Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-878/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
1-86-878/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28652-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Civilinis ieškovas
L. Š.
Kaltinamasis
R. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-86-878/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28652-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1; 2.1.7; 2.1.9.1; 2.1.13; 2.1.14.1.1; 2.1.14.1.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant R. K.,dalyvaujant prokurorui T. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. Š.,kaltinamajam R. C.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. C., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2014 m. balandžio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 146 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2015 m. gruodžio 31 d.;

2) 2016 m. birželio 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. C. 2020 m. liepos 19 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 119, 127, 219 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio būklę, tyčia pasuko automobilį į kairę - priešpriešinę eismo juostą, laiku nesustabdė ir nesuvaldė vairuojamo automobilio, prarado judesio stabilumą ir tiesią eigą, dėl to jo vairuojamas automobilis sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį priešpriešiais einantiems pėstiesiems D. A. ir L. Š., juos kliudė automobilio priekine dalimi, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam D. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl odos nubrozdinimo kairėje šlaunyje, nukentėjusiajam L. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio šlaunikaulio lūžimo, kairio alkūnkaulio atviro lūžimo su radialiniu nervo pažeidimu (sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), o R. C. pasišalino iš įvykio vietos, taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. C. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. jis su tėvu A. C. ir draugu D. J. gėrė alų (duomenys neskelbtini)ir apie 14 val. nusprendė D. J. sidabrinės spalvos automobiliu „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuoti į tėvo kaimą Aniškyje, prie Luksnėnų. Automobilį vairavo kaltinamasis. Jis buvo išgėręs apie 2 l alaus, 7,5 ar 9 procentų stiprumo. D. J. buvo girtesnis už kaltinamąjį, todėl šiam pasiūlė vairuoti, nors žinojo, kad R. C. neturi teisės vairuoti automobilį ir yra gėręs alkoholio. Nuvažiavę į kaimą, dar nusipirko 4 l „Švogerių“ alaus ir, nuvažiavę pas tėvą į namus Aniškio k., jį išgėrė. Pritrūko alaus, todėl nuvažiavo dar nusipirkti, bet parduotuvė jau buvo uždaryta. Prie kultūrnamio stovėjo L. Š. su draugais, klausė, gal kaltinamasis su tėvu ir draugu turi alaus. R. C. atsakė, kad neturi, įvyko kivirčas, muštynės. Vėliau L. Š. su draugu paprašė juos nuvežti prie ežero. Kaltinamasis juos nuvežė, paliko prie ežero, patys grįžo vėl atgal į kaimą, norėjo važiuoti į Alytų, bet apsigalvojo, nes buvo per girti, todėl nusprendė važiuoti pas tėvą į namus, o į Alytų - rytoj. Iš jų visų trijų blaiviausias buvo kaltinamasis. Nesijautė stipriai apsvaigęs, bet žinojo, kad negali važiuoti, tačiau vis tiek vairavo automobilį. Apie 17 val. važiuodamas apie 50 km/val. greičiu, pamatė, kad L su draugu eina keliu jam priešpriešiais. Buvo ant jų supykęs, todėl sugalvojo juos pagąsdinti, kad jie pasitrauktų nuo važiuojamosios dalies labiau į šoną, todėl pasuko vairą į kairę pusę, į priešingo eismo juostą, bet nesuvaldė automobilio ir juos abu partrenkė. Nesustojo, išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos, nuvažiavo į tėvo namus Arminų kaime, automobilį paliko prie upelio netoli tėvo namų. Pašnekėjo su tėvu, bet atbėgo trys vyrai ir pradėjo juos mušti. Tada kaltinamasis pabėgo, pasislėpė ir, kai viskas pasibaigė, grįžo pėsčiomis namo į Alytų. Nežino, kas nuėmė automobilio valstybinius numerius. Automobilio buvo sudaužytas priekinis stiklas vairuotojo pusėje, veidrodėlis, įlenktas sparnas, gal net bamperis. Visi apgadinimai buvo kairėje automobilio pusėje. Kraujo ant automobilio nebuvo. Iš esmės analogiškai parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos (1 t., b. l. 148-149). Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti žemiau aptarti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 15.00 val. su D. A. buvo Alytaus r. sav., Luksnėnų k. prie parduotuvės ir bendravo su iš matymo pažįstamu vyriškiu pavarde C bei dviem nepažįstamais jaunesniais vyriškiais, vienas iš jų, kaip suprato, buvo C sūnus R. Suprato, kad visi vyriškiai yra apsvaigę nuo alkoholio. Su D ketino eiti nusimaudyti į Pluvijos ežerą, todėl vyriškių paprašė juos pavežti. R sidabrinės spalvos automobiliu „Opel Vectra“ juos nuvežė iki ežero. Išsimaudę su D ėjo atgal į Luksnėnų k. ir pastebėjo, kad vyriškiai tuo automobiliu įvažiavę į griovį. Su D bandė padėti jiems išvažiuoti, tačiau kilo žodinis konfliktas, apsistumdė, todėl juos paliko ir pėsti toliau ėjo į Luksnėnų k. Tas pats automobilis juos einančius aplenkė, greitai pravažiuodamas link Luksnėnų k. Pastebėjo, kad automobilio valstybinio numerio ženklas nuimtas. Eidami Luksnėnų k., Aniškio g., asfaltuotu keliu pamatė, kad tas pats automobilis sugrįžta jiems priešais. Tuo metu D ėjo pirmas dešine kelio puse, šalikele, L. Š. ėjo iš paskos. Automobilis važiavo kaire gatvės puse, bet staiga pakreipė kryptį, pasisukdamas į juos. Tai pamatę, jie su D bandė išvengti susidūrimo, abu šoko į dešinio gatvės kelkraščio griovį. Tačiau automobilis pirma kliudė D paskui ir L. Š., šis po smūgio buvo partrenktas į dešinį gatvės kelkraštį. Nematė, kas vairavo automobilį, bet mano, kad R (1 t., b. l. 89-92).

Nukentėjusysis D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 15.00 val. Alytaus r., Luksnėnų k., prie parduotuvės bendravo su trimis nepažįstamais vyriškiais, šie sutiko jį ir L. Š. sidabrinės spalvos automobiliu „Opel Vectra“ pavežti iki Pluvijos ežero netoli Luksnėnų k. Vieną vyresnį vyriškį pavarde C pažinojo iš matymo, kaip suprato, su juo buvo sūnus bei draugas, abu apie 30 m. Automobilį vairavo nepažįstamas vyriškis, ne C sūnus. Atvažiavus prie ežero, kilo žodinis konfliktas su vyriškiais, jie apsistumdė. D. A. su L. Š. išsimaudė ir apie 17.00 val. ėjo dešine gatvės puse, kelkraščiu, neasfaltuota gatvės dalimi vienas paskui kitą į namus Luksnėnų k. D. A. ėjo pirmas. Priėjus asfaltuotą Aniškio gatvę, priešpriešiais pastebėjo greitai atvažiuojantį automobilį, pažino, kad tai tas pats automobilis, kuris nuvežė iki ežero. Nematė, kas jį vairavo. Automobilis priartėjęs staiga pasisuko į juos. Su L bandė išvengti susidūrimo, abu šoko į dešinį gatvės kelkraščio griovį. Tačiau automobilis kliudė D. A. kairę koją, dėl to jis pargriuvo ant žemės. Atsigavęs pamatė, kad šalia guli L. Pats atsikelti negalėjo, laukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Partrenkęs automobilis net nesustojęs nuvažiavo ir sugrįžęs nebuvo. Po įvykio D. A. buvo pristatytas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kur jam nustatė kairės kojos sumušimus, didesnių sužalojimų nepatyrė. Kiek žino, L yra sulaužytas šlaunikaulis, ranka (1 t., b. l. 70-73).

Liudytojas A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. po pietų automobiliu „Opel Vectra“, kurį vairavo jo sūnus R. C., atvažiavo į Luksnėnų k. A. C. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo D. J.. Parduotuvėje nusipirko alkoholinio alaus „Švogerių“ 7,5 laipsnio stiprumo, plastikinėje taroje po vieną litrą talpos ir automobilyje visi trys atsisėdę alų gėrė. Gerdami nusprendė važiuoti namo į Arminų kaimą. Sūnus vairavo automobilį „Opel Vectra“, važiavo keliu link Aniškio kaimo. A. C. gulėjo ant galinės sėdynės, kai išgirdo garsų dunktelėjimą, lyg tai būtų į kažką atsitrenkę. Atsimena, kad, sustojus pievoje, visi trys išlipo iš automobilio, A. C. ėjo namo. Jį pašaukė iš matymo pažįstami Luksnėnų kaimo gyventojai, pasakė, kad, važiuodami automobiliu, partrenkė kažkokį žmogų. Vėliau atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė (1 t., b. l. 118-121).

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. su savo pažįstamais R ir šio tėvu A liudytojo automobiliu „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Alytaus r. esantį Luksnėnų k. Automobilį vairavo R , D. J. sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje, o ant galinės sėdynės sėdėjo A . Luksnėnų parduotuvėje nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos automobilyje gėrė. Baigę gerti, išvažiavo, automobilį vairavo R . Važiuojant keliu, pajuto smūgį į automobilį ir išgirdo trenksmą. R paklausė, kas čia buvo. R atsakė, kad automobiliu kliudė sėdinčius žmones. Pamena, kad automobiliu nuvažiavo toliau ir, sustoję ant keliuko, išlipo, ruošėsi eiti namo. Privažiavo kažkoks automobilis ir išlipo vaikinai, pamena, kad bandė nuo jų bėgti, buvo nubėgęs apie 100 metrų, kai atvyko policijos pareigūnai. R taip pat kažkur pabėgo. Daugiau aplinkybių nepamena dėl tuo metu buvusio girtumo (1 t., b. l. 124-127, 130-132).

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2020 m. liepos 19 d. apie 17.00 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo smūgio garsą. Pažiūrėjusi į gatvę, pamatė, kad ant kelio mėtosi drabužiai, kuprinė. Išėjusi į gatvę, pamatė, kad Luksnėnų k. gyvenvietės pusėn dešinėje pusėje, kelkraštyje guli L. Š.. Pažiūrėjusi į priešingą pusę, link Pluvijos ežero, matė nuvažiuojantį šviesios spalvos automobilį „Opel Vectra“. Akivaizdžiai matėsi, kad L lūžusi kairė ranka, ji kraujavo. Apie 10-15 metrų atstumu nuo L , link Luksnėnų k., kelio dešinėje, griovyje gulėjo D. A., jis skundėsi kairės kojos skausmais. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nuo L. Š. 5 metrų atstumu link Pluvijos ežero, tame pačiame kelkraštyje, kur gulėjo vyriškiai, pastebėjo gulintį automobilio veidrodėlį. Tą dieną šį „Opel Vectra“ automobilį pastebėjo kelis kartus pravažiuojantį visada dideliu greičiu, tačiau nematė, kas vairavo (1 t., b. l. 113-115).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 17.00 val. būdamas namų (duomenys neskelbtini), išgirdo smūgio garsą. Atsisukęs į gatvę, pastebėjo, kad nuvažiuoja pilkos spalvos automobilis. Išbėgo į gatvę ir pamatė, kad ant gatvės mėtosi drabužiai, kuprinė. Luksnėnų gyvenvietės link, dešinėje gatvės pusėje, kelkraštyje pastebėjo gulintį nepažįstamą vaikiną. Toliau toje pat pusėje, gatvės griovyje gulėjo antras vaikinas. Atsisukęs į Pluvijos ežero pusę, pastebėjo, kad nuvažiuojantis automobilis truputį pristabdė, tačiau, padidinęs greitį, nuvažiavo toliau. Matė, kad kelkraštyje gulinčiam vyriškiui lūžusi kairė ranka, jis kraujavo, skundėsi kojos skausmais. Abu vyriškiai negalėjo pasikelti. Kaimynė R iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Kaip suprato, vyriškiai buvo partrenkti pravažiuojančio automobilio nuo Luksnėnų gyvenvietės link Pluvijos ežero. Vaikinai ėjo dešine gatvės puse link Luksnėnų gyvenvietės. Kas vairavo automobilį, nepastebėjo (1 t., b. l. 108-110).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas N. B. 2020 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 17 val. gautas pranešimas, jog Alytaus r. sav., Alytaus sen., Luksnėnų k., Aniškio g. automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), partrenkė ir sužalojo du pėsčiuosius: D. A. ir L. Š., kurie pristatyti į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo skyrių (1 t., b. l. 1-4).

Apžiūros protokole, fotolentelėse 2020 m. liepos 19 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovintis Alytaus r., Luksnėnų k., miškelyje ant keliuko. Nėra automobilio valstybinių numerių priekyje ir gale, apgadintas kairės pusės veidrodėlis, kairės pusės priekinis sparnas, bamperis, priekinis stiklas sudužęs, įdubęs į salono vidų, matomos raudonos spalvos dėmės, kurios tęsiasi per stogą iki galinio stiklo. Automobilis neužrakintas, paimti kvapų pavyzdžiai. Nuo variklio dangčio ir salono detalių paimti rankų pėdsakai, paimta mikrodalelės nuo priekinių sėdynių, biologiniai pėdsakai, nuoplovos nuo pavarų svirties, vairo, dešinės pusės priekinės sėdynės galvos atlošo, 5 cigarečių nuorūkos. Už vairuotojo sėdynės rasti 6 tušti alaus buteliai. Daiktadėžėje rasti ir paimti draudimo polisas, transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas. Paimti daiktai saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 12-28, 33, 51).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis D. S. 2020 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Alytaus r., Luksnėnų k., Aniškio g. ant kelkraščio (duomenys neskelbtini) rasti du sužaloti vyrai, kuriuos išvežė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Nustatyti įvykio liudytojai R. J. ir J. B.. Už kelių kilometrų rastas „Opel Vectra“ automobilis be valstybinio numerio ženklų. Valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rastas šalia automobilio. Automobilis apgadintas – nulaužtas galinio vaizdo kairės pusės veidrodėlis, sudaužytas priekinis stiklas, apgadintas priekinis bamperis. Prie automobilio rastas A. C. sakė, kad vairavo jo sūnus R. C., priekyje keleivio vietoje važiavo automobilio savininkas D. J., o A. C. važiavo, sėdėdamas ant galinės sėdynės (1 t., b. l. 34).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane 2020 m. liepos 20 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas kelias (duomenys neskelbtini), užfiksuota įvykio vietoje kairiame kelkraštyje, žiūrint Aniškio kaimo pusėn, rastos automobilio galinio vaizdo veidrodėlio stiklo šukės, automobilio galinio vaizdo veidrodėlio metalinis korpusas bei jo šukės, raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Automobilio galinio vaizdo veidrodėlio dalys paimtos ir saugomos Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 35-40).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole 2020 m. liepos 19 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sugadintas jo priekinis buferis, priekinės kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis stiklas, priekinės kairės pusės (vairuotojo) durelės (1 t., b. l. 41-45).

Policijos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. J. (1 t., b. l. 56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto L. U. išvadoje Nr. G 654/2020 (06) nurodyta, kad D. A. odos nubrozdinimas kairės šlaunies srityje galėjo būti padarytas kietu buku daiktu galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto L. U. išvadoje Nr. G 665/2020 (06) nurodyta, kad L. Š. kairio šlaunikaulio lūžimas, kairio alkūnkaulio atviras lūžimas su radialiniu nervo pažeidimu galėjo būti padaryta kietu buku daiktu galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 105).

Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Remiantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų D. A. ir L. Š., liudytojų A. C., D. J., R. J. ir J. B. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, įvykio vietos apžiūros protokole ir plane, transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“ apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis - nustatyta, kad kaltinamasis R. C. 2020 m. liepos 19 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairuodamas lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 119, 127, 219 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, nors privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio būklę, tyčia pasuko automobilį į kairę - priešpriešinę eismo juostą, laiku nesustabdė ir nesuvaldė vairuojamo automobilio, prarado judesio stabilumą ir tiesią eigą, dėl to jo vairuojamas automobilis sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį priešpriešiais einantiems pėstiesiems D. A. ir L. Š., šiuos kliudė automobilio priekine dalimi, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam D. A. dėl odos nubrozdinimo kairėje šlaunyje nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam L. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio šlaunikaulio lūžimo, kairio alkūnkaulio atviro lūžimo su radialiniu nervo pažeidimu (sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), o pats R. C. pasišalino iš įvykio vietos.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (...). Kelių eismo taisyklių 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 119 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kelių eismo taisyklių 219 punktas nustato reikalavimus kiekvienam su eismo įvykiu susijusiam vairuotojui ar kitam eismo dalyviui: 219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 219.3. pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; 219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; 219.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Pats kaltinamasis parodė, kad būtent jis vairavo automobilį „Opel Vectra“ tuo metu, kai automobiliu buvo patrenkti kelkraščiu ėję nukentėjusieji. Tą patį nurodė ir liudytojai A. C. bei D. J., kurie parodė, kad būtent R. C. vairavo automobilį, kai tas į kažką atsitrenkė. Taip pat pats kaltinamasis patvirtino, kad jis tyčia, norėdamas pagąsdinti kelkraščiu ėjusius nukentėjusiuosius, vairuodamas automobilį jiems priešpriešiais, pasuko automobiliu į juos, tai yra iš savo važiavimo krypties eismo juostos įvažiavo į priešingo eismo juostą, paskui nesuvaldė automobilio, jo laiku nesustabdė ir dėl to automobilio priekine dalimi partrenkė D. A. bei L. Š.. Tokias aplinkybes, kad kaltinamojo vairuotas automobilis, atvažiuodamas priešpriešiais, pasuko į ėjusius kelkraščiu nukentėjusiuosius, patvirtino ir L. Š. bei D. A.. Būtent dėl kaltinamojo padarytų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 119, 127 punktų reikalavimų įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta D. A. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta L. Š. sveikata.

Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtina, kad R. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 119, 127 punktų reikalavimus – jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių – priešpriešiais kitos pusės kelkraščiu einančių pėsčiųjų D. A. ir L. Š. saugumui, išvažiuodamas į priešingo eismo juostą tiesiai į juos, sudarė jiems kliūtį, prieš pakeisdamas važiavimo kryptį, tai yra išvažiuodamas iš savo eismo juostos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė kitiems eismo dalyviams - pėstiesiems, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, greičio nesulėtino ir nesustojo, dėl to partrenkė einančius D. A. ir L. Š.. Taip pat tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų ir visų liudytojų parodymai patvirtina, kad R. C. pasišalino iš jo sukelto eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punkte nurodytus reikalavimus nedelsiant sustoti, pažymėti eismo įvykio vietą, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Nurodyti kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – L. Š. sveikatos nesunkiu sutrikdymu bei D. A. sveikatos nežymiu sutrikdymu. Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: nesunkiai sutrikdyta L. Š. sveikata, taip pat nežymiai sutrikdyta ir D. A. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvados, nukentėjusiųjų parodymai.

Taip pat liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad R. C. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Kaltinamasis neneigė buvęs eismo įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio, parodė, kad tą dieną prieš atvažiuodamas iš Alytaus į Luksnėnus, buvo išgėręs 2 l alaus 7,5 ar 9 laipsnių stiprumo, dar nusipirko 4 l alaus Luksnėnuose ir trise jį visą išgėrė, suprato, kad negali vairuoti, tačiau buvo blaivesnis nei jo tėvas ir automobilio savininkas D. J., kuriems po eismo įvykio nustatyta atitinkamai net 1,97 promilių ir 2,87 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje (1 t., b. l. 47, 49). Todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad R. C. eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta L. Š. ir nežymiai sutrikdyta D. A. sveikata, sukėlė, būdamas neblaivus.

Todėl R. C. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių, kaltinamojo parodymų analizė duoda pagrindą išvadai, kad R. C. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jis numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Paties kaltinamojo parodymai, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai duoda pagrindo išvadai, kad R. C., vairuodamas automobilį, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, kai tyčia išvažiavo į priešingo eismo juostą, norėdamas pagąsdinti kelkraščiu jam priešpriešiais ateinančius nukentėjusiuosius, neabejotinai numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai manė, kad sugebės pasukti automobilį atgal į savo eismo juostą ar sustabdyti ir išvengti susidūrimo su pėsčiaisiais. Kaltinamasis turėjo numatyti galimus padarinius, nes tai išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat jis neabejotinai galėjo numatyti padarinius, nes eismo įvykio metu buvo geras matomumas. Tyčia išvažiavęs į priešingo eismo juostą, automobilio „Opel Vectra” vairuotojas R. C., laiku nesustabdydamas ir negrįždamas į savo eismo juostą, turėjo realią galimybę šioje konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ir didelį pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

R. C. buvo inkriminuotas dar ir Kelių eismo taisyklių 222 punkto pažeidimas. Šiame punkte yra nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Bylos aplinkybės nepatvirtina, kad dėl R. C. sukelto eismo įvykio būtų buvusi padaryta tik turtinė žala ir eismo įvykio vietoje nebūtų buvę nukentėjusiojo, šio punkto nuostatos kaltinamajame akte nebuvo ir atskleistos, nenurodyta, kuo pasireiškė šio Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimas ir kokia turtinė žala buvo padaryta, todėl nėra pagrindo kaltinamajam inkriminuoti šį Kelių eismo taisyklių punktą, taigi, jis iš kaltinimo pašalinamas. Taip pat kaltinimas patikslinamas, vietoje formuluotės „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“ nurodant, kad kaltinamasis, „būdamas neblaivus“, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nes kaltinime nurodyta formuoluotė atitinka atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, suformulavimą, o ne BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą kvalifikuojančią aplinkybę.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, laikomas teisiamu pirmą kartą, nes ankstesni teistumai išnykę (1 t., b. l. 177-178, 179-180). Jis baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 181-183, 184). Neįrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro ir UAB „Medica klinika“ psichikos - priklausomybių stebimų pacientų įskaitą, nesigydė (1 t., b. l. 188, 189). Paties teigimu, dirba, vykdo individualią veiklą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvina. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau vertintina ir tai, kad R. C. vairuoja neturėdamas tam teisės, nesumoka jam paskirtų baudų, tai rodo, kad R. C. nesilaiko visuomenėje priimtino elgesio reikalavimų ir, nors jam skiriamos nuobaudos, nekeičia savo anitvisuomeninio elgesio. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skiriama sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Jos dydis, atsižvelgiant į tai, jog R. C. ne pirmą kartą vairuoja neturėdamas tam teisės, anksčiau yra vengęs tikrintis blaivumą po jo sukelto eismo įvykio, iki šiol nesumokėjęs jam skirtų baudų, parinktinas didesnis nei šios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas du kartus, jam abiem atvejais buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis vis tiek daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad jam skirtos bausmės, kai jų vykdymas buvo atidėtas, nepasiekė savo tikslo, be to, R. C. buvo nuteistas ir užsienio valstybėje, teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju arešto bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nusikaltimą R. C. padarė vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso kitam asmeniui – D. J.. Įvertinus tai, kad D. J. pats leido neblaiviam kaltinamajam vairuoti jo automobilį, važiavo kartu su kaltinamuoju tuo metu, kai šis padarė eismo įvykį, akivaizdu, kad D. J., perleisdamas savo automobilį R. C. valdyti, turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, todėl automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Pagal BK 68 straipsnio 1 ir 3 dalis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tai, kad R. C. ne pirmą kartą vairuoja automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams (BK 68 straipsnis), siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: galinio vaizdo veidrodėlio dalys, paimti kvapų pavyzdžiai, rankų pėdsakai, mikrodalelės, biologiniai pėdsakai, 5 cigarečių nuorūkos, saugomi pagal kvitą B serija AVPK Nr. 004528 ir kvitą B serija AVPK Nr. 004529 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (1 t., b. l. 28, 40), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas, draudimo polisas, pirkimo-pardavimo sutartis 2020 m. liepos 24 d. grąžinti D. J. (1 t., b. l. 54).

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusysis L. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 897,96 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 23-43). Ieškinyje nurodė, kad R. C. sukelto eismo įvykio metu buvo suplėšyti jo 45 Eur vertės šortai ir 40 Eur vertės sportinė kuprinė, nutrūko auksinė grandinėlė, dėl to jis pametė 280 Eur vertės pakabuką - auksinį kryželį ir dalį auksinės grandinėlės (20 Eur vertės), nepataisomai sudužo 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 7Plus 32 GB“, nutrūko rankinio laikrodžio apyrankė, kurios sutaisymas kainavo 8 Eur, be to, už savo lėšas jam teko pirkti kelio-čiurnos-pėdos įtvarą už 190 Eur, ambulatoriniam gydymuisi jam teko pirkti vaistus, už kuriuos dalį čekių 76,07 Eur sumai jis išsaugojo. Be to, dėl nusikalstamos veikos patyrė didelę neturtinę žalą – dvi savaites buvo gydomas stacionariai, dėl kairio šlaunikaulio lūžio negalėjo vaikščioti, po ligoninės jam buvo skirtas gulimas režimas dviem mėnesiams, skaudėjo visą kūną, turėjo gerti nuskausminamuosius vaistus, negalėjo pats apsitarnauti, jį slaugė motina ir brolis. Dėl sužalojimų prarado darbą (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. liepos 2 d. buvo įsidarbinęs pagalbiniu darbininku, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį, bet dėl ilgo nedarbingumo buvo atleistas nuo 2020 m. liepos 31 d., neteko pajamų, buvo nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, neturėdamas pajamų sumokėti už paslaugas, negalėjo nuvykti, nors buvo siunčiamas, sveikatos patikrai dėl šlaunikaulio ir alkūnkaulio sugijimų, konsultacijai pas plastikos chirurgą į aukštesnio gydymo įstaigą Vilniuje. Dėl to pradėjo nemiegoti naktimis, prasidėjo depresija, lankėsi pas psichiatrą, kuris skyrė raminančius vaistus. Iki šiol nepavyksta susirasti darbo, trūksta lėšų pragyvenimui, dėl to patiria įtampą, nerimą. Be to, dar laukia operacija dėl metalinių strypų išėmimo iš šlaunikaulio, teks dar kartą operuoti ir alkūnkaulį.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ išmokėjo L. Š. 779,68 Eur turtinei žalai ir 3 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 57-67, 68-69). Civilinis atsakovas neatlygino išlaidų pagal L. Š. pateiktus kvitus už vaistus nuo viduriavimo, širdies darbą gerinančius lašus, vitaminus, servetėles, maišelį kaukes, receptinį vaistą tiapridalį, kuriam recepto L. Š. nepateikė, taip pat už papildus cholesterolio korekcijai. L. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad šios išlaidos nesusiję su jo gydymu dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų, taip pat patvirtino, kad jam atlyginta visa patirta turtinė žala, dėl to pretenzijų nebeturi. Tačiau L. Š. prašo, kad jam būtų atlyginta iš viso 5 000 Eur neturtinės žalos. Kaltinamasis R. C. teisme nurodė, o tą patvirtino ir nukentėjusysis L. Š., kad jis papildomai sumokėjo dar 70 eurų nukentėjusiajam žalai atlyginti. Kaltinamasis nurodė sutinkantis atlyginti likusią R. C. prašomos neturtinės žalos dalį, kiek neatlygino draudimo kompanija, tai yra 1630 Eur, nes jis pats jau pervedė L. Š. 70 Eur. Po įvykio L. Š. atsiprašė, tarėsi, kad jam dalimis atlygins likusią patirtą žalą. Mokėtų sutartą sumą dalimis po 150 Eur, per mėnesį galėtų skirti iki 300 Eur. Dirba, gauna 700-800 Eur per mėnesį. Turi du vaikus, 13 ir 9 metų, iš jo priteistas išlaikymas po 120 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Turi 5 000 Eur paskolą, ją turi bankui grąžinti per 3 metus. Nekilnojamo turto, automobilio neturi. Sutinka atlyginti 150 Eur atstovavimo išlaidas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, kai nukentėjusiajam nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, paprastai priteisiama nuo 600 Eur iki 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-28-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.) ir tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjusiam asmeniui atliekama daug sudėtingų operacijų, jis ilgai gydomas stacionare, jei po to vis tiek išlieka neigiamų padarinių, ši suma gali būti didinama. Pavyzdžiui, 4 344,30 Eur priteista dėl sulaužytų abiejų žandikaulių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503-511/2015); 6 000 Eur priteista nukentėjusiajam, kuris patyrė dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimus ties dešinės alkūnės sąnariu, dešinio stipinkaulio tolimojo galo priekinio išorinio krašto persąnarinį lūžį su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinės plaštakos I delnakaulio pamatinio galo persąnarinį lūžį su poslinkiu, dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinį lūžį su poslinkiu, kairio šlaunikaulio galvos išnirimą su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu ir kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, išorinio ir vidinio šoninių raiščių dalinius plyšimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018), Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. A-125-557/2020 nukentėjusiajam, kuriam buvo konstatuoti kaklo pirmo slankstelio kūno ir antro slankstelio danties lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, dešinio peties ir žasto sumušimas bei dešinės blauzdos odos nubrozdinimas, priteista 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-578-966/2019 priteista 4 000 Eur nukentėjusiajam, kuriam nustatytas kairės čiurnos šoninės ir vidinės kulkšnies lūžimas, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimas, kairio šokikaulio panirimas, asmeniui atlikta operacija, čiurna imobilizuota gipso longete, išrašant rekomenduota tęsti kairės kojos imobilizaciją ortopediniu įtvaru, neminti kojos du mėnesius, 20 dienų taikyta medicininė reabilitacija. Nukentėjusiajam, kuriam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas su kairiųjų III-VII šonkaulių lūžimais, krūtinkaulio lūžimu, lydimas potrauminės pneumonijos, pailgos formos poodinė kraujosruva pilvo sienos apatiniame aukšte, muštinė-plėštinė žaizda kairės plaštakos V piršto tarpfalanginio sąnario projekcijoje su tiesiamosios sausgyslės plyšimu, lydimu piršto minkštųjų audinių ir kaulų pūlingo uždegimo, dėl to buvo reikalinga šio piršto amputacija, priteista 3 500 Eur, o asmeniui, kuriam nustatytas kairio peties sumušimas su odos nubrozdinimais, paviršinėmis muštinėmis žaizdelėmis, poodinėmis kraujosruvomis, kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžimu, nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, priteista 2 500 Eur (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-63-606/2017), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020 – nustatyta 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyta muštinė galvos žaizda, odos nubrozdinimas dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžiai, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžiai), Šiaulių apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje 1A-325-744/2019 nustatyta 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kai nukentėjusiajam nustatyta dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimai kairėje kojoje, jam buvo darytos keturios operacijos, gulėjo ligoninėje, vėliau gydėsi ambulatoriškai, taikyta reabilitacija.

Teismas neabejoja, jog L. Š. dėl sužalojimų – kairio šlaunikaulio lūžimo ir kairio alkūnkaulio atviro lūžimo su radialiniu nervo pažeidimu - patyrė didelį fizinį skausmą, dėl gydymosi patyrė didelius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, jis negalėjo savimi tinkamai pasirūpinti, jam kurį laiką reikėjo trečiųjų asmenų pagalbos. Iš medicininių dokumentų, pateiktų byloje, matyti, kad jis ligoninėje stacionariai gydėsi nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2020 m. liepos 29 d., jam taikytas medikamentinis gydymas, infuzoterapija, analgetikai, susiūta dilbio žaizda, pritaikytas skeletinis tempimas šlauniai, įtvaras dilbiui, 2020 m. liepos 23 d. atlikta šlaunikaulio intramedulinė sintezė (1 t., b. l. 105). Apie tolesnio gydymosi režimą, skirtą gydymą duomenų nukentėjusysis nepateikė. Duomenų, kad L. Š. būtų netekęs darbingumo, bylos medžiagoje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad sužalojimai sukėlė ilgalaikes neatitaisomas pasekmes. Taigi, jo sveikata ateities perspektyvoje vertinama kaip gera. Nukentėjusiajam iš esmės buvo atlikta tik viena operacija, stacionariai jis gydėsi pusantros savaitės, tai nelaikytina ilgu laikotarpiu, nustatyti sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė, duomenų apie ilgą ambulatorinį gydymąsi teismui nepateikta. Nėra pateikta ir duomenų apie sutrikusį miegą, skirtus raminančius vaistus ar pan.

Kaip minėta, ADB „Gjensidige“ L. Š. iki bylos išnagrinėjimo jau atlygino 3 300 Eur neturtinės žalos, dar 70 Eur jam savo noru sumokėjo pats kaltinamasis. Įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, pateiktus duomenis apie gydymąsi, teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad draudimo kompanijos išmokėta 3 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, pridėjus ir paties kaltinamojo gera valia sumokėtą 70 Eur žalos atlyginimo sumą, yra per maža. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo R. C. materialinė padėtis nėra labai gera, jis, kaip pats nurodė, per mėnesį uždirba 600-800 eurų, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, turi nemažų kreditinių įsipareigojimų. Be to, draudimo bendrovė, atlyginusi nukentėjusiajam priteistą turtinę ir neturtinę žalą, turi teisę reikalauti iš kaltininko grąžinti dėl padarytos žalos nukentėjusiai pusei išmokėtas sumas. Be abejo, kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Vis dėlto, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisminę praktiką, kai didesnės nei 3 000 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos tada, kai yra padaryta daugiau lūžių nei šiuo atveju patyrė nukentėjusysis, kai padaryta gyvybei pavojingų sužalojimų, kai gydymas trunka kur kas ilgesnį laikotarpį, asmeniui būna nustatomas dar ir netekto darbingumo lygis, draudimo kompanijos jau atlyginta neturtinės žalos atlyginimo suma ir papildomai kaltinamojo sumokėta suma žalai atlyginti, iš viso 3 370 eurų, atitinka nukentėjusiajam padarytos žalos ypatumus ir bendruosius sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus. Todėl L. Š. civilinis ieškinys atmetamas.

Proceso išlaidos

Nukentėjusysis L. Š. prašo priteisti jo naudai proceso išlaidas – 150 eurų už civilinio ieškinio parengimą, pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 0995230 ir 2020 m. gruodžio 7 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 65, iš kurių matyti, kad L. Š. 2020 m. gruodžio 7 d. sumokėjo 150 eurų už advokato paslaugas parengiant civilinį ieškinį, tvirtinant dokumentų kopijas šioje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 44, 45).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už civilinio ieškinio parengimą yra protingos ir adekvačios suteiktoms paslaugoms, jos pagrįstos pateiktais dokumentais, kaltinamasis sutinka jas atlyginti. Todėl prašymas dėl proceso išlaidų už civilinio ieškinio parengimą priteisimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo R. C. nukentėjusiajam L. Š. priteistina 150 eurų išlaidų advokato pagalbai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

R. C. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nubausti areštu 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. C. paskirti galutinę bausmę – areštą 40 parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo R. C. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti R. C., kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 7 dienas darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus – atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti R. C., kad jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių jis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirti R. C. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant D. J. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (VIN): W(duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą - panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

L. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R C. L. Š. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: galinio vaizdo veidrodėlio dalis, paimtus kvapų pavyzdžius, rankų pėdsakus, mikrodaleles, biologinius pėdsakus, 5 cigarečių nuorūkas, saugomus pagal kvitus B serija AVPK Nr. 004528 ir B serija AVPK Nr. 004529 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą - Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Inga Liubinienė