Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: S. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškimu prašoma atnaujinti pareiškėjui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui pagal įstatymą priimti.

2. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nesikreipė į notarą laiku dėl teisinio nežinojimo, tačiau vos tik notarui paaiškinus situaciją, pareiškėjas nedelsiant atliko visus privalomus veiksmus įgyvendinti jo teisę į motinos palikimą. Motinai mirus pareiškėjas išgyveno skaudžias emocijas ir jos užgožė kasdienius pareiškėjo darbus bei įsipareigojimus. Nors pareiškėjas į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, jis nepaliko motinai priklausiusio žemės sklypo apleisto, jį prižiūrėjo, pjovė jame žolę, o 2025 m. lapkričio 15 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra paveldimas žemės sklypas, metinį mokestį. Nuo paskutinės termino dienos priimti pareiškėjo motinos palikimą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki pareiškėjo teisinių paslaugų sutarties dėl pareiškimo teismui rengimo sudarymo praėjo nepilni šeši mėnesiai, kas yra ganėtinai trumpas laiko tarpas, o dėl mirusiosios palikimo priėmimo per šį laikotarpį niekas kitas į notarą, kurio veiklos teritorijoje turėjo būti priimtas palikimas, nesikreipė. Pareiškėjo brolis pretenzijų pareiškėjui dėl to, kad jis ketina paveldėti motinos nekilnojamąjį turtą, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti nėra naikinamasis. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

7. Palikėja testamento nepaliko, todėl pagal CK 5.11 straipsnį palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai. Paveldėjimo byloje paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Palikėjos sūnus G. Z. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (po palikėjos mirties) nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys: skaudžiai išgyventa motinos netektis, su tuo susiję rūpesčiai, teisinių žinių stoka, šiuo atveju turėjo įtakos tam, kad jis laiku nerealizavo savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Nepaisant to, iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad pareiškėjas turėjo valią priimti po mamos mirties likusį palikimą – jis prižiūrėjo likusį žemės sklypą, mokėjo su jo išlaikymu, priežiūra susijusius mokesčius (2025 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 289), nedelsiant, tik sužinojęs, kad norint priimti palikimą jis privalo kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, iniciavo teisme bylą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi rūpestingai, sąžiningai, nedelsė ir aktyviais veiksmais siekia realizuoti savo teisę priimti palikimą.

9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažįsta svarbiomis, laiko, kad pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas iš suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nepareiškė, byloje nenustatyta, jog kiti asmenys pretenduotų į A. Z. palikimą, tenkinus pareiškimą nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir tesėti interesai, pareiškėjui G. Z. atnaujina praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo motinos A. Z. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis). Savo teisę pareiškėjas gali realizuoti per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo G. Z. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui pagal įstatymą priimti.

Trijų mėnesių palikimo (ne)priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.