Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų santechnika“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodė, kad valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (redakcija galiojusi nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2013 m. liepos 31 d.), priede daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialieji techniniai reikalavimai 1 punkte buvo nustatyta, kokioms priemonėms įgyvendinti teikiama valstybės parama. Teigia, jog minėtame priede yra nustatytas baigtinis sąrašas energinį efektyvumą didinančių priemonių, kurioms įgyvendinti skiriama valstybės parama. Pažymėjo, kad patalpų dažymo darbai nepatenka į minėtų efektyvumą didinančių priemonių baigtinį sąrašą, todėl tokie darbai negali būti valstybės finansuojami atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį pastatą. Teigia, jog bet kokie patalpų dažymo darbai turėjo būti finansuojami patalpų savininko (bendraturčių) lėšomis.

6.2. Teigia, jog ieškovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros 98 803,79 Lt sumos, o sąskaitos faktūros buvo išrašytas remiantis 2012 m. sausio 16 d. rangos darbų sutartimi, todėl mano, jog visiškai nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė pagal 2012 m. sausio 16 d. rangos darbų sutartį turėjo sumokėti 98 032,79 Lt. Atkreipė dėmesį, jog ieškovei pateiktos ir ieškovės apmokėtos PVM sąskaitos faktūros patvirtina atliktus ir priimtus darbus už 98 803,79 Lt sumą, tai reiškia, jog apeliantė atliko didesnės apimties rangos darbus, nei buvo susitarta 2012 m. lapkričio 8 d. Pakeitimo orderyje Nr. 1 ir ieškovė tokios apimties darbus priėmė bei už juos sumokėjo.

6.3. Nurodė, kad PVM sąskaita faktūra, serija TBŪ Nr. 2012- 2621 (fl), buvo išrašyta 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau nepaisant to, ieškovė vis vien priėmė PVM sąskaitą faktūrą, serija VL Nr. 01778, 15 142,61 Lt sumos ir ją 2013 m. balandžio 22 d. apmokėjo. Mano, kad jeigu susitarimas tarp ieškovės ir apeliantės dėl šilumos punkto dažymo darbų buvo galiojantis ir atsakovė savo pareigos apmokėti patalpų dažymo kainos nebuvo įvykdžiusi ir jeigu būtų galima laikyti, kad visi darbai pagal 2012 m. sausio 16 d. rangos darbų sutartį Nr. 57-3 kainavo 98 032,79 Lt, nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl ieškovė priėmė visą sąskaitą faktūrą, jeigu dalis darbų nebuvo atlikta, ir ją visiškai apmokėjo.

6.4. Nurodė, kad tarp ieškovės ir apeliantės 2012 m. spalio 25 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis, pagal kurią apeliantė įsipareigojo atlikti papildomus šilumos punkto dažymo darbus už 771,05 Lt sumą. Teigia, jog pagal sutarties sąlygas ieškovė buvo užsakovas (turinti teisę reikalauti atlikti darbus ir pareigą už juos atsiskaityti), o apeliantė buvo rangovė (turinti pareigą atlikti rangos darbus ir reikalauti, jog už juos būtų sumokėta). Nurodo, jog 2012 m. gruodžio 17 d. šalys sudarė analogišką sutartį Nr. 57-132, pagal kurią jau ieškovė privalėjo atlikti šilumos punkto dažymo darbus, o apeliantė privalėjo darbus priimti bei už juos atsiskaityti. Mano, kad šių rangos sutarčių buvo analogiškas objektas, tai yra, buvo susitarta dėl tokios pačios apimties 771,05 Lt vertės šilumos punkto patalpų dažymo. Darė išvadą, kad ieškovė privalėjo atlikti šilumos punkto patalpų dažymo darbus ir kartu tuos pačius darbus priimti bei už juos sumokėti, o tai, apeliantės vertinimu, reiškia, jog dėl rangos darbų – šilumos punkto dažymo – tiek rangovu, tiek užsakovu tapo tas pats asmuo – ieškovė.

6.5. Apeliantės vertinimu, ieškovė nesilaikė CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatytos informavimo apie darbų perdavimą tvarkos, nepateikė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto apeliantei, neperdavė darbų pasirašydama darbų priėmimo–perdavimo aktą vienašališkai, nes tokios žymos akte nėra, tai reiškia, jog ieškovė įstatyme bei sutartyje nustatyta tvarka rangos darbų neperdavė, dėl to apeliantei neatsirado pareiga atsiskaityti.

6.6. Mano, jog jeigu ieškovė laiko, kad apeliantė liko skolinga 771 Lt, įvertinus tai, jog dėl šilumos punkto patalpų dažymo prievolė baigėsi šalims sutapus, tuomet yra galimas ginčas tik dėl 2012 m. sausio 16 d. rangos darbų sutarties galimo netinkamo įvykdymo, įrodinėjant, jog apeliantė atliko darbų ne už 98 803,79 Lt, o už 98 032,79 Lt. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo bylos šalių tarpusavio teisinius santykius ir ieškovei neįrodžius, jog apeliantė pagal 2012 m. sausio 16 d. rangos darbų sutartį įvykdė mažiau darbų nei buvo apmokėta, skola iš apeliantės negalėjo būti priteista, juo labiau, kad pagal šalių pasirašytas rangos sutartis dėl šilumos punkto patalpų dažymo darbus atlikti ir už juos sumokėti turėjo tik ieškovė.

8.1. Nurodė, kad apeliantės teiginys, jog ieškovė UAB „Tauragės butų ūkis“ lėšų, skirtų daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimui, negalėjo naudoti šilumos punkto dažymo darbams, yra nepagrįstas. Teigia, jog šilumos punktą namui, adresu (duomenys neskelbtini), reikėjo išdažyti, kadangi jis buvo įrengtas naujoje vietoje – iš atskiros patalpos jis buvo perkeltas į daugiabutį namą, taip mažinant energijos tiekimo nuostolius ir ekonomiškiau naudojant energiją, t. y. šilumos punkto įrengimas name yra šilumos energiją taupanti priemonė.

8.2. Nurodė, kad dėl dažymo darbų buvo susitarta pakeitimų orderiu Nr. 1, kuris yra neatsiejama 2012 m. sausio 16 d. sutarties dalis. Darė išvadą, kad į 98 803,79 Lt sumą įskaičiuota ir šilumos punkto dažymo darbų kaina. Mano, kad būtent dėl šios priežasties PVM sąskaita–faktūra už šilumos punkto dažymo darbus nebuvo paruošta pagal 2012 m. spalio 25 d. rangos sutartį.

8.3. Nurodė, kad šilumos punkto dažymo ir drenažinio siurblio montavimo darbai atlikti vietoje dalies (perteklinių) radiatorių keitimo darbų, šių darbų kaina vienoda, todėl tai nebuvo papildomi darbai ir papildomo finansavimo nereikėjo. Mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė atsakovei už šiuos darbus apmokėjo, o atsakovė ieškovei liko skolinga, pagrįsta ir vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliantė laikoma pažeidusia prievolę.

8.4. Nurodė, jeigu apeliantė mano, kad ji iš viso neturėjo prievolės atlikti dažymo darbus ar už juos atsiskaityti, tai reiškia, kad apeliantė atliko darbų už 98 032,79 Lt, o jai buvo sumokėta 98 803,79 Lt, todėl remiantis CK 6.237 straipsniu atsakovei kyla pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą – 771 Lt (223,30 Eur).

8.5. Mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nors atsakovė ir nepasirašė ieškovės pateikto 2012 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 46-339, tačiau pretenzijų dėl šių darbų atlikimo nereiškė, priežasčių, dėl kurių atsisako priimti aktą, ieškovei nenurodė. Akcentavo, kad apeliantė taip pažeidė šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą, kuris itin akcentuojamas kasacinio teismo praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteista 223,30 Eur skola bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.

13. Nagrinėjamu atveju aktualios šios faktinės bylos aplinkybės: tarp ieškovės UAB „Tauragės butų ūkis“, kaip rangovės, ir atsakovės UAB „Vakarų santechnika“, kaip užsakovės, 2012 m. gruodžio 17 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 57-132 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpų (dažymo darbų) remonto. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpų (dažymo darbų) remontą pagal šalių suderintą lokalinę sąmatą, kuri yra neatsiejama šios sutarties dalis, už 223,30 Eur (771 Lt). Šalys parašais patvirtino šilumos punkto, esančio (duomenys neskelbtini), dažymo darbų lokalinę sąmatą (papildomi darbai) 771 Lt (223,30 Eur) sumos. 2012 m. gruodžio mėnesį ieškovė (rangovė) UAB „Tauragės butų ūkis“ pateikė atsakovei (užsakovei) atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 46‑339.

14. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos IV dalies XXXIII skyriaus pirmasis bei trečiasis skirsniai, kuriuose įtvirtintos bendrosios rangos bei statybos rangos nuostatos. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

15. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog patalpų dažymo darbai nepatenka į daugiabučio namo efektyvumą didinančių priemonių baigtinį sąrašą, todėl tokie darbai negali būti valstybės finansuojami atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį pastatą. Teigia, jog bet kokie patalpų dažymo darbai turėjo būti finansuojami patalpų savininko (bendraturčių) lėšomis, todėl mano, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti už dažymo darbus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog tarp ieškovės, kaip užsakovės, ir atsakovės, kaip rangovės, 2012 m. sausio 16 d. buvo sudaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (šildymo sistemos modernizavimo) rangos darbų sutartis Nr. 57-3. Ši sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, kadangi iš pateikto ieškinio akivaizdu, jog ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš 2012 m. gruodžio 17 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 57-132 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpų (dažymo darbų) remonto. Nors 2012 m. gruodžio 17 d. sutarties sudarymo aplinkybės yra susijusios su 2012 m. sausio 16 d. sutartimi (pagal 2012 m. sausio 16 d. rangos darbų sutarties Nr. 57-3 pakeitimų orderį Nr. 1 šalys susitarė, kad atsakovė neatliks radiatorių keitimo darbų už 1 483,13 Lt sumą (be PVM) ir vietoje šių darbų atliks šilumos punkto dažymo darbus už 637,19 Lt (be PVM) sumą ir siurblio montavimo darbus už 845,94 Lt (be PVM) sumą, iš viso už 1 483,13 Lt sumą, tačiau dėl atsakovės darbuotojų trūkumo šalys susitarė, kad šilumos punkto dažymo darbus atliks pati ieškovė, o atsakovė už juos atsiskaitys), tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes konstatuoja, jog šiuo atveju apeliantės nurodomos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (redakcija galiojusi nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2013 m. liepos 31 d.), nėra aktualios šio ginčo tinkamam išsprendimui. Argumentai, jog bet kokie patalpų dažymo darbai turėjo būti finansuojami patalpų savininkų (bendraturčių) lėšomis, yra atmestini kaip nepagrįsti.

16. Apeliaciniu skundu taip pat analizuojamos su 2012 m. sausio 16 d. rangos sutartimi Nr. 57-3 susijusios PVM sąskaitų faktūrų pateikimo bei apmokėjimo aplinkybės, tačiau, kaip minėta, šios nutarties 15 punkte, 2012 m. sausio 16 d. sutartis nėra šios bylos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

17. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2012 m. spalio 25 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. rangos sutartys turi analogišką objektą, tai yra buvo susitarta dėl tokios pačios apimties 771,05 Lt vertės šilumos punkto patalpų dažymo tik skiriasi užsakovas ir rangovas (2012 m. spalio 25 d. sutartimi rangovė – atsakovė, o užsakovė – ieškovė; 2012 m. gruodžio 17 d. sutartimi rangovė – ieškovė, užsakovė – atsakovė). Darė išvadą, kad ieškovė privalėjo atlikti šilumos punkto patalpų dažymo darbus ir kartu tuos pačius darbus priimti bei už juos sumokėti, o tai, apeliantės vertinimu, reiškia, jog dėl rangos darbų – šilumos punkto dažymo – tiek rangovu, tiek užsakovu tapo tas pats asmuo – ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, pagal 2012 m. sausio 16 d. rangos darbų sutarties Nr. 57-3 pakeitimų orderį Nr. 1 šalys susitarė, kad atsakovė neatliks radiatorių keitimo darbų už 1 483,13 Lt sumą (be PVM) ir vietoje šių darbų atliks šilumos punkto dažymo darbus už 637,19 Lt (be PVM) sumą ir siurblio montavimo darbus už 845,94 Lt (be PVM) sumą, iš viso už 1 483,13 Lt sumą. Tuo pagrindu buvo sudaryta 2012 m. spalio 25 d. rangos sutartis. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina ieškovės išsakyta pozicija, jog dėl atsakovės darbuotojų trūkumo šalys susitarė, kad minėtus darbus (šilumos punkto dažymo darbus) atliks ieškovė, o atsakovė už juos atsiskaitys. Tai reiškia, jog atsakovei nesant pajėgiai įvykdyti 2012 m. spalio 25 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kilo būtinybė sudaryti 2012 m. gruodžio 17 d. sutartį, tai ir buvo padaryta. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad 2012 m. gruodžio 17 d. sutartį pasirašė bei antspaudais patvirtino abi bylos šalys, į bylą pateikta atsakovės direktoriaus sudaryta lokalinė sąmata dėl šilumos punkto dažymo darbų, kurią priėmė ieškovės atstovas, taip pat į bylą pateiktas 2012 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 46-339. Pažymėtina, jog atsakovė nepaneigė nustatytų aplinkybių, o tai, kad ji atliktų darbų nepriėmė, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog ieškovė minėtų dažymo darbų neatliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pagal 2012 m. gruodžio 17 d. sutartį rangove buvo ieškovė, o užsakove – atsakovė, todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju susidarė šalių sutaptis.

18. Apeliantės vertinimu, ieškovė taip pat nesilaikė CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatytos informavimo apie darbų perdavimą tvarkos, nepateikė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto apeliantei, neperdavė darbų pasirašydama darbų priėmimo–perdavimo aktą vienašališkai, o tai, apeliantės nuomone, reiškia, jog ieškovė įstatyme bei sutartyje nustatyta tvarka rangos darbų neperdavė, dėl to apeliantei neatsirado pareiga atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pagal teisinį reglamentavimą rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų turėjusi teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškovės perduodamus darbus. Taip pat 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog visi sutarti darbai buvo įvykdyti nenukrypstant nuo sutarties, o atsakovės atstovas nei teismo posėdžio metu, nei procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių, kodėl nepriėmė ieškovės perduodamų darbų. Dar daugiau, 2012 metų gruodžio mėnesio atliktų darbų priėmimo akte Nr. 46-339 taip pat nenurodytos priežastys, kodėl atsisakoma priimti darbų rezultatus. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, jog atsakovė nepasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nesudaro teisinio pagrindo atsakovei atsisakyti vykdyti savo prievolę, t. y. atsiskaityti už atliktus darbus.

19. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

23. Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.