- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2K-510/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Rimantas Baumilas, Aldona Rakauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- J. U.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. U. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytos 16 parų, išbūtų sulaikyme nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. sausio 9 d., kurios prilygintos 32 MGL dydžio baudai. Byla J. U. dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 201 straipsnio 1 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo J. U. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. U. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2, 3 punktų nuostatas, draudžiančias fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį, turėdamas tikslą pagaminti bei realizuoti denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, 2008 m. gruodžio 8 ir 22 dienomis iš UAB „Sama Lt“ Kaune, Diemedžio g. 16, įgijęs iš viso 2535 litrus skiediklio „Sol-36FB“ (32,5 1itro talpos 78 bakelius), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 95,9- 96,3 proc., jį neteisėtai laikė sandėlyje Vievyje, Semeliškių g. 44, ir ten pat, filtruodamas skysčio valymo įrenginiu etilo alkoholiui valyti, pagamino 198,9 litro denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 88,9 proc., 92,6-95,5 proc., kurį laikė tame sandėlyje, kol 2008 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu šiuos skiediklį ir skiedinį surado policijos pareigūnai.
Dėl kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį tuo, kad nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 23 d., minėtame sandėlyje pasigamino ir laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kurį 2008 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu surado policijos pareigūnai, byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, nes jo įgytas bespalvis skystis naudojamas techninėms reikmėms, jis nebuvo skirtas alkoholiniams gėrimams gaminti ir nebuvo naudojamas kaip alkoholinis gėrimas. Kasatoriaus nuomone, tai patvirtina 2010 m. rugpjūčio 18 d. gautas atsakymas iš Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiame atsakyme buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.3 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose denatūruotą etilo alkoholį (kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2207). 2010 m. lapkričio 10 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakydama į 2010 m. rugsėjo 20 d. raštą „Dėl informacijos apie akcizus pateikimo“, pranešė, kad pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai yra akcizų objektas. Etilo alkoholis – tai KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai.
Kasatorius pažymi, kad šioje byloje buvo pateiktas Muitinės laboratorijos tyrimo 2009 m. sausio 20 d. protokolas NR. 9T0052, 2009 m. sausio 21 d. prekės (KN) kodo nustatymo raštas, kuriuo atsakyta į 2008 m. gruodžio 16 d. prašymą. Šioje byloje pateikti melsvai rausvo skysčio (skiediklio „Sol-36FB“) tyrimai, kuriais nustatyta, kad jo kodas pagal KN – 3814 00 90, ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1450)-ISl-3155 nustatyta, kad šis nurodytuose tyrimui pateiktuose buteliuose esantis skystis pagal rūšinę priklausomybę yra vienodas, UAB „Vilsara“ pareigūnams pateikti dokumentai ir teisės aktai patvirtina, kad UAB „Vilsara“ nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos prekių (alkoholio produktų) įsigijimo, importo ir laikymo tvarkos, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 18 d. nutarimu UAB „Vilsara“ buvo grąžintos 5 talpyklos po 32,5 litro skiediklio „Sol-36FB“. Pagal Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 1S-224 „Dėl taisyklių, pagal kurias turi būti informuojama Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apie alkoholio produktų (išskyrus vyną, vynuogių misą ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį), importą į Lietuvos Respubliką patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles prekių laikymo teisiniai reikalavimai yra vienodi, remiantis kodais pagal Kombinuotąją nomenklatūrą. Bespalvio skysčio KN kodas byloje nenustatytas, teismai net nebandė aiškintis surastų skysčių KN kodų klasifikacijos. Kasatoriaus nuomone, teismai sąmoningai ignoravo nurodytas aplinkybes. Kasatorius nurodo, kad BK 201 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, nes jos turinį išaiškina kitas teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, ir būtent Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra įgaliota aiškinti šias taisykles, jas komentuoti bei nustatyti jų įgyvendinimo tvarką. Iš pateiktų raštų matyti, kad tam tikrų produktų priskyrimas nedenatūruoto bei denatūruoto etilo alkoholio grupei atliekamas vadovaujantis KN kodais pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003. Kasatoriaus įsigytas produktas pagal KN kodus nepatenka į draudžiamų produktų sąrašą, todėl tai nėra BK 201 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas.
Taip pat kasatorius nurodo, kad šios bylos aplinkybės, t. y. dėl UAB „Sama Lt“ įsigyto skiediklio, iš dalies jau buvo išnagrinėtos Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. išteisinamajame nuosprendyje (baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-290/2012). Kasatoriaus nuomone, minėtame nuosprendyje nustatyti „prejudiciniai faktai“, jo byloje jų įrodinėti nereikia, todėl faktai sudarė pagrindą bylą nutraukti, nes jo veiksmuose nėra BK 201 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir priimtoje nutartyje nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie buvo nurodyti jo apeliaciniame skunde, kad teismų sprendimai surašyti pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad teismai įrodymus įvertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, buvo šališki, pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir proceso teisingumo (sąžiningumo), principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalyse, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1, 2 dalyse, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalyse.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. U. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad nors kasatorius teigia, jog teismai netinkamai taikė įstatymą, iš esmės ginčija bylos faktines aplinkybes, kurių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, be to, šie kasacinio skundo teiginiai nėra pagrįsti bylos medžiaga. Prokuroras pažymi, kad byloje apklausus specialistę V. B. nustatyta, jog kodai pagal KN yra reikšmingi muitinės laboratorijoje apmuitinant prekes, o šiuo atveju buvo tiriama, kokio pobūdžio yra etilo alkoholis, denatūruotas ar nedenatūruotas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 2 dalį svarbu tai, kad kaltininkas pažeidė namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ir realizavimo tvarką, todėl teismai turi atsižvelgti į rastų alkoholinių gėrimų, jų skiedinių kiekį, vietą ir pan. Be to, kombinuotosios nomenklatūros kodai būtų reikšmingi, jei J. U. būtų kaltinamas tik denatūruoto etilo alkoholio skiediklio įgijimu ir laikymu. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad kasatorius įgijo ir laikė skiediklį, kurį, turėdamas tikslą realizuoti, perfiltravo per valymo įrangą ir pagamino bespalvį denatūruoto etilo alkoholio skiedinį. Teismai padarė teisingą išvadą, kad J. U., turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė daugiau kaip 50 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 201straipsnio 2 dalį. J. U. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtų įrodymų visetu: liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje esantys faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, juos teismai įvertino ir pripažino įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo kaltę, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio reikalavimų, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus, taigi bylą patikrino nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir pateikdamas sau naudingą jų vertinimą, nėra pagrindas teigti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. U. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 201 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo.
BK 201 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka. Nusikalstamos veikos dalykas yra namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ir techninis etilo alkoholis, jų skiediniai (mišiniai) ir (ar) aparatai jiems gaminti.
Byloje nustatyta, kad J. U., turėdamas tikslą pagaminti ir realizuoti denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, iš UAB „Sama Lt“ už 10 985 Lt įsigijo 2535 litrus skiediklio „Sol-36 FB“; sandėlio patalpose, esančiose Vievyje, Semeliškių g. 44, filtruodamas skysčio valymo įrengimu pagamino 198,9 litro denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija nustatyta 88,9 proc., 92,6–95,5 proc., jį laikė minėtame sandėlyje iki policijos pareigūnai 2008 m. gruodžio 23 d. atlikdami įvykio vietos apžiūrą ir jį, ir skiediklius surado.
Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pripažinęs, kad J. U. yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kad jo padaryta veika atitinka BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tokias išvadas teismas padarė išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus – liudytojų parodymus, duomenis, užfiksuotus atliktų procesinių veiksmų protokoluose, specialistų išvadas, jų teisme duotus paaiškinimus ir kitus bylos duomenis bei įvertinęs jų visumą. Nuteistojo keltos gynybos versijos nuosprendyje motyvuotai atmestos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, padarytos išvados yra teisingos, atitinkančios nustatytas faktines aplinkybes. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Kasatoriaus argumentai, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, visų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų neišnagrinėjo, atmestini. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nebuvo pažeistos, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 301, 305 straipsnių reikalavimus. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nesant motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, jog skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą priimamame nuosprendyje ar nutartyje išsamiai aptarinėti kiekvieną apeliaciniame skunde nurodytą teiginį ar pasisakymą. Baigiamajame apeliacinės instancijos teismo dokumente turi būti pasisakyta dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. atsakyta į apeliacinio skundo esminius argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo, t. y. nei BPK 320 straipsnio 3 dalies, nei 332 straipsnio 3 ir 5 dalių, reikalavimų nepažeidė, priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasaciniame skunde akcentuojama tai, kad, kasatoriaus nuomone, teismai turėjo tirti ir išsiaiškinti jo iš UAB „Sama Lt“ įsigytos produkcijos kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodus, nes tai reikšminga sprendžiant BK 201 straipsnyje numatyto nusikaltimo objekto klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas tokius apelianto argumentus, priimtoje nutartyje pagrįstai ir teisingai pasisakė, kad kombinuotosios nomenklatūros kodai būtų reikšmingi tuo atveju, jei J. U. būtų kaltinamas tik denatūruoto etilo alkoholio skiediklio įgijimu ir laikymu, tačiau byloje nustatyta, kad jis įgijo ir laikė skiediklį, kurį, perfiltravęs per valymo įrangą, pagamino bespalvį denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, turėdamas tikslą jį realizuoti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatoriaus argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo. Nesant apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. U. kasacinį skundą atmesti.