- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1065-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01659-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- S. S., M. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. S. ir M. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1934-666/2016 pagal pareiškėjų S. S. ir M. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo nutraukta pareiškėjų 2010 m. liepos 9 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu, patvirtinta tarp šalių 2016 m. spalio 12 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 3.3 punkte pareiškėjas M. S. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko – dukros išlaikymą po 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 20 d. Vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2YT-1934-666/2016 neišduotas.
Šalies argumentai
2. 2022 m. rugsėjo 23 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1934-666/2016. Prašyme pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo skolos, susidariusios dėl išlaikymo neindeksavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad, kaip matyti iš Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu, t. y. CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos.
4.2. Nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1934-666/2016 patvirtinta tarp S. S. ir M. S. 2016 m. spalio 12 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria M. S. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai U. S. išlaikymą po 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja šioje byloje išduoti vykdomojo dokumento neprašė, vykdomasis raštas byloje neišduotas. Pažymėjo, kad duomenų, jog tėvas neteikė 2016 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui, nėra, o šių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja. Nurodė, kad periodinių išmokų indeksavimas atliekamas vykdymo proceso metu, todėl padarė išvadą, kad periodines išmokas indeksuoja ne teismas, bet pats savo noru periodines išmokas mokantis skolininkas arba priverstinio vykdymo proceso metu antstolis.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos S. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti iš naujo.
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, jog nepilnamečio vaiko tėvas nuo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo priėmimo iki pat šiol nė karto neindeksavo periodinėmis išmokomis mokamo nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl susidarė nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas ir apeliantė įgijo teisę kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir kreiptis į antstolį dėl nesumokėtos indeksuoto išlaikymo vaikui sumos išieškojimo už paskutinius penkerius metus.
6.2. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog periodines išmokas indeksuoja ne teismas, bet pats savo noriu periodines išmokas mokantis skolininkas arba priverstinio vykdymo procese antstolis. Pažymi, kad teismas yra institucija, išduodanti vykdomąjį dokumentą, o teismo išduotas vykdomasis dokumentas suteikia pagrindą kreiptis į antstolį dėl nesumokėtos indeksuoto išlaikymo vaikui įsiskolinimo sumos priverstinio išieškojimo veiksmų atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1934-666/2016 pagal pareiškėjų S. S. ir M. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo nutraukta pareiškėjų 2010 m. liepos 9 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu, patvirtinta tarp šalių 2016 m. spalio 12 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 3.3 punkte pareiškėjas M. S. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko – dukros išlaikymą po 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 20 d. Vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2YT-1934-666/2016 neišduotas.
10. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai reiškia, kad išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Taigi akivaizdu, kad teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – ir dėl vaiko išlaikymo atitinkama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta forma, įgyja res judicata galią, turi būti vykdomas, priešingu atveju įvykdomas priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo proceso metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimo klausimą nesprendžiama dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą, todėl pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties sąlygų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka teismo sprendimo vykdymo proceso metu.
11. Nors pareiškėja teikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nenurodė aplinkybių, kad tėvas M. S. neteikė 2016 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui, tačiau iš paties prašymo išduoti vykdomąjį raštą turinio matyti, kad, pareiškėjos nuomone, išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl išlaikymo neindeksavimo. Kaip teisingai atskiruoju skundu nurodė pareiškėja, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis ir sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020). Tai reiškia, jog pareiškėja iš esmės prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, tėvui M. S. netinkamai vykdant prievolę mokėti vaiko išlaikymą, išlaikymo sumą indeksuojant, o ne dėl išlaikymo indeksavimo kaip atskiro reikalavimo.
12. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad joks vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2YT-1934-666/2016 nėra išduotas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pareiškėja, būtent teismas yra institucija, išduodanti vykdomąjį dokumentą, o teismo išduotas vykdomasis dokumentas suteikia pagrindą kreiptis į antstolį dėl nesumokėtos išlaikymo vaikui įsiskolinimo sumos priverstinio išieškojimo veiksmų atlikimo. Tai reiškia, jog jei pats savo noru periodines išmokas mokantis skolininkas mokamų sumų savanoriškai neindeksuoja ir dėl to susidaro išlaikymo įsiskolinimas, tokį įsiskolinimą išieško priverstinio vykdymo veiksmus atliekantis antstolis, kuris veikia pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Teismui tokio dokumento neišdavus, jokie vykdymo veiksmai nėra galimi.
13. CK 3.208 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nors nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad periodinių išmokų indeksavimas atliekamas vykdymo procese, t. y. periodines išmokas indeksuoja ne teismas, bet pats savo noru periodines išmokas mokantis skolininkas arba priverstinio vykdymo procese antstolis, tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Pažymėtina, jog teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
14. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
15. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. spalio 12 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punktu pareiškėjo M. S. mokėtina išlaikymo suma po 190 Eur per mėnesį privalo būti indeksuojama. Todėl, vertindamas šioje byloje susidariusią situaciją nurodyto teisinio reglamentavimo bei formuojamos teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo tinkamu vykdymu, t. y. neprašė patikslinti pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ar pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius prievolės (ne)tinkamą vykdymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas galėjo pasiūlyti prievolę vykdančiam asmeniui nepilnamečio vaiko tėvui M. S. pateikti įrodymus apie jo vykdomą prievolę, t. y. ar mokama išlaikymo suma yra indeksuojama, ar prievolė yra vykdoma tinkamai ir kt.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nenustatė ir netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su pasekmių sutarties ar jos dalies (ne)vykdymu, nepasiūlė pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, patikslinti prašymą, išdėstant aplinkybes dėl pasekmių sutarties sąlygų nevykdymo, ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašyme išdėstytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečių vaikų interesais.
17. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdomojo rašto dėl pasekmių sutarties vykdymo išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinęs pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutarties kopiją išsiųsti ir M. S. susipažinti.