 11-114).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-170/2016, surašytame 2016-07-19 - 08- 04, nurodyta, kad D. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija iki nusikaltimo padarymo ir nusikaltimo padarymo metu. D. P. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, esant ribiniam intelekto išsivystymui. Jis gali šiuo metu suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. D. P. dėl ribinio intelekto, mąstymo sutrikimų, būdingų šizofrenijai, afekto neadekvatumo nusikalstamos veikos padarymo metu nevisiškai suvokė savo atliekamų veiksmų esmę, pobūdį ir reikšmę, dėl blogos impulsų kontrolės, afekto neadekvatumo negalėjo visiškai savo veiksmų valdyti. D. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Su juo gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis gali būti apklausiamas teisme (t 1, b.l 118-123).

Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio d. 30 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros kaltinamasis aktas, kuriuo D. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. T. paaiškino, kad sergant paranoidine šizofrenija, asmens būsena gali keistis - pagerėti ar pablogėti, kadangi kaltinamojo būklė pablogėjo, todėl tikslinga šioje byloje atlikti papildomą ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, įvertinti kaltinamojo sveikatos būklę, ar jis šiuo metu supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, ar su juo šiuo metu gali būti atliekami procesiniai veiksmai, ar jis gali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi paskyrė kaltinamajam D. P. papildomą ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2017-05-09 – 06-09 Nr. 85TPK-125/2017 konstatuota, kad D. P. nustatytas lėtinio psichikos sutrikimo –paranoidinės šizofrenijos – paūmėjimas. Esant mąstymo sutrikimams pagal turinį, suvokimo sutrikimams, emocijų ir valios sutrikimams būdingiems sergant šizofrenijai, nesant kritikos susirgimo atžvilgiu, D. P. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones –stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis. D. P. šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. D. P. negali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir būti teisiamas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi buvo nutarta pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones baudžiamojoje byloje, kurioje D. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymu.

Teismo psichiatras ekspertas D. T. teismo posėdžio metu patvirtino teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto išvadą ir paaiškino, kad pirmosios ekspertizės metu ekspertai nustatė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu D. P. buvo ribotai pakaltinamas – jis suvokė, kad kumščių naudoti negalima, bet jo suvokimas ir ypač valdymas buvo apsunkintas, kas atitinka ribotą pakaltinamumą. Bet kadangi jo būsena blogėja, teismo posėdžio metu D. P. būklė buvo blogesnė nei pirmosios ekspertizės metu, antrosios ekspertizės metu jam nustatyti suvokimo sutrikimai, kliedesiai, todėl D. P. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones –stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu D. P. negali gydytis ambulatoriškai, nes negali suvokti savo veiksmų, nesupranta, kad serga, nėra kritiškas.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. P. 2016 m. balandžio 11 d., apie 09.00 val., viešoje vietoje - antstolio G. J. kontoroje, (duomenys neskelbtini), kitų darbuotojų akivaizdoje, kumščiu smogdamas antstolio G. J. kontoroje dirbančiai specialistei L. J. į veidą, tuo padarė nukentėjusiajai veido sumušimą su kairės akies vokų minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva vokuose, muštine žaizda kairio antakio išoriniame gale, paviršiniais odos nubrozdinimais kairės akies aplinkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, įrodyta, kad D. P. smogdamas antstoliui G. J. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu į galvos sritį ir ne mažiau kaip 3 kartus spirdamas kojomis, G. J. padarė galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairės plaštakos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi D. P. nurodytus veiksmus prieš nukentėjusiuosius padarė antstolio G. J. kontoroje matant joje buvusioms kontoros darbuotojoms – R. U. ir E. M., dėl ko jos išsigando ir nebegalėjo tęsti savo darbo, todėl įrodyta, kad D. P. savo veiksmais smurtaudamas sutrikdė antstolio kontoros darbuotojų rimtį bei darbą. Šie D. P. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-170/2016, surašytame 2016-07-19 - 08- 04, konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu D. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija esant ribiniam intelekto išsivystymui ir dėl ribinio intelekto, mąstymo sutrikimų, būdingų šizofrenijai, afekto neadekvatumo nusikalstamos veikos padarymo metu nevisiškai suvokė savo atliekamų veiksmų esmę, pobūdį ir reikšmę, dėl blogos impulsų kontrolės, afekto neadekvatumo negalėjo visiškai savo veiksmų valdyti. Po paskirtos papildomos ekspertizės dėl pasikeitusios D. P. sveikatos būklės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-125/2017 2017-05-09 – 06-09 konstatuota, kad D. P. nustatytas lėtinio psichikos sutrikimo –paranoidinės šizofrenijos – paūmėjimas. D. P. šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. D. P. negali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir būti teisiamas. Teismo posėdžio metu ekspertas D. T. patvirtino Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadas ir teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad D. P., darydamas nusikalstamą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti savo atliekamų veiksmų esmę, pobūdį ir reikšmę bei negalėjo visiškai savo veiksmų valdyti. Taigi, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo psichiatrijos akte nurodyta, kad šiuo metu D. P. nustatytas lėtinio psichikos sutrikimo –paranoidinės šizofrenijos – paūmėjimas, D. P. šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti bei jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir būti teisiamas ir jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, todėl vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, D. P. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atlikus papildomą ekspertizę Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama D. P. skirti priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveiktos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis. Teismo psichiatras ekspertas D. T. patvirtino, kad dėl D. P. psichikos sveikatos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti stacionare, nes jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiškas, yra sutrikęs jo suvokimas, nustatyti mąstymo, emocijos ir valios sutrikimai. Šiuo metu jis negali dalyvauti bylos nagrinėjime, nesuvokia, kad gali būti teisiamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų ar ribotai pakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, įvertinęs D. P. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus ir rekomendacijas, daro išvadą, jog D. P. reikalingas aktyvus gydymas, nes, net ir pasiekus greitą sveikatos pagerėjimą, išlieka psichikos sveikatos pablogėjimo recidyvo tikimybė, o tuo pačiu ir tam tikras pavojus pačiam ligoniui, bei aplinkiniams. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, D. P. skiriama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo manymu, stacionaro sąlygos vienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti D. P. ligos paūmėjimo (recidyvo) pavojų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti D. P. veiksmais padarytą 264,10 eurų turtinę žalą ir 5000 eurų neturtinę žalą (t 1, b.l. 18-20). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti D. P. veiksmais padarytą 23,18 eurų turtinę žalą ir 10000 eurų neturtinę žalą (t 1, b.l. 37-39).

BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturinės žalos dėl nusikalstamos veikos (atitinkamai jo atstovas). BPK 403 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš nutarčių, tarp jų – atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju. Nustatyta, kad D. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnis). Nors D. P. nusikalstamos veikos padarymo metu ir buvo riboto pakaltinamumo būsenoje, bet po nusikalstamos veikos padarymo jo būklė pablogėjo – D. P. nustatytas lėtinio psichikos sutrikimo –paranoidinės šizofrenijos – paūmėjimas. Esant mąstymo sutrikimams pagal turinį, suvokimo sutrikimams, emocijų ir valios sutrikimams būdingiems sergant šizofrenijai, nesant kritikos susirgimo atžvilgiu, D. P. šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir būti teisiamas, t.y. jis yra nepakaltinamas. Dėl D. P. sveikatos būklės yra reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones –stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju dėl D. P. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje teisės teorijoje yra žinoma, kad nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties elementų – subjekto, nėra ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Nepakaltinamo asmens veika nėra pripažįstama nusikalstama ir teismų praktikoje civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo tokiose bylose paliekami nenagrinėti (2011-01-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-77/2011, 2010-05-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-251/2010, 2014-04-15 Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. M1-80-511/2014, 2015-06-30 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. M1-223-348/2015, 2016-06-22 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. M1-1282-966/2016 ir kt.). Tačiau ši aplinkybė neatima teisės civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.278 straipsnio nuostatomis. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota CK 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Taigi, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir nukentėjusiųjų L. J. ir G. J. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinama (t. 1 b.l. 153-154).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – skaitmeninė laikmena (CD) su garso ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad D. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, būdamas ribotai pakaltinamas.

Atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymo, ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios L. J. civilinį ieškinį 264,10 eurų turtinei žalai ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį 23,18 eurų turtinei žalai ir 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtą

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (CD) su garso ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.