- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-865-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kristalgis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristalgis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kristalgis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 17,13 Eur palūkanas; 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas; 12,25 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 15 d. ieškovė ir UAB „GRI Nordic“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovę. Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė informavo atsakovę išsiųstu pranešimu. Pradinis kreditorius atsakovei pardavė prekes bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės nereiškė, sąskaitos-faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino. Atsakovė sumokėjo dalį įsiskolinimo – pagrindinę skolą (677,60 EUR) pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą 2024 m. rugsėjo 4 d. pradiniam kreditoriui tik gavusi ieškovės/naujojo kreditoriaus pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau likusi skolos dalis, kurią sudaro palūkanos ir ikiteisminio išieškojimo išlaidos, liko neapmokėta. Atsakovė už laiku neįvykdytą piniginę prievolę privalo sumokėti įstatyme numatytas palūkanas, kurių suma sudaro 17,13 Eur. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės skola ieškovei sudaro 57,13 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 17,13 Eur materialiųjų palūkanų, 40 Eur kompensaciją, 12,25 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 57,13 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2024 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Nustatyta, kad ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Atsakovės argumentai, kad neaišku, kokią reikalavimo teisę perėmė ieškovė, nepagrįsti, nes reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas skolos dydis atitinka atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą. Taip pat reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2024 m. rugpjūčio 26 d., o PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2024 m. gegužės 22 d., todėl chronologinio neatitikimo tarp šių dviejų dokumentų nėra.
3.2. Atsakovės argumentai, kad pirktas padangas gavo tik 2024 m. rugsėjo mėnesį ir dėl to prekės apmokėtos tik po jų gavimo, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė neginčijo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų duomenų, kad sąskaita tuo pačiu yra ir prekių-priėmimo perdavimo aktas, įrodantis padangų atsakovei perdavimo faktą.
3.3. Nagrinėjamu atveju padangų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dviejų juridinių asmenų – ūkio subjektų (2 straipsnio 6 dalis), o jų sudaryta sutartis patenka į komercinių sutarčių pagal šį įstatymą apibrėžimą (2 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) nuostatos.
3.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės pareiga mokėti palūkanas atsirado 2024 m. birželio 22 d., todėl palūkanų dydžiui paskaičiuoti taikoma 2024 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko viešais duomenimis, 2024 metų pirmąjį pusmetį galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,50 proc. http://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html, todėl byloje taikytinos 12,50 proc. dydžio palūkanos (8 + 4,50). Ieškovė paskaičiavo 17,13 Eur kompensacinių palūkanų nuo pradelstos apmokėti 677,60 Eur skolos sumos už 74 pradelstas atsiskaityti dienas taikydamas 12,50 proc. dydžio palūkanų normą.
3.5. Pagal MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
3.6. Pareiga mokėti procesines palūkanas kyla nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2024 m. gruodžio 16 d.), todėl remiantis MAKSVPĮ nuostatomis taikoma 2024 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma, kuri yra 12,50 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; priteisti atsakovei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nors teismas skyrė žodinį parengiamąjį posėdį, ieškovas bei jo atstovas nusprendė jame nedalyvauti, nurodydami teismui, kad pateiktų įrodymų pakanka, o atsakovas neva pripažino vėlavęs atsiskaityti, tuo tarpu atsakovas atstovo neturėjo, o pats neturėjo galimybės dalyvauti, nes turėjo iš anksto suplanuotą svarbu verslo susitikimą kitame mieste, todėl, nežinodamas, kad galima prašyti posėdį atidėti bei neturėdamas galimybės nei dalyvauti gyvai, nei nuotoliniu būdu, pateikė prašymą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tokiu būdu teismas sprendimą priėmė vadovaujantis išimtinai Ieškovo pateiktais „patobulintais“ dokumentais bei melagingais argumentais.
4.2. Ieškinyje nurodyta reikalavimo perleidimo data (04-15) yra ankstesnė, nei pačios sąskaitos išrašymo (05-22, juo labiau – apmokėjimo 06-21) data. UAB Kristalgis siųsto pranešimo atsakovas niekada negavo ir iki teismo dokumentų gavimo apie jokį kreditoriaus pasikeitimą nežinojo. Ataskaitoje, išduotoje rugsėjo 10 d., aiškiai nurodyta, kad pranešimas įteiktas nebuvo bei 2024 m. rugpjūčio 30 d. 12:46:11 nurodyta priežastis, kad gavėjas nerastas pristatymo metu. Nors vėlesnėse grafose minimas įteikimo dokumentas, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokia žyma nereiškia įteikimo fakto, o parodo tik tai, kad įteikimo dokumente padaryta kažkokia žyma (konkrečiai šiuo atveju akivaizdžiai nurodyta, jog gavėjas nerastas, kas ir pažymėta ankstesnėje grafoje). Dėl pranešimo elektroniniu paštu nurodė, kad patikrinus paštą po gauto ieškinio, laiškas iš tiesų buvo rastas, bet jis rastas aplanke „Šlamštas“, kurio atsakovė niekada netikrina ir nežino. Ieškovė, nepasirūpinusi tuo, kad atsakovei būtų tinkamai įteiktas pranešimas, pati prisiėmė sau riziką ir neteko galimybės reikalavimo teisės perleidimo fakto naudoti prieš skolininką.
4.3. Ieškovė niekada neturėjo tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties ir jam ji nebuvo įdomi. Ieškovė nepagrįstai siekė gauti daugiau, nei priklauso pagal sutartį su skolininku (nepagrįstai praturtėti).
4.4. Akivaizdžiai siekdama uždirbti daugiau, nei priklauso, ieškovė teikdamas reikalavimo perleidimo sutartį teismui, iš jos pašalino duomenis, iš kurių būtų matyti, kad skolos išieškojimo išlaidas jam padengia kreditorius, kas galėtų sutrukdyti išsiieškoti „patirtas išlaidas“ pagal MAKSVPĮ. Apskritai tokia aplinkybė vertintina kaip dokumento klastojimas, o ieškovės elgesys – piktnaudžiavimas teisėmis, už ką skirtina bauda.
4.5. Sąskaitoje delspinigiai nurodyti 0 %. Tai nėra klaida, nes tokia buvo nusistovėjusi praktika – kai galėdavo, UAB Kristalgis atsiskaitydavo tą pačią dieną, kartais nurodydavo, jog dar neatsiskaitę už jų darbus, sumokės vėliau, ir niekada dėl to jokių pretenzijų reiškiama nebuvo. Netgi priešingai, būdavo siūloma, kad galit atsiskaityti vėliau, į siunčiamus priminimus nekreipkit dėmesio, nes juos siunčia automatizuota darbo valdymo sistema, įdiegta įmonėje.
4.6. Kreditorius savo pareigų neįvykdė (neperdavė padangų), todėl ir apmokėjimo už prekes gauti neįgijo teisės. Kadangi prekės buvo perduotos po sąskaitos apmokėjimo, galimybė taikyti MAKSVPĮ apskritai eliminuojama.
4.7. Skolininkas, atsiskaitęs už padangas su pardavėju ir negavęs iš jo jokių pretenzijų ar bent jau informacijos apie reikalavimo perleidimą, visiškai įvykdė savo prievolę ir tuo ji pasibaigė. Automatiškai vėliau iš pasibaigusios prievolės nebegalėjo kilti jokių naujų reikalavimų. Visi nesusipratimai tokiu atveju spręstini tarp pradinio ir naujojo kreditoriaus, bet ne naudojami prieš skolininką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolininko padėtis negali būti pabloginama labiau, nei ji buvo pagal sutartį su pradiniu kreditoriumi.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
8. Apeliantas pateikė įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.
9. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas ribojimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis ribojimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).
12. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau jokių duomenų su atsiliepimu į ieškinį nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad savo teise teikti įrodymus atsakovas nesinaudojo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į teismo posėdį neatvyko, pateikė tik prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė papildomai pateiktus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nesinaudojo. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliantės pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Faktinės aplinkybės
13. Nustatyta, kad ieškovas ir UAB „GRI Nordic“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas perėmė reikalavimo teisę į 677,60 EUR dydžio atsakovės skolą. Sutarties 1 punkte nustatyta, kad perimamos ir šalutinės atsakovo prievolės, t. y. pareiga mokėti netesybas, palūkanas, nuostolius ir vykdyti kitas prievolės įvykdymą užtikrinančias priemones. Ieškovė parengė 2024 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo atsakovė informuojama apie perimtą reikalavimo teisę. Pranešimas išsiųstas atsakovei adresu (duomenys neskelbtini). Apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovė papildomai informuota 2024 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 13 Eur palūkanas; 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas; 12,25 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Apeliantė teigia, kad pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą niekada negavo ir iki teismo dokumentų gavimo apie jokį kreditoriaus pasikeitimą nežinojo. Apelianto argumentai nepagrįsti.
16. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė parengė 2024 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo atsakovė informuojama apie perimtą reikalavimo teisę. Pranešimas išsiųstas atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), tai yra UAB „Kristalgis“ buveinės registracijos adresu. Be to, apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovė papildomai informuota 2024 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė apie kreditoriaus pasikeitimą informuota tinkamai. Nors atsakovė teigia, kad pranešimo paštu negavo, o pranešimas el. paštu rastas tik aplanke „Šlamštas“ vėliau, pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė byloje nepaneigė, kad pranešimas jai siųstas netinkamu adresu, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė apie buveinės adreso pasikeitimą yra informavusi pradinį kreditorių, taigi nustačius, kad pranešimas išsiųstas atsakovės įmonės registracijos adresu ir įmonės el. pašto adresu, darytina išvada, kad ieškovė informavimo pareigą įvykdė tinkamai.
18. Apeliantė teigia, kad ieškinyje nurodyta reikalavimo perleidimo data (04-15) yra ankstesnė, nei pačios sąskaitos išrašymo (05-22, juo labiau – apmokėjimo 06-21) data. Apeliantės argumentai nepagrįsti.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir UAB „GRI Nordic“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė perėmė reikalavimo teisę į 677,60 Eur dydžio atsakovės skolą. Taigi, priešingai, nei nurodo atsakovė, PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2024 m. gegužės 22 d., o reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2024 m. rugpjūčio 26 d., todėl chronologinio neatitikimo tarp šių dviejų dokumentų nėra.
20. Apeliantė teigia, kad ieškovė, teikdama reikalavimo perleidimo sutartį teismui, iš jos pašalino duomenis, iš kurių matyti, kad skolos išieškojimo išlaidas jai padengia kreditorius, kas galėtų sutrukdyti išsiieškoti „patirtas išlaidas“ pagal MAKSVPĮ. Mano, kad tokia aplinkybė vertintina kaip dokumento klastojimas, o ieškovės elgesys piktnaudžiavimas teisėmis.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas). Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 50 punktas).
22. Kaip byloje nustatyta, atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad ieškovė UAB „Juris LT“ nurodo klaidingą informaciją ir apie PVM sąskaitos faktūros išrašymą ir prekių perdavimą. PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2024 m. gegužės 22 d., UAB „Kristalgis“ pretenzijų išrašytai PVM sąskaitai-faktūrai pretenzijų neturėjo, tačiau prekės – padangos buvo išduotos tik 2024 m. rugsėjo mėnesį. Prekės – padangos buvo išduotos po sąskaitos padengimo. Atsakovė UAB „Kristalgis“, kad yra tariamai skolinga UAB „Juris LT“ sužinojo iš 2024 m. gruodžio 28 d. gauto Pranešimo. Ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Kadangi atsakovė UAB „Kristalgis“ turėjo tik išrašytą sąskaitą, tačiau prekių neturėjo, ieškovės UAB „Juris LT“ prašymas priteisti palūkanas, ikiteisminio išieškojimo išlaidas, procesines palūkanas ir bylinėjimo išlaidas yra visiškai nepagrįstas. Taigi iš atsakovės atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nenurodė ir nepateikė duomenų, kad ieškovė, teikdama reikalavimo perleidimo sutartį teismui, iš jos pašalino duomenis, iš kurių būtų matyti, kad skolos išieškojimo išlaidas jam padengia kreditorius, todėl atsakovė negali remtis šiomis naujai nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisme.
23. Apeliantė teigia, kad sąskaitoje delspinigiai nurodyti 0 %. Tai nėra klaida, nes tokia buvo nusistovėjusi praktika – kai galėdavo, UAB Kristalgis atsiskaitydavo tą pačią dieną, kartais nurodydavo, jog dar neatsiskaitę už jų darbus, sumokės vėliau, ir niekada dėl to jokių pretenzijų reiškiama nebuvo. Netgi priešingai, būdavo siūloma, kad galit atsiskaityti vėliau, į siunčiamus priminimus nekreipkit dėmesio, nes juos siunčia automatizuota darbo valdymo sistema, įdiegta įmonėje. Apeliantės argumentai nepagrįsti.
24. Iš Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkto matyti, kad perimtos ir šalutinės atsakovės prievolės, t. y. pareiga mokėti netesybas, palūkanas, nuostolius ir vykdyti kitas prievolės įvykdymą užtikrinančias priemones. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju padangų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dviejų juridinių asmenų – ūkio subjektų (2 straipsnio 6 dalis), o jų sudaryta sutartis patenka į komercinių sutarčių pagal šį įstatymą apibrėžimą (2 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) nuostatos. Pagal MAKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui.
25. Apeliantė teigia, kad kreditorius savo pareigų neįvykdė (neperdavė padangų), todėl ir apmokėjimo už prekes gauti neįgijo teisės. Kadangi prekės buvo perduotos po sąskaitos apmokėjimo, galimybė taikyti MAKSVPĮ apskritai eliminuojama.
26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neginčijo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų duomenų, kad sąskaita tuo pačiu yra ir prekių-priėmimo perdavimo aktas, įrodantis padangų atsakovui perdavimo faktą. Atsakovė jokių minėtą aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė, taigi atsakovės argumentai, kad pirktas padangos gavo tik 2024 m. rugsėjo mėnesį ir dėl to prekės apmokėtos tik po jų gavimo, nepagrįsti.
27. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad nors teismas skyrė žodinį parengiamąjį posėdį, atsakovė atstovo neturėjo, o pati neturėjo galimybės dalyvauti, nes turėjo iš anksto suplanuotą svarbu verslo susitikimą kitame mieste, todėl, nežinodama, kad galima prašyti tokiu atveju posėdį atidėti bei neturėdama galimybės nei dalyvauti gyvai, nei nuotoliniu būdu, pateikė prašymą nagrinėti jai nedalyvaujant.
28. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2025 m. vasario 11 d. 11.00 val. Prieš teismo posėdį šalys pateikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo ieškovės atstovui ir atsakovei nedalyvaujant. Taigi atsakovė nepasinaudojo savo teise atvykti į teismo posėdį, pateikti nesutikimą su ieškiniu patvirtinančius argumentus ir duomenis. Tai, kad atsakovė nežinojo ar nesuprato, nėra aplinkybės, dėl kurių gali būti pateisinamas nesinaudojimas procesinėmis teisėmis tinkamai. Kaip minėta, atsakovė yra juridinis asmuo, kuriai keliami aukštesni atsakingumo ir rūpestingumo standartai. Be to, kaip ir apeliacinės instancijos teisme, taip ir pirmosios instancijos teisme atsakovė galėjo bylą vesti per atstovą (CPK 51 straipsnis).
Dėl kitų argumentų
30. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą