- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 1-96-832/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam S. Š., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. tiksliai nenustatytu laiku, jam priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, netesėtai pasigamino aparatą, tinkamą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, ir jį laikė tose pačiose patalpose iki 2014 m. spalio 15 d. 22.22 val., kol aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti surado Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai. Be to, S. Š., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku tos pačios sodybos ūkiniame pastate, neteisėtai pasigamino 1258,0 dm³ (litrų) brogos, 3,5 – 4,6 % tūrinės etilo alkoholio koncentracijos, tinkamos naminei degtinei gaminti, iš kurios pasikėsino neteisėtai pagaminti 51,103 dm³ (litrų) 100 % stiprumo absoliutaus etilo alkoholio, turėdamas tikslą jį realizuoti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2014 m. spalio 15 d. 22.22 val., buvo rasta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos pareigūnų.
Kaltinamasis S. Š. nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. Š. parodė, kad aparatą naminei degtinei pasidarė pats, savo sodyboje, kurią turi apie 2 metus. Aparatą buvo pasidaręs mėnesio pradžioje. Internete ir iš aplinkinių žmonių sužinojo kaip reikia pasidaryti raugą ir jį pasidarė. Nežino kiek tiksliai būtų išėję naminės degtinės, tikėjosi iš vieno maišo bent po 10 litrų. Su namine degtine norėjo užsipilti ąžuolinę statinę.
Kaltinamojo S. Š. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymu, be jo paties prisipažinimo grindžiama teisiamajame posėdyje BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:
2014-10-15 įvykio vietos apžiūros metu gautais duomenimis, kai (duomenys neskelbtini), S. Š. negyvenamos sodybos ūkiniame pastate, rasta: 2 apskritos metalinės talpos, pripildytos rudos spalvos masės, turinčios specifinį raugo kvapą, viso 1273 litrų; 2 vnt. 200 litrų talpos plastikinės talpos; 2 vnt. 200 litrų metalinės talpos; 3 vnt. metalinės, cilindro formos talpos; guminės žarnos; elektrinis siurblys; metalinis, 4 m. ilgio vamzdis su pritvirtintu metaliniu cilindru; metalinė sujungimo alkūnė. Visos talpos tarpusavyje sujungtos guminėmis žarnomis (I t., 7-8, 9-22 b. l.).
2014-10-27 specialisto išvada Nr. 40-25-ISI-1034, kurioje nurodyta, kad: tirti pateikti skysčių ėminiai, esantys dviejuose buteliuose, pažymėtuose Nr. 1-2, paimti iš atitinkamai pažymėtų talpų, rastų ir paimtų iš S. Š., yra broga, tinkama naminės degtinės gamybai, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (3,5 – 4,6) proc. Tirti pateiktas skysčio mėginys, esantis viename butelyje, pažymėtame Nr. 3, paimtas iš plastikinio kibiro, rasto ir paimto iš S. Š., yra broga, kuri dėl neįvykusio rūgimo proceso (netinkama receptūra, netinkamos rauginimo sąlygos ir t. t.) yra netinkama naminės degtinės gamybai. 1258,0 dm³ brogos, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (3,5 – 4,6) proc., yra 51,103 dm³ (litro) absoliutaus (100 proc.) etilo alkoholio (I t., 93-94 b. l.).
2014-11-11 specialisto išvada Nr. 30-19-IS1-937, kurioje nurodyta, kad objektų, paimtų (duomenys neskelbtini) S. Š. priklausančios negyvenamos sodybos ūkiniame pastate, visuma sudaro aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir juo, tikėtina buvo gaminama naminė degtinė (I t., 97 b. l.).
V. K. apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežinojo, kad S. Š. gamina naminę degtinę (I t., 157 b. l.). V. Š. apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežinojo, kad jo brolis S. Š. turi aparatą naminei degtinei gaminti ir gamina naminę degtinę (I t., 133 b. l.). Liudytojai J. K., E. Š., E. J. (I t., 39; 45; 51 b. l.) teigė, kad apie aparatą naminei degtinei gaminti ir naminės degtinės gaminimą nieko nežinojo. Šie asmenys neigė žinoję apie tai, kad kaltinamasis S. Š. neteisėtai pasigamino ir laikė aparatą naminei degtinei gaminti bei pasigamino brogą (raugą) naminei degtinei gaminti. Tokie jų parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis patiems išvengti atsakomybės bei padėti jos išvengti ar bent sušvelninti kaltinamajam S. Š..
Visų pirma, šių asmenų parodymai paneigiami slapto sekimo metu gautais duomenimis, kai buvo nustatyta, kad 2014-09-09, 2014-09-11 S. Š. automobilis važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) pas J. K., gyv. (duomenys neskelbtini) po to į savo negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kurioje buvo gaminama naminė degtinė. 2014-09-13 užfiksuotas S. Š. automobilio judėjimas iš namų į minėtą sodybą (I t., 60-61 b. l.). Duomenų, kad sekamą automobilį vairavo ne S. Š. nėra, tie duomenys nepaneigti, todėl galima pagrįstai teigti, kad būtent kaltinamasis S. Š. tuo metu vairavo savo automobilį ir su juo susiję ir su juo artimai bendravę asmenys galimai žinojo apie tai, kad S. Š. turėjo aparatą naminei degtinei gaminti ir gamino brogą naminei degtinei gaminti.
Tai, kad kaltinamasis S. Š. turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pasikėsino pagaminti daugiau nei penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti duomenys (I t., 69-71, 72-74; 79-81, 82-84 b. l.).
Vienas iš užfiksuotų pokalbių tarp kaltinamojo S. Š. ir S. R., kuriai pasiūlius duoti parodymus kaip liudytojai apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, atsisakė duoti parodymus (I t., 31 b. l.), ir kuri yra bausta administracine tvarka už naminės degtinės laikymą (I t., 25 b. l.). Iš pokalbių turinio matyti, kad kaltinamasis S. Š. stengiasi kalbėti užšifruotai, tiesiogiai neįvardydamas naminės degtinės, apie ją kalba skaičiais, vadina tepalu, vaistais ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. Š. kaltę taip pat patvirtina ir pokalbių tarp jo ir V. K. analizė iš kurios matyti, kad kaltinamasis S. Š. kartu su savo broliu V. Š. 2014-09-09 gamino brogą ar naminę degtinę. Iš kaltinamojo S. Š. ir J. K. pokalbio analizės taip pat galima konstatuoti, kad 2014-09-11 vyko gamybos procesas, juo labiau, kad 2014-09-09 kaltinamasis S. Š. savo automobiliu važiavo iš namų pas J. K. bei į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (I t., 79-81 b. l.).
Kaltinamasis S. Š. neteisėtai pagamino ir laikė aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kuris buvo tinkamas naudoti ir buvo pagaminęs raugą, tinkamą stipriems naminiams alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. Š. turėdamas tikslą realizuoti pasikėsino pagaminti daugiau nei penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nes pagal specialisto išvadą iš rastos brogos galima gauti 51,103 litro absoliutaus etilo alkoholio, o jį atskiedus iki 50 laipsnių išeitų daugiau nei šimtas litrų stiprių naminių alkoholinių gėrimų.
Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. Šiuo atveju tikslas realizuoti grindžiamas kaltinamojo parodymais, kuris nors ir teigė, kad būtų naudojęs ūkio reikmėms, tačiau bet koks stiprių naminių alkoholinių gėrimų perdavimas laikomas realizavimu. Taip pat tuo, kad buvo pagamintas didelis kiekis naminių stiprių alkoholinių gėrimų. Be kita ko, tikslas realizuoti išplaukia ir iš telefoninių pokalbių analizės, iš kurių matyti, kad S. Š. anksčiau galimai parūpindavo kitiems asmenims stiprių naminių alkoholinių gėrimų. Šiuo atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras duomenų apie pardavimą nepateikė, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo
Kaltinamojo S. Š. veiksmai nepagrįstai įvertinti ne kaip vienas nusikaltimas, o kaip nusikalstamų veikų daugetas, t. y. nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų realioji sutaptis ir padarytos veikos nepagrįstai kvalifikuotos pagal dvi to paties BK straipsnio dalis – BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2105 redakcija) nusikaltimu pripažįstamas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) neteisėtas gaminimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą juos realizuoti, jų realizavimas, taip pat aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas. Taigi šio nusikaltimo dalykas yra ne tik namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kiti alkoholio produktai, bet ir aparatai namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Visi minėti veiksmai, apibūdinantys neteisėtą disponavimą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, kitais alkoholio produktais bei aparatais jiems gaminti, yra alternatyvūs ir kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 201 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad jis padarė bent vieną iš minėtų veiksmų. Jeigu asmuo padaro kelis alternatyvius veiksmus, gali kilti klausimas dėl tokių veiksmų vertinimo kaip pavienės tęstinės nusikalstamos veikos ar kaip veiksmų, padarytų esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Galimos ir tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas padaro kelis BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus su skirtingais šio nusikaltimo dalykais. Antai, pavyzdžiui, pagamina aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, šį aparatą laiko ir jį panaudoja namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, turėdamas tikslą juos realizuoti. Šiuo atveju tokie asmens veiksmai paprastai pripažįstami pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), t. y. BK 201 straipsnio 1 dalį, jeigu jie yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo. Antai turi būti nustatyta, kad kaltininkas, gamindamas tokį aparatą, jį laikydamas, turėjo sumanymą jį panaudoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui ir, pagaminęs tokius alkoholinius gėrimus, šį sumanymą realizavo.
Pagal BK 201 straipsnio 2 dalį nusikaltimu pripažįstamas penkiasdešimties ar daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) neteisėtas pagaminimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą juos realizuoti.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas nagrinėdamas bylas kasacine tvarka ir formuodamas vieningą teismų praktiką yra konstatavęs, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas pagaminęs aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (BK 201 straipsnio 1 dalis) su juo pagamina (pasikėsina pagaminti) daugiau nei dešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, neturėdamas tikslo jų realizuoti (BK 201 straipsnio 3 dalis). Nors šiuo atveju kaltininkas padaro veikas, formaliai atitinkančias skirtingose BK 201 straipsnio dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau ir minėtoje situacijoje, sprendžiant klausimą, ar tai pavienis nusikaltimas, ar nusikalstamų veikų sutaptis, reikia nustatyti, kokio pobūdžio sumanymą turėjo kaltininkas atlikdamas šiuos veiksmus. Antai, jeigu nustatyta, kad kaltininkas, gamindamas aparatą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, jį laikydamas, turėjo sumanymą panaudojant šį aparatą pagaminti dešimt ar daugiau litrų tokių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), tai tokia kaltininko veika turėtų būti pripažįstama pavieniu nusikaltimu ir kvalifikuojama pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal atskiras BK 201 straipsnio dalis kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis. Būtent šiuo atveju, esant vieningam sumanymui dėl nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, kurie yra neatskiriami, padarymo, pavojingesnė nusikalstama veika – nusikaltimas apima ir mažiau pavojingą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK straipsnio dalį, nustatančią atsakomybę už pavojingesnės nusikalstamos veikos – nusikaltimo – padarymą. Priešingu atveju būtų nepagrįstai, nesant objektyvaus pagrindo, pasunkinta asmens, padariusio kelis veiksmus, iš kurių vienas laikomas nusikaltimu, o kitas baudžiamuoju nusižengimu, teisinė padėtis, palyginus su tuo asmeniu, kurio padaryti veiksmai, nors kiekvienas iš jų atskirai reiškia nusikaltimo padarymą, yra kvalifikuojami pagal tą pačią BK 201 straipsnio 1 dalį, nes jie šioje dalyje numatyti kaip alternatyvūs požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2012). Teismai nagrinėdami bylas turi vadovautis naujausia teismų praktika, todėl ankstesnė praktika, kai veikos buvo kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų daugetas atmestina, kaip ydinga, pažeidžianti kaltinamojo teisę būti teisingai nubaustam.
Taigi, šioje byloje situacija yra panaši, kaip aukščiau minėtoje nutartyje, tik šiuo atveju kaltinamojo veiksmai turi kvalifikuojantį požymį, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje nustatyta, kad S. Š. pagamindamas aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminimui, jį laikydamas, turėjo sumanymą panaudojant šį aparatą pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, turint tikslą juos realizuoti, ir šį sumanymą pradėjo įgyvendinti. Taigi minėti S. Š. veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo ir todėl negali būti kvalifikuoti kaip padaryti esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, t. y. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį. Kadangi yra kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis – daugiau nei penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, laikymas, todėl šiuo atveju BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės apėmė ir tuos veiksmus, kurie pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laikytini nesunkiu nusikaltimu.
Taigi, teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo S. Š. kaltę nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.).
Teisingumo principas yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumas gali būti įgyvendintas, užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą. Jis yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kt. nutarimai).
Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, 2K-280/2009 ir kt.). Teisinga bausmė reiškia, jog ji turi būti ne tik ne per švelni, bet ir ne per griežta.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo ir jo gynėjo paaiškinimus, konstatuoja, kad šiuo atveju negalimas BK 62 straipsnio taikymas, kadangi tam, kad teismas galėtų paskirti mažesnę bausmę arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, turi būti BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, šiuo atveju visų būtinų sąlygų nėra.
Skiriant kaltinamajam S. Š. bausmę ir parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 201 straipsnio 2 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia. S. Š. nusikalstamos veikos vykdytojas. Nors padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, tačiau jis savo pavojingumu kelia pavojų ir žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis S. Š., vedęs, dirbantis, turi ūkį, anksčiau neteistas. Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam S. Š. straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, tačiau didesnę nei siūlė prokuroras. Kaip minėta aukščiau, tam, kad paskirtą bausmę laikyti teisinga bausme, ji turi būti ne tik per švelni, bet ir ne per griežta.
Už apysunkį nusikaltimą numatytą bauda yra nuo 1 MGL iki 1000 MGL dydžio, kai MGL šiuo metu yra 37,66 euro. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus bei teismų praktiką (pvz.: Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-231/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-510/2013), teismas daro išvadą, kad baudžiant už aptariamą nusikalstamą veiką šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus už veiką su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei įstatyme numatytos baudos vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
Daiktiniai įrodymai: dvi apskritos metalinės talpos, dvi 200 litrų talpos plastikinės talpos, dvi 200 litrų talpos metalinės talpos, trys metalinės cilindro formos talpos, guminės žarnos, elektrinis siurblys, metalinis 4 m. ilgio vamzdis su pritvirtintu metaliniu cilindru, metalinė sujungimo alkūnė, juoda dėžutė, su dvejais stikliniais termometrais; dvi 1,5 litro talpos plastikinės talpos, viena 1 litro talpos plastikinė talpa (I t., 98; 100 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini. Keturi kompaktiniai diskai, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalimis, 308, 309 straipsniais,
nusprendė:
S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 225 MGL (8473,50 euro) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 150 MGL (5649 euro) dydžio baudą.
Įpareigoti S. Š. paskirtą baudą sumokėti į valstybės biudžetą per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktinius įrodymus: dvi apskritas metalines talpas, dvi 200 litrų talpos plastikines talpas, dvi 200 litrų talpos metalines talpas, tris metalines cilindro formos talpas, gumines žarnas, elektrinį siurblį, metalinį 4 m. ilgio vamzdį su pritvirtintu metaliniu cilindru, metalinę sujungimo alkūnę, juoda dėžutę su dvejais stikliniais termometrais; dvi 1,5 litro talpos plastikines talpas, vieną 1 litro talpos plastikinę talpą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti. Keturis kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.