Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1546-657/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-10-07Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
e2S-1546-657/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01235-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inno Lietuva“
Civilinė byla Nr. e2S-1546-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01235-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inno Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19634-217/2020, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Gepet system“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Inno Lietuva“ 10 893,73 Eur skolą, 3 026,56 Eur delspinigius, 6 proc. palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo ir 313,21 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti areštą atsakovo sąskaitose esančioms lėšoms, o tokių lėšų nesant, areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

3. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Ieškovė yra nedidelė įmonė (3 darbuotojai), o skolininkės nevykdomi įsipareigojamai apsunkina ieškovės finansinę padėtį. Atsakovė naudojasi, kad ieškovė yra maža įmonė, ir nevykdo įsipareigojimų. Skolininkė nepatyrė didelių nuostolių dėl karantino, nes neatleido nei darbuotojų, nei kreipėsi paskolos dėl COVID19 nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Inno Lietuva“ nekilnojamąjį turtą ir/ar kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumoje – 13 920,20 Eur, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti; nesant pakankamai materialaus turto ar esant šiam turtui įkeistam, ar kitaip suvaržytoms teisėms į šį turtą, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas arba turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos. Areštavus atsakovės pinigines lėšas, leisti iš jų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės bei savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove.

5. Teismas sprendė, kad pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus.

Šalies argumentai

6. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei dėl 13 920,20 Eur skolos pagal sutartį Nr. INN-02/11/17 ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už įsigytas ir neapmokėtas prekes laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. kovo 4 d. Ieškovei nėra žinoma faktinė finansinė ir turtinė atsakovės padėtis, tačiau šiuo atveju ieškovės atžvilgiu atsakovė elgiasi nesąžiningai ir gali toliau taip elgtis, o tokiu elgesiu gali apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Realios atsakovės finansinės padėties ir mokumo šiuo metu įvertinti nėra galimybės, tačiau įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes bei patikrinus informaciją Teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, jog atsakovei yra pateikti dar du ieškiniai didesniais, nei ieškovės, reikalavimais, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės argumentus dėl atsakovės vengimo atsiskaityti ir atsižvelgus, kad ieškovė pagal nurodytą faktinį pagrindą tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Inno Lietuva“ prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrindė ir nemotyvavo antrosios būtinosios sąlygos, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai. Ieškovės prašyme taikytini laikinąsias apsaugos priemones nurodyti motyvai nesudarė pagrindo teismui tokį prašymą tenkinti. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog ji yra maža įmonė ir prašoma priteisti 13920,20 Eur suma atsakovei yra didelė. Daugiau jokių motyvų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ieškovė nenurodė. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ieškinio sumos dydis nėra pagrindinis kriterijus, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina atsižvelgti, ar yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą.

8.2. Teismas nemotyvavo, kokį atsakovės elgesį laiko nesąžiningu. Ieškovė savo prašyme nurodė, kad atsakovė yra nesąžiniga, nes neatsiskaito su ieškove, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningą, ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį turtą. Atsakovė neneigia aplinkybės, jog dėl pasaulyje kilusios pandemijos ir jos sąlygoto karantino susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau atsakovė nėra nesąžininga, priešingai, ji kreditoriams deklaruoja apie kilusius laikinus finansinius sunkumus, teikia jiems informaciją ir deda pastangas teisės aktų nustatyta tvarka pradėti restruktūrizavimo procesą. Vien atsakovės turtinė padėtis negalėjo būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustačius atsakovės nesąžiningumo. Pareiga įrodyti nesąžiningumą tenka asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Gepet system“ prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti, įpareigoti atsakovę UAB „Inno Lietuva“ nevilkinti ir negaišinti teismo dėl nepagrįsto skundo, remiantis CPK 95 straipsniu.

10. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. antstolis surašė turto aprašą, kuriuo buvo apribotos disponavimo teisės į 1/11 dalį pastato (duomenys neskelbtini). Atsakovės sąskaita nebuvo areštuota, nebuvo apribota ūkinė veikla ar paimtos gamybos priemonės. Areštuotu nekilnojamuoju turtu atsakovei buvo leista naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Taigi, laikinos apsaugos priemonės jokio poveikio UAB „Inno Lietuva“ ūkinei veiklai neturėjo. Taikytos laikinos apsaugos priemonės užtikrina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. UAB „Inno Lietuva“ ilgą laiką nevykdė savo finansinių įsipareigojimų. Seniausia neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros data yra 2019 m. gruodžio 31 d., kurią atsakovė turėjo ją apmokėti iki 2020 m. vasario 14 d. Iki nurodytos datos jokia pandemija nebuvo kilusi. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, nes nori inicijuoti nemokumo procesą. Ieškovės žiniomis atsakovė rugpjūčio mėnesį darė mokėjimus tiekėjams, išgabeno pagamintą produkciją, tačiau ieškovei nemokėjo. Atsakovė, pateikdama skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina civilinės bylos nagrinėjimą, todėl turėtų būti taikomos CPK 95 straipsnio pasekmės.

11. Ieškovė su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė teismo įsakymo, atsakovės prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo bei nutarties dėl teismo įsakymo panaikinimo kopijas, pranešimo dėl UAB „Inno Lietuva“ nemokumo proceso inicijavimo, antstolio kontoros išrašytos PVM sąskaitos faktūros, turto aprašo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo kopijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

13. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

15. Įvertinus, kad ieškovės su atsiliepimu pateiktos antstolio kontoros PVM sąskaitos faktūros kopija jokių su nagrinėjamu klausimu susijusių reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, šį apeliacinės instancijos teismui pateiktą rašytinį įrodymą atsisakytina priimti (CPK 180 str., 314 str.). Teismo įsakymo, atsakovės prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo bei nutarties dėl teismo įsakymo panaikinimo kopijos, galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui, įrodinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, tačiau atsižvelgus, kad su šiais dokumentais šalys yra susipažinusios, minėti dokumentai prijungtini prie bylos medžiagos. Įvertinęs, kad pranešimo dėl UAB „Inno Lietuva“ nemokumo proceso inicijavimo, turto aprašo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo kopijos negalėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, šie dokumentai apeliacinės instancijos teismui pateikti, atsikertant į atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais bylos rašytiniais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga, atsakovė elgiasi nesąžiningai ir gali toliau taip elgtis, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo.

17. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, be to, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas (CPK 179 str. 3 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

18. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.).

19. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.

20. Pažymėtina, kad ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje teikiamus išaiškinimus tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).

21. Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1230-330/2020).

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-407/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė jokių konkrečių duomenų, informacijos, patvirtinančios atsakovės nesąžiningus veiksmus ar realius ketinimus, teismui nepateikė, nurodydama vien deklaratyvius teiginius apie atliktus mokėjimus kitiems tiekėjams, produkcijos išgabenimą (CPK 178 str.). Tuo tarpu pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės šiuo atveju ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-302/2020).

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė neneigė įsiskolinimo ieškovei, nurodė, kad skolos ieškovei negali sumokėti dėl įmonėje kilusių laikinų finansinių sunkumų. Ieškovės nurodyta aplinkybė ir pateikti įrodymai dėl atsakovės restruktūrizavimo iniciavimo nepatvirtina, o priešingai – paneigia jos teiginius dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, rodo atsakovės pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes, vien aplinkybė, jog atsakovė su ieškove neatsiskaito, šiuo atveju negali būti pagrindu spręsti, jog egzistuoja grėsmė sprendimo įvykdymui.

25. Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.). Neegzistuojant vienai iš įstatyme nustatytų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu negali būti taikytos (CPK 144 str. 1 d.).

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nepagrįstą ir neteisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

27. Pažymėtina, jog tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesine teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Kitos šalies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jį teikdama atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnyje numatytus teisinius padarinius. Esant tokioms aplinkybėms, šis atsiliepime ieškovės pareikštas prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gepet system“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė